Įvadas
Šiame straipsnyje gilinamasi į neteisėto aborto sąvoką, apžvelgiamos teisinės, socialinės ir medicininės aplinkybės, susijusios su šia kontroversiška tema Lietuvoje. Straipsnyje siekiama išnagrinėti įvairius aspektus, pradedant baudžiamąja atsakomybe ir baigiant medicininėmis bei socialinėmis pasekmėmis.
Pagrindinės Sąvokos ir Principai Baudžiamojoje Teisėje
Baudžiamoji teisė apibrėžia pagrindines sąvokas, susijusias su nusikalstamomis veikomis ir atsakomybe už jas. Svarbu suprasti šias sąvokas, kad būtų galima tinkamai įvertinti neteisėto aborto problemą.
- Baudžiamoji atsakomybė: Tai teismo nuosprendžiu asmens pripažinimas kaltu padarius nusikalstamą veiką ir jam paskirta bausmė.
- Kaltininkas: Asmuo, dėl kurio nusikalstamos veikos yra surinkta pakankamai įrodymų, arba asmuo, teismo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką.
- Asmuo: Fizinis asmuo, išskyrus atvejus, kai vartojamas terminas juridinis asmuo.
- Juridinis asmuo: Įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises ir pareigas, būti ieškovu ir atsakovu teisme.
- Veikos nusikalstamumas: Veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato įstatymas, galiojęs šios veikos padarymo metu.
- Nusikaltimo padarymo vieta: Vieta, kurioje asmuo veikė arba galėjo ir privalėjo veikti, arba ta vieta, kurioje kilo baudžiamojo įstatymo numatytos pasekmės.
Visi asmenys, padarę nusikalstamas veikas Lietuvos valstybės teritorijoje, atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus. Lietuvos valstybės teritoriją sudaro sausumos teritorija, gelmės valstybės sienų ribose, teritoriniai vandenys ir oro erdvė virš jų. Lietuvos valstybės teritorija taip pat laikomi orlaiviai, jūrų ar upių laivai su Lietuvos vėliava ar Lietuvos Respublikos skiriamaisiais ženklais, jei jie nėra kitos valstybės teritorijoje. Asmuo, padaręs užsienyje nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos įstatymus tik tuo atveju, jei padaryta veika pripažįstama nusikaltimu ir yra baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos ir Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus.
Nusikaltimas yra sunkus, jei už jį įstatyme numatyta maksimali bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, esant tyčiniam nusikaltimui. Asmenys, kurie nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukę amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, pagal šį kodeksą neatsako.
Nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nesuprato nusikalstamo veikos pobūdžio, nors turėjo ir galėjo tai suprasti. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus už padarytą veiką. Asmuo yra ribotai pakaltinamas, jei darydamas baudžiamuoju įstatymu numatytą veiką, jis nevisiškai galėjo suprasti nusikalstamo veikos pobūdžio ar savo veiksmų valdyti dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu. Asmuo, prieš savo valią nugirdytas ar apsvaigintas, dėl ko jis nevisiškai sugebėjo suprasti nusikalstamo veikos pobūdžio, baudžiamas švelniau remiantis Baudžiamojo Kodekso straipsniu.
Taip pat skaitykite: Neteisėtas abortas: teismų perspektyva
Rengimasis padaryti nusikaltimą yra priemonių ir įrankių suieškojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų suieškojimas arba kitoks tyčinis sąlygų, palengvinančių nusikaltimo padarymą, sudarymas. Asmuo, savo noru atsisakęs pradėtos nusikalstamos veikos, baudžiamojon atsakomybėn už ją netraukiamas. Kai nusikalstamos veikos padaryme dalyvauja keli asmenys, tai savanoriškai atsisakęs pabaigti nusikaltimą organizatorius ar kurstytojas pagal baudžiamuosius įstatymus neatsako, jeigu jis ėmėsi visų nuo jo priklausančių priemonių sutrukdyti padaryti nusikalstamą veiką, kurią jis organizavo ar sukurstė.
Vykdytojas yra asmuo, kuris baudžiamųjų įstatymų numatytą veiką padaro pats arba panaudodamas kitus asmenis, pagal įstatymą netrauktinus baudžiamojon atsakomybėn dėl nepakaltinamumo, amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, nebuvimo arba nesant jų veikoje kaltės. Organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas, tiesiogiai nedalyvavę nusikalstamos veikos padaryme, atsako pagal atitinkamą Baudžiamojo Kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį jo padarytą veiką ir šio Kodekso straipsnio dalį, išskyrus šio straipsnio dalyse numatytus atvejus.
Nusikaltama veika, padaryta organizuotos grupės pagal Baudžiamojo Kodekso straipsnį yra aplinkybė, sunkinanti asmenų dalyvavusių nusikalstamos veikos padaryme atsakomybę, arba įstatyme numatytais atvejais nusikaltimą kvalifikuojantis požymis. Visi organizuotos grupės nariai, nepriklausomai nuo jų vaidmens nusikaltimo padaryme, atsako kaip nusikaltimo vykdytojai. Asmuo atsako už nusikalstamo susivienijimo organizavimą ir veiklą pagal Baudžiamojo Kodekso straipsnį.
Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, pirmiau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymo numatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Asmuo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį už paskutinį nusikaltimą, atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į jo vaidmenį padarant nusikaltimą ir kitas bylos aplinkybes.
Neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus asmuo, kuris padarė veiką, formaliai atitinkančią baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, tačiau ši veika padaryta esant būtinajai ginčiai, t.y. Neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus asmuo už veiksmus, kai vejantis, stabdant, neleidžiant ištrukti ar kitais veiksmais aktyviai vengiančiam sulaikymo nusikaltimą padariusiam asmeniui padaroma materialinė žala, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas, o sulaikant nusikaltimo vietoje asmenį, tyčia pasikėsinusi į kito žmogaus gyvybę - sunkus sveikatos sutrikdymas, jei kitaip jo negalima buvo sulaikyti.
Taip pat skaitykite: Globos ginčai ir tarptautinis vaikų grobimas
Neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus asmuo, kuris dalyvavo nusikalstamo susivienijimo ar organizuotos grupės veikloje ir jos daromuose nusikaltimuose, vykdydamas teisėsaugos institucijų užduotį. Pagal nusikalstamos veiklos imitacijos elgesio modelį padaryta veika turi būti nutraukta iš karto, kai tik surenkama pakankamai nusikalstamos veiklos įrodymų. Neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus asmuo, atsisakęs vykdyti neteisėtą įsakymą ar potvarkį.
Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris užsitarnauja teismo pasitikėjimą prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Yra pagrindo manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikaltimų, visiškai atlygins padarytą žalą. Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimi giminaičiai ar kiti asmenys, užsitarnaujantys teismo pasitikėjimą. Prašydamas perduoti asmenį pagal laidavimą, laiduotojas įsipareigoja įmokėti užstatą, kurio dydį nustato teismas. Užstato dydis negali būti mažesnis, negu tam tikra suma. Laiduotojas turi teisę bet kuriuo momentu atsisakyti laidavimo.
Tokiam asmeniui teismas paskiria vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones, numatytas Baudžiamojo Kodekso straipsnyje ir nustato laiką, per kurį asmuo turi jas įvykdyti ar vykdyti. Jei asmuo be pateisinamų priežasčių neįvykdo ar nevykdo teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių, dėl ko jis buvo oficialiai įspėtas, kontroliuojančios baudžiamojo poveikio priemonių vykdymą įstaigos teikimu teismas per metus nuo šių priemonių paskyrimo sprendžia klausimą dėl tokio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamą veiką, dėl kurios jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šiame straipsnyje numatytais pagrindais.
Asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, gali būti skiriamos pagrindinės ir papildomos bausmės. Greta pagrindinės bausmės asmeniui, padariusiam nusikaltimą gali būti skiriamos papildomos bausmės- atėmimas teisės dirbti tam tikrą darbą, užsiimti tam tikra veikla ar kitos specialios teisės atėmimas ir bauda. Asmeniui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą gali būti skiriama papildoma bausmė- atėmimas teisės dirbti tam tikrą darbą, užsiimti tam tikra veikla ar kitos specialios teisės atėmimas. Juridiniam asmeniui bausmės rūšis ir dydis už padarytą nusikaltimą įstatymo sankcijoje nenurodomas.
Viešieji darbai yra pagrindinė bausmė, teismo skiriama Baudžiamojo Kodekso specialioje dalyje numatytais atvejais. Viešieji darbai skiriami tik teisiamajam sutinkant. Viešieji darbai nustatomi nuo 1 mėnesio iki 1 metų. Asmuo, nuteistas viešaisiais darbais, įpareigojamas per teismo paskirtos bausmės laiką neatlygintinai atidirbti visuomenės labui nuo 50 iki 500 valandų - už nusikaltimo padarymą ir nuo 25 iki 150 valandų - už baudžiamojo nusižengimo padarymą. Viešųjų darbų atlikimo laikas bei darbo valandų skaičius įstatymo sankcijoje nenurodomas. Darbą nuteistajam parenka įstaiga, kurios žinioje yra viešųjų darbų bausmės vykdymas. Jei asmuo dėl ligos ar kitų pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neatliko viešųjų darbų bausmės, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką. Jei asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, įstaiga, kurios žinioje yra bausmės vykdymas, įspėja nuteistąjį dėl galimų pasekmių. Asmenims, piktybiškai vengiantiems atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas, įstaigos, kurios žinioje yra viešųjų darbų bausmės vykdymas, teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu.
Taip pat skaitykite: Abortų prieinamumas Lietuvoje
Bauda yra piniginė nuobauda, teismo skiriama kaip pagrindinė ar papildoma bausmė Baudžiamojo Kodekso specialioje dalyje numatytais atvejais. Bauda gali būti skiriama kaip papildoma bausmė, tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Baudos dydis už padarytą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nustatomas baudos dienpinigiais. Minimalus baudos dydis nustatomas tam tikru baudos dienpinigių skaičiumi. Maksimalus baudos dydis už padarytą baudžiamąjį nusižengimą yra tam tikras baudos dienpinigių skaičius, už nusikaltimą - tam tikras baudos dienpinigių skaičius fiziniams asmenims ir tam tikras baudos dienpinigių skaičius juridiniams asmenims. Baudos dydis už padarytą nusikaltimą įstatymo sankcijoje nenustatomas. Vieno baudos dienpinigio dydis lygus asmens metinių pajamų dydžiui, padalintam iš 250, tačiau jis negali būti mažesnis negu tam tikra suma. Nustatydamas vieno dienpinigio dydį teismas ima domėn visų rūšių pajamas, asmens deklaruotas už paskutinius metus. Jei asmuo nėra deklaravęs pajamų, teismas gali įpareigoti jį deklaruoti savo pajamas. Bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgdamas į materialinę nuteistojo padėtį, teismas gali nustatyti ilgesnį baudos mokėjimo terminą, bet ne daugiau 1 metų. Jei asmuo vengia savanoriškai sumokėti baudą ir nėra galimybių išieškoti ją priverstinai, teismas per Baudžiamojo Kodekso straipsnyje nustatytą laiką gali pakeisti baudą areštu. Skiriant baudą juridiniam asmeniui, vieno baudos dienpinigio dydis lygus juridinio asmens deklaruoto pelno dydžiui už paskutinius metus, padalintam iš 250, tačiau jis negali būti mažesnis, negu tam tikra suma. Nesant galimybių apskaičiuoti metinį pelno dydį, teismas ima domėn juridinio asmens pelną už paskutinius 6 mėnesius, o nesant ir tokios galimybės - už 1 mėnesį. Tokiais atvejais apskaičiuojant vieno dienpinigio dydį juridinio asmens pelnas už apskaičiuojamą laikotarpį dalijamas atitinkamai iš 125 arba iš 20. Jei juridinis asmuo pelno neturi ar dirba nuostolingai, vieno baudos dienpinigio dydis nustatomas tam tikra suma.
Areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas, atliekamas arešto namuose. Arešto metu nuteistasis laikomas griežto izoliavimo sąlygomis. Arešto laikas už padarytą nusikaltimą įstatymo sankcijoje nenustatomas. Jei areštas paskirtas laikotarpiui iki 45 dienų, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis.
Laisvės atėmimas nustatomas nuo 6 mėnesių iki 10 metų, o už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, taip pat skiriant bausmę už kelių nusikaltimų padarymą (Baudžiamojo Kodekso straipsnis),- iki 20 metų. Skiriant bausmę, kai neatlikus bausmės, padaromas naujas nusikaltimas (Baudžiamojo Kodekso straipsnis), laisvės atėmimo bausmė gali būti paskirta iki 25 metų. Laisvės atėmimo bausmę pilnamečiai nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose.
Atėmimas teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla arba kitos specialios teisės atėmimas nustatomas nuo 1 iki 5 metų už nusikaltimą ir nuo 6 mėnesių iki 3 metų už baudžiamąjį nusižengimą. Bausmės laikas įstatymo sankcijoje nenustatomas. Jei ši bausmė paskirta kartu su laisvės atėmimu ar areštu, jos laikas pradedamas skaičiuoti nuo pagrindinė…
Abortas: Sąvoka ir Istorinės Aplinkybės
Žodis "abortas" kilęs iš lotynų kalbos ("abortas" - persileidimas, išsimetimas). Tai nėštumo nutraukimas, kai vaisius negali išgyventi už motinos organizmo ribų. Abortai skirstomi į savaiminius (persileidimus) ir dirbtinius. Persileidimai įvyksta dėl įvairių priežasčių, tokių kaip infekcinės ligos (sifilis, AIDS ir kt.), gimdos uždegimai, nenormali jos padėtis, gimdos kaklelio ligos, sužeidimai, traumos, labai sunkus fizinis darbas ir net dėl stipraus nervinio streso. Persileidimų priežastys yra labai įvairios ir dažnai apie 60% nenustatomos.
Prasidėjus persileidimui, gemalas atsiskiria nuo gimdos sienų ir susitraukiant jos raumenims, išstumiamas iš gimdos. Atsivėrus tarpgaurelinėms ertmėms, pradeda gausiai kraujuoti iš lytinių organų. Kartais iš pradžių žūva gemalas, sunyksta gaurelinio dangalo gaureliai ir atkrintantysis dangalas, kurie, susitraukiant gimdos raumenims, pradeda atsiskirti nuo gimdos sienos. Nėsčioji kraujuoja ilgai, bet negausiai.
Dirbtiniai abortai žinomi seniai. Senovės Graikijoje ir Romoje vaisiaus gyvybė nebuvo saugoma. Hipokratas vaisiaus pašalinimą laikė neetišku, neestetiniu reiškiniu, nevertu gydytojo dėmesio ir kišimosi. Jis net buvo kontraceptinių priemonių priešininkas. Į vaisiaus pašalinimą buvo žiūrima tik kaip į nepadorų elgesį, bet už tai niekas nabausdavo. Filosofiškai stoikų mokslas aiškino vaisių esantį tik motinos kūno dalimi, esą analogiškai kaip augmenijos pasaulyje, vaisius yra tik medžio dalis. Bausdavo tik moteris, kurios pačios ar jų padėjėjos tai atlikdavo dėl pinigų.
Vėliau, kai Romos imperijai dėl nuolatinių karų reikėjo daugiau kariuomenės ir vergų, pasikeitė požiūris ir į abortus. Imperatorius Ciceronas reikalavo bausti moterį, kuri „vagia“ iš respublikos jai skirtą pilietį. Dabar dar daugelyje šalių abortai tebėra draudžiami. Lietuvoje abortai yra legalizuoti. Nėsčiajai pageidaujant nėštumą galima nutraukti iki 12 nėštumo savaitės, jeigu ji neserga infekcine liga, ūminiu bei poūmiu mažojo dubens organų uždegimu, makšties švarumas yra 1-ojo arba 2-ojo laipsnio, jei po paskutinio nėštumo nutraukimo praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai.
Kriminaliniu abortu vadinamas toks abortas, kai nėštumas nutraukiamas įstatymų nenumatytų būdu (kartais jį atlieka ir gydytojas). Toks abortas sukeliamas į gimdą suleidus įvairių cheminių medžiagų, neretai nuodingų, arba priemonėmis, mechaniškai dirginančiomis gimdą (pvz., kateteriu ir kt.). Visi šie būdai pavojingi, nes į gimdą patenka infekcija, kuri gali būti sepsio, ūminio inkstų nepakankamumo priežastis. Dėl likusių gemalo liekanų moteris ilgai kraujuoja. Be to, atlikant abortą, galima sužaloti gimdą, pilvo ertmės organus. Po kriminalinio aborto apžiūrint galima pamatyti sužalotą gimdos kaklelį, žnyplių žymes, nudegintą makštį, kartais aptinkama net svetimkūnių.
Teisinis Aborto Reglamentavimas Lietuvoje
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 19 straipsnyje teigiama, kad žmogaus teisė į gyvybę saugo įstatymas, t. y. užtikrinama žmogaus teisė į gyvybę, o ne pati gyvybė. Žmogaus gyvybės teisinė apsauga tiesiogiai siejasi su jos pradžios ir pabaigos nustatymu. Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnyje yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą aborto padarymą, t. y. žmogaus gemalo (vaisiaus) sunaikinimą.
Šiuo metu Lietuvoje galioja Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) įsakymu patvirtinta nėštumo operacijos atlikimo tvarka. Pagal šią tvarką, aborto operacijas yra leidžiama daryti tik gydytojui akušeriui - ginekologui ir tik gydymo įstaigose, laikantis kitų nustatytų sąlygų. Tarp šių sąlygų yra ir ta, kad nėštumas negali būti nutrauktas, kai vaisiui daugiau negu 12 savaičių arba esama kitų kontraindikacijų. Vėliau nėštumą nutraukti galima tik tuomet, kai jis kelia pavojų motinos gyvybei ar sveikatai.
Aborto Priežastys ir Motyvai
Nemažas procentas netekėjusių ir nepilnamečių moterų ryžtasi nutraukti nėštumą. Tačiau jos ateina į ambulatorinį skyrių tvirtai neapsisprendusios. Daugelis moterų atlieka nėštumo nutraukimą nerimaudamos dėl aplinkinių reakcijos ir gimdymo baimės. Kartais net ir tada, kai vaikas įsčiose neturi jokių apsigimimų ir yra visiškai sveikas, žmonės vistiek nusprendžia jo neauginti. Moterys darosi abortus ir todėl, kad vaikas trukdys mėgautis gyvenimo malonumais, kopti karjeros laiptais ir pan.
Blogėjant Lietuvos Ekonomikai ir dideliam nedarbo lygiui vis dažniau atliekami nėštumo nutraukimai. Atskirų šeimų pragyvenimo ir maitinimosi galimumai dabar žymiai susiurėjo. Daugelio šeimų gyvenimo būdas, jų gyvenamasis butas ir pajamos, maisto parūpinimo galimumai ir kiti kasdieniniam gyvenimui reikalingiausi dalykai nusistovėjo. Žmonių priklausymas vienas nuo kito, kaip ir atskirų asmenų nuo visuomenės, netikėtai padidėjo ir tuo būdu ekonomiškai silpnų gyventojų sluoksnių egzistencijos pagrindai liko stipriai sukrėsti, nes nebeturima jokio tikrumo. Daugelis gimdytojų, tokių gyvenimo rūpesčių slegiami, nėra atsakingi už nesuteikimą naujam kūdikiui gyvybės, nes jie nežino ar pajėgs duoti jam bent reikalingiausių dalykų.
Ypač skursta tos šeimos su vaikais, kuriose bent vienas iš tėvų yra bedarbis. Jaunos šeimos susiduria su labai opia būsto įsigijimo problema. Tai yra viena svarbiausių santuokų mažėjimo, jų atidėjimo vėlesniam laikui, gimimų mažėjimo, abortų daugėjimo priežasčių, sukelianti daugybę kitų problemų, susijusių su palankių sąlygų vaikų normaliam ugdymui užtikrinimu.
Neteisėto Aborto Pasekmės
Po aborto gali būti uždegiminės ligos. Jos gali tapti nevaisingumo priežastimi. Gali būti komplikacijų kitų nėštumų metu. Tai įvyksta dėl gimdos kaklelio pažeidimų. Aborto metu ne tik nužudoma užsimezgusi gyvybė, bet žalojama pati moteris. Ypač pavojingas pirmasis nėštumo nutraukimas, daugeliui šių moterų po aborto diagnozuojamas nevaisingumas. Moteris žalojama ne tik fiziškai, bet ir psichiškai.
Abortai dažnai daromi dėl nežinomo rytojaus, skurdžios ateities vizijos. Dauguma atliktų apklausų rodo, kad moterys nusprendė nutraukti nėštumą dėl blogų gyvenimo sąlygų, dėl to, kad neturi buto ar materialinių lėšų, kuriomis galėtų užtikrinti pilnavertį vaiko vystymąsį.
Valstybės Parama Šeimoms ir Socialinė Pagalba
Pagal Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymą valstybinės pašalpos mokamos auginančioms vaikus šeimoms, kurioms labiausiai reikalinga socialinė parama, taip pat nustatytas našlaičių ir likusių be tėvų globos vaikų rėmimas. Šios pašalpos mokamos neptiklausomai nuo šeimos pajamų, išskyrus pašalpą už tris vaikus, kuriai gauti taikomas pajamų kriterijus. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymą šeimos turi teisę gauti socialinę pašalpą, jeigu jų pajamos vienam šeimos nariui yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas.
Socialinio Darbuotojo, Akušerės ir Slaugytojos Vaidmuo
Soc. darbuotojo, akušerės, slaugytojos vaidmuo šiame procese yra labai svarbus, nes jos teikia informaciją apie šeimos planavimo metodus ir padeda pasirinkti tinkamiausią. Geriausia, kai darbuotoja konsultuoja abu partnerius, nes renkantis kontraceptinę priemonę lemiamos reikšmės turi poros sprendimas. Lietuvoje paauglių reprodukcinę sveikatą atspindintys rodikliai yra kritinio lygio. Lietuvoje kasmet gimdo daugiau nei 1200 jaunesnių nei 18 metų merginų, vidutiniškai trečdalis nėštumų paauglystėje baigiami abortais.
Diskusijos Dėl Gyvybės Pradžios ir Teisės Į Gyvybę
Konstitucijos straipsnyje pasakyta, kad žmogaus teisė į gyvybę saugo įstatymas, t.y. kad užtikrinama žmogaus teisė į gyvybę, o ne pati gyvybė. Žmogaus gyvybės teisinė apsauga tiesiogiai siejasi su jos pradžios ir pabaigos nustatymu. Žmogaus gyvybės apsauga įvairiomis teisės normomis pradedama įvairiu laiku.
Krizinio Nėštumo Centrai ir Aborto "Atšaukimas"
VšĮ Krizinio nėštumo centras (KNC) yra pagrindinis emocinės pagalbos teikėjas besilaukiančioms moterims, siejamas ir su palankiu pirmosios ponios požiūriu. Aktyvistams keliant klausimą, kodėl, taip pat aktyviai veikia ir vadinamieji gyvybės išsaugojimo šalininkai, tvirtinantys, kad medikamentinis abortas būtų pernelyg lengvai prieinamas, moterims esą būtų lengva daryti spaudimą.
Vis tik Lietuvoje abortą sukeliančių tablečių įsigyti nesunku tiesiog paieškojus internete - skelbimų portaluose, anoniminiuose komentaruose, tabletės reklamuojamos net „Google“ reklamoje. Antrosios, „aborto atšaukimo“, tabletės, apie kurias ir yra šis tyrimas, atskleidžia, kaip medicinos ir mokslo klausimai paverčiami politiniais. Žurnalistiniai tyrimai rodo, kad tokį „aborto atšaukimo“ metodą propaguoja krikščioniškos organizacijos, ypač JAV, kur medikamentinis abortas legalus.
Vis tik mokslininkai sutaria, kad progesterono skyrimas nėštumui palaikyti nėra pakankamai ištirtas metodas. Lietuvių kalba informacijos apie prieštaringai vertinamą aborto atšaukimo metodą galima rasti VšĮ Laisvos visuomenės institutas puslapyje. Ši organizacija dažnai veikia su tiesioginę pagalbą besilaukiančioms moterims siūlančiu Krizinio nėštumo centru.
Nusikaltimo Apibrėžimas ir Rūšys
Nusikaltimas yra baudžiamajame įstatyme numatyta veika, už kurios padarymą gresia baudžiamoji atsakomybė. Tokia veika daro žalą asmens ar visuomenės interesams arba sudaro grėsmę tokiai žalai atsirasti. Nusikaltimo svarbiausi požymiai - veikos priešingumas įstatymui ir pavojingumas esamai vertybių sistemai. Veikos priešingumas įstatymui reiškia, kad ji ne tik kelia pavojų tam tikroms vertybėms, bet taip pat egzistuoja baudžiamasis įstatymas, aprašantis tokios veikos požymius ir už ją numatantis baudžiamąją atsakomybę.
Dėl veikos pavojingumo ir siekdama apsaugoti visuomenės narius, įstatymų leidžiamoji valdžia tokią veiką paskelbia esant nusikalstamą (nusikalstama veika), tai yra ją kriminalizuoja. Veikos pavojingumas vadinamas nusikaltimo materialiuoju požymiu, nes parodo veikos esmę, paaiškina, dėl ko žmogaus poelgis netoleruojamas visuomenės ir pripažįstamas nusikalstamu.
tags: #neteisetas #abortas #savoka