Įvadas
Straipsnyje aptariama pagalba vaikams, kurią įvairiais būdais teikia Vytauto Landsbergio fondas (VLF) ir specialistai. Straipsnyje remiamasi Rūtos Budrienės darbais, kuriuose aptariami vaikų raidos klausimai.
Vytauto Landsbergio fondo veikla
Vytauto Landsbergio fondas (VLF) daug dėmesio skiria medicininėms programoms, skirtoms padėti vaikams su negalia. Didžioji dalis fondo lėšų investuojama į neįgalių vaikų gydymą, šiuolaikinės medicininės aparatūros ir įrangos įsigijimą, mažųjų pacientų reabilitaciją, jų integraciją į visuomenę ir gydytojų profesinį tobulinimą. Per ilgus veiklos metus fondas suformavo aiškias veiklos kryptis ir užmezgė tvirtus ryšius su partneriais tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Ortopedinė pagalba ir kompensacinės priemonės
Nuo 1991 m., specialistams konsultuojant, už 35 993 Lt buvo nupirkta ortopedinė įranga ir įvairios kompensacinės priemonės, skirtos cerebriniu paralyžiumi sergančių vaikų reabilitacijai. Ši įranga perduota Druskininkų vaikų sanatorijai „Saulutė“ ir Kuršėnų specialiajam vaikų lopšeliui-darželiui „Eglutė“. Taip pat, už 80 000 Lt nupirkta vaikiškų protezų bei ortezų gamybai reikalinga medžiaga, kuri perduota Kauno ortopedijos įmonei.
Operacinė įranga ir specialus transportas
Fondas investavo 80 000 Lt į operacinę įrangą, skirtą ortopedinėms operacijoms. VLF nuolatinis partneris Vokietijoje, Maltos Ordino Pagalbos Tarnybos (MOPT) Hamburgo skyrius, teikia labdarą, atveždamas vežimėlius (įskaitant itin vertingus elektrinius vežimėlius, kainavusius po 15 000 DM), vaikštynes, pakeltuvus, stovynes, ramentus ir kitą kompensacinę įrangą, reikalingą žmonėms su judėjimo problemomis. VLF tarpininkaujant, per bendrą Vokietijos-Lietuvos firmą „Drauda“ gautas specialus mikroautobusas, skirtas vaikams invalidams vežioti.
Pagalba per Čikagos lietuvių organizacijas
VLF tarpininkaujant, už Čikagos Lietuvos našlaičių globos komiteto skirtas lėšas (12957 Lt), „Puntuko“ gamykloje užsakyta 14 vežimėlių neįgaliems vaikams.
Taip pat skaitykite: Žinoma žurnalistė
Hemofilijos gydymas ir veido anomalijų korekcija
Fondas pasirūpino preparato „Feiba“ (kraujo krešėjimo faktoriaus) įsigijimu, kuris naudojamas hemofilija sergančių vaikų gydymui. Be to, nupirkta operacinė įranga, skirta vaikų su veido anomalijomis chirurginiam gydymui.
Klausos sutrikimų diagnostika ir reabilitacija
Už 120 000 Lt nupirkta aparatūra, naudojama ankstyvam vaikų klausos sutrikimų nustatymui bei klausos sutrikimų diagnostikai ambulatorinėmis sąlygomis (BOEL testas). Fondo pastangomis pradėta įgyvendinti klausos sutrikimų profilaktikos, diagnostikos ir reabilitacijos vaikams programa bei bendras Lietuvos-Švedijos projektas. 1996 m. už 20 000 Lt užsakytas otoakustinės emisijos aparatas, naudojamas ankstyvam kūdikių klausos sutrikimų nustatymui. 1997 m. už 14800 Lt įgytas BOEL testo rinkinys ankstyvam vaikų klausos sutrikimui nustatyti.
VLF, bendradarbiaudamas su Vokietijos MOPT Hamburgo skyriumi, kaip labdarą nuolatos gauna klausos aparatus, kurie perduodami TAFC. Gauta ir speciali medžiaga, naudojama klausos aparatų minkštųjų įdėklų gaminimui.
Specialistų mokymas ir terapijos
20 000 Lt skirta 3 metų medicininės reabilitacijos specialistų mokymo programai (Bobath terapija). Tai bendras Lietuvos-JAV projektas, kartu su Catholic Medical Mission Board (JAV) ir Atviros Lietuvos fondu (ALF). 16 000 Lt paskirta Montessori terapijai reikalingų priemonių įsigijimui.
Kita medicininė įranga
1997 m. įsigytas elektroencefalografas už 43 462 Lt. Taip pat, 1997-1998 m. už 24 783 Lt įsigyta mokymo-ugdymo priemonių. Už 55 700 Lt nupirkta aparatūra neišnešiotų naujagimių retinopatijų gydymui. 1997 m. už 12 736 Lt įsigyta įranga ankstyvai neišnešiotų naujagimių retinopatijų diagnostikai ir gydymui bei blefaroskopas naujagimiams už 270 Lt.
Taip pat skaitykite: Garbačiauskaitė-Budrienės biografija
Pagalba regėjimo sutrikimų turintiems asmenims
Labdaros siuntos iš Vokietijos ir JAV, įvertintos 143 000 Lt, aprūpino regėjimo sutrikimus turinčius ir nereginčius žmones Brailio rašto spausdinimo mašinėlėmis, akiniais ir kita specialia įranga. Labdara perduota A.
Kardiologinė pagalba
Už 81 000 Lt nupirkta daugiafunkcinė kardio-pulmoninė stotis. Padedant Vokietijos MOPT Hamburgo skyriui, kaip labdara gauti 8 kardiostimuliatoriai širdies ritmo sutrikimus turintiems vaikams (vieno elektrostimuliatoriaus vertė 25 000-30 000 Lt).
Cistinės fibrozės diagnostika
Įsigyta prakaito surinkimo sistema, prakaito analizatorius ir prakaito surinkimo rinkinys 6-iems pacientams už 25 840 Lt.
Bobath terapijos kursai
1997-1998 m. organizuoti Bobath terapijos kursai už 9 690 Lt.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos: Diskusijos ir nuomonės
Seime registruotos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos sukėlė didelį atgarsį visuomenėje. Šis klausimas buvo aptartas laidoje „Dėmesio centre“, kur dalyvavo įvairūs specialistai ir visuomenės atstovai. Tarp jų - Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis, Vaisingumo asociacijos vadovė Rūta Vyšniauskaitė, Vilniaus universiteto Santariškių klinikų gydytojas akušeris ginekologas dr. Vytautas Klimas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto Histologijos ir embriologijos katedros vedėja Angelija Valančiūtė, pagalbinio apvaisinimo būdu trijų vaikų susilaukusi mama Rūta Dvareckienė ir DELFI.lt vyr. redaktorė.
Taip pat skaitykite: Kartų teorija ir 2000-aisiais gimę lietuviai
Rūtos Dvareckienės patirtis
Rūta Dvareckienė pasidalijo savo patirtimi, kaip jai pavyko susilaukti trijų vaikų pagalbinio apvaisinimo būdu. Ji pabrėžė, kad kelias iki laimės buvo ilgas ir sunkus, tačiau vyro palaikymas buvo labai svarbus. Dvareckienė pasirinko Latvijos kliniką, nes nusivylė Lietuvos gydytojais. Ji lankė privačias vaisingumo klinikas Lietuvoje, kur patyrė daug bandymų, operacijų ir stimuliacijų. Moteris teigė, kad supermamų forume rado daug naudingos informacijos apie kliniką Latvijoje, kur jai pagelbėjo „auksinių rankų daktaras“.
Įstatymo pataisų esmė ir mokslinis pagrindimas
Pateiktose įstatymo pataisose siūloma riboti sukuriamų embrionų skaičių, leidžiant šaldyti ne embrionus, o moters kiaušialąstes. Ramūnas Karbauskis teigė, kad Seimo nariai rėmėsi Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rekomendacijomis, kurios nepasikeitė. Jis pabrėžė, kad diskusijoje trūksta mokslinių argumentų, bet yra daug emocijų. Karbauskis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Vokietija draudžia eksperimentams naudoti embrionus, kurie atsiranda Vokietijoje, leidžiant naudoti tik importuotus embrionus.
Ekspertų nuomonės: Angelija Valančiūtė ir Vytautas Klimas
Angelija Valančiūtė, remdamasi tarptautinės organizacijos ESHRE duomenų analize, teigė, kad šaldyti kiaušialąstes yra ne mažiau efektyvu nei šaldyti embrionus. Tačiau Vytautas Klimas, turintis didelę praktinę patirtį, nesutiko su tokia nuomone. Jis pabrėžė, kad kiaušialąsčių šaldymas yra didžiulis pasiekimas, bet tai nėra alternatyva embrionų šaldymui. Klimas teigė, kad uždraudus embrionų šaldymą, būtų apsunkinta preimplantacinė diagnostika, kuri leidžia nustatyti genetines ligas. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad įstatymas verčia įdėti į gimdą visus tris embrionus, net jei nustatyta, kad jie turi sunkių apsigimimų.
Bažnyčios įtaka ir etiniai aspektai
Vytautas Klimas teigė, kad konservatyvių Bažnyčios sluoksnių spaudimas daro įtaką įstatymo pataisoms. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad ne visi žmonės yra tokie religingi, kad galvotų, jog taip reikia daryti. Klimas pabrėžė, kad embrionas yra tik preembrionas, t. y. gumuliukas nuo kelių iki keliasdešimt ląstelių, blastocista, kuri dar neįsitvirtinusi į gimdą.
Visuomenės reakcija ir žinomų žmonių pozicija
Marija Garbačiauskaitė-Budrienė, pasirašiusi kreipimąsi į Seimą ir prezidentę, smerkianti bandymus taisyti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, teigė, kad į moters poreikius visiškai neatsižvelgiama. Ji citavo Ievą Masliukaitę, kuri teigia, kad ESHRE niekada neteikė duomenų, kuriais remiantis argumentuojamas įstatymo pataisų mokslinis pagrįstumas. Rūta Vyšniauskaitė pabrėžė, kad negalima remtis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atskirais mokslininkais ir neklausyti, ką sako ESHRE ir kokia kitų šalių patirtis.
Ramūno Karbauskio pozicija ir argumentai
Ramūnas Karbauskis teigė, kad remiasi mokslininkų išvadomis ir rekomendacijomis. Jis pabrėžė, kad vertybinis dalykas yra tik vienas - ar embrionai bus naikinami, ar nebus. Karbauskis teigė, kad ne politikams spręsti, koks apvaisinimo būdas yra geresnis, todėl jie vadovaujasi mokslininkų rekomendacijomis.
Alternatyvūs požiūriai ir diskusijų tęstinumas
Angelija Valančiūtė teigė, kad pasaulis eina ta kryptimi, kad užšaldytų kiaušialąsčių daugėja dėl įvairių priežasčių, įskaitant etines priežastis ir onkologinėmis ligomis sergančių žmonių vaisingumo išsaugojimą. Diskusijos dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų tęsiasi, siekiant rasti geriausią sprendimą, kuris atitiktų tiek mokslinius, tiek etinius reikalavimus.
Linos Budrienės indėlis į vaikų raidą ir ugdymą
Lina Budrienė yra viena iš autorių knygų, skirtų vaikų raidai ir ugdymui. Kartu su Vaiva Strukčinskaite ji parašė knygą „Kūdikių motorinė raida ir judėjimo įgūdžių lavinimas“. Ši knyga yra vertingas šaltinis tėvams ir specialistams, kurie domisi kūdikių motorikos raida ir nori padėti jiems lavinti judėjimo įgūdžius.