Monika Garbačiauskaitė-Budrienė: Biografija, Karjera ir Veikla Lietuvos Žiniasklaidoje

Įvadas

Monika Garbačiauskaitė-Budrienė yra žinoma Lietuvos žiniasklaidos atstovė, ilgametė žurnalistė ir vadovė, turinti didelę patirtį įvairiose žiniasklaidos platformose. Šiuo metu ji eina LRT generalinės direktorės pareigas.

Ankstyvieji Karjeros Metai ir Darbas DELFI Portale

M. Garbačiauskaitė-Budrienė buvo pirmoji portalo DELFI darbuotoja, už redakcijos vairo drąsiai stojusi nuo pat jo starto prieš dešimtį metų. Ji sėkmingai redakcijai vadovavo ir DELFI tapo didžiausiu ir skaitomiausiu naujienų portalu Lietuvoje. Jos indėlis į šio portalo augimą ir populiarumą yra neabejotinas.

Santuoka

Asmeniniame gyvenime M. Garbačiauskaitė-Budrienė po ketverių draugystės metų sumainė žiedus. Ceremonijos metu jaunoji pasirinko dvigubą pavardę ir po vestuvių tapo M. Garbačiauskaite-Budriene. Sutuoktinius sveikino gausus artimųjų, draugų ir kolegų būrys, kuris vos tilpo į salę. Po santuokos ceremonijos visi vaišinosi šampanu ir vieno kąsnio užkandėlėmis. Nuotaka vilkėjo dramblio kaulo spalvos suknele, kurią puošė ciklamenų atspalvio diržas ir avėjo specialiai prie suknelės siūtus tokios pat medžiagos batelius. Jaunasis pasipuošė tamsiai mėlynu kostiumu ir prie išrinktosios diržo derino kaklaraištį.

Darbas LRT Generaline Direktore

2017 m. M. Garbačiauskaitė-Budrienė buvo išrinkta LRT generaline direktore ir pareigas pradėjo eiti nuo balandžio 4-osios. Ji postą perėmė iš dvi kadencijas visuomeniniam transliuotojui nuo 2008 metų vadovavusio Audriaus Siaurusevičiaus. LRT šiuo metu valdo tris televizijos kanalus, tris radijo programas, naujienų portalą.

Finansavimas ir Algų Klausimai

Valstybės asignavimai nacionaliniam transliuotojui siekia 36,5 mln. eurų. Tai yra didžioji dalis nacionalinio transliuotojo biudžeto.2019 m. LRT finansinėje ataskaitoje skelbiama, kokios algos mokamos šioje darbovietėje. Generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė gavo apie 5,9 tūkst. eurų mėnesio algą (neatskaičius mokesčių), Administravimo ir veiklos vykdymo departamento vadovas Tomas Rytel - apie 8,3 tūkst. eurų, Interneto departamento vadovas Ričardas Baltaduonis - net per 10 tūkst. eurų.

Taip pat skaitykite: Monika Ostrenkova: asmeninis gyvenimas

LRT veiklos vertinimas

Ekonomistas prof. pasisakė apie LRT finansavimą ir atsakomybę: „Pirmoji dalis - viešojo sektoriaus darbo užmokesčio sistema yra visiškai chaotiška ir neteisinga. Štai FNTT vadovas gauna kone trigubai mažiau nei LRT interneto vadovas. Ką, jo darbas trigubai mažiau vertas? Tačiau LRT vietoj to, kad informuotų visuomenę, ją dezinformuoja. Vietoj to, kad kaip sarginiai šunys prižiūrėtų politikus, dalyvauja politikoje ir, mano manymu, vykdo politinius užsakymus. Grubiai kalbant, už tokį darbą reikia išskaičiuoti iš algos. Jei mokesčių mokėtojai nesulaukia produkto, už kokį moka, reikia braukti algas. O LRT mokami ir tūkstantiniai komerciniai priedai prie algos. Kas per komerciniai priedai? Juk LRT - nacionalinis transliuotojas. Tačiau, pasirodo, jie kažkur papildomai pinigėlius „kala ir nulašina“ į savo asmenines pajamas. Vėl sugrįžęs prie viešojo sektoriaus algų disproporcijų, profesorius pabrėžė, kad valstybės vadovų algos turi būti gerokai didesnės, nei mokamos LRT. „Kiek pamenu, LRT metinis biudžetas - apie 44 mln. eurų. Ir ką mes gauname už tai? Arba niekalą, arba polinius užsakymus.“

LRT Tarybos vaidmuo

„Galiu tik pasakyti, kad LRT reikėtų tobulinti nuomonių įvairovę, bendrauti su visuomene. LRT turi turėti jėgų nutolti nuo komercinių kanalų turinio ir atlikti pareigą valstybei. Yra visuomenės informavimą reglamentuojantis įstatymas ir jį reikia vykdyti. LRT taryba, kuri vadovauja LRT, nuo sausio pagal įstatymą gaus daugiau teisių ir, tikiuosi, deramai jas panaudos. Tačiau dabar toks vaizdas, kad LRT nepriklausomumas naudojamas kitiems tikslams: ne nešališkam eteriui, o atvirkščiai. Visi pastebime, kad eteris yra labai šališkas. Jei tai būtų komercinis transliuotojas, tai dar būtų pusė bėdos, nes jis pats save išsilaiko. Tačiau LRT išlaikote jūs, aš ir visi kiti mokesčių mokėtojai. O kai taip yra, nėra jokios atsakomybės, galima vykdyti politinius užsakymus, rengti tendencingus reportažus, nes LRT visiškai nesvarbu, kad juo nebepasitiki visuomenė. Vis tiek jų finansavimas yra užtikrinamas. Ir nėra jokių šansų, ką nors pakeisti. Politikas viliasi, kad Konstitucinis Teismas leis pakeisti finansavimo tvarką. „Kokius produktus gamina LRT? Ji turėtų vykdyti misiją, tačiau vykdo politinius užsakymus bei siekia savo pačios tikslų. Jei tik pradedi aiškintis, ar LRT veikla yra skaidri, iškart LRT Tyrimų tarnyba apie tai parengia tendencingą reportažą - tai yra spaudimo priemonė nepaklusniems.“

Ginčas dėl E. Vaitkaus Komentarų

Lietuvos gyventojų pasipriešinimo okupacijai centro (LGPOC) vadas, prof. Eduardas Vaitkus, paskelbęs apie savo sprendimą kandidatuoti 2024 m., susidūrė su cenzūra, kai valstybinis transliuotojas LRT atsisakė skelbti jo nuomonę. Dėl tokio valstybinio transliuotojo veiksmo, E. Valstybinio transliuotojo vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė išdėstė motyvus, kodėl E. „Minėtų taisyklių 7 ir 8 p. p. nurodoma, kad „atsižvelgiant į tai, kad LRT laikosi pareigos veikti pagal atsakingos žurnalistikos standartus, portalo redakcija pasilieka teisę spręsti, kurie komentarai bus publikuojami LRT.lt portale. LRT.lt portalo redakcijos diskrecija publikuoti ar atsisakyti publikuoti komentarą yra vertinama per LRT teisių ir teisėtų interesų, taip pat galimų komentaro publikavimo rizikų, susijusių su gresiančiais teisminio ar neteisminio pobūdžio ginčais, komentaru galimai pažeidžiant trečiųjų asmenų teises ar atskirų visuomenės grupių teisėtus interesus, prizmę, todėl negali būti vertinama kaip komentaro autoriaus saviraiškos laisvės pažeidimas“, - atskleidė M. Ji priminė, kad „LRT vykdoma misija yra ne tik informuoti ir ugdyti, bet ir telkti visuomenę“ ir pažymėjo, kad „šiame kontekste svarbu taip pat pabrėžti LRT įstatymo 4 str. 2 d. M.

M. Garbačiauskaitė išvardino kelias E. • <…> Lietuvos valdantieji toliau tęsia savo politiką, paklusniai vykdydami visus užsienio nurodymus, ir jau skelbia naują siekį - mūšio lauke nugalėti branduolinę valstybę. • <…> Gąsdinti Lietuvos žmones Rusijos karine grėsme, kai NATO šalys išleidžia karinėms reikmėms 20 kartų daugiau negu ta Rusija, yra neatsakinga. • <…> Gana kištis į kitų šalių vidaus reikalus. • <…> Visiems mąstantiems yra žinoma ir suprantama, kad Saugumas Europoje negali būti dalomas: arba visi esame saugūs, arba niekas nėra saugus. Šios ir panašios citatos, pasak. M. Garbačiauskaitės-Budrienės, „neatitinka LR Rinkimų kodekso 95 ir 97 str. „E. Vaitkaus dėstomas požiūris į Rusijos agresiją Ukrainoje, grėsmės Lietuvos saugumui neigimas, Lietuvos valstybės ir kitų demokratinių šalių politikos teikiant paramą Ukrainai ir kt. neigimas ar kvestionavimas reiškia pagrindinių demokratijos principų paneigimą, kas prieštarauja LR Konstitucijai, LRT įstatyme nurodytai LRT misijai (stiprinti LR nepriklausomybę ir demokratiją), Visuomenės informavimo įstatyme numatytiems principams, taikomiems viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams, Rinkimų kodekso nuostatoms. Tačiau nežiūrint į viską, M. Garbačiauskaitė-Budrienė paliko E. „Pabrėžiame, kad E. VRK vadovė Lina Petronienė įsigilinusi į M. Garbačiauskaitės-Budrienės išdėstytus argumentus pilnai pritarė pastarosios pozicijai, kad E. „Pažymime, kad VRK, nekvestionuodama LRT Nuomonių publikavimo taisyklėse LRT.lt redakcijai įtvirtintos diskrecijos teisės publikuoti ar atsisakyti publikuoti Jūsų pateiktą komentarą, vertina, ar toks atsisakymas nepažeidžia Rinkimų kodekse įtvirtintų rinkimų politinės kampanijos dalyvių lygiateisiškumo principo. LRT patikino, kad atsisakytų skelbti ir kitų kandidatų tekstų, jei jie neatitiktų įstatymų reikalavimams, o jei Jūs pateiktumėte tekstą, kuris nepažeistų jų nurodytų nuostatų, Jūsų tekstas būtų skelbiamas LRT.lt portale. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo vertinimui, kad LRT pažeidė Rinkimų kodekse įtvirtintą rinkimų politinės kampanijos dalyvių lygiateisiškumo principą“, - informavo L. P.

Naujas LRT vadovės pavaduotojas

G.Oganauskas yra LRT direktorės bendramokslis, jie kartu kūrė portalą delfi.lt, jis buvo M. Garbačiauskaitės-Budrienės pavaduotojas - pastaruoju metu G.Oganauskas vadovavo portalo delfi.lt TV skyriui. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete magistro laipsnį įgijęs G.Oganauskas įvairiose žiniasklaidos platformose dirba jau 25-erius metus. „Tikiuosi, kad patirtis, sukaupta dirbant skirtingose medijose, man padės efektyviai kuruoti vieną iš man pavedamų sričių - LRT kuriamo turinio integraciją ir jos didesnę sklaidą. Mano siekis - kad LRT turinys būtų pasiekiamas visose platformose kuo didesnei auditorijai“, - pranešime teigė G.Oganauskas. Kaip vieną pirmųjų darbų naujasis LRT vadovės pavaduotojas įvardino televizijos programų konkursą, LRT interneto portalo efektyvinimą, daug dėmesio žada skirti specialiems interneto projektams. Televizijoje jis teigia pasigendąs ekonominio raštingumo didinimo projekto, pramoginės laidos apie sportą. LRT generalinės direktorės pavaduotojus jos teikimu tvirtina LRT taryba, ji taip pat nustato pavaduotojų skaičių. Anksčiau M.Garbačiauskaitė-Budrienė yra sakiusi, jog G. Oganauskas turi daug idėjų, yra patikimas ir kolektyvo žmonių mėgstamas profesionalas.

Taip pat skaitykite: Kelias į Muzikos Olimpą: Monikos Marijos Paulauskaitės istorija

Taip pat skaitykite: Asmeninis Monikos Liu gyvenimas

tags: #monika #garbaciauskaite #budriene #vaikai