Įvadas
Bruno Ferrero yra autorius, kurio knygos, išverstos į lietuvių kalbą, pasižymi trumpomis, bet įkvepiančiomis istorijomis iš kasdienio gyvenimo. Šios istorijos, kupinos paprastos, bet dažnai užmirštamos išminties, skirtos sielai ir padeda jai prisiminti svarbius dalykus. Autorius teigia, kad mūsų dienos dažnai primena ilgus kelius, kartais vedančius į viršų, todėl tampa nelengva kopti. Šių pasakojimų tikslas - šiek tiek sutrumpinti tą kelią.
Bruno Ferrero kūryba
Bruno Ferrero kūriniuose, įskaitant knygą "40 pasakojimų iš dykumos", pateikiamos trumpos istorijos, kurios atspindi kasdienybę ir joje slypinčią išmintį. Tai jau ketvirtoji šio autoriaus knyga, išversta į lietuvių kalbą. Šiose istorijose, kaip ir ankstesnėse, atskleidžiama paprasta, bet dažnai užmirštama išmintis. Pasakojimai padeda prisiminti svarbius dalykus sieloje.
Pasakojimų svarba ugdant vaikus ir paauglius
Pasakojimai yra puikus bendravimo būdas, ypač norint užmegzti ryšį su vaikais ir paaugliais. Pasakos, visų pirma, naudingos proto ugdymui ir skatina vaiko vaizduotę, kuri yra labai svarbi visaverčio žmogaus formavimuisi. Šeima, mokykla ir Bažnyčia šiandien stengiasi, kad kalba ir žodis vėl taptų pagrindine bendravimo forma, atgimtų kartų tarpusavio supratimas. Pasaka, kaip žmogiškojo bendravimo ir ugdymo priemonė, sukuria glaudaus emocinio artumo atmosferą.
Istorijos kaip bendravimo ir ugdymo priemonė
Pasaka, kaip žmogiškojo bendravimo ir ugdymo priemonė, sukuria glaudaus emocinio artumo atmosferą. Mokykloje, šeimoje ir per katechetinius užsiėmimus pasakojamos istorijos tęsia labai svarbią žodinio pasakojimo tradiciją.
Knygos "Visos istorijos. Vaikams, tėvams ir mokytojams" apžvalga
Šioje Bruno Ferrero knygoje „Visos istorijos. Vaikams, tėvams ir mokytojams“ surinktos visos „pasakoti skirtos istorijos“, kurios įvairių susitikimų metu buvo aptartos su vaikais ir paaugliais. Prieš kiekvieną pasakojimą pateikiama pratarmė, susiejanti istoriją su nagrinėjamu klausimu, o po jos - visa eilė praktinių nuorodų, kaip panaudoti pasakojimus.
Taip pat skaitykite: Apie Bruno Ferrero knygas
Pavyzdžiai iš Bruno Ferrero istorijų
- Alfredo istorija: Stambiam ūkininkui reikėjo darbininko, kad prižiūrėtų tvartus ir klėtis. Kaip buvo įprasta, kaimelio šventės dieną suskato jo ieškoti. Neilgai trukus jam prisistatė kokių šešiolikos septyniolikos metų vaikinas. Jis buvo aukštas, liesas ir neatrodė fiziškai stiprus. Ūkininkas paklausė jo vardo.
- Mergelės sūnus: Mergelės sūnus gimė nežinomame kaime, užaugo mažame miestelyje, kur iki trisdešimties metų dirbo staliumi. Po to trejus metus keliavo po kraštą pamokslaudamas. Niekada neparašė jokios knygos, niekada neužėmė aukštų postų, nesukūrė šeimos, neturėjo savo namų ir nestudijavo universitete.
- Du vienuolynai: Mieste buvo įsikūrę du vienuolynai. Vienas garsėjo savo turtais, o kitame vienuoliai vos galą su galu sudurdavo. Sykį vienuolis iš neturtingojo vienuolyno atvyko pas bičiulį, gyvenantį turtingajame, ir tarė, kad išvyksta kaip piligrimas ilgon kelionėn.
- Indėno pamokymas: Senyvas indėnas mokė karštakošius savo genties jaunuolius, kad kai tave kas nors mirtinai įžeidžia ir kraujas taip užverda, kad net nusprendi nužudyti kaltininką, prieš įvykdydamas kerštą, reikia prisėsti, prikimšti pypkę tabako ir užsirūkyti.
- Kreipimasis į sūnų: Sūnau, išklausyk mane: kreipiuosi į tave tau saldžiai miegant, pasidėjus putlią rankytę po skruostu, o šviesiaplaukėms garbanėlėms švelniai dengiant tavo kaktą ir akis.
- Klajoklio išsigelbėjimas: Nuožmūs priešai vijosi dykumų klajoklį. Vargšas bėgo slėptis į aštriomis uolomis nusėtą dykumos pusę, ten, kur buvo sunkiau praeiti. Skubėjo vos atgaudamas kvapą, kol galiausiai jam už nugaros visiškai nutilo arklių kanopų bildesys.
- Jaunuolių įšventinimas: Vienoje indėnų gentyje jaunuolius pripažindavo suaugusiais tik tada, kai jie praleisdavo tam tikrą laiką visiškai vieni. Pasilikę vienumoje, turėdavo patys sau įrodyti, kad yra pasirengę brandžiam amžiui.
- Autobuse: Niūrus ir šaltas žiemos rytas. Autobusas sausakimšas studentų ir dirbančiųjų. Keleiviai susispaudę vienas šalia kito, susigūžę, apsitūloję storais sunkiais žieminiais drabužiais, apsnūdę nuo monotoniško variklio gaudimo ir nuo šiokios tokios šilumos. Niekas nesikalba.
- Prieglobstis kaime: Jaunuolis, slapstydamasis nuo žiaurių priešų, atbėgo į vieną kaimą. Gyventojai jį maloniai priėmė ir paslėpė patikimoje vietoje. Kitą dieną pasirodė ir jo persekiotojai. Brovėsi į visus namus, išnaršė rūsius ir palėpes, galiausiai sušaukė visus kaimo gyventojus į aikštę.
- Pirmosios gėlės varžybos: Viename kalnų kaimelyje gyvuoja labai graži tradicija. Kasmet pavasarį vyksta kaimo gyventojų varžybos. Kiekvienas stengiasi surasti pirmąją pražydusią gėlę. Kas ją randa ir nuskina - laimi ir yra tikima, kad visus metus jį lydės sėkmė. Todėl varžybose dalyvauja visi, ir jauni, ir seni. Vaikams, tėvams ir mokytojams.
Gianni Rodari's įtaka
Pasak Gianni Rodari, pasakos, visų pirma, naudingos proto ugdymui. Be to, skatina vaiko vaizduotę, labai svarbią visaverčio žmogaus formavimuisi.
Šeimos, mokyklos ir Bažnyčios vaidmuo
Šeima, mokykla ir Bažnyčia šiandien stengiasi, kad kalba ir žodis vėl taptų pagrindine bendravimo forma, atgimtų kartų tarpusavio supratimas. Šiam tikslui pasiekti, kaip pirminės ir natūralios priemonės, ypač tinka pasakos, pasakėčios ir pasakojimai - žmonės visada mokė savo vaikus pasakodami paprastas ir stebuklų pilnas istorijas.
Pasakojimų panaudojimas
Prieš kiekvieną pasakojimą pateikiama pratarmė, susiejanti istoriją su nagrinėjamu klausimu, o po jos - visa eilė praktinių nuorodų, kaip panaudoti pasakojimus.
Taip pat skaitykite: Gyvenimo prasmės paieškos Bruno Ferrero pasakojimuose
Taip pat skaitykite: Mirsite iš juoko!