Vaiko auginimo sunkumai: patarimai ir įžvalgos tėvams

Auginant vaikus, šeimos susiduria su daugybe pasirinkimų ir iššūkių. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius vaiko auginimo aspektus, pradedant šeimos laisve rinktis ir baigiant pozityvaus auklėjimo strategijomis, sunkumais ir patarimais, kaip juos įveikti.

Tėvystės iššūkiai ir vaidmenų pasiskirstymas

Kai kurioms mamoms vienoms tenka vaikus maitinti, maudyti, vesti į lauką, migdyti ar paguldyti miegoti ir t. t., ir pan. Deja, jūs nesate viena: tokių moterų - šimtai tūkstančių ar net milijonai. Labai dažnai poros pasirenka tam tikrus vaidmenis santykiuose, o ne išimtis - ir vaikų auginimas. Dažnai šiuos vaidmenis pora pasiskirsto sąmoningai, kartais jie vystosi laikui bėgant. Jei vyras visą darbo dieną dirba, o jūs esate išėjusi vaiko priežiūros atostogų arba šeimininkaujate namuose, tikėtina, kad jūsų dienotvarkė - palankesnė nuvežti vaikus pas gydytoją, į žaidimų kambarį ar nuvykti į tėvų susirinkimą.

Kaip išsivaduoti iš netolygaus tėvystės modelio?

1. Iš naujo apibrėžkite vaidmenis. Informuokite vyrą apie numatomus vizitus pas gydytoją, tėvų susirinkimus, planuojamas šeimos pramogas ir kt. Konkrečiai įvardykite, kur akivaizdžiai vyras dalyvauja per mažai. Kokias atsakomybes iš jūsų turėtų perimti vyras? Gal jis nuo šiol turėtų guldyti vaikus? Padėti ruošti vaikui namų darbus?
2. Leiskite tėčiui įgyti patirties. Natūralu, kad jei vyras kažko nedaro nuolat, pavyzdžiui, nekeičia sauskelnių ar nekepa vaikams blynų, jis šiuos darbus gali atlikti ne taip gerai, kaip mama. Todėl moterims dažnai labai sunku susilaikyti nuo replikų ir kritikos. Tegul vyras viską daro taip, kaip moka. Nėra vieno tinkamo recepto, kaip ir būdo auklėti vaikus. Būkite lankstesnė ir leiskite tėčiui įgyti patirties. Paaiškinkite vaikams, kad jie privalo valgyti ir tėčio iškeptus blynus nepaisant to, kad jie - ne tokie skanūs, kaip paruošti mamos.
3. Suderinkite darbo ir poilsio laiką. Daugelis mūsų iš darbo grįžtame pavargę. Dirbant po 8-10 ir daugiau valandų, ypač jei darbas - fizinis, vakare tikrai gali nelikti jėgų jokioms kitoms veikloms. Pasikalbėkite su vyru. Jei abu dirbate, namų ūkio ir tėvystės pareigas teks pasiskirstyti apylygiai. Jeigu vyras po darbo dienos nebeturi energijos, gal tuo metu, kai jūs ruošite vakarienę, jis gali tiesiog su vaikais išeiti į parką ar pažaisti stalo žaidimą? Sudarykite jums abiem tinkantį tvarkaraštį. Pavyzdžiui, gal jūs dirbate tik vakarais arba savaitgaliais? Tuo metu vyro pareiga - pasirūpinti visais vaikų poreikiais. Kitu metu buitimi ir vaikų priežiūra pasirūpins mama.
4. Planuokite laiką su šeima. Jei nieko nesuplanuojate, žmogaus prigimtis yra užpildyti savo laisvalaikį mėgstamomis veiklomis ir ieškoti būdų atsipalaiduoti. Kiek vakarų esate praleidusios žiūrėdamos televizorių ar naršydamos internete, o ne sportuodamos ir tvarkydamosi namus? Planuokite veiklą iš anksto. Kažką rezervuokite, nupirkite bilietus ir pan. ir apie laiką su šeima būtinai informuokite ir vyrą. Susitarkite, kiek laiko jis skiria šeimai ir draugams. Pavyzdžiui, kiek kartų / dienų per mėnesį vyras daugiau laiko gali skirti savo pomėgiams, susitikimams su draugais ar pan. Daugiau optimizmo.
5. Stiprinkite tėčio ir vaikų ryšį. Natūralu, kad nuo neatmenamų laikų vaikais labiau rūpinasi mamos, todėl jų ryšys - tvirtesnis (žinoma, yra ir išimčių). Vaikai nuolat kažko prašo mamos, ne tėčio. Dėl to tėčiai gali pasijusti mažiau svarbūs ir nuvertinti. Paskatinkite tėtį vaikams dažniau skirti pasimatymą. T. y. tegul tėtis dažniau pabūna su vaiku dviese už namų ribų. Nereikia nieko sudėtingo ir brangaus: užteks tik valandos ar dviejų trukmės susitikimo. Nerimaujate, kad vyras neskiria laiko vaikams? Kurie metodai pasiteisino, o kurie - ne?

Itin jautrių vaikų auginimas

Itin jautrus vaikas - tai ne diagnozė ar sutrikimas, tai išskirtinė psichologinė savybė, būdinga 15-20 proc. vaikų. Ypač jautrūs vaikai dažnai pavadinami droviais, užsisklendusiais, nervingais ar net įnoringais. Tokių vaikų auginimas gali sukelti daug iššūkių tėvams ir globėjams, tačiau iš jų galima daug pasimokyti. Labai jautrus vaikas juslinę informaciją apdoroja daug giliau nei jo bendraamžiai. Šis jautrumas apima ne tik penkis įprastus pojūčius, bet ir emocinius, socialinius ir pažintinius dirgiklius.

Itin jautrių vaikų savybės

• Emocijų intensyvumas: itin jautrus vaikas intensyviai reaguoja tiek į teigiamus, tiek į neigiamus dirgiklius.
• Stipri empatija ir užuojautos jausmas: jautrūs vaikai, demonstruodami stiprų empatijos jausmą, dažnai susitapatina su kitų žmonių jausmais ir patirtimi.
• Sensorinis jautrumas: gali būti būdingas itin didelis klausos, uoslės, regos ar lytėjimo jautrumas. Itin jautrūs vaikai gali būti per daug stimuliuojami judrioje ar chaotiškoje aplinkoje. Itin jautrių vaikų tėveliai dažnai klausia: ,,Kaip padėti jautriam vaikui?".

Patarimai auginant itin jautrų vaiką

• Sukurkite stabilią aplinką: augindami itin jautrų vaiką stenkitės sukurti kuo stabilesnę aplinką: sukurkite ramią ir organizuotą namų erdvę. Dažniausiai vaikai ir jų šeimos žino, kokie dirgikliai juos paveikia labiausiai.
• Priimkite vaiko emocijas: pripažinkite ir priimkite itin jautraus vaiko išgyvenamus jausmus, mokykite, kad visos emocijos yra reikšmingos ir jas reikia išgyventi.
• Daug dėmesio skirkite vaiko miego rutinai: itin jautriam vaikui dažnai reikia daugiau miego nei įprasta jo bendraamžiams.
• Mokykite kurti ribas ir pasakyti „Ne“: itin jautriam asmeniui labai sunku pasakyti žodį „Ne“. Mokykite vaiką vertinti savo emocinę ramybę.
• Pritaikyta mokymosi aplinka: sukurkite vaikui kuo palankesnę mokymosi aplinką. Labai jautrių vaikų pasitikėjimo savimi stiprinimas yra esminis jų emocinio ir socialinio vystymosi aspektas. Šie vaikai dažnai susiduria su iššūkiais, kuriuos sukelia didelis jautrumas dirgikliams. Jautrūs vaikai gali išsiugdyti atsparumą, sumažinti patiriamą jautrumą ir įgyti pasitikėjimo savimi. Atminkite, kad pasitikėjimo savimi ugdymas yra nuolatinis procesas, o kiekvienas vaikas yra unikalus. Norint suprasti ir palaikyti labai jautrius vaikus, būtina suvokti jų unikalumą. Nors drovumas ir jautrumas kartais sumaišomos savybės, buvimas itin jautriu - kur kas rimčiau nei drovumas. Labai jautrūs vaikai dažnai kur kas asmeniškiau įsisavina grįžtamąjį ryšį, o konstruktyvi kritika jų atžvilgiu gali būti suvokiama kaip puolimas. Pateikdami pastabą ar kritiką sutelkite dėmesį į konkretų elgesį ir suformuluokite ją tinkamai. Skaitymas - puiki atsipalaidavimo veikla.

Deja, bet negalime panaikinti visų itin jautriam vaikui nepalankių dirgiklių. Galime pasistengti, kiek įmanoma, pritaikyti ugdymo aplinką ir ugdyti vaiką, stiprinti jo atsparumą, gerinti pozityvų savęs suvokimą, didinti pasitikėjimą savimi.

Šeimos laisvė rinktis ir tėvų įsitraukimas

Lietuvoje tėvai turi išskirtinę galimybę būti su mažyliu namuose net iki 3 metų, o tai suteikia galimybę mamoms iš naujo atrasti save ir ryžtis kardinaliems pokyčiams. Visuomenininkė Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė akcentuoja šeimos laisvę rinktis. Anot jos, labai daug priklauso nuo to, kaip bus įgyvendinami įvairūs siūlymai dėl tėvystės atostogų ir vaiko priežiūros. Dažniausiai ryšys formuojasi tarp mažylio ir mamos, bet vis dėlto ne visais atvejais. Yra mamų, kurios sąmoningai rinktųsi grįžimą į darbą ir patikėtų mažylio auginimą ir saugaus ryšio kūrimą tėčiui, ir yra tėčių, kurie rinktųsi tą daryti.

Taip pat skaitykite: Negimdinis nėštumas: ką svarbu žinoti

Klausytojas Zenonas akcentavo, kad tokių dalykų už pačius žmones niekas neturėtų spręsti, nes čia svarbios ir jų karjeros, ir norai: „Atlyginimas yra, karjera… Pvz., žmona kepa bandeles, o vyras karjeros siekia, arba atvirkščiai. Arba gal žmona nori labiau namuose būti, nes darbas jos nelabai traukia…“

Anot V. Pilipauskaitės-Butkienės, siūlymas kuo labiau įtraukti pačius tėčius į vaiko priežiūrą yra sveikintinas. Klausytoja Aušra pastebėjo, kad „jei tėvai nenorės, tai ir nesinaudos suteikta galimybe daugiau laiko būti su vaikais. Pasak V. Pilipauskaitės-Butkienės, „prievarta mielas nebūsi. Ir jei bus tėčių, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nenorės dalintis tuo džiaugsmu su mamomis, tai turbūt jokie įstatymai nepadės. Tokie tėvai, net naudodamiesi tomis atostogomis, gali su mažyliu laiko neleisti.

„Tiek mama, tiek tėtis gali pasirinkti, kuris su mažyliu yra tuos metus. Jeigu ta direktyva bus priimta, linkėčiau, kad išlaikytume tas sąlygas, kurias turime, ir kad tėčiai tuos du mėnesius pasirinktų panaudoti tuo metu, kai tai palankiausia visai šeimai“, - sakė V. Pilipauskaitė-Butkienė.

Vaiko priežiūra ir karjera

Per tą laiką, augindamos mažylius, kai kurios mamos iš naujo atranda save ir ryžtasi kardinaliems pokyčiams, pradeda verslus ar nusprendžia iš esmės keisti darbo sritį. Yra mamų, kurios po vaiko priežiūros atostogų į darbo rinką žengia pirmą kartą. Šiaip ar taip, anksčiau ar vėliau mintys apie darbą aplanko beveik visas, ypač artėjant atostogų pabaigai. Ir ne visuomet tos mintys būna šviesios bei pozityvios.

Jei turite darbo patirties, esate aktyvi ir motyvuota asmenybė, tikrai rasite savęs vertą darbą. Jei netikėsite savo jėgomis, vargu ar jumis patikės būsimas darbdavys.

Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros išmoka

Turėdama laisvą valandėlę, skirkite laiko savianalizei. Ko aš noriu? Kur norėčiau save matyti po 5 ar 10 metų? Paanalizuokite savo trūkumus. Galbūt trūksta darbo patirties, o gal kokių nors įgūdžių. Žinias gilinkite seminaruose, mokymuose internetu. Jų yra mokamų ir nemokamų. Ieškokite veiklių, įkvepiančių mamų grupių. Jei leidžia finansinės galimybės, pasinaudokite karjeros konsultantų paslaugomis. Peržvelkite turimus kontaktus savo telefone ir socialiniuose tinkluose.

Vaiko raida ir prieraišumas

Pirmieji treji metai prieraišumui susiformuoti su vienu suaugusiu žmogumi, kuris nuolat rūpinasi mažyliu, yra labai svarbūs. Motinos vaidmuo vaikui itin svarbus: ji aprūpina maistu, teikia šilumą, meilę, rūpestį, saugumą, taigi aprėpia visus mažylio fiziologinius ir psichologinius poreikius. Maitinimas krūtimi sukuria ypač artimą ryšį tarp vaiko ir mamos, ji geba jautriai reaguoti į mažojo poreikius. Mama - pirminis tiltas, jungiantis ir supažindinantis vaiką su išoriniu pasauliu, skatinantis jo savarankiškumą.

Psichologės Mary Ainsworth ir jos kolegų teigimu, vaiko poreikių patenkinimas lemia patikimą ir saugų vaiko bei jį prižiūrinčio asmens tarpusavio ryšį, kitaip tariant, formuoja saugų vaiko prieraišumą. Norėdama užtikrinti sveiką vaiko psichologinį vystymąsi, mama mažylį turėtų auginti bent iki metų, geriausia - iki 3-ejų. Suprantama, kartais to padaryti neįmanoma, dėl to nereikėtų savęs smerkti - verčiau ieškoti geriausių alternatyvų.

Tėtis taip pat gali būti tas pirminis prieraišumą formuojantis asmuo, su kuriuo mažylį sieja saugus ir patikimas ryšys. Jis ne mažiau nei mama gali rūpintis vaiku, suteikti jam meilės, patenkinti jo poreikius, supažindinti su išoriniu pasauliu. Vaikui svarbiausia turėti vieną patikimą, visuomet šalia esantį žmogų, bendraujantį, suprantantį, prireikus reaguojantį ir suteikiantį saugumo.

Remiantis prieraišumo raidos etapais, 3-4 m. vaikas, likęs ne su savo tėvais (pvz., aukle, seneliais ar darželyje), geba ištverti ilgesnius išsiskyrimo laikotarpius, žinodamas, kad tėvų išvykimas dar nereiškia jų visiško praradimo. Be to, tokio amžiaus vaikai paprasčiau priima kitų suaugusiųjų požiūrį ir taisykles. Todėl galima daryti išvadą, kad 3-4 m. vaikai geba lengviau prisitaikyti prie kito jį prižiūrinčio žmogaus ar vaikų darželio.

Taip pat skaitykite: Kaip gauti vaiko pašalpą?

Net ir to paties amžiaus vaikai gali skirtis temperamentu, asmeninėmis savybėmis, charakterio ypatumais. Todėl išvardyti aspektai gana sąlygiški.

Ne mažiau svarbus, gal net svarbiausias aspektas - ar tėveliai pasiruošę paleisti vaiką ir juo tiki. Pirmiausia turėtų savęs paklausti, ar nusiteikę leisti vaiką į darželį, kiek tiki jo adaptavimosi sėkme, gebėjimu užmegzti santykius su draugais ir auklėtojomis, įgyti naujų žinių ir gerai jaustis.

Bendraujant apie 70 procentų informacijos perduodama neverbaline kalba, tad svarbu kreipti dėmesį ne tik į tai, kas sakoma, bet ir kaip tai daroma. Jausdamas pozityvų tėvelių nusiteikimą, vidinę ramybę, vaikas taps ramus ir drąsus.

Vaiko adaptacija naujoje aplinkoje

Apie vaiko adaptaciją darželyje ar auklę namuose reikėtų pradėti galvoti iš anksto. Paprastai mažylis jaučiasi daug ramiau jam žinomoje aplinkoje. Pavyzdžiui, prieš darželio lankymo pradžią nueiti kartu su juo į būsimą ugdymo įstaigą, kartu apžiūrėti patalpas, pakalbinti kitus vaikus. Namuose pavartyti ir paskaityti knygučių, paaiškinti, kas yra darželis, ką jame veikia vaikai, kiek laiko būna. Pirmomis dienomis nereikėtų palikti vaiko vieno darželyje. Iš pradžių pabūti kartu su juo, galbūt ne visą dieną, pamažu ilginant buvimo laiką. Galima pasiūlyti į darželį nusinešti žaislą, mylimuką. Tokie daiktai mažajam pažįstami, primena namus, todėl gali padėti nusiraminti.

Dar keli gana veiksmingi vaiko adaptacijos darželyje ar kitoje naujoje aplinkoje būdai - aiškaus veiksmų plano pateikimas ir ritualų sukūrimas. Vaikas turėtų labai aiškiai žinoti, ką veiks naujoje vietoje, kada tiksliai tėveliai ateis jo pasiimti. Ritualai suteikia aiškumo, kas po ko vyksta. Pavyzdžiui, prieš atsisveikinant su vaiku galima sugalvoti kokį nors ritualą - 5 bučinukai, paplekšnojimas per petį ar pan.

Prieš leidžiant vaiką į ugdymo įstaigą reikėtų pasidomėti jos dienotvarke, galiojančiomis taisyklėmis. Tos pačios rutinos bei taisyklių laikytis ir namuose, prieš pradedant lankyti darželį. Juk vaikui tikrai bus sunku, kai reikės taikytis prie naujos vietos, kurioje galioja visai kitos taisyklės nei namuose.

Vaiko adaptacija gali trukti nuo savaitės ar dviejų iki kelių mėnesių, pusės metų. Labai svarbu stebėti ir suprasti kiekvieną vaiką individualiai.

Jei mažylis blogai miega, valgo, skundžiasi įvairiais negalavimais (pilvo, galvos skausmai, pykinimas, tuštinimosi problemos ir kt.), pakito jo elgesys (tapo itin judrus ar pernelyg ramus, apatiškas ar irzlus, prieštarauja, netinkamai elgiasi), reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, vaikų pagalbos specialistais, gal imtis papildomų priemonių, padėsiančių jam greičiau adaptuotis ir geriau jaustis. Galbūt net naudinga kurį laiką pabūti namuose ir atsigauti nuo įtampos.

Alternatyvūs vaiko priežiūros būdai

Šeimoms, auginančioms vaikus, yra keletas alternatyvių priežiūros būdų, kiekvienas iš jų turi savų privalumų ir trūkumų:

Nedirbanti mama

• Privalumai: Kuria atvirą, nuoširdų ir individualų santykį su vaiku, geriausiai jį pažįsta, geba greitai reaguoti į jo poreikius. Gali savo atžalai skirti daug dėmesio, bendrauti, padėti suprasti ir patirti emocijas. Suteikia daug galimybių laisvai žaisti ir mokytis, užtikrina saugų vaiko vystymąsi namuose ir už jų ribų. Remiantis prieraišumo teorija, patikimas ir saugus ryšys su mama ar kitu jį prižiūrinčiu žmogumi formuoja saugų prieraišumą, o tai turi didelės įtakos vaiko laimei ir sėkmei.
• Galimi trūkumai: Atsižvelgiant į vaiko ir mamos santykį, namuose auginamas mažylis kartais pernelyg apgaubiamas globa, netikima, kad pats gali kažką atlikti savarankiškai. Tokiu būdu griaunamas jo pasitikėjimas savimi, atsakomybė, savarankiškumas. Vaiko auginimas nėra paprastas procesas, todėl ilgą laiką būdama viena su vaiku mama pavargsta, patiria stresą ir įtampą. Žinoma, situaciją galima švelninti vaiko priežiūra dalijantis su tėčiu, seneliais ar kitais artimaisiais. Mama turi rasti laiko poilsiui, atsipalaidavimui. Tik būdama laiminga ir sveika gali padėti vaikui jaustis laimingam.

Auklė

• Privalumai: Paprastai dirba su vienu, kartais keliais vaikais. Taigi gali skirti nemažai dėmesio vaikui - padėti ugdyti jo socialinius, emocinius ir pažintinius gebėjimus. Ji mažyliui nėra tokia artima kaip tėvai ar seneliai, taigi tam tikrose situacijose įgyja pranašumų ugdymo procese, nepaskęsta emocijų lavinoje. Tėvams su ja taip pat gali būti lengviau ir paprasčiau susitarti dėl vaiko auklėjimo ypatumų. Mažyliui paaugus auklė gali padėti jam adaptuotis naujoje darželio aplinkoje. Ji nėra tokia artima kaip tėvai, tačiau su ja vaikas jaučiasi saugus, todėl atsiskyrimas turėtų būti lengvesnis.
• Galimi trūkumai: Būdamas vien su aukle vaikas mokosi bendrauti labiau su vienu suaugusiu žmogumi. Žinoma, auklė gali būti itin aktyvi, vesti mažylį į kitų vaikų susibūrimo vietas, leisti žaisti su bendraamžiais. Į namus ateinanti auklė - geras pasirinkimas, kai vaikas labai mažas ir jam darželio aplinka pernelyg skiriasi nuo namų.

Seneliai

• Privalumai: Seneliai vaikui artimi ir pažįstami, todėl jis nelieka nepažįstamoje aplinkoje, kurioje galėtų patirti daugiau streso. Ne kartą teko girdėti pusiau juokais sakant, kad anūkus seneliai myli labiau nei vaikus. Taigi šiuo atveju atsiskyręs nuo tėvų vaikas patenka į jam pažįstamą aplinką (senelių ar jo paties namus), kurioje, tikėtina, jausis saugesnis ir ramesnis. Seneliai, dažniausiai auginantys vieną ar kelis anūkus, turi galimybių skirti vaikui daug dėmesio, meilės, patenkinti mažylio poreikius. Gali lavinti vaiko socialinius įgūdžius, vesdami į kitų vaikų susibūrimų vietas, pasikviesdami svečių ir pan.
• Galimi trūkumai: Kartų konfliktas gali būti vienas veiksnių, darančių įtaką senelių nuostatoms, įsitikinimams, taikomiems auklėjimo metodams ir pan., galbūt net fiziniam pajėgumui. Senelių bendravimo su vaiku ir auklėjimo būdai gali skirtis, kartais net prieštarauti vaiko bendravimui su tėvais, todėl kartais bijoma, kad anūką išlepins ar - priešingai - auklės bausmėmis ir pan. Neretai tėvai ir seneliai ima pyktis dėl anūkų auklėjimo, santykiai tampa įtempti, kartais labai pablogėja. Anūkai taip pat gali tapti nerimastingi, prastėti jų elgesys ir emocinė savijauta, mat tenka taikytis prie dviejų skirtingų pasaulių, kuriuose skiriasi rutina, taisyklės, atsakomybė, pareigos, paskatos ir pan.

Vaikų darželis

• Privalumai: Suteikia vaikui galimybę susitikti su naujais žmonėmis - kitais vaikais ir suaugusiaisiais, užmegzti su jais ryšius. Taigi daugiau lavinami vaiko socialiniai įgūdžiai. Taip pat darželyje vaikas supažindinamas su įvairesniais dalykais: žaidimais, ugdomąja veikla pagal amžių, išvykomis ir kt. Darželyje neretai labiau skatinamas vaiko savarankiškumas, pareigingumas, bendradarbiavimo įgūdžiai, gebėjimas būti grupės dalimi. Vaikas mokosi spręsti konfliktus, suprasti save kaip grupės narį, savo svarbą, suprasti kitą. Dar vienas gana svarbus teigiamas darželio lankymo aspektas - tėvai turi galimybę bent šiek tiek pailsėti ir daugiau laiko skirti vienas kitam. Vaikui svarbu, kad jį prižiūrėtų laimingi tėvai.
• Galimi trūkumai: Labai svarbu stebėti, kaip vaikas, ypač jaunesnio amžiaus, reaguoja į naują darželio aplinką, atsiskyrimą nuo tėvų, kitus vaikus bei suaugusiuosius, kiek jais domisi, ar mezga ryšį su auklėtojomis, kaip jaučiasi išėjęs iš darželio ir ten būdamas. Dar nepasirengęs lankyti darželio mažylis gali patirti daugybę stiprių ilgalaikių išgyvenimų, kurie gali turėti neigiamos įtakos jo emocinei būsenai ir elgesiui. Darželio grupę sudaro 10-25, kartais ir daugiau vaikų, tad mažylis gali justi asmeninio dėmesio stoką. To padėtų išvengti supratingos, nuoširdžiai besidominčios visais vaikais auklėtojos.

Vienturtis šeimoje: mitai ir realybė

Visuomenėje paplitę mitai apie vienturčius vaikus dažnai sustiprina tėvų dvejones dėl vaikų skaičiaus šeimoje. Tačiau ar iš tiesų vieno vaiko padėtis šeimoje yra tokia nepalanki, kokia mes kartais ją laikome? Šiame skyriuje apžvelgsime pagrindinius socialinės psichologijos mokslų daktarės Susan Newman pastebėjimus, sukauptus per didžiulę metų patirtį ir išdėstytus knygoje „Vienturtis: vaiko auginimo džiaugsmai ir sunkumai“.

Mitai apie vienturčius

• Vienturčiai mieliau renkasi individualią veiklą ir vengia varžytis - MITAS.
• Vienturčiai - socialinių įgūdžių stokojantys vienišiai - MITAS.
• Vienturčiai yra ekscentriški vunderkindai, intelektualai - MITAS.
• Vienturčiai vaikai jaučiasi vieniši, susikuria įsivaizduojamų draugų - MITAS.
• Vienturčiai yra išlepinti - MITAS.
• Vienturčiai - savanaudžiai - MITAS.
• Vienturčiai įpratę, kad visada būtų jų viršus - MITAS.
• Vienturčiai nesavarankiški - MITAS.
• Vienturčiai turi daugiau emocinių problemų - MITAS.

Vienturčiai iš arčiau

Kaip priešprieša aukščiau išvardytiems stereotipams, amerikiečių atlikti tyrimai rodo, kad vienturčių, kaip ir vyriausiųjų vaikų, yra neproporcingai daug tarp garbės stipendijas gavusių koledžų studentų, įvairių sričių profesionalų. Autorė pastebi, kad vienturčiai neretai surenka aukštesnius testų balus, mokosi geresniais pažymiais, yra ambicingi, labiau linkę siekti karjeros aukštumų, neretai apdovanoti vadovo talentu.

Įdomu yra tai, kad įvairių apklausų duomenimis, vertindami patys save, vienturčiai vaikai patvirtina esantys arba tokie patys laimingi ir patenkinti, arba laimingesni ir netgi labiau patenkinti savo gyvenimu negu vaikai iš daugiavaikių šeimų.

Auklėjimo spąstai

Gera žinia vienturčių tėvams - vaiko elgesį ir jo pasekmes vėlesniame gyvenime kur kas labiau lemia tėvų požiūris į vaiko auginimą nei vaikų, augusių toje šeimoje, skaičius. Dauguma auklėjimo klaidų būdingos visiems, tačiau jos akivaizdesnės ir reikalauja daugiau budrumo auginant vieną vaiką.

Patarimai vienturčių tėvams

• Pasiskirstykite pareigas.
• Venkite perdėtos globos.
• Gavimą derinkite su davimu.
• Mokykite dalytis ir gerbti kitus.
• Nubrėžkite ribas, aiškiai įvardykite, kokio elgesio tikitės.
• Venkite supervaiko sindromo.

Pozityvus auklėjimas: kaip kurti palaikančią aplinką

Šiandieniniai tėvai susiduria su iššūkiais, kurie yra labai skirtingi nei tie, su kuriais susidūrė jų tėvai. Technologijos, socialiniai pokyčiai ir daugybė kitų veiksnių lemia, kad auginti vaikus šiuolaikiniame pasaulyje reikalauja nuolatinio mokymosi ir prisitaikymo.

Psichologė-psichoterapeutė Sigita Valevivičienė kalba apie tai, kaip tėvų patirti sunkūs išgyvenimai gali paveikti jų santykius su vaikais ir su kokiomis problemomis susiduria tokie tėvai. „Šiais laikais trauma yra labai pamėgtas terminas, neretai vartojamas apibūdinti bet kokią sunkesnę gyvenimišką patirtį, kuri yra dalis žmogiškojo gyvenimo. Tačiau tokios patirtys nebūtinai reiškia, kad įvyksta trauma. Toks šio termino platus vartojimas ypatingai veikia šiuolaikinius tėvus, kurie, bandydami nesutraumuoti savo vaiko, pradeda nerimauti dėl bet kokios sunkesnės vaiko gyvenimo patirties. Tačiau savo vaikų nuo gyvenimo apsaugoti negalime, galime tik padėti rasti būdų, kaip gyventi. Jei į traumos mechanizmą pažvelgtume giliau, galima sakyti, kad trauma yra reakcija į sudėtingą įvykį ar santykį, kai žmogui pritrūksta išteklių išbūti sudėtingoje situacijoje. Dėl to įsijungia stiprūs gynybiniai mechanizmai, kurie padeda apsaugoti psichiką“, - apie traumos terminą pasakoja psichologė-psichoterapeutė.

#

tags: #bijau #kad #vel #gausiu #toki #sunku