Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, tačiau kartais jis gali būti komplikuotas dėl įvairių priežasčių. Viena iš tokių komplikacijų yra negimdinis nėštumas, kuris kelia didelį pavojų moters sveikatai ir net gyvybei. Todėl svarbu žinoti, kas tai yra, kokie simptomai ir kaip jis diagnozuojamas bei gydomas.
Kas yra negimdinis nėštumas?
Ektopinis (negimdinis) nėštumas - tai nėštumas, kuris formuojasi ne gimdoje. Normalaus nėštumo metu apvaisinta kiaušialąstė keliauja į gimdą ir ten prisitvirtina prie gimdos gleivinės. Tačiau negimdinio nėštumo atveju apvaisinta kiaušialąstė prisitvirtina ne gimdos gleivinėje, kaip įprasta, o kiaušintakyje (>95% negimdinio nėštumo atvejų), gimdos kaklelyje, kiaušidėje ar pilvo ertmėje.Besivystantis neįprastoje vietoje embrionas neišgyvena, o augantys placentos audiniai gali pažeisti moters organų, kuriuose vystosi nėštumas, vientisumą. Pavyzdžiui, kiaušintakinio nėštumo atveju, kiaušintakis tempiamas ir plyšta. Moteris gali stipriai nukraujuoti į pilvo ertmę.
Negimdinis nėštumas - tai rimta medicininė būklė, kuri gali kelti pavojų moters sveikatai ir gyvybei. Ši liga dažnai pasireiškia pirmosiomis nėštumo savaitėmis ir gali būti sunkiai diagnozuojama, nes simptomai gali būti panašūs į natūralaus nėštumo požymius. Negimdinis nėštumas yra svarbus ne tik dėl fizinių pavojų, bet ir dėl emocinės naštos, su kuria susiduria moterys, patiriančios šią situaciją.
Negimdinis nėštumas yra toks nėštumas, kurio metu vaisius pradeda vystytis ne gimdoje, o už jos ribų.
Negimdinis nėštumas - tai rimta ir pavojinga būklė, apie kurią dažnai kalbama per mažai. Nors ši diagnozė paliečia tik apie 1-2 procentus visų nėštumų, ji gali kelti rimtą pavojų moters sveikatai ir net gyvybei. Todėl labai svarbu žinoti, kokie yra pirmieji simptomai, priežastys bei kada kreiptis pagalbos.
Taip pat skaitykite: Auginant vaikus: įžvalgos
Negimdinio nėštumo priežastys ir rizikos veiksniai
Ektopinį nėštumą dažniausiai sukelia būklės, dėl kurių sulėtėja apvaisintos kiaušialąstės judėjimas kiaušintakiu į gimdos ertmę - randai kiaušintakiuose, persirgti uždegimų, chirurginės intervencijos kiaušintakiuose ar buvęs ektopinis nėštumas. Kai kuriais atvejas ektopinis nėštumas gali vystytis dėl įgimtų kiaušintakių defektų, endometriozės, perforavusio apendicito ar buvusių mažojo dubens operacijų. Vartojant hormonus, ypač estrogenus ir progesteroną (kontraceptines piliules) gali sulėtėti normalus apvaisinto kiaušinėlio judėjimas kiaušintakiais ir tai gali būti ektopinio nėštumo priežastis.
Dažniausia priežastis - sutrikęs kiaušinėlio judėjimas kiaušintakiu, dėl kurio jis „užstringa“ ir prisitvirtina dar nepasiekęs gimdos.
Pagrindinės negimdinio nėštumo priežastys apima kiaušintakių pažeidimus, kurie gali atsirasti dėl uždegiminių ligų, chirurginių operacijų ar endometriozės. Kitos priežastys gali būti hormoniniai sutrikimai, kurie gali paveikti kiaušinėlio judėjimą, arba anomalijos, susijusios su kiaušintakių struktūra.
Yra įvairių rizikos veiksnių, kurie didina negimdinio nėštumo tikimybę. Tai gali būti persirgtos ligos, dažniausiai plintančios lytiniu keliu, pavyzdžiui, chlamidiozė. Taip pat dubens uždegiminė liga, sąaugos mažajame dubenyje, įgimta kiaušintakių patologija, anksčiau buvęs negimdinis nėštumas, dirbtinis apvaisinimas, rūkymas, ankstyvi lytiniai santykiai ir didelė partnerių kaita, vyresnis nei 35 metai moters amžius, gimdos spiralė ir kt. Visgi svarbu pabrėžti, kad 30-50 proc. moterų, kurioms diagnozuojamas negimdinis nėštumas, jokių rizikos veiksnių neturėjo.
Rizikos veiksniai:
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
- Dubens uždegiminė liga;
- Endometriozė (liga, kurios metu gimdos gleivinės randama neįprastose vietose, pvz. kiaušintakiuose, ant pilvaplėvės, gimdos raiščių);
- Vyresnis nei 35 metai amžius;
- Buvęs negimdinis nėštumas;
- Buvusi kiaušintakių, dubens organų operacija;
- Vien tik progesteroninių kontraceptinių tablečių vartojimas, intrauterininė spiralė;
- Apvaisinimas in vitro (mėgintuvėlyje).
- Ankstesnės dubens ar kiaušintakių infekcijos
- Lytiniu keliu plintančios ligos (pvz., chlamidiozė)
- Kiaušintakių operacijos ar randai po uždegimų
- Spiralės (IUD) naudojimas
- Hormoniniai sutrikimai
- Rūkymas, kuris mažina kiaušintakių raumenų veiklą.
Negimdinio nėštumo simptomai ir požymiai
Kai kurie požymiai iš pradžių primena normalaus nėštumo požymius (menstruacijų nebuvimas, pykinimas, krūtų jautrumas).
Pagrindiniai negimdinio nėštumo simptomai gali apimti pilvo skausmą, kraujavimą iš makšties, silpnumą ar galvos svaigimą. Kai kuriais atvejais simptomai gali būti lengvi ir nepastebimi, tačiau esant rimtesnėms komplikacijoms, pavyzdžiui, vidinio kraujavimo atveju, gali pasireikšti stiprus skausmas ir šokas.
Būdingiausi negimdinio nėštumo simptomai: pilvo skausmas, nenormalus kraujavimas iš makšties, kraujingos ar rusvos išskyros iš makšties, mėnesinių ciklo nebuvimas ar vėlavimas esant teigiamam nėštumo testui.
Pilvo skausmas gali būti įvairaus intensyvumo. Dažniausiai jis būna toje pilvo pusėje, kuriame kiaušintakyje yra negimdinis nėštumas, tačiau gali pasireikšti ir visame pilvo plote. Plyšus kiaušintakiui, skausmas būna ypač stiprus, taip pat prasideda gausus kraujavimas į pilvo ertmę, atsiranda hemoraginiam šokui būdingi simptomai, tokie kaip blyški oda, moterį išpila šaltas prakaitas, atsiranda dažnas širdies plakimas ir kvėpavimas, krenta arterinis kraujospūdis. Pacientė gali jausti dusulį, netekti sąmonės.
Dažnai moteris jaučia ir kitus nėštumui būdingus simptomus, tokius kaip pykinimas, vėmimas, krūtų pabrinkimas, galvos svaigimas, dažnas šlapinimasis. Tačiau jie būna silpnesni, nes kaip minėjau, negimdinio nėštumo metu išsiskiriančių hormonų kiekis organizme yra mažesnis.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
Jei atsiranda bent vienas iš šių simptomų, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją arba kviesti greitąją pagalbą.
Negimdinio nėštumo simptomai ne visuomet skiriasi nuo normaliai besivystančio, t.y.
Simptomai:
- Menstruacijų pranykimas;
- Krūtų jautrumas;
- Pykinimas;
- Nenormalus kraujavimas iš makšties;
- Skausmas pilvo apačioje;
- Neintensyvus spazminis skausmas vienoje dubens pusėje.
- Lengvas kraujavimas iš lytinių takų;
- Pykinimas ir vėmimas;
- Diskomfortas ar skausmas apatinėje pilvo dalyje;
- Aštrūs pilvo srities spazmai;
- Silpnumas;
- Galvos svaigimas;
- Skausmas, plintantis į kaklą ar petį, bloga bendra savijauta;
- Žemas arterinis kraujo spaudimas;
- Šalčio krėtimas;
- Skausmingas tuštinimasis.
- Aštrus, vienpusis pilvo ar dubens skausmas
- Kraujavimas iš makšties (dažnai silpnas ar tamsiai rudas)
- Skausmas pečių srityje (kai plyšta kiaušintakis ir kraujas dirgina diafragmą)
- Galvos svaigimas, silpnumas ar alpimas - ženklas, kad galėjo prasidėti vidinis kraujavimas
Plyšus kiaušintakiui gali išsivystyti gyvybei pavojinga būklė, todėl būtina skubiai kviesti greitąją pagalbą. Ligos simptomai yra susiję su greitu dideliu vidiniu kraujavimu: aštrus apatinės pilvo dalies skausmas, apalpimas, sąmonės netekimas; pykinimas, prakaitavimas; padažnėjęs pulsas - simptomai, būdingi kiaušintakiniam persileidimui.
Negimdinio nėštumo diagnostika
Pagrindiniai negimdinio nėštumo diagnostikos metodai:
- Nėštumo testas: Esant negimdiniam nėštumui, iš kraujo mėginio atliktas nėštumo testas visada būna teigiamas, tačiau šlapimo testas gali būti ir neigiamas, jei atliktas per anksti, arba rodyti neryškią antrą juostelę, nes negimdinio nėštumo metu gaminamų nėštumo hormonų kiekis yra mažesnis, nei normalaus nėštumo metu.
- Ultragarsinis tyrimas: Negimdinis nėštumas įtariamas tada, kai esant teigiamam nėštumo testui ir būdingiems simptomams ultragarso tyrimo metu nėštumas nėra matomas gimdoje arba matomas už gimdos ribų, pavyzdžiui gimdos priedų srityje. Reikia prisiminti, kad nėštumas gimdoje anksčiausiai gali būti matomas nuo 5-6 nėštumo savaitės, todėl ypač svarbu, kad moteris žinotų savo paskutinių normalių menstruacijų datą, kad galėtume preliminariai nustatyti nėštumo laiką.
- Kraujo tyrimai: Tokiu atveju atliekami papildomi kraujo tyrimai.
Diagnozei patvirtinti dažniausiai atliekami keli tyrimai:
- Ultragarsas - parodo, ar gimdoje yra vaisius, ar nėštumas vystosi kitur;
- Kraujo tyrimas - matuojamas hormono hCG kiekis (jei jis auga lėčiau nei įprastai, tai gali rodyti negimdinį nėštumą);
- Kai kuriais atvejais - laparoskopija, leidžianti tiesiogiai apžiūrėti kiaušintakius.
Negimdinio nėštumo gydymas
Apvaisinta kiaušialąstė negali normaliai vystytis ne gimdoje. Nustačius nenutrūkusį ektopinį nėštumą atliekama planinė operacija (nėštumo pašalinimas). Nutrūkus ektopiniam nėštumui, ligonė skubiai operuojama. Šiuo metu dažniausiai atliekamos operacijos laparoskopu. Nustačius mažą, nenutrūkusį ektopinį nėštumą, gali būti ligonė gydoma neoperaciniu būdu - naudojant chemopreparatą metatreksatą. Gydymo būdą parenka gydytojas, priklausomai nuo ligonės būklės, pažeidimo pobūdžio.
Gydymo metodas pasirenkamas individualiai kiekvienoje situacijoje: gali būti taikomas konservatyvus būklės stebėjimas, chirurginis gydymas ir gydymas medikamentais. Gydytojų įsikišimas reikalingas visada, nes net jeigu neatliekama chirurginė intervencija, reikalingas nuoseklus pacientės būklės stebėjimas.
Jeigu pasirenkamas konservatyvus gydymo metodas, laukiame, kol nėštumas rezorbuosis savaime. Jeigu pacientei reikalingas chirurginis gydymas, atliekama minimaliai invazyvi laparoskopinė operacija, kurios metu pašalinamas arba visas kiaušintakis su nėštuminiais audiniais, arba kiaušintakis įpjaunamas ir iš jo pašalinami nėštuminiai audiniai.
Jeigu prasidėjo vidinis kraujavimas, operacija atliekama skubos tvarka, o jos apimtis dažniausiai priklauso nuo to, kaip stipriai pažeistas kiaušintakis. Taip pat galimas ir medikamentinis gydymas, tačiau šis būdas naudojamas rečiau.
Gydymas priklauso nuo nėštumo stadijos ir moters būklės.
- Vaistinis gydymas (metotreksatas) - taikomas, kai nėštumas nustatomas anksti ir nėra vidinio kraujavimo. Vaistas sustabdo vaisiaus augimą, o organizmas jį natūraliai pašalina.
- Chirurginis gydymas - atliekamas, kai kiaušintakis plyšta arba gresia vidinis kraujavimas. Paprastai tai daroma laparoskopijos būdu, siekiant pašalinti pažeistą audinį ar kiaušintakį.
Profilaktika ir patarimai
Specifinių priemonių negimdinio nėštumo išvengti nėra, tačiau reikėtų vengti rizikos veiksnių, laiku gydyti lytiškai plintančias ligas, dubens organų uždegimą, endometriozę, bent kartą per metus lankytis pas ginekologą, kad laiku būtų diagnozuotos kitos ginekologinės ligos, jos gydomos ir taikoma prevencija.
Ligonės savalaikis gydymas nuo endometriozės, dubens uždegimų, tinkamas kontraceptinių priemonių vartojimas. Jei yra buvęs negimdinis nėštumas, derėtų konsultuotis su gydytoju prieš kitą pastojimą.
Galimybė pastoti po negimdinio nėštumo
Moteris gali vėl pastoti, tikimybė svyruoja nuo 60 iki 89 procentų. Tačiau išlieka didesnė pakartotino negimdinio nėštumo rizika, nepriklausomai nuo to, koks gydymo metodas buvo taikytas anksčiau. Negimdinio nėštumo pasikartojimo rizika yra 8-14 proc., kai negimdinis nėštumas praeityje buvo vieną kartą, bei 25-30 procentų, kai buvo du kartus.
Taip, dauguma moterų po negimdinio nėštumo gali sėkmingai susilaukti vaikų. Jei pažeistas tik vienas kiaušintakis, kitas dažniausiai lieka visiškai funkcionalus.
Vis dėlto rekomenduojama:
- Palaukti bent 3-6 mėnesius iki kito pastojimo,
- Pasitarti su ginekologu dėl tyrimų ir sveikatos būklės,
- Pasirūpinti infekcijų prevencija ir mesti rūkyti, jei tai aktualu.
Negimdinis nėštumas ir nėštumo testas
Taip, nėštumo testas dažniausiai rodo teigiamą rezultatą ir esant negimdiniam nėštumui, nes organizmas vis tiek gamina hormoną hCG (žmogaus chorioninį gonadotropiną) - tą patį, kurį aptinka testai. Tačiau tokio nėštumo metu hCG kiekis kyla lėčiau nei įprasto nėštumo atveju, todėl testas gali būti silpnai teigiamas arba rodantis neryškią antrą juostelę. Be to, simptomai (pvz., pilvo skausmas, kraujavimas ar galvos svaigimas) dažnai pasireiškia dar prieš atliekant testą. Jei testas teigiamas, tačiau ultragarsas nerodo vaisiaus gimdoje, būtina nedelsiant atlikti papildomus tyrimus, kad būtų galima atmesti ar patvirtinti negimdinį nėštumą.
Negimdinis nėštumas ir hCG hormonas
Hormoną hCG (žmogaus chorioninį gonadotropiną) organizmas pradeda gaminti iškart po apvaisinto kiaušinėlio prisitvirtinimo, todėl jo kiekis kraujyje ar šlapime yra vienas pagrindinių nėštumo rodiklių. Tačiau negimdinio nėštumo atveju hCG lygis kyla lėčiau nei įprasto nėštumo metu. Paprastai sveiko nėštumo metu šis hormonas padvigubėja kas 48-72 valandas, o negimdinio - didėjimas būna ženkliai lėtesnis arba visai sustoja. Dėl to gydytojai dažnai atlieka kelių dienų intervalais kartojamus hCG tyrimus, kad įvertintų nėštumo vystymąsi. Jei hCG kiekis neauga normaliai ir ultragarsu vaisius nematomas gimdoje, kyla įtarimas dėl negimdinio nėštumo. Tokia situacija reikalauja skubios medicininės apžiūros ir gydytojo sprendimo dėl tolesnių veiksmų.
Kada nutrūksta negimdinis nėštumas?
Negimdinis nėštumas dažniausiai nutrūksta spontaniškai tarp 6 ir 10 nėštumo savaitės, kai vaisius nustoja vystytis dėl netinkamos prisitvirtinimo vietos. Kiaušintakis ar kita vieta, kur įsitvirtino kiaušinėlis, negali išsiplėsti tiek, kiek reikėtų vaisiui augti, todėl audiniai plyšta, sukeldami kraujavimą ir stiprų skausmą. Tokiu atveju nėštumas nutrūksta savaime, tačiau dažnai tai lydi vidinis kraujavimas, kuris gali būti pavojingas gyvybei. Todėl, jei pasireiškia aštrus pilvo skausmas, galvos svaigimas ar silpnumas, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją ar kviesti greitąją pagalbą. Laiku suteikta medicininė pagalba gali išgelbėti moters sveikatą ir išvengti rimtų komplikacijų.
Emocinė pagalba
Negimdinis nėštumas dažnai palieka ne tik fizinį, bet ir emocinės traumos pėdsaką. Sielvartas, kaltės jausmas ar baimė dėl ateities yra natūralūs. Tokiu metu labai svarbu nebijoti kreiptis psichologinės pagalbos, kalbėtis su partneriu, šeima ar specialistais.
tags: #bijau #negimdyvinio #nestumo