Kino industrija daugiau kaip 100 metų džiugina mus įvairiausiais filmais ir žanrų pasirinkimu, tačiau tikrai ne visi kino kūriniai sugeba priversti širdis plakti neįtikėtinu greičiu. Šiame straipsnyje panagrinėsime įvairius filmus, kurie paliko ryškų įspūdį žiūrovams.
Filmai apie moterų likimus ir paslaptis
Didelės Akys (Big Eyes)
50-aisiais Margaret (akt. Amy Adams) buvo išsiskyrusi vieniša motina ir savamokslė dailininkė, įkvėpimą atradusi savo dukrelės veide. Lyg apsėsta tapydama vaikų portretus su itin išdidintomis akimis moteris, atrodo, nė nesitiki pripažinimo ir savo darbus pardavinėja pusvelčiui. Galbūt ji visą gyvenimą būtų praleidusi dirbdama baldų fabriko iliustratore, o pasaulis - pražiopsojęs japonišką animaciją menančius portretus, jei ne lemtinga Margaret pažintis su gatvės dailininku Walter Keane. Ne visai „burtoniškas“ Timo Burtono filmas paremtas dailininkės Margaret Keane biografijos motyvais. Nei fantastikos, nei specialiųjų efektų čia neišvysite, tačiau kone stebuklingas atrodo dailininkės piešiamų portretų panašumas į režisieriaus mėgiamus kurti animacinius herojus. Margaret tapybos darbų autorystė ilgą laiką laikyta paslaptyje. Visą garbę už paveikslus didelėmis akimis Walter‘is prisiima sau, tuo tarpu versdamas savo mylimąją dirbti tamsiame kambarėlyje, paslapčiomis. Mėginant šią paslaptį išsaugoti žiūrovui visu gražumu atsiskleidžia ir penkto-šešto dešimtmečių privalomo moterų kuklumo, nuolankaus paklusimo vyrui dalia, ir nuostabiai Christoph‘o Waltz‘o įkūnytas egocentriško garbetroškos Walter Keane personažas. Margaret rūpi menas savaime - tapydama ji ieško savęs ir pamažu iš vaikiškų portretų išauga; keičiantis asmenybei kinta ir moters stilius. „Kaip man tai paaiškinti?“ klausia sunerimęs Walter‘is, besiruošdamas dar vienam apsimetėliškam interviu. „Menas yra asmeniškas“ atšauna Margaret. Siužetas šiek tiek nuspėjamas, juk jau pats filmo sukūrimo faktas sufleruoja atomazgą - paslaptis bus atskleista. Tačiau beveik iki pat pabaigos žiūrovą kamuoja klausimas „kada?“. Ar teks Margaret pasimėgauti pelnyta šlove?
Malholando kelias (Mulholland Drive)
- Filme yra pasakojama apie garbės trokštančią jauną aktorę Beti Elms (Naomi Watts), atvykstančią į Los Andželą, kur ji netikėtai, jos tetai priklausančiame bute, sutinka Ritą (Laura Elena Harring). Pastaroji po automobilio avarijos yra praradusi atmintį, o padedama Beti, Rita bando susigrąžinti prisiminimus. Dažnai „Malholando kelias“ yra vadinamas ne tik klasikiniu film-noir pavyzdžiu, bet ir vienu geriausių visų laikų filmų, nagrinėjančių lesbietiškus santykius.
Kambarys (Room)
- Vieno geriausių 2014 metų filmo istorija, mus nukelia į Akrono miestelį, Ohajuje. Šimtus kartų nesėkmingai bandžiusi pabėgti, dabar jau moteris, Joy stengiasi nepalūžti tik dėl vieno - savo mylimo penkiamečio sūnaus Jacko, gimusio iš prievartos, tačiau tapusio vieninteliu moters gyvenimo džiaugsmu. Dviese gyvendami vos 12 kvadratinių metrų dydžio kambarėlyje ir nuolat kenčiantys senio neapykantą, motina ir sūnus remiasi tik į vienas kitą, svajodami, kad vieną dieną galės kartu pažvelgti į žydrą dangų ne tik per siaurą langelį lubose. Vieną šaltą žiemos naktį, įprasto Nicko apsilankymo metu, siekdamas apsaugoti savo vaiką, Joy pasipriešina savo skriaudikui. Siekdamas pamokyti nepaklususią belaisvę, sekančią dieną senis Nickas atjungia kambaryje elektrą bei šildymą. Tai jautri ir abejingų nepaliksianti drama, puikiai įvertinta tiek paprastų žiūrovų, tiek kino kritikų. Kambaryje įkalintos moters vaidmeniui, aktorė Brie Larson ruošėsi ilgokai, ji net užsidarė mėnesiui namuose, be jokio interneto, televizijos ir telefono, kad geriau suprastų savo personažą. Tai be abejonės sėkmingiausias jos vaidmuo, atnešęs „Oskarą“ už geriausią pagrindinį moters vaidmenį.
Tarnaitė (The Handmaiden)
- Išdavystė yra baisiau nei mirtis, nes emocinis skausmas lieka su mumis iki gyvenimo galo ir smaugia nenužudydamas, o mirtis yra neišvengiama ramybės oazė, užmaršties pradžia. Todėl sugebėjimas atleisti yra milžiniškos stiprybės rodiklis, įrodantis asmens kilnaširdiškumą bei tyrą jo sielą. Erotiniame psichologiniame trileryje „Tarnaitė“ (rež. Park Chan-wook) mes supažindinami su klastos bei iškrypimų pasauliu, kuriame, regis, išdavystė yra neatsiejamas gyvenimo aspektas, patenkinantis ligotus poreikius. Ar įmanoma tokioje aplinkoje rasti kilnumo bei tyros meilės užuomazgų? O gal naivu tikėtis gėrio ten, kur dominuoja godumas bei žmonės, smurtu grindžiantys kiekvieną savo pasirinkimą? Kino juosta „Tarnaitė“ mus nukelia į XX amžiaus 4 dešimtmečio Japonijos okupuotą Korėją, kurioje jauna mergina vardu Sook-Hee (akt. Tae-ri Kim) yra pasamdoma dirbti turtingos japonės Lady Hideko (akt. Min-hee Kim) tarnaite. Kaip ir bet kurioje istorijoje, čia irgi neapsieinama be piktadario, besistengiančio sugriauti visų aplinkinių gerbūvį. Uncle Kouzuki (akt. Jin-woong Jo) - valdingas bei beširdis Hideko dėdė, trokšdamas pasisavinti jos paveldėtus turtus, ketinąs ją vesti ir paversti jos gyvenimą dar didesniu pragaru. Tai iškrypusi bei žalingų potraukių asmenybė, mėgstanti fiziškai kankinti žmones bei klausytis nepadorių knygų skaitymo. Ar Kouzuki, gyvendamas liguistų iliuzijų pasaulyje, pagaliau susivoks savyje ir atras tikrąsias gyvenimo vertybes, o gal tai - patologinis asmenybės dualumo sutrikimas, naikinantis visus prie jo prisilietusius? Tai neapsakomai įdomiai sukurtas, atvirai seksualus bei šiek tiek iškrypęs filmas, vaizduojantis sudėtingus smurtinius aktus ir estetinę žmoguje slypinčio blogio pusę. Siužetu primindamas gotikines juostas.
Dramos apie teisingumą ir moralę
12 įsiutusių žmonių (12 Angry Men)
- Šis filmas sukurtas daugiau nei prieš pusę amžiaus yra geriausias pavyzdys, kad norint nufilmuoti puikų filmą nebūtinos įspūdingos dekoracijos, įmantrūs drabužiai ar specialieji efektai. Geram filmui užtenka geros idėjos ir puikaus scenarijaus. Nespalvota klasika tapusio filmo pagrindu paimtas adaptuotas amerikiečių televizijos spektaklis, sukurtas Reginald’o Rose’o. Ši teismo salės drama pasakoja istoriją apie 12 prisiekusiųjų, kuriems yra pavesta nuspręsti ar jaunuolis, kaltinamas nužudęs savo tėvą, iš tikrųjų yra kaltas. Nors filmo pradžioje šiek tiek prisnūdęs teisėjo balsas sufleruoja, jog byla yra itin paprasta, ir viskas joje yra aišku, tačiau aštuntasis prisiekusysis nėra įsitikinęs, kad byla yra itin aiški. Aštuntasis prisiekusysis išsako savo abejones, jog rimtoje byloje (jaunuoliui gresia bausmė dėl pirmo laipsnio žmogžudystės) remiamasi tik dviem liudininkais, jog ginklas, kuriuo buvo padarytas nusikaltimas, nėra išskirtinis (identišką kišeninį peilį turi ir jis). Kiekvienas iš dvylikos prisiekusiųjų yra visiškai skirtingos asmenybė. Iš dalies tai primena eksperimentą, ar visiškai skirtingi žmonės gali vieningai apsispręsti jiems pateiktu klausimu. Nors 12 veikėjų, kurie visi yra svarbūs, yra daug tokiam filmui, tačiau Reginald’as Rose’as sugeba dialogų pagalba atskleisti visų veikėjų esminius biografijos faktus, charakterio savybės. Atskleidžiant charakterius nėra gilinamasi į bereikalingas detales, tik į esminius faktus, kurie daro įtaką konkretaus prisiekusiojo mąstymo eigai, sprendimo priėmimui. Genialumas slypi paprastume: beveik visas filmo veiksmas vyksta viename kambaryje.
Tavęs niekada čia nebuvo (You Were Never Really Here)
- Filmo scenarijus yra kurtas remiantis to paties pavadinimo romanu, kurį parašė Džonatanas Eimsas (Johnatan Ames). Nors vietomis atrodo miglotas ir sunkiai suprantamas, o galbūt iki galo ir neišbaigtas, filmo scenarijus visgi geba prikaustyti žiūrovą nuo filmo pradžios iki pat jo pabaigos. Filmas greitas, jame daug veiksmo, daug persekiojimo, daug smurto ir kraujo. Smagu, kad tarp viso to puikiai atskleidžiamas ir pagrindinio herojaus santykis tiek su mama, kuria jis rūpinasi, tiek ir su aplinkiniu pasauliu, kuris, deja, Džo nėra toks artimas. Joaquinas Phoenixas tiesiog idealiai tinka įkūnyti pagrindinį herojų. Džiaugtis derėtų ne tik puikia jo vaidyba, bet ir atsidavimu šiam filmui. Akivaizdu, jog Joanuinas ruošdamasis vaidmeniui kardinaliai keitė ir savo formas, priaugdamas, panašu, visai nemažai svorio.
Skaitovas (The Reader)
- Tai trumpas vasaros romanas tarp penkiolikmečio Maiklo Bergo (akt. David Kross) bei dvidešimčia metų už jį vyresnės Hanos Schmitz (akt. Kate Winslet). Juosta, pasakojanti ne tik tai, koks gali būti pavojingas meilės ir aistros persunktas žaidimas tarp dviejų visiškai skirtingų žmonių, bet ir atskleidžianti kartų skirtumus išryškėjusius po Antrojo Pasaulinio karo. Pirmosios filmo scenos mus supažindina jau su subrendusiu bei pakankamai sėkmingu advokatu Maiklu Bergu ( akt. Nepaisant amžiaus ir pasiekimų gyvenime jis vis dar blaškosi tarp praeities šešėlių. Jo prisiminimai mus nukelia į darganą 1958-ųjų metų Vokietiją: jaunasis Maiklas ( akt. David Kross), keliaudamas iš mokyklos staiga pasijunta blogai bei sprunka iš važiuojančio tramvajaus. Iš paskos sergančio jaunulio išbėga ir tramvajaus kontrolierė Hana Schmitz. Ji, jausdama atsakomybę, būdama nuoširdi ir rūpestinga pasistengia, jog negaluojantis vaikinas saugiai pasiektų namus. Palydėjusi vaikiną iki namų moteris atsisveikina, tačiau penkiolikmetis Maiklas jau tada pajunta tai, ko dar gerai ir pats nesuprato. Po kelių mėnesių praleistų lovos patale, Maiklas po truputį atgauna prarastas jėgas. Jo galvoje - moteris palydėjusi jį namo. Pilnai pasveikęs vaikinas nutaria ją aplankyti ir taip išreikšti padėką. Tai, jog būtent Kate Winslet atlieka Hanos vaidmenį yra geriausia kas galėjo nutikti šiai knygos ekranizacijai. Moteris - pagauta aistros ir malonumų pasineria į besaikę meilę su žymiai jaunesniu už save, taip grįždama dvidešimčia metų atgal.
Amerikos istorija X (American History X)
- Keturis apdovanojimus pelnęs ir keturiolikai nominuotas filmas parašytas David McKenna, o režisuotas Tony Kaye abiems vyrams tai buvo pirmasis debiutas. Prieš tai T.Kaye realizuodavo save muzikinių ir reklaminių klipų režisūroje. Beja, pats režisierius gimė žydų ortodoksų šeimoje. American History X pasakoja apie dviejų brolių gyvenimus Derek Vinyard (aktorius Edward Norton) ir Danny Vinyard (aktorius Edward Furlong) skirtingais laikotarpiais. Kai juodaodis narkotikų prekeivis nužudo abiejų brolių tėvą, vyresnysis Derekas įsivelia į neonacistinį judėjimą savo gimtąjame mieste - Los Andžele. Greitai užsitarnauja pasitikėjimą ir tampa judėjimo valdžios dešiniąja ranka. Kol vyresnėlis Derekas sėdi kalėjime ir po truputį supranta savo nuodėmes - jaunėlis Danny įsivelia į tą pačią grupuotę ir seka brolio pėdomis.
Paskutinis mohikanas (The Last of the Mohicans)
- Tai ko gero vienas gražiausių epų apie svarbią Amerikos istorijos dalį. Pradžią - kurią sukūrė išnykti baigianti indėnų rasė. Istorija išryškinanti indėnų žiaurumą bei tuo pačiu parodanti jų papročius, kuriuos krauju nuplovė atvykėliai iš Europos. Režisierius Michael Mann per savo ilgą karjerą yra parašęs, prodiusavęs bei režisavęs daugybę gerų filmų - „Karštis“ („Heat“), „Informatorius“ („The Insider“), „Visuomenės priešas“ („Public Enemy“), „Ali“. Tai tik dalis jo kūrybos kraičio. Praeityje režisierius yra dirbęs su tokiais garsiais aktoriais kaip Al Pacino, Robert De Niro, Russell Crowe, Will Smith, Christian Bale, Jhonny Depp bei kitais. Tačiau proveržis kine buvo būtent šis filmas. Iki to laiko Michael Mann buvo žinomas kaip „Majamio Policijos“ („Miami Vice“) prodiuseris. Šioje istorinėje dramoje aktorius Daniel Day-Lewis vaidina mohikano sūnų - pramintą Sakalo Akimi. Jis nėra paprastas indėnas, nes kilęs iš baltųjų rasės. Jį dar visai mažą priglaudė mohikanas Čingačgukas (akt. Russell Means) bei užaugino kaip savą. Istorija mus nukelia į 1757-ius metus, Adirondako kalnus - didžiulį kalnų masyvą Niujorko valstijoje. Tuo metu ši teritorija priklausė britų kolonijai. Sakalo Akis kartu su savo tėvu bei broliu, ieškodami naujų teritorijų medžioti aplanko draugą Džeką Vintropą (akt. Edward Blatchford) jo namuose Kamerono pasienio punkte. Džekas papasakoja apie savo sandorį su britų kariuomene ir tai, jog renka žmones atsargai, jei netikėtai juos užpultų prancūzai ar kitos indėnų gentys. Nenorėdami paklusti generolo Vebo (akt. Mac Andrews) įsakymui, jie nusprendžia neprisijungti. Generolas, darydamas išlygas Čingačgukui ir jo sūnums leidžia jiems neprisijungti, tačiau už tai, jie turi prisistatyti pulkininkui Edmundui Munro (akt. Maurice Roeves) į Viljamo Henrio fortą. Tuo pat metu Ką tik atvykusiam majorui Dankanui Heivordui (akt. Steven Waddington) patikėta palydėti pulkininko dukteris Korą Munro (akt. Madeleine Stowe) bei Alisą Munro (Johdi May) iki jų tėvo forto. Į pagalbą paskiriamas hunorų genties karo vadas Magua (akt. Wes Studi). Kelyje įviliojęs majorą bei dukteris į pasalą - iškasa karo kirvį tarp hunorų genties bei britų kolonijos armijos.
Fantastiniai ir animaciniai filmai
Omaras (The Lobster)
- Vienas įdomiausių šiuolaikinių Graikijos režisierių Yorgos Lanthimos žiūrovus intrigavo bei vertė susimastyti filmuose „Alpės“ ir „Iltinis dantis“. Nors toks siužetas skamba kaip mokslinė fantastika, filmas sugeba nejučia suderinti keistą žanrų derinį, tuo pačiu išlaikant savotišką nuovokumą ir prikaustant žiūrovų dėmesį. Filmo veiksmas vyksta ateities (arba paralelinėje) visuomenėje, kur visi privalo gyventi poromis. Po skyrybų su žmona pagrindinis veikėjas Deividas, kaip ir visi kiti vieniši žmonės, privalo atvykti į specialų viešbutį, kur jis turės 45 dienas susirasti naują antrąją pusę. Priešingu atveju jis bus paverstas į pasirinktą gyvūną ir išsiųstas į mišką. Dauguma neapsisprendusių žmonių renkasi šunis, dėl to pasaulyje tiek daug šunų ir tiek mažai egzotiškų gyvūnų. altai, formaliai aptarinėjami gyvūnai į kuriuos paverčiami žmonės filmo pradžioje puikiai nustato toną visam filmui. Filmuojant nebuvo naudojamas nei aktorių grimas, nei specialus apšvietimas, taigi net ir su ribotu biudžetu buvo sėkmingai išgautas „šviežias“ ir įdomus vaizdas. Aplinkose jokių futurizmo ar fantastikos ženklų nematyti. Svetimos aplinkos įspūdis palaikomas tik beemocių veikėjų ir statiško filmavimo būdo. Filmas siekia išjudinti neginčijamas visuomenės normas, kurias priimame pamatines vertybes, tokias kaip visuomenės spaudimas gyventi poromis, tyliai teisiant vienišius. Galima pastebėti, kad vienišių pavertimo į gyvūnus filme labiau bijoma ne kaip fizinės bausmės, bet kaip gėdos, rodančios nesugebėjimą pritapti ir neatlaikytą išbandymą. Neskamba pažįstamai? „Omaras“ nepastebimai sugeba suderinti juodosios komedijos, romantikos, absurdo, siaubo ir visuomenės satyros elementus. Tačiau šis filmas sužavės ne tik absurdo ir satyros mėgėjus.
Melas ant manęs (The Invention of Lying)
- Įsivaizduokite pasaulį, kuriame niekas nemeluoja - ir apie tai net nepagalvoja! Mark’as Bellison’as yra scenarijų rašytojas, kurį planuojama atleisti iš darbo. Jis žemas, apkūnus, turi plačią nosį - vyras iš prigimties nėra patrauklus, o tai reiškia, kad turi mažai šansų būti kartu su Anna, moterimi, kurią myli. Kartą, būdamas banke, jis išplepa, atrodo, nekaltą melą. Vėliau, kai budi prie mirštančios mamos lovos, vėl pameluoja - sukuria pasakojimą apie Rojų. Ligoninės darbuotojai nugirsta šį pasakojimą, patiki kiekvienu ištartu žodžiu ir pradeda pasakoti kitiems. Taip Mark‘as tampa pranašu, jo pirmasis pramanytas scenarijus sukrauna jam turtus ir jis visuomenės akyse tampa „geriečiu“. Melas paliečia kiekvieną ir viskas ima keistis. O įsivaizduokite kaip gera melo išradėjui - juo visi tiki! Nėra prasmės juo abejoti, juk niekam niekada tiesiog nešovė į galvą sakyti ne tiesą.
Šarlotės voratinklis (Charlotte's Web)
Tai amerikiečių rašytojo Elwyn Brooks White romanas, kuris virto į nuostabų, vertą dėmesio filmą. Veiksmas sukasi apie tai, kad viename ūkyje kiaulė susilaukė kelių paršiukų, o vienas jų - silpnos sveikatos. Ūkininkas pasiryžęs jį paskersti, bet geraširdė jo dukrelė nusprendžia jį išgelbėti. Mergaitė pavadina paršiuką Vilburiu. Jai tai - nepaprastas gyvūnas, kuriam ji skiria visą savo meilę. Netrukus Ferne jį persikelia gyventi į naują tvartą, kur Vilburis patenka pas kitus gyventojus. Bendrauti mėgstantis gyvūnas trokšta kuo greičiau susidraugauti su kitais tvarto gyvuliais, kurie nenusiteikę į savo būrį priimti naujoko. Kai Vilburis sužino, kad jis neišgyvens iki Kalėdų, nauja draugė, vorė Šarlotė, nusprendžia jam padėti. Kaip?
Nemo beieškant (Finding Nemo)
Nuostabiame povandeniniame pasaulyje gyvena žuvų šeima - tėvas Merlin ir sūnus žuviukas Nemo. Tėvas labai saugo sūnelį nuo gausybės vandenyne tykančių pavojų. Tačiau Nemo labai nori pažinti jį supantį pasaulį. Vieną dieną mažąjį žuviuką pavagia iš namų. Išsigandęs, bet ryžtingai nusiteikęs tėvas Merlin, lydimas žuvytės Dory, kuri turi labai gerą širdį, leidžiasi į nuotykių kupiną kelionę per visą vandenyną ieškodamas savo sūnaus.
Ledo šalis (Frozen)
Tai 2013 m. amerikiečių sukurtas animacinis filmukas, kuris parodys visai kitokią meilę - seserišką. Arendelo šalyje vyrauja amžina žiema, o jos gyventojai jau nebeprisimena, kada veidą glostė šilti saulės spinduliukai. Tačiau sniegas šią šalį dengia ne šiaip sau. Tai merginos vardu Elza burtai. Tačiau drąsuolė Elzos sesuo Ana ryžtasi stoti seseriai skersai kelio ir kartu su netašytu kalniečiu Kristofu bei šmaikščiu besmegeniu Olafu sugrąžinti karštą vasaros saulę.
Taip pat skaitykite: Berniuko charakteristika pagal gimimo datą (vasario 21 d.)
Lilo ir Stičas (Lilo & Stitch)
Tai linksmas filmas apie Havajuose gyvenančią penkiametę mergaitę Lilo, kuri rūpinasi vandenyne gyvenančiais gyvūnais, juos maitina ir globoja. Mergaitė gyvena su vyresniąja seserimi Nani, labai mėgsta Elvį Preslį, mokosi šokti, bet yra vieniša - jos tėveliai žuvo avarijoje, kitos mergaitės jos nemėgsta. Tuo metu toli nuo žemės esančioje planetoje randamas keistas mėlynas didžiaakis sutvėrimas.
Žaislų istorija (Toy Story)
Visa, šios filmų serijos, istorija prasideda kai du žaisliukai, Vudis ir Buzas, ima nekęsti vienas kito. Atsitiktinai Buzas iškrenta pro langą, dėl to apkaltinamas Vudis. Šiam tenka iškeliauti iš namų, kad surasti iškritusįjį ir jie kartu galėtų grįžti namo. Pakeliui į namus jų laukia gausybė nemalonumų.
WALL-E
Tai 2008 m. sukurtas animacinis filmas, kurio veiksmas sukasi apie tai, kad po kelių šimtų metų darbo pagal paskirtį ir pareigų vykdymo WALL-E sutinka robotą, vardu EVE ir netikėtai be šiukšlių rinkimo suranda naują gyvenimo tikslą.
Gražuolė ir pabaisa (Beauty and the Beast)
Gražuolė yra mergaitė, kuri nepatenkinta gyvenimu mažame provincialiame Prancūzijos mieste, pastoviai bandydama atremti perdėta išpuikelio „meilumą“. Gyvulys - Pabaisa yra princas, kuris buvo užkerėtas.
Bjaurusis aš (Despicable Me)
Ignoruodamas draugiškai bendraujančius kaimynus, gyvena Gru - piktas veikėjas, šventai įsitikinęs, kad gerumas yra stipriai pervertintas. Apsuptas būrio ištikimų tarnų - mažų geltonų būtybių - pakalikų, Gru planuoja didžiausią istorijoje vagystę. Gru rengiasi pavogti ne bet ką kitą, o mėnulį! Nors planas, kaip tai padaryti, atrodo tobulas, Gru sutinka tris našlaites: Margo, Editą ir Agnesę.
Taip pat skaitykite: „Berniukas gimęs Marse“
Liūtas karalius (The Lion King)
Vienas mylimiausių visų laikų šeimos filmų, tik pasirodęs iškart tapęs tikra sensacija. Tai „Liūtas karalius“, kuris po 25 m. pertraukos vėl sugrįžo į kino teatrus kaip kompiuteriu sukurtas „vaidybinis“ filmo perdirbinys.
Čarlis ir šokolado fabrikas (Charlie and the Chocolate Factory)
- Berniukas Čarlis Baketas su šeima (tėvais ir visais keturiais seneliais) gyvena skurdžiame sukrypusiame namelyje, pro kurio kiaurą stogą naktį galima skaičiuoti žvaigždes. Čarlio tėtis dirba dantų pastos fabrike, tačiau netrukus netenka ir to menko darbelio. Nors ir gyvendami vargingai, Baketai tiesiog spinduliuoja meile ir šiluma, bei randa būdų, kaip praskaidrinti niūrią kasdienybę. Čarlio senelis Džo mėgsta leistis į prisiminimus apie tuos laikus, kai dirbo šokolado fabrike. Ir ne bet kokiame - o pačiame keisčiausiame ir išmoningiausiame, priklausančiame Viliui Vonkai. Deja, fabrikas ilgą laiką buvo uždarytas, o vėl atnaujinęs veiklą savo vartų neatvėrė nė vienam pašaliniam žmogui.
Filmai vaikams ir jaunimui
Jokūbas, Mimi ir kalbantys šunys
JOKŪBAS, MIMI IR KALBANTYS ŠUNYS Rež. Edmunds Jansons Animacija, Latvija, Lenkija, 2019, įgarsinta lietuviškai Filmo trukmė: 1 val. 12 min. Rekomenduojama 1-5 kl. mokiniams Jokūbas gyvena dideliame mieste ir labai mėgsta piešti pastatus. Jis svajoja vieną dieną tapti miesto architektu, kaip ir jo tėtis. Kai Jokūbo tėtis išvažiuoja į komandiruotę, berniukas visai savaitei išvyksta pas pusseserę Mimi. Tik atvykęs į Mimi namus Maskačkos priemiestyje, Jokūbas sužino, kad nuostabaus parko vietoje greitu metu išdygs dangoraižis. Vaikai nusprendžia užkirsti kelią šioms statyboms.
Mano mama gorila
MANO MAMA GORILA Režisierė Linda Hambäck Animacija, Švedija, Danija, Norvegija, 2021, įgarsinta lietuviškai Filmo trukmė: 1val. 15min. Rekomenduojama priešmokyklinukams, 1-2 kl. mokiniams Našlaitė Joana visi širdimi trokšta, kad ją kas nors įsivaikintų ir ji pagaliau turėtų mamą, kuri padykusią mergaitę mylėtų labiau už viską pasaulyje. Bet, kai prie vaikų namų pririeda senas kledaras ir iš jo išlipa „naujoji“ mama, Joana netenka amo. Mat jos būsima mama - gorila! Mergaitė vis dėlto ryžtasi palikti senuosius namus ir leistis į savo gyvenimo nuotykį.
Ką pašnibždėjo pelėda
Animacinių filmų programa KĄ PAŠNIBŽDĖJO PELĖDA Programos trukmė: 40 min. Filmai įgarsinti lietuviškai. Rekomenduojama 1-3 klasėms Šiuolaikinės prancūzų animacijos rinktinė programa patiems mažiausiems žiūrovams. Šviečiant pilnačiai Kino Pelėda nutupia ant šakos ir pasisveikina su vaikais. Ji prisistato kaip keliautoja, vakarais skraidanti nuo lango prie lango ir renkanti istorijas, kurias mamytės ir tėveliai prieš miegą pasakoja savo vaikams. Tas istorijas Kino Pelėda paverčia trumpametražiais filmais. Per vieną kino seansą mažieji žiūrovai pamatys net penkis tokius filmus ir patirs gausybę nuotykių. Programos filmai: „Suskaičiuok avinus“ (rež. Frits Standaert, 2015), „Dar vienos rankovės“ (rež. Samuel Guénolé, 2015), „Pirštinė“ (rež. Clémentine Robach, 2014), „Akmenų sriuba“ (rež. Clémentine Robach, 2015), „Gudrusis paplotėlis“ (rež. Pascale Hecquet, 2015). Pokalbių temos po filmo: tikrovės ir fantazijų pasauliai, jų ribos, pasakos ir pasakėčios, savarankiškumas, žmogaus jausmai ir nuotaikos. Ugdymo sritys: etika, pasaulio pažinimas, dailė ir technologijos, meninis, socialinis, kultūrinis ugdymas.
Tamsta varlius
Tamsta varlius Režisierė: Anna van der Heide Vaidybinis, Nyderlandai, Belgija, Įgarsinta lietuviškai Trukmė 90 min. Rekomenduojama 1-4 klasėms Normali klasė, paprasti vaikai ir eilinis mokytojas. Arba ne. Klasės gyvenimas apsiverčia aukštyn kojom, kai vaikai sužino, kad jų mokytojas kartais pavirsta… varle. Mažoji Sita labai myli savo mokytoją, tad yra pasiryžusi viskam, kad jį apgintų nuo visų gamtoje tykančių pavojų. Temos pokalbiams po filmo: vaikų santykiai su artimaisiais, mokytojais, atsakomybė ir empatija, vaiko ir suaugusiojo pasaulio sąlytis, tikrovė ir fantazijos, žmogaus santykis su gamta, gyvūnija, jos teisės į laisvę. Ugdymo sritys: pasaulio pažinimas, biologija, dorinis ir meninis ugdymas, bendrosios kompetencijos.
Taip pat skaitykite: Aprangos patarimai berniukams
#