Šis straipsnis skirtas supažindinti vaikus su upiniu bebru (Castor fiber) - įdomiu ir svarbiu Lietuvos gyvūnu.
Bebro Biologija ir Išvaizda
Upinis bebras (lot. Castor fiber) yra graužikų būrio žinduolis. Tai didžiausias Eurazijos graužikas. Kūnas aptakus, verpstiškas, apaugęs tankiu ir vandeniui nepralaidžiu kailiu. Galva palaipsniui pereina į liemenį, todėl kaklas beveik neišsiskiria. Kūnas 66-92 cm ilgio, o uodega - 22-34 cm ilgio. Suaugęs bebras sveria 20-30 kg.
Bebro ausys mažos, paslėptos plaukuose, o kojos penkiapirštės. Priekinės kojos mažesnės už užpakalines. Užpakalinių kojų pirštai sujungti plaukiojamąja plėve, padedančia plaukti vandenyje. Ant priekinių kojų pirštų yra tik plėvės užuomazga. Nagai stambūs, plokšti. Ypatybė - užpakalinių kojų II piršto nagas skeltas, panašus į žnyples. Uodegos pamatas apvalus, o toliau ji suplota iš viršaus į apačią ir apaugusi žvynais bei retais plaukais. Uodega ne tik padeda bebrui judėti vandenyje, atsiremti kai graužia, bet ir svarbus kūno termoreguliacijos organas. Uodega bebras reguliuoja kūno temperatūrą, nes joje daug kraujagyslių, per kurias atiduodamas šilumos perteklius aplinkai.
Kūno plaukų danga susideda iš kietokių akuotplaukių ir švelnių, minkštų vilnaplaukių. Kailis tankus, žvilgantis, šviesesnės ar tamsesnės rudos spalvos. Kūno apačia pilkšvo atspalvio.
Bebrai turi 20 dantų. Priekiniai dantys stambūs oranžinės spalvos kandžiai. Kietas emalis yra tik iš priekio. Kandžiai neturi šaknų, nuolat auga, todėl bebrai turi pastoviai ką nors graužti ir taip nudilinti dantis, nes jie užaugtų tiek, kad bebras negalėtų susičiaupti. Iltinių dantų nėra. Tarp priekinių ir skruostinių dantų yra tarpas. Skruostiniai dantys su kietomis emalės raukšlėmis, pritaikyti smulkinti šiurkštų augalinį maistą (judinant apatinį žandikaulį pirmyn ir atgal).
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Bebras turi antrinę kloaką, į kurią atsiveria tiesioji žarna, šlapimo bei lytinės angos, o taip pat porinės riebalinės liaukos. Ši kloaka atsiveria ties uodegos pamatu. Riebalinių liaukų išskyromis sutepa savo kailį ir šitaip apsisaugo nuo peršlapimo. Be to, į kloaką atsiveria ir muskusinės liaukos, kurios gamina gana specifinio kvapo ir konsistencijos išskyras - sruoglius.
Gyvenimo Būdas ir Buveinė
Bebrai gyvena įvairiuose vandens telkiniuose: upėse, upeliuose, melioracijos kanaluose, ežeruose, tvenkiniuose, pelkutėse. Jų arealas apima didžiąją dalį Europos (išskyrus Pietų Europą), Azijoje siekia šiaurės vakarų Kiniją, Mongoliją ir Jenisiejaus upės baseiną. Ten, kur statūs vandens telkinių krantai, rausia urvus. Norėdami pakelti vandens lygį mažuose upeliuose ir melioracijos kanaluose stato užtvankas. Ten, kur vandens telkinių krantai žemi, stato trobeles. Aktyvūs naktį. Sausumoje nerangus, vandenyje puikiai plaukioja ir nardo.
Vasarą pagrindinis bebrų maistas - žoliniai augalai, kitais metų laikais - medžių ir krūmų žievė. Žiemai ruošia maisto atsargas: drebulių, karklų, beržų šakeles. Nugraužia ir storus medžius, kurių žieve maitinasi, o storas šakas naudoja užtvankų ir trobesių statybai.
Bebrai yra monogamai, šeimos gyvena sėsliai prie vandens telkinių. Gegužės - birželio mėnesiais patelės atveda 1-5 jauniklius. Lytiškai subręsta trečiaisiais gyvenimo metais. Nėštumas trunka 105-107 dienas.
Bebrai Lietuvoje: Istorija ir Dabartis
Lietuvoje upiniai bebrai gyveno nuo seno Nemuno baseine. Jų liekanų randama piliakalniuose, durpynuose. Bebrai šalyje buvo intensyviai medžiojami dėl mėsos (ypač uodegos), kailio ir sruoglių. 1555 m. švedų kronikininko Magnuso Olauso istorijoje rašoma, kad Lietuva buvusi pagrindinė bebrų kailių tiekėja Europoje.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
1529 m. bebrų medžioklė buvo nustatyta Pirmajame Lietuvos statute: bebravietėse uždrausta lankytis pašaliniams asmenims, o laukų darbus leista dirbti tik atstumu „kokiu stiprus vyras nuo jų galėjo nusviesti pagalį“. Už bebrų priežiūrą buvo atsakingi specialūs dvarų darbuotojai - bebrininkai.
Nors dėl draudimų Lietuvoje bebrai išliko ilgiau negu didžiojoje dalyje Europos, tačiau jie palaipsniui išnyko. XX a. pr. tik pavieniai bebrai atkeliaudavo Nemunu į Lietuvą iš Baltarusijos. Po Antrojo pasaulinio karo reaklimatizuoti. Dabar aptinkami visoje Lietuvoje.
Medžiojami nuo 1967 (Merkyje buvo sugauti 23 bebrai). Per 2022-23 medžioklės sezoną sumedžioti 14 933 bebrai.
Bebro Reikšmė Gamtai
Bebrai stato užtvankas, namelius, kasa urvus, graužia medžius ir krūmus, gilina vandens telkinius, todėl bebravietėse labai pasikeičia aplinka, formuojasi naujos augalų ir gyvūnų bendrijos.
Apie Bebro Kirčiavimą
Kalbininkės prof. D. Mikulėnienė ir L. Kalėdienė teigė, kad dabar reikalaujama kirčiuoti bẽbras, o ne bèbras, nes šis žodis esąs lietuviškas. Tačiau, pasidomėjus šio žodžio kilme, matyti, kad prof. J. Balčikonio redaguotame Lietuvių kalbos žodyne, 1941, t. I, p. 575, duotas vienas pavyzdys bẽbrai Gargždai, Kretingos a. ir vienas pavyzdys bèbras Kalvarija, Marijampolės a. Antrame šio žodyno leidime, 1968, t. I, p. 706, pakartoti tie patys šaltiniai, tik bẽbrai - jau iš Gargždų, Klaipėdos r. Kadangi prof. J. Balčikonis pirmuoju variantu pateikė bẽbrai, tai vėlesni leidiniai, išskyrus vieną kitą, kirčiuoja bẽbras. Apklausus tarmių atstovus iš tų vietų, kur yra bebrų, konstatuota, kad pietiniai vakarų aukštaičiai (Pilviškiai, Kybartai, Vilkaviškis, Bartninkai, Vištytis, Gražiškiai, Marijampolė) kirčiuoja bèbras, veliuoniškiai (Šakiai, Lukšiai, Višakio Rūda, kur bebrai ištiesino Siesarties upę, Šešupės dešinį intaką) irgi bèbras, dzūkai (Varėna, Lazdijai, Butrimonys, Leipalingis) - bèbras.
Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"
Žodis bèbras atėjo iš toli, ir todėl nė viena tarmė nekirčiuoja bẽbras.
Apie Bebrus Vaikų Literatūroje
Rašytojas Jonas Avyžius kūrinyje „Didžiojo Užutėkio gyventojai“ vaizduoja bebrų šeimos gyvenimą gamtos apsuptyje. Kūrinio pradžioje vaizduojama, kaip žmonės atveža iš šiaurės kraštų bebrų porelę ir ją apgyvendina prie Merkio upės. Naujakuriai statosi namą, ilgainiui susilaukia mažų bebriukų Striukio ir Bukio. Vaizdingai pasakojama apie bebrų šeimos kasdienybę ir tai, kas ją paįvairina.
Apysakoje gražiai dera lyrinis pasakojimas ir nuotykių pradas. Avyžius nebijo būti didaktiškas, vaikus švelniai pamokyti. „Vaizduodamas bebrų šeimos gyvenimą ir nuo namų nuklydusio bebriuko nuotykius, rašytojas akcentuoja ne tiek gamtos pasaulio pažinimą, kiek auklėjamuoju požiūriu reikšmingus įvairius žvėrelių išgyvenimus, nuotaikingai piešia situacijas (…) autorius naudoja personifikaciją, kuri leidžia žvėreliams prabilti žmogaus balsu ir elgtis pagal atitinkamo amžiaus vaikų logiką“.
Bebriukai yra smalsūs kodėlčiukai ir tėvus veda iš kantrybės jiems užduodami gausybę klausimų, dainuoja ir kitaip linksminasi - visai kaip vaikai. Vaizduojami gražūs tėvo bebro ir mamos bebrienės santykiai.
Vaikai pastebėjo, kad bebrai yra labai gailestingi. Bebrai praktiški, rūpestingi. Jie jau iš rudens ruošiasi žiemai.
Žaidimai su Bebrais
„Bebro“ kortelės padės žaismingai susipažinti su informatinio mąstymo pagrindais, atrasti svarbiausius informatikos principus ir pastūmės į programavimo pasaulį. Šio kortelių komplekto užduotys padės vaikams žaismingai atrasti informatinio mąstymo dėsnius ir juos teisingai pritaikyti. Net 42 žaidimo kortelės supažindins su svarbiausiomis informatikos sąvokomis, patrauks mokinių dėmesį ir leis išbandyti jėgas varžantis su bendraamžiais. Kortelės pateikiamos su atsakymais ir išsamiais jų paaiškinimais.
tags: #bebras #vaiku #enciklopedija