Auginant kūdikį, ypač pirmąjį, mamoms kyla daug klausimų, į kuriuos dažnai atsakymų ieško internete. Deja, informacija internete nėra vieninga, o kartais - net ir klaidinga. Šiame straipsnyje glaustai išdėstysime tai, ko vengti kūdikių iki vienerių metų mitybos racione. Aptarsime, kada ir kaip kūdikiui duoti virintą vandenį bei košes, atsižvelgiant į jo amžių ir poreikius.
Skysčių poreikis kūdikiui
Per pirmuosius gyvenimo mėnesius, kad kūdikis pavalgytų ir numalšintų troškulį, užtenka mamos pieno arba pieno mišinio. Motinos pienas yra idealus maistas kūdikiui iki 6 mėnesių. Jis ne tik patenkina visus mitybos poreikius, bet ir aprūpina antikūnais, kurie stiprina imuninę sistemą. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja žindyti kūdikius išimtinai tik motinos pienu iki 6 mėnesių amžiaus. Iki to laiko kūdikiui nereikia jokio papildomo skysčio, įskaitant vandenį ar arbatą. Motinos pienas visiškai patenkina kūdikio skysčių poreikį, net ir karštu oru.
Vaikui reikia daugiau skysčių, kai jis pradeda gauti papildomą maitinimą. Kuo daugiau vaikas valgo papildomo maisto, tuo daugiau jam reikia skysčių. Pradžioje Jūsų kūdikis gers labai nedaug, nes skysčių poreikį patenkins gerdamas mamos pieną ar pieno mišinį. Kai vaikas pradės valgyti trečią papildomo maitinimo patiekalą, tai jam jau reikės atsigerti su kiekvienu maitinimu.
Kūdikiams yra tinkamas virintas geriamas arba specialus kūdikių vanduo, pvz., HiPP "Kūdikių vanduo". Taip pat tinka kūdikių arbatos, vandeniu skiestos sultys (1 dalis sulčių, 2 dalys vandens). Kūdikiui atsigerti galite duoti tarp maitinimų, valgio metu arba po valgio.
Vandens pasirinkimas ir paruošimas
Kūdikiams skirtas vanduo turi būti virintas. Nevirintas vanduo, neišvirintas buteliukas ar netikslus miltelių seikėjimas gali pakenkti kūdikio sveikatai. Neteisingas saugojimas, paruošimas, vartojimas bei maitinimas gali sukelti šalutinį poveikį jūsų kūdikio sveikatai.
Taip pat skaitykite: Viskas, ką reikia žinoti apie „Spascupreel S“ vaikams
Geriamąjį vandenį virinkite penkias minutes ir palikite atvėsti. Atvėsinkite iki maždaug 37°C temperatūros.
Arbatos kūdikiams: rūšys ir rekomendacijos
Arbata kūdikiams - klausimas, keliantis daug diskusijų ir nerimo tarp tėvų. Nėra vienareikšmio atsakymo, nes situacija priklauso nuo daugelio faktorių: kūdikio amžiaus, jo sveikatos būklės, mitybos būdo (žindymas ar mišinys) ir, žinoma, arbatos rūšies.
- Ramunėlių arbata: Ramunėlių arbata tradiciškai naudojama kaip raminanti priemonė. Ji gali padėti sumažinti dieglių simptomus, pagerinti miegą ir nuraminti sudirgusią virškinimo sistemą. Tačiau net ir ramunėlių arbatą kūdikiams reikia duoti labai atsargiai ir tik pasitarus su gydytoju. Alergijos ramunėlėms pasitaiko retai, bet yra įmanomos.
- Pankolių arbata: Pankolių arbata dažnai rekomenduojama kūdikiams, turintiems pilvo pūtimą ar dieglius. Pankoliai pasižymi spazmolitinėmis savybėmis, kurios gali padėti atpalaiduoti virškinimo trakto raumenis ir sumažinti diskomfortą. Vis dėlto, pankolių arbatą reikia naudoti saikingai, nes didesnis kiekis gali sukelti nepageidaujamų reakcijų. Nerekomenduojama sudėtinė dalis - pankolis! Estragolis, pagrindinis pankolio elementas, buvo identifikuotas kaip estrogenas ir galimas kancerogenas esant hormonų sutrikimui. Šis mišinys, jei vartojamas dideliais kiekiais, gali būti nesaugus ir suaugusiesiems, ir kūdikiams.
- Mėtų arbata: Mėtų arbata gali padėti esant pykinimui ir virškinimo sutrikimams, tačiau kūdikiams ji nerekomenduojama. Mėtos gali sukelti alergines reakcijas ir netgi apsunkinti kvėpavimą. Be to, mėtos gali sumažinti pieno gamybą žindančioms motinoms.
- Juodoji, žalioji ir kitos arbatos, turinčios kofeino: Šių arbatų kūdikiams duoti griežtai draudžiama. Kofeinas yra stimuliatorius, kuris gali sukelti nerimą, dirglumą, nemigą ir net širdies ritmo sutrikimus. Kūdikių organizmas nėra pajėgus tinkamai metabolizuoti kofeino, todėl jis gali turėti stiprų ir ilgalaikį poveikį.
Daugelis gydytojų rekomenduoja palaukti bent iki 1 metų amžiaus, o dar geriau - iki 2-3 metų, prieš duodant kūdikiui arbatos. Jei vis dėlto nusprendžiate duoti arbatos anksčiau, būtina pasikonsultuoti su pediatru ir pasirinkti tik tinkamas, specialiai kūdikiams skirtas arbatas.
Papildomas maitinimas nuo 6 mėnesių: košės
Tinkama kūdikio mityba yra labai svarbi, norint užtikrinti jo gerą sveikatą ateityje. Maždaug pusės metų kūdikis pasirengęs atrasti naujų skonių ir patirti naujų įspūdžių. Atėjo laikas imti į delniuką šaukštą ir ragauti naujo maisto. Deja, tai gali būti ne taip ir paprasta. Pieno skonis kūdikiui yra malonus ir pažįstamas, todėl naujovių vengiantis mažylis gali nenorėti nieko kito. Tėveliai turi būti atkaklūs - jei kūdikis pirmą kartą atsisakys ragauti naujo maisto, reikia vis tiek siūlyti jam paragauti, jei prireiks, net dešimt ar daugiau kartų.
ATMINKITE! Neverta pernelyg ilgai atidėlioti papildomo maisto įtraukimo į kūdikio valgiaraštį. 4 - 6 mėnesių mažyliai lengviau pripranta prie naujų skonių (papildomo maisto siūlykite ne anksčiau kaip 17 ir ne vėliau kaip 26 vaiko gyvenimo savaitę). Tą patį galima pasakyti ir apie įvairios konsistencijos maistą. Nėra griežtų rekomendacijų, nuo kokio maisto geriausia pradėti papildomą maitinimą. Svarbiausia, kad kūdikis gautų visų jam tuo metu reikalingų maisto medžiagų (ypač geležies), kurių nebepatenkina mamos pienas. Todėl pirmieji rekomenduojami įvesti maisto produktai būtinai turi turėti daug geležies ir būti lengvai pasisavinami.
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams: kūdikio miegas su šviesa.
Pirmasis valgis - daržovienė
Nuo šešto mėnesio gydytoja rekomenduoja į kūdikių mitybą įvesti nealerginių daržovių košę: tai būtų bulvė, moliūgas, cukinija. Rekomenduoju nemaišyti daugiau nei trijų daržovių, nes jos tarpusavyje gali nederėti ir kūdikis dėl to prastai virškins. Saugios daržovės taip pat yra kalafioras, brokolis, kopūstas, špinatai, avokadas, tuo tarpu iki metų nederėtų vaikams duoti paprikos ir sunkiai virškinamo burokėlio, reikėtų pasitikrinti, ar nėra alergijos morkai.
Jeigu papildomo maisto jūsų mažyliui tenka pradėti duoti žiemą, kai nebėra šviežių daržovių, vertingesnis pasirinkimas būtų kruopos: grikiai, avižos. Po mėnesio galima pasiūlyti rugių, kviečių ir miežių. Nerekomenduojama per anksti (iki 4 mėnesių) arba per vėlai (po 7 mėnesių) įtraukti gliuteno turinčių produktų (kviečių, rugių, ryžių). Jeigu yra šviežių daržovių sezonas, tuomet bulvės ir morkos - tinkami pirmieji produktai, nes jie saldūs ir bus mieliau priimti. Iš pradžių produktai duodami skystos tyrelės pavidalu. Daržoves reikia nulupti, supjaustyti mažais gabaliukais ir išvirti nedideliame vandens kiekyje. Išvirtos arba garuose pagamintos daržovės nukošiamos ir sutrinamos trintuvu arba sumaigomos šaukštu per sietą. Kai daržovės jau tapo kasdieniu kūdikio maistu, galite jam duoti vaisių ir uogų.
Kruopos be gliuteno
Po dviejų-trijų savaičių gydytoja rekomenduoja į kūdikių mitybą įtraukti kruopas be gliuteno - grikių, ryžių, kukurūzų. Gliutenas yra kviečių baltymas, dauguma vaikų iki aštuonių mėnesių prastai jį toleruoja. Gali pasireikšti odos bėrimai, pilvo pūtimas, kitos virškinimo problemos. Alergiškiems, atopiniu dermatitu sergantiems vaikams reiktų pirkti kruopas, ant kurių pakelių pažymėta, jog jos be glitimo ir be pieno miltelių. Gydytoja primena, kad primaitinimą reikėtų pradėti nuo daržovių, jokiu būdu ne nuo vaisių, kadangi paragavęs saldžių vaisių, kūdikis gali atsisakyti valgyti daržovienę. Kai kūdikis gerai valgo daržoves, galima jam duoti vaisių kaip deserto.
Tyrėms gaminti S.Umbrasaitė rekomenduoja rinktis lietuviškus vaisius, kaip pavyzdžiui, obuolį, kriaušę ir taip toliau, o štai jei norime kūdikiui duoti banano tyrę, geriau ją pirkti ekologišką nei gaminti iš parduotuvėje pirktų bananų. Vaikų gydytoja siūlo privengti egzotiškų vaisių: kivio, persimono ir kitų - bent iki pirmų metų.
Mėsa
Mėsa - puikus baltymų ir geležies šaltinis, todėl ji būtina kūdikiui nuo 4 - 6 mėnesių. Net ir tuomet, kai kūdikiui užtenka mamos pieno, o svoris auga gerai, nuo 6 mėnesių vertėtų įvesti mėsą. Pirma kūdikio mėsytė galėtų būti triušiena ar veršiena (dėl puikiai pasisavinamos geležies). Taip pat tinka neriebi kiauliena, jautiena, kalakutiena ir aviena. Jei kūdikis nėra alergiškas vištienai ir žuviai, šie produktai puikiai tinka mitybos racionui paįvairinti. Puikus geležies šaltinis yra kepenys, kurias galima įtraukti į kūdikio racioną nuo 9 mėnesių. Gerai duoti kūdikiui kepenų kartu su daržovių tyre, po 1 - 2 šaukštus 1 - 2 kartus per mėnesį. Norint išvengti geležies trūkumo sukeltos anemijos, pakanka nedidelio mėsos kiekio per dieną. Užtenka vaiko delniuko dydžio mėsos gabaliuko (apie 50 g).
Taip pat skaitykite: Kaip užtikrinti kūdikio saugumą automobilyje
Mėsa turi sudaryti 10-20 procentų patiekalo, per didelis jos kiekis apkrauna inkstus bei odą. Primaitinti mėsa taip pat reikėtų pradėti nuo mažiau alergiškos, turinčios mažiau baltymų mėsos - triušienos, kalakutienos, veršienos. Taip apsaugosim kūdikį nuo per didelio kiekio baltymų ir dėl to kylančių alergijų bei nevirškinimo.
Kiti produktai
- Kruopos su gliutenu: Nuo aštuonių mėnesių kūdikiui galima siūlyti košių, turinčių gliuteno - avižų ir visų kitų kvietinių košių.
- Žuvis: S.Umbrasaitė dešimtą mėnesį siūlo kūdikiui duoti baltos žuvies - lydekos, menkės, jokiu būdu ne lašišos. Žuvį ragauti siūloma po truputį - kartą per savaitę ar net dvi, kad išvengtume alerginių reakcijų dėl žuvyje esančių baltymų.
- Pieno produktai: Tokio amžiaus kūdikiui jau galima duoti adaptuotos varškės bei jogurto. Tai specialiai apdoroti produktai, kurių reikėtų dairytis ne šaldytuvuose, o kūdikių prekių lentynose. Sūris ir kiti pieno produktai, kaip ir pats pienas, dėl jame esančio baltymo nerekomenduotini iki kūdikiui sukaks metai. Pieno mišinys yra apdorotas, jį duoti galima. O ypač alergiškiems vaikams pieno mišinį taip pat reikėtų rinktis specializuotą. Pieno produktai, kaip papildomas maistas, tinka, kai kūdikis jau valgo mėsą ir žuvį, maždaug 9 mėnesį. Geriau pasisavinami ir virškinami rauginti ir fermentuoti pieno produktai, pavyzdžiui, jogurtas, kefyras, rūgpienis, grietinė.
Ko vengti
- Alergenai: Stiprus alergenas - kiaušinis. Jo gydytoja S.Umbrasaitė nerekomenduoja duoti iki metų-pusantrų, o pradžiai siūlo putpelių kiaušinius arba vištos kiaušinio trynį. Taip pat alergiją neretai kelia medus - jo geriau neragauti iki trejų metų.
- Keptas maistas: Iki panašaus amžiaus reikėtų vaikams neduoti valgyti ir keptų produktų - tik virtus ir troškintus, kadangi kūdikių virškinimo sistema nebrandi, ji nesugeba skaidyti riebalų.
- Citrusiniai vaisiai: Citrusinių vaisių privengti derėtų iki vaikui sueis dveji.
- Kiti alergenai: Alergiškiems vaikams iki metų taip pat reikėtų privengti braškių, žemuogių, vaisių, turinčių daug vitamino C, pavyzdžiui obuolių. Maitinančioms krūtimi mamoms derėtų nepamiršti, jog alergiškų produktų negalima valgyti ir joms pačioms.
- Saldumynai: Kūdikių maisto nereikėtų saldinti.
Bendri patarimai
- Jei tokio amžiaus vaikas ypatingai nevalgus, jo maistelį galima šiek tiek sūdyti, bet proto ribose.
- Vaiko iki trejų metų mityba turėtų būti lengva. Jei tėvai rūpinasi savo mityba, vaikas nuo metų gali ragauti jų maisto, žinoma, jei tai nėra pica, cepelinai, bulviniai blynai, kotletai ir t.t.
- Individualūs mitybos poreikiai šiuo laikotarpiu skiriasi, todėl pasitarkite su gydytoju prieš pradėdami papildomai maitinti. Jeigu rekomenduojamas ankstyvas papildomas maitinimas, sumažinkite suvartojamą pieno mišinio kiekį pasitarę su gydytoju.
- Nurodyti maisto kiekiai yra labai apytiksliai. Kūdikiai yra labai skirtingi ir patys pasirenka jiems reikiamą maisto kiekį kiekvieno valgymo metu.
- Alergiją gali sukelti bet koks maisto produktas. Dažniausiai kūdikiams ir mažiems vaikams alergiją sukelia karvės pienas, kiaušiniai, soja, žuvis, žemės riešutai, riešutai, kviečiai. Jei alergijos maistui požymiai pasireiškia maitinant krūtimi, šiuo atveju alergiją gali sukelti alergenai, kurių vaikas gauna su motinos pienu. Tokiu atveju mamai reikia vengti produktų, sukeliančių kūdikiui alergiją.
- Jeigu pasirinkta vegetarinė, o ypač veganinė, mityba, kūdikiui ir mamai reikalinga akyla ir nuolatinė gydytojo priežiūra, kad netrūktų jokių būtinų maisto medžiagų. Vitamino B12 trūkumas neleidžia normaliai augti kūdikiui, trukdo vystytis smegenims ir gali baigtis mirtimi. Veganinės dietos nėra rekomenduojamos vaikams, ypač įvedant papildomą, naują maistą. Veganė nėščioji ir žindyvė privalo vartoti maisto papildų ir nuolatos stebėti vitaminų B12, B2, A ir D kiekius.
- Iš pradžių duoti tik vieną valgomąjį šaukštą (15 ml) naujo maisto. Svarbu stebėti, ar maistas tinka kūdikiui. Iš pradžių kūdikis valgo tik po kelis šaukštus papildomo maisto, todėl daug jo lieka. Likutį galima įdėti į šaldiklį. Atšildyti maistą reikėtų lėtai, šaldytuve. Antra kartą maisto užšaldyti negalima. Norėdami pašildyti maistą, įstatykite indą su maistu į dubenį ar puodą su šiltu vandeniu ir leiskite maistui sušilti. Norimą kiekį košės švariu šaukštu įdėkite į kūdikio lėkštę. Likusią stiklainyje košę sandariai uždarykite dangteliu ir dėkite į šaldytuvą, laikykite iki 2 jų parų. Maitinant tiesiai iš stiklainio, maisto likutį reikia išmesti, kadangi į jį pateko mažylio seilių.