Įvadas
Vaikystė - ypatingas ir lemiamas žmogaus gyvenimo etapas. Šiuo laikotarpiu formuojasi asmenybė, pasaulėžiūra ir vertybės. Vaikas, tarsi kempinė, sugeria viską, kas vyksta aplinkoje, todėl auklėjimas yra nepaprastai svarbus jo psichikos vystymuisi. Straipsnyje aptarsime, kodėl auklėjimas toks svarbus, kokią įtaką jam daro šeima ir aplinka, bei kokios pasekmės laukia vaikų, augančių nepalankioje aplinkoje.
Auklėjimo Metodų Įtaka Vaiko Gerovei
Įvairūs auklėjimo metodai ir bendravimo stiliai daro didelę įtaką vaiko psichikos raidai. Mokslininkai ir specialistai teigia, kad meile, parama ir pasitikėjimu grįstas auklėjimas yra palankiausias vaiko emocinei gerovei ir sėkmingai ateičiai.
Kobės universiteto mokslininkai atliko tyrimą, kuriame apklausė 5 tūkstančius moterų bei vyrų apie jų santykius su tėvais vaikystėje ir taikytus auklėjimo metodus. Tyrimas išskyrė penkis pagrindinius auklėjimo stilius:
- Remiamasi meile ir palaikymu: Tėvai daug laiko praleidžia su vaiku, pasitiki juo, domisi jo gyvenimu.
- Griežtas auklėjimas: Vaikas pats nieko nesprendžia, juo nepasitikima, nuomonės neklausiama, nustatytos griežtos taisyklės, dažnai baudžiama.
- Remiasi pasitikėjimu: Nebaudžiama, tėvai ir vaikas pakankamai daug laiko būna kartu.
- Visiška laisvė: Ir tėvai, ir vaikas gyvena skirtingus gyvenimus, labai mažai leidžia laiko kartu.
- Autoritarinis metodas: Vaikas nelabai mylimas, dažnai baudžiamas, juo nepasitikima.
Tyrimo rezultatai parodė, kad žmonės, kurių auklėjimas rėmėsi meile ir palaikymu, geriau sekasi darbe, jiems mokamas didesnis atlyginimas ir jie jaučiasi laimingesni už tuos, kurie buvo auklėti kitais metodais. Meile ir parama grįstas laisvas auklėjimas teigiamai veikia vaikų ateitį - suaugę jie jaučiasi laimingi bei lydimi sėkmės.
Tėvo Vaidmuo Vaiko Psichikos Raidoje
Amerikos pediatrų akademijos specialistai nustatė, kad tėvo vaidmuo turi didžiulę įtaką vaiko psichikos raidai. Tėvas itin svarbus skatinant atžalą ieškojimams bei rizikai. Mama vaikui suteikia saugumo ir nuspėjamumo jausmą, todėl abiejų tėvų reguliarus bendravimas su atžala padeda išvengti elgesio problemų suaugus.
Taip pat skaitykite: Visavertės asmenybės ugdymas
Šeimos Skyrybų Poveikis Vaiko Psichinei Sveikatai
Skyrybos yra ne tik viena skaudžiausių patirčių gyvenime (antra po sutuoktinio mirties), bet ir stipriai paveikianti vaiko psichinę būklę. Skyrybos vaikui nėra staiga įvykęs faktas, o ilgas, besitęsiantis procesas. Svarbiausią vaidmenį čia atlieka artimųjų ir specialistų tikslios žinios, tinkama pagalba. Ir tėvas, ir motina yra svarbūs darniam vaiko psichologiniam vystymuisi. Lietuvoje skyrybų rodikliai yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje. 2015 metais Lietuvoje buvo 3,2 iš 1 tūkst. išsiskyrusių asmenų. Vertinant santuokų ir ištuokų santykį, šiuo metu 100 santuokų Lietuvoje tenka 65 skyrybos. Taigi kasmet apie 10-16 tūkst. vaikų paliečia tėvų skyrybos.
Skyrybų Sukeliami Sunkumai
Skyrybos vaikui yra susijusios su neigiamais padariniais:
- Stebimi miego, maitinimosi pokyčiai.
- Padidėjęs nerimas, įvairios baimės.
- Mokyklinio amžiaus vaikams kyla mokymosi sunkumų.
- Pablogėja santykiai su bendraamžiais.
- Dažnesnis vienatvės jausmas, nuotaikos svyravimai.
- Elgesio problemos, žema savivertė.
- Padažnėjęs piktnaudžiavimas alkoholiu ar kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis.
- Kokybiniai socialinių santykių pokyčiai.
- Didesnis ateities santuokos nestabilumas.
Simptomų ryškumas priklauso nuo apsauginių veiksnių, tokių kaip santuokos konfliktiškumo lygis, tėvų komunikacija, specialistų konsultacijos, tarpusavio palaikymo grupės.
Skyrybų Etapai
Išskiriami 3 skyrybų proceso etapai:
- Pirmasis etapas: Prasideda, kai galutinai nusprendžiama skirtis, iki 2 metų po skyrybų. Tuo metu tėvai išgyvena psichologinę krizę, todėl pašlyja santykiai su vaikais, jie dažniau turi elgesio problemų. Vaikams tuo metu sunkiausia būna pati skyrybų žinia ir vieno iš tėvų pasitraukimas iš namų.
- Antrasis etapas: Pratinamasi prie pakitusių santykių su tėvais, prie galimų naujų tėvų partnerių.
Vaiko Amžiaus Įtaka Skyrybų Poveikiui
Svarbus aspektas nagrinėjant skyrybų poveikį yra vaiko amžius: kuo mažesnis vaikas, tuo jam sunkiau suvokti tėvų ir savo vaidmenį. Dažnai vaikai kaltina save, bijo prarasti ne tik tą tėvą, kuris išeina gyventi kitur, bet ir kartu pasiliekantį, svajoja apie tėvų susitaikymą.
Taip pat skaitykite: Gruzdžių globos namų istorija
- Ikimokyklinio amžiaus vaikai: Dažniau reaguoja regresuodami į ankstesnę raidos fazę, taip pat sutrinka miegas, dažnesni pykčio proveržiai, pasireiškia stipresnis atsiskyrimo nerimas.
- 9-12 metų vaikai: Dažnai pradeda pykti ant vieno ar abiejų tėvų, prastėja mokymosi rezultatai, dėl tėvų skyrybų jie linkę kaltinti save.
- Paaugliai: Jaučiasi vieniši, liūdni, nesaugūs, prastėja mokymosi rezultatai, gali padidėti nusikalstamumo rizika. Tiesa, paaugliai jau turi ir didesnes galimybes įveikti skyrybų sukeltus sunkumus, adaptuotis prie pakitusios situacijos.
Apibendrinant svarbu paminėti bendrą tendenciją: kuo mažesnis yra vaikas, tuo padariniai jo psichinei sveikatai yra žalingesni.
Pagalbos Principai Vaikams Išgyvenantiems Skyrybas
- Rekomenduotina, kad tėvai apie skyrybas praneštų tada, kai tvirtai apsisprendžia skirtis. Svarbu vaikus informuoti apie pokyčius iš anksto, ypač jei keičiama gyvenamoji vieta, darželis ar mokykla. Tai pranešti ir aptarti turėtų abu tėvai.
- Abu tėvai vaikui suprantama kalba turėtų paaiškinti, kokios priežastys lėmė jų sprendimą. Leisti vaikui klausti ir išsakyti savo nerimą, pagal galimybes atsakyti į vaiko klausimus.
- Ir tėvas, ir motina turi patvirtinti, kad skyrybos yra galutinis sprendimas, tačiau patikinti, kad, nors tėvai ir skiriasi, jie vaiką myli kaip ir anksčiau.
- Vaiko tėvams žinotina, kad jokiu būdu neleistina vaiko įtraukti į konfliktą ir kito sutuoktinio kaltinimą. Tokiu atveju vaiko psichologinė būklė labai pablogėja.
- Skatinti, kad vaikui būtų sudarytos sąlygos aiškiems periodiniams susitikimams su tėvu, su kuriuo negyvenama nuolat. Vaiko psichinei sveikatai nepakeičiamą įtaką turi bendravimas su abiem tėvais, išskyrus išskirtines situacijas, tokias kaip įrodytas fizinis ar seksualinis smurtas.
- Abiem tėvams reikėtų vengti nepalankiai ar įžeidžiančiai atsiliepti apie buvusį sutuoktinį. Susitikimai turėtų būti organizuojami reguliariai, visoms pusėms žinomu metu. Vaikams, ypač jaunesnio amžiaus, rutina yra saugumą teikiantis dalykas.
- Grupių išsiskyrusiems tėvams lankymas, terapinių grupių vaikams ir paaugliams lankymas skyrybų krizei įveikti.
- Prireikus - individuali palaikomoji psichoterapija.
- Vaikams, patiriantiems ar patyrusiems skyrybas, reikalinga vaikų psichologo, o kartais ir vaikų psichiatro pagalba.
Vaiko Psichikos Raidos Veiksniai
Žmogaus raidos procesą lemia daugelio veiksnių visuma, paveldimumas, brendimo dėsniai ir ugdymas. Tinkamos ugdymo sąlygos, gyvenimo aplinka sudaro palankią dirvą vaiko įvairiems gabumams tobulėti.
Mąstymas
Mąstymas - tai psichinis procesas, kurio produktas - netiesioginis, apibendrintas pasaulio vaizdas žmogaus smegenyse. Pagal apibendrinimo lygį išskiriamos trys mąstymo rūšys: konkretusis veiksminis mąstymas, konkretusis vaizdinis mąstymas, abstraktusis sąvokinis mąstymas.
J. Piaget išskyrė keturias kognityvinės raidos stadijas:
- Sensomotorinė stadija (nuo gimimo iki 2 metų): Vaikas aplinkai pažinti naudoja jutimus ir motorinius sugebėjimus.
- Priešoperacinė stadija (nuo 2 iki 7 metų): Vaikas pasauliui pažinti naudoja simbolinį mąstymą, taip pat ir kalbą. Šioje stadijoje mąstymas yra egocentriškas.
- Konkrečių operacijų stadija (nuo 7 iki 11 metų): Vaikai pradeda logiškai mąstyti apie konkrečius įvykius, mokosi suprasti konkrečias sąvokas, atlikti aritmetines operacijas.
- Formaliųjų operacijų stadija (nuo 12 metų ir suaugęs žmogus): Šiuo laikotarpiu nuo konkretaus mąstymo pereinama prie abstraktaus.
Kalba
Kalba yra praktinis sugebėjimas reikšti žodžiais savo mintis. Kalba formuojasi mąstymo įpročių pagrindu. Vaiko mąstymo raida ir kalba yra viena su kita susijusi, kalba vaikui yra minčių perteikimo būdas. Mažo žmogaus kalbą tiesiogiai veikia socialinė, kultūrinė patirtis. Kuo aplinka palankesnė, tuo geresnės sąlygos vaiko kalbos raidai.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs vaikų auklėjimo metodai
J. Piaget skyrė tris egocentrinės kalbos rūšis: atkartojimą, monologą ir kolektyvinį monologą. Išmokti kalbėti vaikui padeda supantys žmonės, tai vyksta bendros vaiko ir suaugusiojo veiklos dėka.
Socialinė ir Emocinė Raida
Eric Rickson išskiria tris psichinės - socialinės raidos etapus: pasitikėjimo jausmo, savarankiškumo bei iniciatyvumo ugdymasis. Dalyvaujant kitų vaikų grupėje, bendraujant su suaugusiais vaikas pamažu mokosi tokių socialinių įgūdžių kaip savo ir kitų jausmų atpažinimo bei nusakymo, skirtingumo suvokimo ir priėmimo, gebėjimo dalytis, prisiimti atsakomybę, padėti kitiems, spręsti problemas.
Institucinė Globa ir Jos Poveikis
Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, siekiama užtikrinti, kad kiekvienas vaikas augtų saugioje ir darnioje aplinkoje, idealiausia - biologinėje šeimoje. Tačiau, kai tai neįmanoma, prioritetas teikiamas globėjų, įtėvių šeimoms ar šeimynoms. Deja, Lietuvoje trūksta žmonių, pasiryžusių globoti vyresnio amžiaus vaikus, likusius be tėvų globos. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nuolat informuoja visuomenę apie institucinės globos žalą ir skatina žmones atverti savo namų duris tokiems vaikams.
Vaikų psichiatrė J. Anikinaitė pabrėžia, kad augimas vaikų globos namuose vaikui gali tapti ilgalaike neigiama patirtimi. Vaikas ne tik atskiriamas nuo savo biologinės šeimos, bet ir praranda galimybę augti saugioje, puoselėjančioje aplinkoje, kur galėtų patirti nuoseklaus, artimo, pasitikėjimu grįsto ryšio gydomąjį poveikį.
Ryšio Svarba
Tvirtas, saugus ir nuoseklus ryšys su vienu suaugusiuoju yra itin svarbus. Jis padeda vaikui sukurti tvirtą pamatą, nuo kurio atsispyręs vaikas gali drąsiai eiti į pasaulį ir jį tyrinėti, ugdyti įgūdžius ir leisti vystytis prigimtinėms dovanoms bei gebėjimams. Tokioje aplinkoje vaiko raida vystosi geriausiai, poreikiai yra patenkinami, jis jaučiasi saugus ir mokosi bendrauti su šalia jo esančiais žmonėmis.
Globos namuose sunku užtikrinti juntamą saugumą, nuoseklumą ir pastovumą. Dėl dažnos darbuotojų kaitos vaikas negali saugiai prisirišti prie vieno suaugusiojo, o auklėjimo metodai dažnai būna nenuoseklūs. Tai įneša dar daugiau chaoso jau į taip chaotišką vaiko gyvenimą.
Psichikos Sutrikimai ir Institucinė Globa
Tyrimai rodo, kad institucinėje globoje augančių vaikų intelektas dažnai būna žemesnis, prasčiau vystosi jų kognityvinės funkcijos, atsakingos už mokymąsi, dėmesio išlaikymą, planavimą ir loginį mąstymą. Globos įstaigoje augantis vaikas neturi nuoseklaus ir saugaus ryšio su vienu suaugusiuoju, o tai nulemia psichikos sutrikimų vystymąsi. Psichiatrai stebi vaikų elgesio ir emocinius sutrikimus, mokymosi sunkumus, depresijos bei nerimo simptomus, save žalojantį elgesį ir kitus požymius, kurių galima būtų išvengti, jei vaikui būtų suteikta galimybė saugiai augti ir vystytis puoselėjančioje šeimos aplinkoje.
Tarptautinėje ligų klasifikacijoje egzistuoja „Z“ kodai, apibrėžiantys aplinkos faktorius arba rizikos veiksnius, turinčius įtakos vieno ar kito sutrikimo vystymuisi. „Institucinis ugdymas“ yra vienas iš šių veiksnių. Vaikų ir paauglių psichiatrai šį kodą naudoja, siekdami parodyti, kas padarė įtaką ir galbūt toliau palaiko vaiko psichikos sutrikimą. Svarbu suprasti, kad rizikos veiksnių galima išvengti ar juos sumažinti, todėl sukūrus tinkamą aplinką vaikui augti, galima užkirsti kelią daugelio psichikos sutrikimų vystymuisi.
Tarptautiniai tyrimai rodo, kad didelė dalis be tėvų priežiūros augusių vaikų neišnaudoja savo potencialo, kalbant apie išsilavinimą ir praktinius įgūdžius. Tai susiję su sutrikusiu aukštesniųjų vaiko smegenų, atsakingų už mokymąsi, dėmesingumą, loginį mąstymą ir emocinę reguliaciją, vystymusi. Vaikas gyvena nuolatinėje baimėje ir nesaugume, nuolat stebi aplinką, tikrindamas, ar jam nekyla kokia nors grėsmė.
Įsitikinimų Sistema
Vaiko patirtys formuoja jo įsitikinimus apie kitus žmones, pasaulį ir save. Be tėvų globos likę vaikai dažnai išmoksta, jog suaugusiais negalima pasitikėti, jog pasaulis yra nesaugus ir kad jie yra neverti rūpinimosi ir meilės. Padrąsinančio ir palaikančio žodžio stoka lemia tai, jog vaikas nepasitiki savimi. Todėl suaugusiems labai svarbu keisti vaiko įsitikinimų sistemą, suteikiant jiems naujas patirtis ir naujus žodžius. Vaikas turi girdėti: „Tau pavyks“, „Tu esi brangus“, „Žinau, kad šiandien nepasisekė, bet vis tiek tave myliu“. Pakeitus vaiko įsitikinimų sistemą, galima tikėtis, jog jis išnaudos didesnę dalį savo turimo potencialo.
Patirtis Vaikų Psichiatrijos Skyriuje
Dirbant ligoninėje, teko susidurti su daugeliu vaikų, augančių globos namuose. Tyrimai rodo, jog didžiausią pacientų, gydomų vaikų psichiatrijos skyriuose, dalį sudaro globos namuose augantys vaikai. Dažnai hospitalizacijos būna kartotinės ir ne visada pagrįstos. Toks vaiko vežiojimas į ligoninę ne tik, kad jam nepadeda, bet ir yra žalingas: vaikas išimamas iš jam pažįstamos, pastovios aplinkos, įmetamas į naują, kurioje jis nesijaučia saugus.
Negalima vienareikšmiškai teigti, jog vaiko psichikos sutrikimas atsirado vien dėl to, kad jis auga globos namuose. Tai dažniau yra papildomas, palaikomasis faktorius, nes iki patenkant į globos instituciją jis patyrė daug kitų neigiamų išgyvenimų. Tai yra komplektas vaikystėje įvykusių neigiamų patirčių, kurios visos kartu yra vadinamos „Kompleksine Raidos Trauma“. Šį terminą pirmą kartą panaudojo olandų kilmės psichiatras Bassel van de Kolk ir apie tai rašo savo knygoje „Kūnas mena viską“.
Stigma ir Jos Pasekmės
Vaikų globos namuose augantys vaikai yra tarsi su stigma. Su tokiais vaikais vis dar vengiama bendrauti. Stigma reiškia diskriminaciją, pasmerkimą ir gėdą dėl to koks esu. Ji neskatina visuomenės narių priimti ir mylėti vienas kitą, ne už tai ką darau, ar ko esu pasiekęs, bet tiesiog už tai kas esu ir, kad esu vertingas toks, koks esu. Stigmatizuodami žmones, mes kaip visuomenė, praleidžiame galimybę pamatyti juose slypinčias skirtingas dovanas ir gebėjimus, kurie priešingu atveju galėtų pasitarnauti visuomenės labui.
Ar Įmanoma Išgydyti Psichologines Žaizdas?
Psichologijos mokslų daktarė, dr. Karyn Purvis, teigia: „Nesu mačiusi nei vieno vaiko, kurio sielos žaizdos negalėtų gyti“. Ir nesvarbu kuriame raidos etape vaikas patyrė netektį ir pateko į globos namus. Mes visada galime padėti vaikui grįžti į prarastus raidos etapus, padėti juos saugiai pereiti ir toliau lydėti gyvenimo kelyje. Vaiko smegenys yra labai plastiškos. Tam, kad mes sureguliuotume vaiko smegenų veiklą, jo emocijų kontrolę, mums ne visada būtini vaistai. Tam tereikia mylinčio ir puoselėjančio santykio su sąmoningu, nuosekliu, saugiu ir atliepiančiu vaiko poreikius suaugusiuoju.
Šeima - Unikali Auklėjimo Sistema
Šeima yra pirmoji ir svarbiausia vaiko socializacijos institucija. Joje vaikas mokosi bendrauti, pažinti pasaulį, perima vertybes ir normas. Šeimos atmosfera, tarpusavio santykiai, auklėjimo stilius - visa tai daro didžiulę įtaką vaiko psichikos vystymuisi.
Auklėjimo Stiliai
Auklėjimo stilius - tai tėvų elgesio būdas, bendraujant su vaiku.
- Autoritarinis: griežtos taisyklės, reikalavimai, kontrolė, mažai šilumos ir palaikymo.
- Autoritetingas: aiškios taisyklės ir ribos, bet kartu daug šilumos, palaikymo, supratimo.
- Permisinis: mažai taisyklių ir ribų, daug šilumos ir palaikymo, leidžiama viskas.
- Atsainus: mažai taisyklių ir ribų, mažai šilumos ir palaikymo, vaikas paliekamas pats sau.
Auklėjimo Stilių Poveikis Vaikams
Kiekvienas auklėjimo stilius skirtingai veikia vaiko psichiką:
- Autoritarinis: vaikai dažnai būna paklusnūs, bet nelaimingi, nerimastingi, nepasitikintys savimi, linkę į depresiją.
- Autoritetingas: vaikai būna savarankiški, pasitikintys savimi, draugiški, gerai jaučiasi emociškai.
- Permisinis: vaikai būna impulsyvūs, sunkiai kontroliuoja savo elgesį, negerbia autoritetų, dažnai būna nelaimingi.
- Atsainus: vaikai jaučiasi atstumti, nesaugūs, turi problemų su savikontrole, dažnai būna linkę į žalingus įpročius.
Lyčių Ypatumai Auklėjime
Auklėjant berniukus ir mergaites, svarbu atsižvelgti į jų individualius poreikius ir ypatumus. Berniukams dažnai reikia daugiau laisvės ir galimybių išreikšti savo energiją, o mergaitėms - daugiau šilumos ir palaikymo. Tačiau svarbu vengti stereotipų ir leisti vaikams patiems pasirinkti, kuo jie nori būti ir ką veikti.
Ką Daryti, Jei Vaikas Grasina Nusižudyti?
Šią savaitę, net kelis kartus teko atsakinėti tėvams, ką daryti, kai vaikas grasina nusižudyti. Taigi, ką sakyti ir ką daryti, jei vaikui yra: 3-6 metai.
Vaiko Supratimas
Yra tokių atsakymų, kurie paaiškina skirtingus klausimus. Yra tokių sprendimų, kurie tinka įvairiausiose situacijose. Taip, yra tokių priemonių, kurios tiesiog veikia. Seminaras tėvams „Berniukų jausmų pasaulis.
Vaikas Meluoja
Vaikas pradeda meluoti tada, kai verkia tam, kad tėvai patenkintų jo kaprizus. Ir verkia tik tada kai juos mato tėvai, o kai nemato - neverkia.
Vaikas - Būsimas Pirmokas
Pasirengimas mokyklai gali būti daug iššūkių keliantis laikotarpis tiek vaikams, tiek tėvams.