Tėvai yra tie žmonės, kurie geriausiai pažįsta savo vaiką, stebi jį įvairiose gyvenimo situacijose ir mato jo raidą ilgą laiką. Kūdikis atpažįsta motiną, džiaugsmingai mojuoja rankutėmis ir seka jos judesius. Tačiau šis akivaizdus faktas ne visada yra pakankamai įsisąmoninamas. Šiame straipsnyje aptarsime vaiko auklėjimo psichologijos pagrindus, pabrėždami tėvų meilės svarbą, intuicijos vaidmenį ir mokslo įžvalgas, kurios gali padėti suprasti vaiko psichikos raidą ir individualias ypatybes.
Tėvų Meilės Ir Intuicijos Svarba
Reikia deramai vertinti tikrąją tėvų meilę, leidžiančią širdimi suprasti savo vaiką. Atsižvelgsime ir į nerašytų auklėjimo tradicijų įtaką - juk jos atspindi daugelio vaikus auginusių kartų ilgaamžę patirtį. Neneigsime ir tėvų intuicijos svarbos; ji galbūt pagrįstą jų pačių vaikystės patirtimi. Ir vis dėlto šių savo vaiko supratimo šaltinių, matyt, nepakanka.
Mokslinis Požiūris Į Vaikų Auklėjimą
Sveika nuovoka ir gera valia - šie auklėjimo pagrindai, kuriuos dar daugelis laiko pakankamais, patikrinti pasirodo esą pernelyg nepatikimi. Vaiko auklėjimą reikia traktuoti moksliškai. Pagal kokius dėsnius klostosi jo psichinis gyvenimas? Kodėl kūdikis vystosi taip, o ne kitaip? Kokie tam tikro amžiaus būdingi požymiai? Kaip žiūrėti į individualias vaiko ypatybes ir kaip prie jų derintis?
Aišku, nesiūlome jums savo šeimą paversti šeimos auklėjimo laboratorija ir auginti vaiką pagal neginčijamas formules bei nurodymus. Kelias, kurį pirmaisiais gyvenimo metais nueina vaikas, išties ilgas. Pirmokas, stovintis ant mokyklos slenksčio, taip skiriasi nuo naujagimio, kad atrodo, jog tai visiškai skirtingos būtybės.
Pirmųjų Vaikystės Metų Reikšmė
Apie pirmųjų vaikystės metų reikšmę daug kalbėta. Įžymusis rusų pedagogas K. L. Tolstojus teigė: „Argi ne tuomet įgijau visa tai, kuo dabar gyvenu, ir įgijau tiek daug, taip greit, kad per visą savo tolesnį gyvenimą neįgijau ne šimtosios viso to dalies?". A. Makarenka pabrėžė: "Svarbiausieji auklėjimo pamatai klojami ligi penkerių metų - tai 90% viso auklėjamojo proceso, o paskui auklėjimas vyksta toliau, žmogaus apdorojimas tęsiasi, bet apskritai pradedate ragauti uogeles, o žiedai, kuriuos jūs puoselėjote, žydėjo ligi penkerių metų”.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Tačiau kartais didžiulę pirmųjų vaikystės metų reikšmę suvokiame tik kaip rūpinimąsi išorine, fizine kūdikio gerove. Ir iš tikrųjų mažas vaikas nelabai panašus į suaugusįjį. Ir svarbu ne tik tai, kad jis turi kur kas mažiau žinių už suaugusįjį. Remdamiesi paprasčiausiais kasdieniniais stebėjimais, žinome, kad vaikas jaučia ir mąsto ne taip, kaip suaugęs.
Kūdikio jausmai gali būti stiprūs, bet dažniausiai jie esti nepastovūs. Tai, su kuo šiandien jis susigyvenęs, rytoj gali būti užmiršta. Vaikui neįkandami abstraktūs suaugusiojo samprotavimai. Labai daug ko negali vaikas. Tačiau jeigu kreipsime dėmesį tik į tai ko vaikas dar negali, ko jis dar nemoka, niekada nesuprasime, iš kur atsiranda nauji suaugusiajam būdingi bruožai, ypatybės.
Vaikų Tyrinėjimo Mokslai
Vaiką tyrinėja daugelis mokslų - pedagogika ir psichologija, anatomija ir fiziologija, ypač amžiaus fiziologija, higiena ir pediatrija. Tėvams na, ir apskritai visiems, kas auklėja vaikus, šiek tiek susipažinti su šių mokslų duomenimis bei išvadomis, žinoma, pravartu. Tačiau tėvas ir motina, net ir turėdami, sakysim, pakankamai žinių apie kūdikio priežiūrą, tėra tik pagalbininkai specialisto pediatro, kurio pareiga rūpintis vaiko sveikata; o dėl vaiko asmenybės, jo psichikos ir suvokimo ugdymo, tai čia visai kas kita.
Auklėjimo uždavinius tenka spręsti kasdien ir patiems. Be abejo, glaudūs šeimos ir ikimokyklinių įstaigų ryšiai padeda tinkamai spręsti šiuos uždavinius. Štai dėl to vienu iš vaiką tyrinėjančių mokslų vaikų psichologija ypač domisi tie, kurie auklėja vaikus. Prieš šimtą su viršum metų K.
Tėvų Vaidmuo Vaiko Pažinime
Tėvai turi ne šiaip sau tenkintis nugirstais „svetimais” žodžiais apie vaiką nors tie žodžiai ir būtų išmintingi, ne šiaip sau vadovautis mokslu, o kasdien tyrinėti vaiką. Tėvai - nuolatiniai savo vaikų tyrinėtojai, net jeigu ir ne visada jie tai suvokia. Bet kaip tyrinėti, kokiais metodais? Gal reikėtų iš vaikų psichologijos pasimokyti tų metodų?
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Neverta pernelyg auklėjimo- „sumokslinti”. Bet pravartu turėti supratimą apie vaikų psichologijos metodus. Pirmiausia tai sutvirtins jūsų pasitikėjimą mokslo išvadomis ir rekomendacijomis. Galbūt tai paskatins jus pačius nuosekliau ir nuodugniau stebėti vaiką.
Edukacinė Psichologija: Esminiai Aspektai
Edukacinė psichologija yra psichologijos šaka, tirianti psichinius reiškinius ir dėsnius, kurie susidaro mokymo, mokymosi ir ugdymo procese. Ji taip pat nagrinėja mokinių, jų tėvų, mokytojų ir kitų ugdymo bendruomenės subjektų elgesį, veiklą bei tarpusavio sąveiką. Ši sritis yra itin svarbi siekiant suprasti, kaip vaikai mokosi, vystosi ir kaip galima veiksmingiausiai juos ugdyti.
Edukacinės Psichologijos Esmė Ir Tikslai
Pedagoginė psichologija susistemina turimą informaciją apie kokį nors mokymo(si) reiškinį (pavyzdžiui, mokymosi motyvaciją, intelektą, nerimą, pažangumą), tiria ryšius tarp įvairių psichologinių kintamųjų (pavyzdžiui, paauglio nerimo ir tėvų auklėjimo). Ji padeda nustatyti efektyvius asmenybės ugdymo metodų kriterijus, aiškinti, prognozuoti ir valdyti mokymosi reiškinius (pavyzdžiui, mokiniai geriausiai įsimena pamokos pradžioje ir pabaigoje), ieško mokymo(si) būdų. Pagal tyrimų objektą skiriama mokymo(si) ir ugdymo psichologija. Jos abi grindžiamos idėja, kad vaiko psichika formuojasi jam perimant socialinį patyrimą. Daugelis psichologų mokymąsi laiko specifine veikla, kuri padeda susidaryti vaizdiniams, sąvokoms, susiklostyti pažiūroms, perimti dorovės normas, įsisavinti praktinius veiksmus ir kita.
Edukacinė psichologija apima psichologinius žmogaus ypatumus, susijusius su ugdymu(si), mokymu(si) ir auklėjimu(si). Svarbu paminėti tai, jog pedagoginė psichologija apima beveik visus raidos tarpsnius Vadinasi, toks darbas, kaip dažnai galvojama, vien vaikais neapsiriboja, kadangi bendradarbiaujama ir su mokytojais bei mokinių tėvais (globėjais). Taip pat toks platus amžiaus spektras pateikia neribotas galimybes realizuoti save įvairiose mažiau ar daugiau liestose pedagoginės psichologijos nišose.
Pagrindiniai edukacinės psichologijos tikslai:
Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"
- Mokymosi procesų supratimas: Ištirti, kaip vaikai įgyja žinių, formuoja įgūdžius ir tobulina gebėjimus.
- Individualių skirtumų įvertinimas: Nustatyti, kaip skirtingi vaikai mokosi skirtingai, atsižvelgiant į jų kognityvinius, emocinius ir socialinius ypatumus.
- Efektyvių ugdymo metodų kūrimas: Parengti ir įgyvendinti ugdymo strategijas, kurios būtų pritaikytos konkretiems vaikų poreikiams ir mokymosi stiliams.
- Mokymosi sunkumų prevencija ir įveikimas: Identifikuoti vaikus, patiriančius mokymosi sunkumų, ir teikti jiems reikiamą pagalbą bei paramą.
- Emocinės gerovės užtikrinimas: Kurti palankią emocinę aplinką, kurioje vaikai jaustųsi saugūs, gerbiami ir motyvuoti mokytis.
Vaiko Raidos Psichologijos Svarba
Pedagoginė psichologija plėtoja ir taiko žmogaus raidos teorijas ir jos dėsningumus aiškinant besimokančiojo (vaiko, paauglio, suaugusiojo ir pagyvenusio žmogaus) savybes, aprašo kognityvinius, emocinius, socialinius, dorinius ir kitus pokyčius įvairaus amžiaus tarpsniais. Psichikos raidos ir mokymosi santykį (išmokimą) tyrė Šveicarijos psichologas ir pedagogas J. Piaget, Jungtinių Amerikos Valstijų psichologas ir pedagogas J. S. Bruneris, rusų psichologas L. Vaikų raidos psichologija ir psichopatologija yra svarbi edukacinės psichologijos dalis. Vaikų raidos psichologijos ir psichopatologijos dalyke, studentams ne tik suteikiamas supratimas apie įvairios raidos besimokančiųjų grupes (pvz., turinčius intelekto sutrikimų, regos, klausos, mokymosi, elgesio ir emocijų sutrikimų, pasižyminčius rizikingu elgesiu ir kt.), bet ir ugdomos kompetencijos atpažinti, diagnozuoti šias grupes bei parengti intervencijos planą teikiant pagalbą vaikams (jaunuoliams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių iki 21 metų), jų šeimomis ir bendruomenėmis.
J. Piaget, remdamasis individo ir aplinkos pusiausvyros teorija, tyrinėjo vaikų pažintinę raidą, išskyrė vaiko pažinimo raidos 4 stadijas: sensomotorinę (iki 2 metų), ikioperacinę (2-5 metų), konkrečių operacijų (7-11 metų), formalių operacijų (11-15 metų). Psichikos raidą apibūdino asimiliacijos (naujai suvokiamos medžiagos priderinimas prie esamų pažinimo struktūrų) ir akomodacijos (pažinimo struktūrų keitimas, kad jos atitiktų tai, kas suvokiama sąvokomis). Vaikas turi prisitaikyti, tai yra adaptuotis prie aplinkos. Adaptacija vyksta per asimiliaciją ir akomodaciją tuo pačiu metu.
J. Bruneris tyrė vaiko pažinimo funkcijų raidą. Pasak jo, pažinimo plėtrai būtina sisteminga mokytojo ir mokinio sąveika, normaliai intelekto raidai nepakanka vien gimti kultūringoje aplinkoje.
Edukacinės Psichologijos Taikymas Praktikoje
Edukacinės psichologijos žinios ir principai gali būti sėkmingai taikomi įvairiose srityse:
- Švietimo įstaigos: Mokyklose ir darželiuose edukacinės psichologijos specialistai padeda mokytojams suprasti mokinių mokymosi ypatumus, kurti individualizuotas ugdymo programas, spręsti elgesio problemas ir gerinti bendrą klasės atmosferą.
- Šeimos konsultavimas: Psichologai konsultuoja tėvus, kaip efektyviai bendrauti su vaikais, spręsti auklėjimo sunkumus, motyvuoti mokytis ir kurti harmoningus santykius šeimoje.
- Specializuotos pagalbos centrai: Vaikų raidos centruose ir klinikose edukacinės psichologijos specialistai teikia pagalbą vaikams, turintiems mokymosi, elgesio ar emocinių sunkumų, atlieka psichologinį įvertinimą ir sudaro individualius intervencijos planus.
- Moksliniai tyrimai: Edukacinės psichologijos srityje nuolat vykdomi tyrimai, siekiant geriau suprasti mokymosi procesus, nustatyti veiksmingiausius ugdymo metodus ir kurti naujas intervencijos programas.
Edukacinės Psichologijos Studijos Lietuvoje
Norint tapti edukacinės psichologijos specialistu, būtina įgyti aukštąjį išsilavinimą šioje srityje. Studijų programos tikslas - parengti aukštos kvalifikacijos psichologą, besivadovaujantį profesinės etikos principais, giliomis bendrosios psichologijos, edukacinės psichologijos, vaiko raidos žiniomis ir teikiantį įrodymais bei empirika grįstas psichologinio įvertinimo, intervencijų, prevencijos ir psichikos sveikatą stiprinančias paslaugas vaikui / jaunuoliui, jo šeimai, ugdymą ir vaiko gerovę užtikrinančioms institucijoms ir bendruomenei. Edukacinės ir vaiko psichologijos studijų programa suteiktų ją baigusiems kompetencijų teikti psichologines paslaugas vaikams (nuo kūdikystės) ir jaunuoliams (iki 21 metų, kai jie turi specialių ugdymo poreikių), jų šeimų nariams, mokytojams, kitiems bendruomenės nariams.
Edukacinės ir vaiko psichologijos studijos prasideda nuo bazinių dalykų, kuriuose gilinamos psichologijos krypties bakalauro studijų metu įgytos žinios ir formuojami įgūdžiai (Šiuolaikinės edukacinės psichologijos paradigmos, Šiuolaikiniai statistiniai metodai ir tyrimo planavimas) ir suteikiamas supratimas apie edukacinio psichologo kaip švietimo pagalbos specialisto darbo lauką bei funkcijas (Vaikų raidos psichologija ir psichopatologija, Mokymasis ir mokymas). Šiuolaikinės edukacinės psichologijos paradigmos - teorinis dalykas, kuriuo siekiama apžvelgti edukacinės psichologijos mokslo ir praktikos lauką, padedantį studentams suvokti visą studijų programos struktūrą. Šiuolaikinių statistinių metodų ir tyrimo planavimo dalyko metu įgytos kompetencijos toliau studijų procese reikalingos planuojant ir rašant magistro darbą, atliekant profesinės praktikos užduotis.
Programoje nuosekliai derinama teorinės psichologijos žinios, tyrimai ir praktika Programoje apimamos tikslinės grupės: vaikai nuo kūdikystės ir jaunuoliai iki 21 m. (turintys specialiuosius ugdymo poreikius), jų šeima, ugdymą ir vaiko gerovę užtikrinančios institucijos, bendruomenė. Holistiškas požiūris taikant psichologines intervencijas, prevenciją ir sveikatos stiprinimą. Ekologiniu požiūriu ir problemos sprendimo analize grindžiama vaiko psichologinio įvertinimo samprata kartu taikant konkrečius vaiko psichologinio įvertinimo instrumentus.
Studijų pasiekimų vertinimui taikomi metodai, orientuoti į nuolatinio grįžtamojo ryšio teikimą ir užduoties atlikimo proceso vertinimą ir įsivertinimą. Daugumai dalykų taikomas kaupiamasis vertinimas.
Absolventų Patirtys
Edukacinės psichologijos magistrantūrą (tuo metu ji taip vadinosi) baigiau 2012 metais. Šiuo metu dirbu Tarptautinėje Amerikos mokykloje Vilniuje psichologe ir užsiimu privačia praktika su vaikais, paaugliais ir šeimomis. Magistro studijos išmokė būti lanksčiai dirbant skirtingose mokyklose bei bendraujant su daug šeimų ir vaikų. Jos taip pat davė drąsos nebijoti plataus edukacinio psichologo darbo spektro: konsultavimo, vertinimo, pamokų ir seminarų vedimo, apklausų, metodinės medžiagos rengimo, meditavimo prieš didelę auditoriją ir plastelininių medžių lipdymo kartu su mokytojais.
Esu Edukacinės ir vaiko psichologijos magistrantūros programos absolventė. Po studijų įsteigiau VšĮ „Vaiko psichologinės pagalbos centras“, kuriame vaikų raidos specialistai teikia kompleksinę pagalbą vaikams, kurie patiria sunkumų mokydamiesi, susiduria su sudėtingomis gyvenimiškomis situacijomis, kuriuos ilgą laiką kankina nerimas, įvairios baimės, liūdesys. Magistratūros metu įgijau žinių apie vaiko raidą ir psichopotalogija, apie šeimos struktūrą ir jos dinamiką, apie psichologinį įvertinimą, apie raidos specialistų bendradarbiavimą. Studijos suteikė ne tik žinių, bet ir žinojimą, kad tai ko aš išmokau yra reikalinga.
Edukacinės ir vaiko psichologijos magistro studijose praplėčiau savo žinias apie vaikų raidą, emocijas ir elgesio ypatumus, vaikų mokymosi ypatybes ir kt. Čia ugdžiau savo įgūdžius atpažinti ne tik vaiko sunkumus, bet ir galias, jautriai atliepti poreikius. Žinių visada norisi vis daugiau, tačiau yra daug lengviau tobulintis ir gilinti savo žinias, kai turi tvirtą pamatą, nuo kurio gali atsispirti. Vienareikšmiškai svarbiausia, ką gavau šiose studijose - tai patikimo vaikų ir paauglių psichologinio įvertinimo įrankius, t.y. įgūdžius kokybiškai naudoti Lietuvoje standartizuotus ir adaptuotus psichologinio vertinimo instrumentus, o šie įgūdžiai labai vertingi tiek ieškantis darbo, tiek jau dirbant. Ne ką mažiau svarbūs - įgauti psichologinio konsultavimo pagrindai, kuriuos turėjau galimybę stiprinti profesinės praktikos metu. Taip pat ir įgūdžiai pažvelgti plačiau ir matyti bendruomenei aktualias psichologines temas, t.y. vykdyti tyrimus, analizuoti gautus rezultatus ir atsižvelgiant į juos rengti rekomendacijas, šviečiamąsias veiklas, prevencines ar intervencines priemones arba parinkti ir pritaikyti jau sudarytas programas. Tai tik dalis įgūdžių, kurie ryškiausiai atsispindi galvojant apie studijų naudą. Kiek ir ko pasiimsime iš mokymosi universitete - didžiąja dalimi priklauso tik nuo mūsų pačių.
Pastaruosius penkerius metus darbuojuosi vaikų ir paauglių psichiatrinėje poliklinikoje viename Norvegijos miestelyje. Poliklinika užsiima vaikų ir paauglių tyrimu, diagnostika bei gydymu. Dirbame su įvairių sunkumų turinčiais vaikais bei jų artimiausia aplinka, tėvais ir mokymo įstaigomis. Savo darbe nuolat naudoju žinias, įgytas Edukacinės psichologijos magistrantūros studijų metu.
Edukacinės psichologijos magistro studijas užbaigiau 2013 m. Dabar esu VIMS - International Meridian School psichologė bei Kompleksinės pagalbos šeimoms projekto psichologė. Šios magistro studijos buvo labai kryptingos ir orientuotos į realias žinias bei įgūdžius, kurių reikės dirbant, itin daug pasitikėjimo savimi suteikė aktyvi praktika mokykloje. Pabaigus studijas iš karto pradėjau darbą gimnazijoje, jausdama tvirtą pagrindą po kojomis. Žinoma, tai buvo tik startas profesinei karjerai, mat renkantis šią sritį, svarbu priimti ir mokymosi visą gyvenimą stilių.
Rinkdamasi Edukacinės ir vaiko psichologijos magistro studijas tikėjausi, kad čia gausiu plačių žinių apie vaiko raidą, emocijų, elgesio ir mokymosi ypatumus. Ir šie mano lūkesčiai išsipildė su kaupu! Ypatingai vertinu tai, kad mokėmės matyti vaiko patiriamus sunkumus ir ieškoti jų sprendimo, atsižvelgdami į kontekstą: vaiko stiprybes, šeimą, mokyklos ir bendruomenės teikiamas paslaugas. Šiose studijose sukuriama daug galimybių stiprinti praktinius konsultavimo, vertinimo, prevencinių programų kūrimo įgūdžius. Taip pat man svarbu, kad išmokau taikyti patikimus, standartizuotus, Lietuvoje adaptuotus įvertinimo įrankius.
Vasaros Edukacinės Programos Vaikams
Vasaros atostogų metu vaikai gali dalyvauti specializuotose edukacinėse programose, kurios padeda jiems tobulinti įgūdžius, ugdyti emocinį intelektą ir smagiai praleisti laiką. Filosofijos fakultetas yra seniausias VU fakultetas įkurtas kartu su universitetu 1579 m. Vieninjantis penkis humanitarinių ir socialinių mokslų institutus, dėl sutelktos mokslų disciplinos įvairovės Filosofijos fakultetas yra vadinamas „universitetu universitete“.
Vasaros edukacinė programa 7-18 m. Stovyklos pamainų datas rasite registracijos formoje, stovyklos vyks nuo birželio 30 d. Pamainos trukmė 5 d. nuo 9 iki 13 val. Stovyklos veiklos bus pritaikytos pagal amžiaus grupes, atsižvelgiant į psichosocialinius poreikius ir galimybes. Jaunesniems vaikams vyks emocijų pažinimo žaidimai, pasakų terapija ir kūrybinės dirbtuvės, o vyresniems - savęs pažinimo užsiėmimai, streso valdymo diskusijos ir psichoedukacinės dirbtuvės. Vaikai ir paaugliai dalyvaus socialinio ir emocinio ugdymo veiklose, kurios gerins bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, ugdys empatiją ir pasitikėjimą savimi. Bus organizuojami emocijų atpažinimo ir valdymo pratimai, komandiniai žaidimai bei pasitikėjimo stiprinimo užduotys. Konfliktų valdymo situacijos bus sprendžiamos per interaktyvias diskusijas ir vaidmenų žaidimus. Atliekamos užduotys skatins kritinį mąstymą, bendradarbiavimą ir problemų sprendimą. Vaikai kurs meno projektus gamtoje, ugdydami kūrybiškumą ir saviraišką. Kvėpavimo, atsipalaidavimo bei dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) pratimai padės valdyti stresą ir ugdyti emocinį atsparumą. Praktinės dirbtuvės suteiks įgūdžių savarankiškai spręsti kasdienes problemas, kurias vaikai, tikimasi, panaudos mokykloje ir namuose. Stovyklos tikslas. 1. 2. 3. Stovyklos kaina 175 eur. vienam vaikui.
Natalja Kulakovskaja: Vaikų Psichologė Tėvams
Natalja Kulakovskaja yra vaikų ir paauglių psichologė, tinklalapio „Vaikų Psichologija Tėvams“ autorė. Savo profesinės karjeros kryptį orientuotą į vaiką ir jo šeimą atrado pati tapusi mama bei studijuodama edukacinę vaiko psichologiją universitete. Gilinimasis į vaiko psichikos, ankstyvosios vaikystės psichologijos dėsnius ir ypatumus, padėjo jai suprasti koks sudėtingas ir tuo pačiu unikalus yra kiekvieno vaiko pasaulis, bei kokį reikšmingą vaidmenį šio pasaulio formavimuisi atlieka artimiausi ir arčiausiai vaiko esantys žmonės. Vaiko tėvai. Sukauptos žinios universitete, asmeninės motinystės patirtys ir domėjimosi sritys orientuotos į vaiko gerovę - susijungė tam, kad gimtų Vaikų Psichologija Tėvams. Esu čia tam, kad padėti vaikams ir tėvams spręsti kylančius sunkumus, įveikti psichologines problemas, kurti palankią emocinę atmosferą visai šeimai. Kaip auklėti vaiką be bausmių, bet išlaikyti aiškias ribas? Kaip reaguoti į stiprias emocijas, kai patys jaučiamės pavargę? Daugelis tėvų ieško būdų, kaip kurti ryšį su vaikais, išlaikyti drausmę ir kartu auginti savarankišką, pasitikintį savimi žmogų. Tačiau kasdienybėje tai ne visada paprasta. Ji akcentuoja, kad pozityviai tėvystei labai svarbūs principai yra aiški struktūra, ribos, nuspėjama rutina ir loginės pasekmės. „Vietoje bausmių pozityvioji disciplina skatina vaiko savarankiškumą, kuris ugdo pasitikėjimą savimi ir didina atsparumą. Svarbiausias tikslas - auginti žmogų be kontrolės, bausmių ar žeminančių priemonių“, - pabrėžia G. G. Gutauskienė pabrėžia, kaip svarbu priimti visas vaiko emocijas: „Kai priimamos visos jaučiamos emocijos, mokomasi atpažinti kylančius jausmus, tampa lengviau tvarkytis su įtampa. Psichologės teigimu, natūralu, kad tiek vaikai, tiek tėvai gali jausti įvairias, netgi intensyvias ir sunkias emocijas. Labai svarbu stebėti save, atpažinti savo jausmus ir mintis. Kita vertus, dažnai būna taip, kad kai vaiko elgesys netinkamas, sunku išlikti ramiems dėl jaučiamo nuovargio. Todėl itin svarbu pasirūpinti savimi. Pozityvi tėvystė, psichologės nuomone, ne taisyklių rinkinys, o gyvenimo filosofija, kuri visų pirma remiasi savistaba. „Tai ne pasiektas tobulumas, tai procesas. Visi vaikai elgiasi netinkamai, visi tėvai daro klaidų, tad tobulėjame stengdamiesi. Paauglystė itin jautrus raidos periodas, susijęs su dideliais pokyčiais bei emocinėmis įtampomis. Formuojasi vaiko asmenybė, savivertė bei vertybės. G. „Šiame raidos etape itin jautriai reaguojama į kritiką ar atstūmimą, todėl labai svarbus abipusis pasitikėjimas - kai tiek tėvai pasitiki vaiku, tiek vaikas pasitiki tėvais, - teigia specialistė. G. Gutauskienės teigimu, tėvai rodydami empatiją bei mokydami atpažinti jausmus padeda paaugliui geriau suprasti save ir kitus, taip jam tampa lengviau tvarkytis su patiriamu stresu, santykiais. Labai svarbu ne kontroliuoti paauglį, bet skatinti jį priimti savarankiškus sprendimus. Tada paauglys pats saugiau mokosi prisiimti atsakomybę, ne bijodamas, o suprasdamas. Dažnai tėvams kyla klausimas, kaip taikant pozityvius auklėjimo metodus išlaikyti ribas ir drausmę. G. Gutauskienė pabrėžia ryšio su vaiku ir nuoseklumo svarbą. Vaikas turi žinoti, ko galima tikėtis vienoje ar kitoje situacijoje. Ji pabrėžia, kad ribos turi būti nuoseklios. Labai svarbu empatiškai atjausti, tačiau išlaikyti jausmus („matau, kad pyksti, tačiau šiuo metu negali to daryti“). „Savo pavyzdžiu rodome, kad emocijos gali būti išreiškiamos saugiai ir be agresijos. Kai vaikas mato, kad konfliktinėse situacijose tėvai išlieka ramūs, mokomasi, kad ribos yra tvirtos, bet ne griežtos“, - sako G. G. Gutauskienė primena, jog pozityvi tėvystė nereiškia, kad vaikas nuolat turi patirti tik džiugias akimirkas. „Tėvai pripažįsta vaiko emocijas, tačiau elgesys yra koreguojamas ir to svarbu nepamiršti, - pabrėžia ji. „Ribos suteikia vaikui saugumo jausmą, nes vienas esminių principų yra tas, kad vaikas jaučiasi mylimas ne tada, kai jam viskas leidžiama, o kai tėvai moko suprasti pasekmes, kas yra priimtina, o kas ne. Ribos, brėžiamos švelniai, su meile ir šiluma, vaikui padeda suprasti, kad jis yra mylimas net tada, kai klysta“, - sako G. Kartais manoma, kad pozityviai auklėtas vaikas bus neatsparus gyvenimo sunkumams. Tačiau G. Gutauskienė atkreipia dėmesį į tai, kad jei pozityvi tėvystė yra tinkamai suprantama - vaikas auga savimi pasitikintis bei gebantis konstruktyvia spręsti kylančius iššūkius. Tačiau jei pozityvumu klaidingai laikoma, jog vaikas niekada negali patirti sunkių jausmų, nepatogumo ar frustracijos, tada taip, nes vaikui, susidūrus su sunkumais, bus sunku emociškai su tuo tvarkytis. Psichologė pastebi, kad kartais tenka išgirsti, jog pozityvi tėvystė tai tarsi spaudimas būti tobulam. „Nei jūs, nei jūsų vaikas neturite būti tobuli. Jei kyla nerimas, nepasitikėjimas savimi, asmeninėmis patirtimis galima pasidalinti tėvų savitarpio pagalbos grupėse. Pasak psichologės, tai saugi erdvė, kurioje gali pasijausti išklausytas ir išklausyti kitus. „Grupėse sudaroma galimybė pasidalinti patirtimis bei išklausyti kitus, tai padeda pasijausti ramiau bei rasti naujų principų tėvystėje, taip pat labiau pažinti tam tikrus vaiko raidos etapams būdingus sunkumus.
#
tags: #vaiku #auklejimo #psichologija