Šis straipsnis skirtas išnagrinėti dirigento, kompozitoriaus, profesoriaus Tado Šumsko gimimo metus ir jo indėlį į Lietuvos kultūrą, ypač akcentuojant jo reikšmę chorinei muzikai.
Gimimo Data Ir Reikšmė
Tadas Šumskas gimė 1954 m. vasario 16 d. Vilniuje, Lietuvai svarbią dieną - Vasario 16-ąją. Ši data ne tik žymi jo gimtadienį, bet ir simbolizuoja jo ryšį su Lietuvos valstybe ir jos vertybėmis. Pats faktas, kad žmogus gimsta tokią dieną, jau savaime yra reikšmingas. Tai tarsi įpareigojimas gyventi ir kurti Lietuvai.
Gimtadienis Ir Valstybinė Šventė
Įdomu tai, kad T. Šumsko gimimo diena sutampa su Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Šis sutapimas įkvepia ir primena apie patriotiškumą, meilę Tėvynei. Tai ypač svarbu, nes Lietuvoje gyvena tokie žmonės, kaip prof. Tadas Šumskas, kuris savo bei Lietuvos gimtadienio išvakarėse redakcijai atsiuntė ką tik sukurtą naują dainą „Tėvynė“ ir su visomis natomis leido išspausdinti laikraštyje, kad visa Lietuva ją galėtų atlikti Vasario 16-osios šventėje. Tai rodo jo atsidavimą Lietuvai ir norą prisidėti prie jos kultūrinio gyvenimo.
Kolegos Prisiminimai
Įdomu, kad Tado Šumsko gimimo data turėjo įtakos ir jo kolegos likimui. Vienas šiandienos žymiausių dirigentų, T. Šumsko suolo draugas M. K. Čiurlionio menų mokykloje, prieš Vasario 16-ąją anuomet Konservatorijos koridoriuje leptelėjo: „Brolyčiai, reikia šią dieną gerokai atšvęsti!“ Už tai jis buvo skubiai iškviestas į šalia esantį Saugumo komiteto pastatą, kaip tuomet vadinome - „Dzeržinskio konservatoriją“. Nieko daugiau nesumąstydamas, kolega karštai prisiekė, kad „tik ruošėsi švęsti bičiulio T. Šumsko gimtadienį“. Jei ne T. Šumsko gimtadienio data, jį būtų pašalinę iš Konservatorijos. Šis įvykis parodo, kokia svarbi buvo Vasario 16-oji lietuviams net ir sovietų okupacijos metais.
Vaikystės Šventės
Gražiausias gimtadienio prisiminimas - M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokytojos I. Davalgienės neįtikėtini teatralizuoti renginiai sporto salėje, žvakių šviesoje. Šiais renginiais mokytoja man padarydavo įspūdingą dovaną, o susibūrimo kodas būdavo „Tado gimimo diena“. Iš tikrųjų taip visa mokyklos krepšinio komanda slaptai ir meniškai švęsdavo Vasario 16-ąją. Eidavome į Gedimino kalną, dainuodavome, skaitydavome Maironio, K. Bradūno, B. Brazdžionio ir kitų poetų eiles. Šie prisiminimai atskleidžia, kaip T. Šumsko gimtadienis buvo susijęs su patriotinėmis idėjomis ir meile Lietuvai.
Taip pat skaitykite: Zoologijos muziejaus kiaušinių ekspozicija
Tado Šumsko Indėlis Į Lietuvos Kultūrą
Tadas Šumskas - profesorius, Lietuvos dainų švenčių vyriausiasis dirigentas, vienas šiandienos žymiausių dirigentų. Jis reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos chorinės kultūros puoselėjimo ir garsinimo pasaulyje.
Išsilavinimas Ir Karjeros Pradžia
1960-1964 m. Tadas lankė Vievio vidurinę mokyklą, vaikų muzikos mokykloje mokėsi skambinti fortepijonu (mokyt. J. Gečas). 1964-1971 m. choro dirigavimo mokėsi Vilniaus M. K. Čiurlionio vidurinėje meno mokykloje (dėst. A. Jozėnas). 1971 m. respublikinio jaunųjų dirigentų konkurso Vilniuje laureatas. 1971-1979 m. choro dirigavimą studijavo Leningrado valstybinėje N. Rimskio-Korsakovo konservatorijoje ir aspirantūroje (prof. A. Michailovo klasė), fakultatyviai lankė doc. J. Serebriakovo ir doc. R. Martynovo simfoninio dirigavimo klases.
Pedagoginė Veikla
Nuo 1979 m. T. Šumskas dėsto Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar - Lietuvos muzikos ir teatro akademija; LMTA), nuo 1982 m. vyr. dėstytojas, nuo 1991 m. docentas, nuo 2010 m. - profesorius. Jis parengė didelį būrį choro dirigentų, kurie tęsia jo darbus.
Darbas Su Chorais
1979 m. - Vilniaus gamybinio susivienijimo „Vilma“ vyrų choro dirigentas, 1983-1998 m. meno vadovas ir dirigentas. Nuo 1999 metų vadovauja Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų chorui „Aidas“. Choras sėkmingai dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose: X dainų apie jūrą „Shanti“ (Vokietija), IX religinės ir vargoninės muzikos „Silesia Sonans” (Lenkija), „Džiūgaukime…Aleliuja!“, „Sielos ilgesys“, „Paribio daina“ Lietuvoje. Išleido 8 kompaktinius diskus, kuriuose skamba lietuviškos patriotinės dainos, sakraliniai bei populiariausi klasikiniai kūriniai. Choras nuolat koncertuoja su Lietuvos kariuomenės orkestrais, žymiausiais Lietuvos solistais. „Aidas“ vienas populiariausių šalies vyrų chorų, dalyvauja didžiausiuose LRT projektuose ir laidose.
Dalyvavimas Dainų Šventėse
1987 m. respublikinės moksleivių dainų šventės, 1988 m. Baltijos respublikų studentų dainų šventės „Gaudeamus-X“ Vilniuje, 1990 m. Lietuvos tautinės dainų šventės, 1994 m. I ir 1998 m. II Pasaulio lietuvių dainų šventės Vilniuje vyr. dirigentas, respublikinių dainų švenčių 2003, 2009 vyr. dirigentas.
Taip pat skaitykite: Ieva Stasiulevičiūtė: biografijos apžvalga
Apdovanojimai Ir Įvertinimai
Lietuvos šimtmečio istorijoje T. Šumsko vardas įrašytas apdovanojimuose. 1990 m. dirigentui suteiktas nusipelniusio artisto garbės vardas, jis yra Lietuvos atsargos karininkų sąjungos garbės narys (kartu su prof. V.Landsbergiu). 1994 m. jis apdovanotas S. Šimkaus premija, 2010 m. apdovanotas Krašto apsaugos ministerijos ordinu „Už nuopelnus“, 2013 m. I laipsnio medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“, 2014 m. Lietuvos atsargos karininkų sąjungos medaliu „Už nuopelnus“. 2015 m. vasario 16 d. Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo T.Šumską ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu. Šie apdovanojimai įrodo jo svarbą Lietuvos kultūrai ir menui.
Šeimos Įtaka Ir Tradicijos
Šumskų giminė Elektrėnų apylinkėse, pasak Tado Šumsko, atsirado nuo Vytauto laikų, kai Trakų „pavietuose“ buvo apgyvendinti totoriai. Plati Šumskų giminė Elektrėnų apylinkėse, pasak Tado Šumsko, atsirado nuo Vytauto laikų, kai Trakų „pavietuose“ buvo apgyvendinti totoriai. garsūs karvedžiai, bet lietuvių visuomenė jų nenorėdavo priimti į savo bendruomenes, todėl totoriai imdavo į žmonas lietuvaites ir pasiimdavo jų pavardes. Taip ant senosios totorių vėliavos atsirado Šumskų pavardė. Vėliau, apie 1700 metus, už vos trisdešimt penkių kilometrų nuo Vilniaus, prie dabartinio Vilniaus-Astravo kelio, didikai Mykolas ir Halina Šumskai pastatę medinę bažnyčią ir dominikonų vienuolyną. XIX a. dokumentai liudija, kad dominikonų vienuoliai išlaikė Šumsko, tuomet valsčiaus centro, parapinę mokyklą ir senelių prieglaudą, o išginė juos caro valdžia ir bažnyčią pavertė cerkve. Šumskai savo giminės šaknis kaip tik iš ten ir kildina. Kaip liudija istorija, Šumskai visada buvo tarp žmonių ir su žmonėmis - vienuolynas, senelių namai, malūnai, koncertų salės - taip ir nuo XX amžiaus pradžios, ir per 22 nepriklausomos Lietuvos metus, ir per okupaciją, ir per naująjį nepriklausomybės laikotarpį Šumskų plati giminė kūrė ir kuria Lietuvą.
Viename savo interviu Lietuvos žiniasklaidai Kipras kalbino Didžiosios Britanijos tarptautinės švietimo konsultacijų kompanijos „Bryanston Square Consulting“ įkūrėją Marcus Orlovsky, klausdamas jo: „Obuolys dažnai vaizduojamas kaip pažinimo, mokslo simbolis. Ar keistumėte jį kuo nors kitu?“. Britas atsakė išmintinga fraze, tinkančia mūsų šalies šimtmečiui ir visą šimtmetį Lietuvos valstybę kuriančiam mūsų herojui Tadui Šumskui: Manau, kad keisčiau. Galbūt į gilę? Ją sunku perkąsti, tačiau iš jos gali užaugti įstabus ir stiprus ąžuolas. Apie tokius ąžuolus ir rašome savo projekte „Šimtmečio portretai…“. O šio straipsnio mūsų herojus Tadas Šumskas, kuris dabar gyvena Vilniuje, bet vasaras leidžia Semeliškių apylinkėse, kurio namuose, kaip įprasta Šumskams, visada pilna žmonių: studentų, choristų, giminių, naujų pažįstamų. O pats Tadas niekada nepraleidžia progos bet kuriame mažiausiame susitikime su žmonėmis priminti Lietuvos istoriją, pravesti pilietiškumo pamokos ir užvesti patriotinę dainą.
Vasario 16-oji Kaip Šeimos Šventė
Tado Šumsko gimimo diena sutampa su Lietuvos valstybės atkūrimo diena, Vasario 16-ąja. Ši diena ypatinga ne tik jam, bet ir visai Lietuvai. Įdomu tai, kad yra ir daugiau žmonių, gimusių šią dieną.
Gintės Ir Lino Istorija
Gintė, gimusi 2006 m. vasario 16-ąją, ir Linas, gimęs 2009 m. vasario 16-ąją, sesuo ir brolis iš Vilniaus. Būdama dar visai mažytė, Gintė jau žinojo, kad valstybės, kaip ir žmonės, turi savo gimtadienius: tėvai ir seneliai vaikui papasakojo, kodėl jos gimimo dieną visoje Lietuvoje keliamos vėliavos, rengiamos iškilmės, o tėvams nereikia eiti į darbą. Po trejų metų, tą pačią dieną gimus ir broliukui, Vasario 16-oji tapo prasmingiausia ir šventiškiausia diena visai šeimai. Kelerius pirmus savo gyvenimo metus Linas manė, kad broliai ir seserys visose šeimose gimtadienius švenčia kartu. Kiek paaugęs suprato, kad jo ir sesers gimimo istorija - neeilinis sutapimas. Sužinoję apie šį sutapimą, žmonės dažniausiai teiraujasi, gal kuris iš vaikų svajoja tapti Lietuvos Prezidentu. Tačiau kol kas Linas labiau nei šalies valdymu domisi Lietuvos futbolu. Ši istorija parodo, kaip Vasario 16-oji gali tapti ypatinga šeimos švente.
Taip pat skaitykite: Patarimai verčiant gimtadienio sveikinimus
Tado Šumsko Gimimo Metų Reikšmė Chorinei Kultūrai
Tado Šumsko gimimas 1954 m. vasario 16 d. turėjo didelę reikšmę Lietuvos chorinei kultūrai. Jis ne tik pats tapo žymiu dirigentu ir pedagogu, bet ir įkvėpė daugelį kitų sekti jo pėdomis.
Chorinės Kultūros Tradicijos Lietuvoje
Choras yra vienas iš svarbiausių Lietuvos kultūros elementų. Choral singing has had very deep and extraordinary traditions in Lithuania. National choral movement being established at the end of the 19th and the beginning of the 20th century was significant in between-the-war period and during the 50 years of occupation. Lithuania has had around 2000 choirs and 100 000 singers. The vivacity of choral movement is maintained through song festivals that have become the most exquisite and impressive accents of Lithuanian musical and cultural life in principle. After the second world war the notion “Song festival“ became gradually very broad. It covered fields of almost all lovers of mass genres and professional art and gained the indispensable status of this contact expression. Song festivals rally up to 30 thousand singers, dancers and musicians. They became most important Lithuanian political and cultural life events and indivisible part of all musical culture. Song Festivals being a rear social phenomenon in the world are closely related to public ideas and perform a very important function in developing human artistic aesthetic culture and provide opportunities to reveal national talents. period. They helped to preserve customs and national traditions of our land. Lithuania pays particular attention to training of choir conductors. Lithuanian secondary and higher musical schools have trained about 8000 choir leaders after the Second World War. Under the Soviet regime the training of organists for churches was banned and this spiritual cultural field was neglected. Having restored Lithuanian independence in 1990 great effort was put into training of organists for church. Creative activity of choir leaders and organists should be supported and promoted.
Antano Jozėno Indėlis
Svarbu paminėti ir Antano Jozėno indėlį į Lietuvos chorinę kultūrą. LR Kultūros ministro įsakymu Nr. 2014 m. A. Jozėnas gimė 1927 m. gegužės 17 d. Rokiškio apskrities Obelių valsčiuje, Kriaunų bažnytkaimyje. Vargonininkavo Palonų ir Baisiogalos bažnyčiose. 1946 m. įstojo į Kauno konservatorijos prof. Nikodemo Martinonio vargonų ir choro dirigavimo klasę. Studijuodamas vargonininkavo Kauno Įgulos bažnyčioje, vadovavo mergaičių gimnazijos chorui. Sujungus Kauno ir Vilniaus konservatorijas, 1950-1954 m. A. Jozėnas choro dirigavimą studijavo tuometinėje Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (doc. 1950-1965 m. jis dėstė choro dirigavimą, vadovavo choro studijai Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje. 1952-1971 m. A. Jozėnas buvo Vilniaus M. K. Čiurlionio meno mokyklos choro dirigavimo skyriaus vedėjas ir moksleivių choro studijos vadovas. 1957-1972 m. 1972-1985 m. A. Jozėnas buvo Lietuvos valstybinės konservatorijos (dabar LMTA) Choro dirigavimo katedros vedėjas, choro studijos, o 1973-1978 m.