Šis straipsnis skirtas pažvelgti į leidyklos „Vaga“ istoriją ir jos indėlį į literatūrą, taip pat į tai, kaip knygos gali paveikti žmogaus gyvenimą, ypač motinystės laikotarpiu. Straipsnyje remiamasi leidyklos istorija, skaitytojų atsiliepimais ir literatūros apžvalgomis.
Įžanga
Leidykla „Vaga“ - seniausia grožinės literatūros leidykla Lietuvoje, į literatūros areną atvedusi ir išgarsinusi daugybę lietuvių autorių, pristačiusi vertingiausius pasaulio literatūros kūrinius lietuvių kalba, subūrusi iškiliausius autorius, vertėjus, redaktorius ir menininkus. Per tiek veiklos metų leidykla užaugino ne vieną skaitytojų kartą ir užaugo pati. Ši leidykla, turinti ilgą ir turtingą istoriją, ne tik formavo lietuvių literatūros kraštovaizdį, bet ir darė įtaką žmonių gyvenimams. Šiame straipsnyje nagrinėjama „Vagos“ veikla, jos vaidmuo puoselėjant literatūros tradicijas ir įtaką skaitytojams, ypač motinystės laikotarpiu.
Leidyklos "Vaga" istorijos vingiai
Leidykla pradėjo veikti 1945 metų pradžioje Valstybinės grožinės literatūros leidyklos pavadinimu. Pirmoji leidyklos būstinė - Kaune. Pirmasis leidyklos direktorius - J.Praspaliauskas, vyr. redaktorius - Valys Drazdauskas. Startavusi 10 tūkst. Juliaus Janonio „Raštų“ tiražu, pirmaisiais veiklos metais leidykla išleido 36 knygas. Po kelerių metų pagrindinė leidyklos būstinė perkelta į Vilnių. Iš pradžių leidykla įsikūrė dideliame bute Gedimino prospekto pradžioje, vėliau persikraustė į Jogailos g. 10. 1964 m. leidykla pavadinta „Vaga“. Dizaineris Antanas Kučas sukūrė jos ženklą, naudojamą iki šių dienų. 1965 m., minint leidyklos veiklos dvidešimtmetį, leidykla perkelta į būstinę, kurioje jos darbuotojai telkiasi ir šiomis dienomis - Gedimino pr. 50. Tais pačiais metais pirmajame pastato aukšte duris atvėrė knygynas VAGA.
Literatūrinė vaga - tarp tradicijos ir kaitos
Nenuostabu, kad pradėjusi veikti dar sovietmečiu, leidykla atliepė to meto politinės, kultūrinės viešosios erdvės gaires. Buvo leidžiami sovietinę valdžią palaikiusių rašytojų, ideologinius ir cenzūros reikalavimus atitikę leidiniai. Pirmaisiais metais pasirodė Petro Cvirkos, Vytauto Montvilos, Liudo Giros, Salomėjos Nėries, Kosto Korsako bei kitų knygos. „Vagoje“ debiutavo ir vėlesniais metais savo kūrinius leido gausus lietuvių autorių žvaigždynas: Vincas Mykolaitis-Putinas, Ieva Simonaitytė, Juozas Grušas. XX a. 6-8 deš. išryškėjo Mykolo Sluckio, Jono Avyžiaus, Antano Jonyno, Eduardo Mieželaičio, Juozo Baltušio balsai. Skaitytojus taip pat pasiekė Justino Marcinkevičiaus, Algimanto Baltakio, Vytauto Petkevičiaus, Marcelijaus Martinaičio, Romualdo Lankausko, Juozo Apučio, Jono Strielkūno, Sigito Gedos, Ričardo Gavelio, Jurgos Ivanauskaitės ir kitų kūryba.
Kaip prisimena ilgametė leidyklos redaktorė (1996-2006 m. vyriausioji redaktorė) Janina Riškutė, per šį dešimtmetį be kai kurių jau minėtų autorių „Vagoje“ knygas išleido rašytojai Gasparas Aleksa, Onė Baliukonė, Antanas Bieliauskas, Vytautas Bložė, Vladas Braziūnas, Leonardas Gutauskas, Eugenijus Ignatavičius, Birutė Jonuškaitė, Eglė Juodvalkė, Jonas Liniauskas, Raimondas Kašauskas, Jurgis Kunčinas, Vytautas V.Landsbergis, Aidas Marčėnas, Kazys Saja, Judita Vaičiūnaitė ir kiti.
Taip pat skaitykite: Vaikų smegenų lavinimas iki 3 metų
Pasak J.Riškutės, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ieškota naujų leidybos krypčių, stengtasi atspindėti to laiko poreikius. Kurį laiką, kaip mena ilgamečiai leidyklos darbuotojai, stengtasi ir skolas grąžinti - leisti tai, ko „nespėta“ sovietmečiu, bei stengtasi naujausią pasaulio literatūrą pristatyti. Aktualiąją XX a. pabaigos problematiką atskleidžia pačių knygų pavadinimai: „Aukštaitijos partizanų prisiminimų“ tritomis, Vytauto Landsbergio „Lūžis prie Baltijos“, Viktoro Katiliaus „Židiniai ir žmonės“, žydų literatūros ir kultūros leidiniai: Moišės Kulbako poema „Vilnius“, „Tamaros dienoraštis“, „Vilnius - Lietuvos Jeruzalė“, Mejerio Šubo „Talmudinio mokslo žvaigždė“, „Jidišo įnašas į Europos kultūrą“. Išleista Oskaro Milašiaus rinktinė „Poezija“, Adomo Mickevičiaus 200-osioms gimimo metinėms - jo kūrinių serija.
Ryškiausi ir stipriausi užsienio literatūros balsai pirmą kartą lietuvių kalba prabilo irgi „Vagos“ vertėjų bei redaktorių pastangomis: nuo Homero iki Shakespeare’o, nuo Dante’s iki Goethe’s, nuo Miguelio de Cervanteso iki Gabrielio Garcíos Márquezo, nuo Victoro Hugo iki Thomo Manno, Oscaro Wilde’o, Friedricho Nietzsche’s, Virginios Woolf - titaniškas darbas būtų išvardyti bent dalį verstinės literatūros lobyno. Būdamas leidyklos direktoriumi rašytojas Kornelijus Platelis skatino pasaulio kultūros šedevrų leidybą, pasirodė Rytų klasikos tomas „Laozi“ (vertė D.Švambarytė), „Bhagavadgyta“ (vertė A.Bukontas), „Psalmių knygos“ ir G.Narekaci „Sielvartingų giedojimų dainos“ (vertė S.Geda), dvitomė „Mitologijos enciklopedija“, „Krikščionybės kronika“.
Šiomis dienomis „Vaga“ leidžia daugiausia užsienio verstinę literatūrą, didina pažintinės, mokslo populiarinimo literatūros aruodus, dirba ir su lietuvių autoriais. Leidykla dėmesio skiria tiek klasika tapusioms, tiek naujus laikus ir besikeičiančių skaitytojų kartų poreikius atliepiančioms knygoms. „Vagos“ leidėjai plečia šiuolaikinio žmogaus poreikius atliepiančią populiariosios psichologijos knygų seriją ir džiaugiasi nemąžtančiais jos pardavimais. Juk knyga, kaip pastebi patys leidėjai, yra pigiausia psichoterapinė priemonė, skaitytojui suteikianti žinių, kaip išmokti būti savimi, ir įkvepianti emociškai sveikesniems, pozityviems pokyčiams. Nekinta tik esminis „Vagos“ orientyras - leisti kokybiškas knygas, kurios lavintų, žadintų smalsumą, plėstų akiratį ir, be abejonės, tiktų solidžiam „Vagos“ veidui. Pati skaitomiausia leidyklos knyga jau daugelį metų yra Paulo Coelho „Alchemikas“. Pirmą kartą 1996 m. surizikuoti Lietuvoje išleisti tuo metu dar nelabai žinomo pasaulyje rašytojo knygą ryžosi tuometinis leidyklos direktorius Kornelijus Platelis ir neprašovė, nes ji iki šiol neužleidžia pozicijų perkamiausiųjų 10-uke, o šio leidinio tiražas yra kartojamas kas kelerius metus. Nuo 2005 m. leidyklai tiesiogiai pradėjęs vadovauti leidyklos akcininkas Vytas V.Petrošius (iki to laiko nuo 1995 m. buvęs Valdybos pirmininku) išplėtė vadybos bei rinkodaros knygų leidybą, taip pat inicijavo populiariosios psichologijos knygų seriją. Ir neapsiriko. Ypač sparčiai didėjanti psichologinių knygų paklausa tik patvirtino jų poreikį, o leidykla „Vaga“ iki šiol tvirtai išlaiko pozicijas kaip daugiausiai psichologinio pobūdžio knygų išleidžianti leidykla. Tiesa, tokių knygų leidybos pastaruoju metu imasi vis daugiau leidėjų, o knygų pardavimų rodikliai atskleidė, kad tai opus visuomenės skaudulys, ir patvirtino, kad psichologinių knygų paklausa rodo ne tik visuomenės problemas, bet ir norą jas suprasti bei išgyvendinti.
„Vagos“ vizitinė kortelė - kokybė
Darbas „Vagoje“ niekam nebuvo atsitiktinis. Prisijungti prie šio kolektyvo buvo laikoma prestižu. Čia dirbo ir buvo ugdomi geriausi specialistai, visada siekta tik aukščiausios kokybės. Rašytojas, literatūros kritikas Andrius Jakučiūnas atkreipia dėmesį, kad kiekvieno kūrinio rankraštis praeidavo ilgą kelią iki leidybos: autorius įteikdavo rankraštį vyr. redaktoriui arba redakcijų vedėjams, po to vykdavo dabar jau išnykęs vidinių recenzijų etapas, rankraštį ne kartą skaitydavo ir redaktoriai, ir spaustuvės korektoriai. A.Jakučiūnas pastebi, kad sovietmečiu kokybė suprasta kaip klaidų, ypač „idėjinių“, nebuvimas. Redakcijos susirinkimuose vykdavo pasirinktų rankraščių aptarimai, kartais suredaguoti rankraščiai būdavo svarstomi visos leidyklos susirinkimuose, kuriuose dalyvaudavo kelios dešimtys žmonių.
1985-1990 m. leidyklos vyr. redaktoriaus pavaduotojo, o nuo 1990 m. ir vyr. redaktoriaus pareigas ėjęs Aleksandras Krasnovas atkreipia dėmesį, kad „cenzūrinė“ redaktoriaus funkcija nebuvo vienintelė. Pasak jo, kita, kur kas svarbesnė, redaktoriaus pareiga buvo padėti kūrinio autoriui kuo geriau sutvarkyti, „sušukuoti“, patobulinti tekstą. „Štai tokie redaktoriaus - autoriaus pagalbininko, patarėjo, stilisto, išlavinto kalbos jausmo „turėtojo“ - gabumai to meto „Vagoje“ buvo labiausiai vertinami. Žinau ne vieną atvejį, kai garbūs rašytojai prašydavo leidyklos vadovų, kad jų kūrinius redaguotų būtent tas, o ne kuris kitas redaktorius. Ir tokių puikių redaktorių (ne iš pareigos, o iš pašaukimo) leidykloje buvo dauguma. Jie kartu su autoriumi neretai spręsdavo rebusą: kaip pasakyti tiesą apie to meto gyvenimą ir pasakyti ją taip, kad skaitytojas suprastų, o cenzorius neturėtų kaip prie to prisikabinti. Tad to meto rašytojų ir žurnalistų kūryboje taip smarkai suklestėjusi „ezopo kalba“ paplito ne be autorių ir redaktorių neafišuojamo bendradarbiavimo“, - prisiminimais apie redaktoriaus darbo ypatumus dalijasi A. Krasnovas.
Taip pat skaitykite: Ieva Stasiulevičiūtė: biografijos apžvalga
Kaip mena ilgamečiai leidyklos darbuotojai, kiekvienas knygos puslapis, sakinys būdavo ne kartą perskaitomi, knygos turėjo išeiti nepriekaištingos. Vertėjas Teodoras Četrauskas pokalbyje su redaktore Erika Malažinskaite-Valčiukiene dalijosi mintimis, esą „Vagoje“ vyravo „siaubingas kokybės kultas“: nesvarbu, kokia knyga, ji turėjo būti kokybiška.
Kiekvienoje redakcijoje, o jų būta šešiolikos, kasdien vykdavo karštos diskusijos dėl kalbos grynumo ir stiliaus, tyliai, bet negailestingai būdavo kovojama su rusicizmais ir kitokiais barbarizmais. Ši aukštai iškelta kokybės kartelė vertė tobulėti autorius, išugdė didelį profesionalių vertėjų būrį. Ilgametė redaktorė J.Riškutė dalijasi prisiminimais, kad senoji „Vaga“ buvo tarsi mokslinis institutas, 1985 metais joje dirbo 90 redaktorių, konsultuodamiesi tarpusavyje ir su kalbininkais.
Šiomis dienomis taip pat, kad ir kokią literatūrą leistų, „Vaga“ visada siekia išlaikyti aukštą kokybės kartelę. Ilgametė leidyklos vyr. redaktorė Agnė Puzauskaitė viename interviu teigė, kad kaip ir anksčiau leidykla mėgsta kokybę, saiką, inteligenciją, ne vienus metus buvo dėliojamas gana kompaktiškas leidybinis portfelis, laikantis siekio racionaliau ir vertingiau atsijoti knygas per papildomus filtrus ir į rinką paleisti tas knygas, kuriomis leidykla tiki ir kurios gali padėti balansuoti ne visada ramiuose leidybos verslo vandenyse.
Išskirtinės serijos
Greičiausiai ne vienas prisimena dar 1986 m. pradėtą leisti „Pasaulinės literatūros bibliotekos“ seriją, kurios knygos namų lentynose užėmė ypač garbingą vietą. Joje buvo suplanuota per 120 knygų, iš kurių dabar yra išleista daugiau nei 90. Legendinei serijai priklauso Homero epai „Iliada“ ir „Odisėja“, Ovidijaus „Metamorfozės“, Vergilijaus „Eneida“, Šventasis Raštas, suomių nacionaliniu epu laikoma „Kalevala“, François Rabelais „Gargantiua ir Pantagriuelis“, Hermano Melville’io „Mobis Dikas, arba Banginis“, Charles’o Dickens’o „Didieji lūkesčiai“, „Lietuvių rašytojų apsakymai ir apysakos“, Jarsoslavo Hašeko „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai“, Marcel’io Proust’o „Prarasto laiko beieškant. Svano pusėje“ ir daugelis kitų. Literatūros eksperto ir vertėjo Laimanto Jonušio vertinimu, tai buvo didžiausias ir prestižiškiausias grožinės literatūros leidybos projektas anuomet ir, greičiausiai, visoje Lietuvos knygų leidybos istorijoje.
Daugelio skaitytojų dėmesio sulaukė knygos, kuriose svarstoma apie politiką, valstybės valdymą, filosofiją, visuomenės raidą. Tai - viena naujesnių „Vagos“ leidybinių krypčių, žadinančių visuomenės smalsumą, kritinį mąstymą. Serija pradėta Niccolo Machiavelli „Valdovu“ - šios knygos pavadinimu leidyklos viduje ir „pakrikštyta“ vadinamoji „Valdovo“ serija - o ją pratęsė Tommaso Campanell’os „Saulės miestas“, Vydūno „Sąmonė“, Thomo Moore’o „Utopija“, Jeano-Paule’io Sartre’o „Egzistencializmas - tai humanizmas“, Gustave’o Le Bone’o „Minios psichologija“ ir kitos.
Taip pat skaitykite: Patarimai verčiant gimtadienio sveikinimus
Kūrybiškus sprendimus dažnai padiktuoja netikėčiausios aplinkybės. „Vagos“ generalinis direktorius Vytas V. Petrošius prisimena, kaip rengiant pirmąją Niccolo Machiavelli „Valdovo“ laidą ant faktūrinio popieriaus nepavyko kokybiškai atspausdinti viršelio teksto. Tuomet ir kilo mintis - atspausdinus pavadinimą ant kitokio popieriaus, jį įspaudus įklijuoti ant jau išleistų knygų viršelių. Taip gimė visos „Valdovo“ serijos apipavidalinimas.
Knygos įtaka motinystės laikotarpiu
Skaitytojų atsiliepimai atskleidžia, kad knygos gali turėti didelį poveikį moterims, besiruošiančioms tapti motinomis. Vienos skaitytojos teigia, kad perskaičius knygą, ji pradėjo kitaip žiūrėti į vaikučius ir motinystę, atsisakė alkoholio, atidžiau rinkosi maistą ir sumažino kavos vartojimą. Kita skaitytoja teigia, kad knyga jai suteikė daug malonumo ir padėjo rasti atsakymus į klausimus, kuriuos ji intuityviai jautė, bet negalėjo paaiškinti. Ji mano, kad knyga prisidėjo prie to, kad jos sūnus gimė ypač geras, ramus ir protingas.
Šie atsiliepimai rodo, kad knygos gali būti ne tik informacijos šaltinis, bet ir dvasinis palaikymas moterims, besiruošiančioms motinystei. Jos gali padėti moterims geriau suprasti save, savo kūną ir savo būsimą vaiką. Knygos taip pat gali įkvėpti moteris sveikesniam gyvenimo būdui ir pozityviems pokyčiams.
Ezoterika: paslapčių ir pažinimo pasaulis
Ezoterika - tai domėjimosi laukas, kuris apima astrologiją, magiją, antgamtinius reiškinius, būrimus, parapsichologiją, numerologiją, kvantinę magiją. Seniau ezoterinės žinios buvo laikomos slapta ir viešai neskelbiama informacija, kuri galėdavo būti perduota iš kartos į kartą. Šiandien ezoterikos reiškiniu domisi tikrai didelė dalis žmonių, o literatūros šia tema tikrai yra daug ir įvairios.