Ankstyvasis vaiko vystymasis yra itin svarbus laikotarpis, kurio metu formuojasi pagrindiniai motoriniai, pažintiniai ir socialiniai įgūdžiai. Judėjimas yra vienas iš pagrindinių vaiko vystymosi komponentų. Fiziniai pratimai ir tiesiog laisvas judėjimas (be gultukų, vaikštukų ir kitų judėjimą ribojančių priemonių) stimuliuoja raumenų, kaulų, vidinių organų, smegenų ir psichikos vystymąsi. Judantis vaikas - sveikas vaikas. Šiame kontekste, mankšta kūdikiams ir mažiems vaikams tampa vis populiaresnė. Tarp daugybės metodų išsiskiria dinaminė mankšta, tačiau ji susilaukia prieštaringų vertinimų. Šiame straipsnyje aptarsime dinaminės mankštos ypatumus, naudą ir galimus pavojus, taip pat apžvelgsime kūdikių raidos etapus ir judesių lavinimo pratimus pagal amžių.
Dinaminė mankšta: kas tai?
Dinaminė mankšta - tai aktyvi mankštos forma, kurios metu suaugęs žmogus atlieka tam tikrus judesius su vaiku. Pagrindinis dinaminės mankštos skirtumas nuo tradicinės - daugiau judėjimo, dinamikos. Vaikas neguli, o būna įvairiose pozicijose - pakabintas, verčiasi, „skraido“. Dinaminė mankšta yra tolima statinės, arba pasyviosios, mankštos giminaitė. Jos pradininkas fiziologas, akušeris, psichoterapeutas I.B.Čarkovskis 1960-1980 metais pasiūlęs tam tikrą pratimų sistemą. Taip pat savo veikloje dinaminę mankštą taikė pedagogai Nikitinai. Šio metodo šaltinių galima ieškoti ir Senovės Rytuose, nes panašūs pratimai buvo įtraukti į japonų nindzėms ruošti naudojamų pratimų kompleksus. Lietuvoje pagrindinis dinaminės mankštos populiarintojas yra akušeris Romualdas Šemeta (gimdymassusypsena.lt), jau tris dešimtmečius pasakojantis šeimoms apie šios mankštos naudą.
Dinaminės mankštos nauda
Dinaminės mankštos šalininkai teigia, kad ji turi daug privalumų. Edukologė Renata Lazdin, knygos „Vienas vaikas - 7 intelektai“ autorė, teigia, kad dinaminę mankštą reikėtų suvokti kaip vieną iš būdų pasirūpinti vaiko judėjimu, kol pats juo pasirūpinti dar negali. Išties tai didelio poveikio sportas. Palyginę galime sakyti, kad tai sportinė gimnastika, o ne eilinis pasivaikščiojimas.
Pagrindiniai dinaminės mankštos privalumai (pagal R.Lazdin):
- Stiprina sveikatą
- Mažina ligų riziką
- Gerina motorinius, socialinius ir intelektinius gebėjimus
- Mažina traumų riziką
- Sustiprina kvėpavimą
- Sustiprina kaklo ir nugaros raumenis
Akušeris ir ginekologas Romualdas Šemeta pritaria, kad dinaminė mankšta - puikus vaiko ugdymo būdas. Jis rašo, kad mankštos metu kūdikiai patiria gana daug įvairių pojūčių, į jo nervų sistemą eina signalai, būtini organizmo sistemų darbo koordinavimui, kintančių krūvių sąlygomis. Tokia įvairiapusiška sensorinė apkrova puikiai stiprina vaiko nervų sistemą, skatina vystytis psichikai. Pratimų metu treniruojant raumenų bei sąnarių sistemas, skatinama vidaus organų veikla. Atitinkami pratimai labai gerai vysto vaiko vestibiuliarinį aparatą bei koordinaciją. Tai ryškiai stebima, kai vaikas pradeda šliaužioti, bando keltis, pradeda vaikščioti. Kadangi mankšta stiprina sąnarius, ji yra kartu ir vaiko traumatizmo profilaktika, vaikai sugeba adekvačiai elgtis įvairiose traumas sukeliančiose situacijose. Kai kurie pratimai naudojami vaiko nuraminimui jam verkiant. Pratimai gana palankiai veikia kūdikio nervų sistemą. Kai kurie pratimai naudojami vaiko nuraminimui jam verkiant. Įsisavinę pratimus, vaikai sugeba labai greitai atsipalaiduoti. Kadangi mankštą rekomenduojama daryti kūdikiui esant nuogam, kartu tai yra efektyvi grūdinimo priemonė.
Dinaminė mankšta naujagimiui ypatingai aktuali - ji greičiau sustiprina jo nelygų kvėpavimą ir mažina staigios kūdikių mirties riziką, ji greičiau sustiprina kaklo ir nugaro raumenis, tad mažylis ima anksčiau palaikyti galvą ir mažesnė tikimybė dėl neatsargaus paėmimo jį sužeisti.
Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje: kas priklauso?
Galimi pavojai ir atsargumo priemonės
Nepaisant teigiamos nuomonės, dinaminė mankšta turi ir kritikų. Kineziterapeutas Tomas Balčius sako, kad užsiimti sportine veikla ir stiprinti ryšį su savo vaiku nuo pat mažumės yra puiku, tačiau sportas turi būti kokybiškas, o visų pirma saugus. „Kalbant apie dinamines mankštas, manau, kad galima žala yra didesnė už naudą. Savo praktikoje teko matyti ne vieną atvejį, kuomet pagal šią programą mankštinti vaikai pateko į medikų rankas dėl patologinio sąnarių laisvumo ar net peties, klubo, alkūnės sąnarių išnirimų. Gaila, jog tik susidūrę su tokiomis pasekmėmis, tėvai nutraukia šias mankštas.
Galimi pavojai (pagal T.Balčių):
- Patologinis sąnarių laisvumas
- Sąnarių išnirimai
- Sukrėsto vaiko sindromas
- Kraujagyslių pažeidimas smegenyse
R.Lazdin įspėja, kad pavojus gali kilti, jei tėvai blogai jaučia savo vaiką, neseka trenerio nurodymais, nori pasirodyti, neteisingai supranta mankštos tikslą, skuba.
Svarbu atsiminti:
- Prieš pradedant dinaminę mankštą, būtina pasikonsultuoti su gydytoju ar kineziterapeutu.
- Mankštą reikia atlikti tik su sistemą išmanančio žmogaus priežiūra.
- Pradėti reikia nuo labai švelnių pratimų ir palaipsniui didinti intensyvumą.
- Stebėkite vaiko reakciją ir pajutus menkiausią nepasitenkinimą, nutraukite pratimą.
- Niekada nedarykite to, ko dar iki galo nesuvokėte, kur jaučiate bent menkiausią pavojų.
- Nesistenkite įveikti aktyvaus kūdikio protesto, pasipriešinimo darydami sudėtingesnius judesius.
T.Balčius esant galimybėms siūlo rinktis konservatyvesnes, įrodymais grįstos medicinos patvirtintas mankštas, remiantis vaikų raidos etapais ir nerekomenduoja dirbtinai jos skubinti.
Kūdikių raida ir judesių lavinimas pagal amžių
Kiekvienas vaikas vystosi individualiai, tačiau yra tam tikri raidos etapai, kuriuos dauguma vaikų pasiekia tam tikru amžiumi. Mankšta gali padėti vaikui pasiekti šiuos etapus, tačiau svarbu atsižvelgti į vaiko amžių ir galimybes.
1 mėnuo
Pirmąjį mėnesį, po gimimo naujagimio pagrindinė veikla yra miegojimas ir valgymas. Tiek miego, tiek būdravimo metu tikslingų, paties vaiko kontroliuojamų judesių dar stebėti negalime, tačiau yra matoma begalė įvairiausių reakcijų į aplinkos dirgiklius, tokius kaip šviesos, garso, prisilietimo ir panašiai. Pirmąjį mėnesį kūdikis gali koncentruoti žvilgsnį maždaug 20-30cm atstumu, labiau stebėti žmogaus veidą nei kitus objektus. Pirmąjį mėnesį po gimimo, dėl fiziologinio tonuso, absoliučiai daugumai naujagimių mankšta išvis nerekomenduojama - šis laikas svarbus savaiminiam tonuso atsipalaidavimui.
Taip pat skaitykite: Kaip sukurti laimingą vaikystę kambaryje
2-3 mėnesiai
Nepaisant to, kad antrąjį ir trečiąjį gyvenimo mėnesį kūdikis vis dar labai daug miega, tačiau jau galime pastebėti kokia yra 2 mėnesių kūdikio raida ir judėjimas. Juk jis jau vis daugiau būdrauja ir galima stebėti žvalesnes jo reakcijas į aplinką. Tai yra laikotarpis, kuomet spontaninius judesius ima keisti valingi, paties vaiko kontroliuojami judesiai. Kai kurie kūdikiai jau pradeda siekti rankomis kelių ir taip atranda ryšius tarp viršutinių ir apatinių galūnių. Jei pastebėjote tokį žaidimą, tai ženklas, kad mažylis jau labai greitai išmoks pasiversti ant šono, o vėliau ir ant pilvuko. Norėdami padėti kūdikiui greičiau išmokti vartytis, nepamirškite, kad labai svarbu retkarčiais pasiūlyti pažaisti ir padėtyje ant šono. Buvimas ant rankų, taip pat nepaprastai svarbus mažylio judesių vystymuisi. Jei teisingai nešiosite savo kūdikį, t.y. įsidėmėkite: prilaikomas ties pečiais, už pažastų ir dubens trečiojo mėnesio pabaigoje kūdikis turėtų jau gana tvirtai laikyti galvą keičiant padėtis.
4-6 mėnesiai
Šio straipsnio tikslas supažindinti tėvelius su kūdikio raida, kai prasideda 4 - 6 mėnesių laikotarpis. Tai ne tik laikas, kuomet mažylis pradeda aktyviai žaisti su žaisliukais, vartytis nuo nugaros ant pilvo, tačiau jau pradedame ruošti kūdikį sėdėjimui. Šio etapo pabaigoje 6 mėnesių kūdikis pajus pirmus savarankiško sėdėjimo momentus, todėl labai svarbu aptarti keletą dalykų, kurie padės saugiai to pasiekti. Nors kiekvieno kūdikio raida individuali, tačiau 3 - 4 mėnesių amžius yra tas metas kuomet jau turite pradėti taikyti pusiau sėdimą padėtį (450 kampu) žaidimo ir valgymo metu. Sėdėdamas tokioje padėtyje kūdikis ne tik stebės aplinką iš jam pagal amžių tinkamos padėties, pratinsis prie vertikalesnės padėties, bet kartu stiprės tam tikros raumenų grupės. Pasodinkite kūdikį 450 kampu, pakabinkite priekyje maždaug kūdikio pečių juostos aukštyje žaisliukų ir skatinkite žaisti tiesiant rankutes link jų. Sodinkitės kūdikį sau ant kelių ir leiskite jam siekti daiktų nuo stalo. Žaidimo padėčių įvairovė šiuo metu plečiasi. Perkelkite kūdikį žaisiti ant grindų. Suraskite jam jaukų, šiltą „kampelį“ kambaryje, kuriame praleidžiate daugiausiai laiko. Kad susiformuotų teisingos žinios apie žmogaus judėjimą, mažylis turėtų mokytis migruoti ten, kur tai daro ir suaugusieji, t.y. ant grindų. Čia jis turės daugiau laiko apsižiūrėti aplinką, kurią tyrinės vartydamasis, o vėliau ir šliaužiodamas bei ropodamas. Čia naudokite ne tik žaisliukus kurie yra nedideli, lengvai pasiekiami priekyje, bet ir didesnių gabaritų (pvz. 15cm skersmens lengvas kamuolys). Taip keldami vaiko akių lygį padėtyje ant pilvo, paskatinsite kūdikį pasikelti aukščiau ir remtis ištiestomis rankutėmis. Pradinis kūdikio sėdėjimas yra remiantis ištiestomis rankomis priekyje. Maždaug 5 - 6 mėnesių kūdikis gali pradėti to mokytis. Prilaikykite už vienos rankutės ir už liemens, o kita rankute leiskite pasiremti šone ir keltis pačiam. Išlaukite jo paties dalyvavimo sėdantis. Jei matysite, kad mažylis aktyviai atsistumia rankute šone nuo pagrindo ir reikia tik Jūsų prilaikymo, galite bandyti leisti jam pasėdėti savarankiškai. Sėdėjimo laikas pradžioje neturi būti ilgas. Galite šiek tiek prilaikyti jį ties apatine liemens dalimi. Nepamirškite kojų atramos lavinimo. Kūdikio ruošimas savarankiškam stovėjimui vyksta nuo gimimo. Prilaikomas už pažastų ar aukščiau už liemens šiuo metu jis turėtų remtis abiem kojomis (pėdų padėtis gali kisti nuo atramos pirštų galais iki atramos pilna pėdute). Neskatinkite žingsniavimo.
7-9 mėnesiai
Kūdikiui pasiekus 7 mėnesių laikotarpį aktyvumas ženkliai kinta. Šiame laikotarpyje kūdikiai pasidaro aktyvūs, judrūs, o judesiai ir padėtys labai įvairios ir jau gana individualios. Šis laikotarpis labai svarbus ir išskiriamas dėl savarankiško sėdėjimo susiformavimo. Per šį laikotarpį kūdikis išmoksta tvirtai sėdėti ir individualiai prisitaikyti sėdėjimo padėtis.
13-18 mėnesių
Tyrinėdamas pasaulį džiaugiasi naujais pojūčiais, noriai domisi įvairių tekstūrų ir formų daiktais.
19-24 mėnesiai
19 - 24 mėnesiai tai yra laikotarpis, kuris dažnai yra siejamas su pasiruošimu darželiui. Su kokiais sunkumais kasdieninės veiklos metu susidurs būtent Jūsų vaikas, iš anksto numatyti pakankamai sudėtinga.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba, kai jaučiate neapykantą vyro vaikui
Kineziterapinė mankšta ir masažai
Kineziterapinė mankšta, masažai, dinaminė mankšta ir elementarus suvokimas, pavyzdžiui, kad gultukas, maniežas, vaikštynė riboja vaiko judėjimą ir jam išties saugiau ir naudingiau būti ant grindų - visa tai gali padėti vaikui augti: sveikam kūnui ir psichikai. Mankšta būtina mūsų gerai savijautai. Pasak dviejų vaikų mamos, kūdikis, kaip ir suaugęs žmogus, turi didelį poreikį judėjimui. Tačiau kūno nevaldantys maži vaikai patys pasimankštinti negali. Jie nevaldo rankų, kojų, galvos judesių.
Alternatyvūs metodai ir specialistų patirtis
Be dinaminės mankštos, yra ir kitų metodų, skirtų kūdikių ir vaikų raidos skatinimui. Pavyzdžiui, "Augantis Vaikas" studija remiasi Refleksų Integracijos metodu bei Smegenų plastiškumo proceso skatinimu, sukuriant palankią vaikui mokymosi aplinką. Šios studijos specialistai padeda vaikams, kurie turi sunkumų fizinės ar psichoemocinės raidos vystymęsi, laikotarpyje nuo gimimo iki suaugusio.
Tėvų atsiliepimai apie specialistų darbą:
- Kristina ir Saulius džiaugiasi, kad po užsiėmimų su specialistu Vygandu, jų sūnaus Mato sąkandis visiškai atsistatė.
- Raimonda dėkoja specialistui V. Sušilovui, kad per septynis mėnesius jos sūnus, turintis mišrų raidos sutrikimą, labai pažengė į priekį, sutvirtėjo lygsvara, pagerėjo smulkioji motorika ir išnyko patologiniai judesiai.
- Loreta pasakoja, kad po pirmo kurso pas Vygandą, jos sūnus, gimęs su smegenų defektu, tapo daug žvalesnis, atsirado kontaktas, komunikabilumas, domėjimasis aplinka, nauji judesiai ir sumažėjo įtampa.
- Olga, 7 mėnesių Valerijos mama, džiaugiasi, kad po kelių kursų pas Vygandą, jos dukra tvirtai laiko galvą, nugarą, verčiasi ant pilvo, bando šliaužti, tapo aktyvi, domisi aplinka ir nebijo jos.
- Vaida Razmienė pastebėjo pokyčius jau po pirmo apsilankymo pas Vygandą su 7,5 mėn. sūnumi, kuriam vėlavo raida.
- Eurika pasakoja, kad dėka refleksų terapijos, jos 2 metų ir 10 mėnesių sūnus tapo savarankiškesnis, atprato nuo sauskelnių, išmoko pats pavalgyti, pradėjo daugiau čiauškėti, atsirado daugiau žodelių, pagerėjo dėmesio koncentracija ir pradėjo domėtis knygelėmis.
- Evelina džiaugiasi, kad po apsilankymų pas Vygandą, jos vaikai tapo ramesni, susikoncentravę, pasidarė iniciatyvūs darželyje, rodo norą bendrauti su vaikais, susidomėjimą aplinka ir ima pastebėti smulkmenas joje.
- Gražina dėkinga logoterapeutei Milanai ir kineziterapeutui Vygandui už pagalbą jos 12-metei dukrai, sergančiai VCP.
- Mama pasakoja, kad po 3,5 mėn. užsiėmimų pas Vygandą, jos 12 metų dukrai sumažėjo II laipsnio skoliozė nuo 19 iki 16 laipsnių.
Šie atsiliepimai rodo, kad individualus darbas su specialistais, taikant įvairius metodus, gali būti labai veiksmingas skatinant vaikų raidą.