Kūdikio auginimo pradžia dažnai būna kupina iššūkių. Reta mama gali pasigirti, kad pirmaisiais mėnesiais ji išvengė šio išbandymo. Kai mažylis verkia ir riečia kojytes prie pilvuko, tėvai jaučiasi bejėgiai. Šiame straipsnyje aptarsime pilvo dieglių priežastis, nugaros rietimo ypatumus ir pateiksime patarimų, kaip palengvinti kūdikio būklę.
Pilvo Diegliai: Kas Tai?
Kūdikių pilvo diegliai - tai ne liga, o smarkiai varginanti ir skausminga būklė, kurią būtina suvaldyti. Gydytojai teigia, kad pilvo diegliai - normalus ir natūralus vaiko augimo etapas, kurį tenka išgyventi kone visiems. Tiesa, vieniems jis būna mažiau skausmingas, kitiems - labai sunkus, todėl reikalaujantis iš tėvelių didelės kantrybės ir, aišku, žinių, kurios gali padėti ir palengvinti vaikelio būklę. Tik nedideliam skaičiui kūdikėlių dieglių priežastis yra kokia nors organinė liga. Apie antrą gyvenimo savaitę prasidėję diegliai, sulaukus 3-6 mėn., praeina.
Pagal medicininį apibrėžimą, kūdikių pilvo diegliai - tai priepuolinis dirglumas, nerimas ir verkimas, trunkantis daugiau nei 3 valandas per dieną ne mažiau nei 3 kartus per savaitę, dažniausiai prasidedantis vėlyvą popietę ar vakare.
Dieglių Požymiai
- Vaikelis graudžiai verkia, dažniausiai vakarais ir naktį.
- Verkiant pilvukas būna kietas, išsipūtęs.
- Kojytes vaikutis riečia prie pilvuko.
- Rankytes prispaudžia prie kūnelio.
- Veidelis parausta arba pabąla.
- Kai dujos pasišalina, vaikelis nustoja verkti.
Anksčiau buvo daug kalbama apie dieglių psichologinius ar socialinius veiksnius, taip pat apie ne mažiau svarbius biologinius komponentus: alergiją sukeliantį maistą ir žarnyno motorikos sutrikimus, galinčius būti kūdikių pilvo dieglių simptomų priežastimi. Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama žarnyno mikrobiotai. Manoma, kad diegliai - tai naujagimio organizmo reakcija į naują maisto patekimo būdą (įsčiose vaisius maitinosi per virkštelę) ir į iki šiol sterilaus jo žarnyno apgyvendinimą įvairia mikrobiota. Kūdikiui gimus, jo žarnyno mikrobiota yra nebrandi, todėl ir atsiranda diegliai. Manoma, kad jie ypač vargina gimusius po cezario pjūvio operacijos. Tinkama mityba padeda bręsti žarnyno mikrobiotai. Motinos pienas, maitinimas krūtimi - svarbūs veiksniai, kurie nuo pat pradžių padeda formuoti sveiką žarnyno mikrobiotą. Kaip jau minėta, dažniausiai diegliai nėra rimtos ligos išraiška, o natūralus kūdikio žarnyno adaptacijos procesas. Tačiau tai nereiškia, kad kūdikiui negalėtume padėti.
Kodėl Kūdikis Riečia Kojytes?
Viena dažniausių priežasčių, kodėl kūdikis riečia kojytes, yra pilvo diegliai. Tačiau yra ir kitų galimų priežasčių:
Taip pat skaitykite: Mitai apie kūdikius su marškinėliais
- Pilvo diegliai: jau aptarėme aukščiau. Pilvuko diegliai - diskomfortas, raižymas, nemalonūs, kartais skausmingi pojūčiai virškinimo sistemoje. Manoma, kad pilvuko pūtimas, žarnyne susikaupusios dujos, yra viena dažniausių (tačiau ne vienintelė) pilvuko dieglių priežastis. Kita vertus, dujos žarnyne ne visada sukelia dieglius. Pilvuko diegliai paprastai prasideda dviejų savaičių naujagimiams ir tęsiasi iki 3-6 mėnesio. Nėra tiksliai žinoma, kokios yra jų priežastys, tačiau spėjama, kad pagrindinė priežastis - nebrandi kūdikio virškinimo sistema.
- Dujų kaupimasis: Jei pastebėjote, kad kūdikis nugarą išriečia vos pamaitintas, tikėtina, kad mažylį vargina dujų kaupimasis.
- Alergija: Kūdikio dirglumą, irzlumą, įvairius kūno judesius (taip pat nugaros rietimą) galima lemti alergija.
- Refliuksas: Kūdikių atpylimas yra būdingas daugumai mažylių - 50-60% kūdikių iki 6 mėn. amžiaus atpila bent kartą per parą. Fiziologinis (normalus) atpylimas kūdikiui didelio diskomforto nesukelia.
- Raumenų treniravimas: Kūdikiams judant, aktyviai treniruojami raumenys, taigi, kūdikiai nugarą išlenkti gali ir bandydami apsiversti. 4-6 mėn.
- Per didelis stimuliavimas: Kūdikis nugarą gali išlenkti ir dėl to, kad yra per daug stimuliuojamas, alkanas, dėl kažko susijaudinęs, nusivylęs ar jaučiasi nepatogiai (pavyzdžiui, graužia drabužio etiketė). Jis emocijas gali reikšti vieninteliu jam žinomu būdu - kūno judesiais.
- Neurologinės ligos: Retais atvejais nugaros rietimas gali signalizuoti apie didesnę problemą. Pavyzdžiui, nugarą išriesti gali kūdikiai, sergantys neurologinėmis ligomis (tarp jų - ir cerebriniu paralyžiumi). Įprastai jie tai daro dėl padidėjusio raumenų tonuso. Labai retais atvejais nugaros lenkimas gali būti susijęs su traukuliais.
Daugeliu atvejų nugaros išlenkimas - tik dar vienas būdas tėvams pranešti apie savo poreikius. Savaime tai nėra problema ir jos niekaip nereikia spręsti. Įvertinkite, galbūt kūdikis yra alkanas, gal kenčia nuo refliukso, dėl kažko (pavyzdžiui, dėl netinkamų drabužių) jaučiasi nepatogiai ir pan. Turėkite omenyje, kad kartais taip ir nepavyks išsiaiškinti priežasties: 6 sav. - 4 mėn.
Kaip Padėti Kūdikiui?
Yra keletas būdų, kaip palengvinti kūdikio būklę, kai jį vargina pilvo diegliai ar kitos priežastys, dėl kurių jis riečia kojytes.
Pagalba Esant Pilvo Diegliams
- Masažas: Kad pilvo raumenukai atsipalaiduotų ir iš žarnyno lengviau išeitų dujos, keletą minučių pilvuką švelniai glostykite laikrodžio rodyklės kryptimi. Tada kojytes per keliukus sulenkite, prispauskite prie pilvuko, palaikykite ir vėl ištieskite (keletą kartų). Kaip taisyklingai atlikti pilvuko masažą ir mankštelę, turėtų parodyti vaikutį gydanti gydytoja ar slaugos darbuotoja.
- Gulėjimas ant pilvuko: Keisdama sauskelnes ar iki maitinimo likus 20 minučių, kūdikį paguldykite ant pilvuko. Tai stiprina pilvo raumenis. Taip pat galima paguldyti mažylį ant savo rankos taip, kad galvytė būtų delne, o liemuo - ant dilbio, ir pasūpuokite arba panešiokite. Pilvukas remiasi į ranką, spaudžiami raumenys pradeda judėti ir pasišalina dujos. Negalima ant pilvuko guldyti ką tik pamaitinto vaikelio, reikia palaukti nors pusvalandį. Panešiokite ir pasūpuokite kūdikį pozoje, kuri padeda prasidėjus diegliams: ant savo rankos dilbio kūdikį paguldykite pilvuku žemyn taip, kad tavo delnas prilaikytų kūdikio galvelę, o kojytės iš abiejų pusių apžergtų alkūnės sritį.
- Maudynės: Šiltame vandenyje gerai atsipalaiduoja pilvuko raumenys, nurimsta žarnyno spazmai. Tad kūdikį paplukdykite vonioje.
- Vaistukai: Pasitarkite su gydytoju dėl lašiukų nuo pilvo pūtimo ar gerųjų bakterijų. Jei išbandėte viską, bet niekas taip ir nepadėjo, vaistai bus bene vienintelė likusi viltis. Diegliukams ar pilvuko pūtimui prasidėjus, vaistai turėtų būti paskutinė priemonė, kurios imatės.
- Pasistenkite nuraminti , užliūliuoti kūdikį, ypač jei įtariate, kad priežastis gali būti per didelė stimuliacija. Skirtingiems kūdikiams padeda skirtingi būdai.
Mitybos Ypatumai
- Žindančios mamos mityba: Pastebėta, kad pilvukai jautriai reaguoja į vynuoges, citrusinius vaisius, jogurtą, riešutus, šokoladą, kai kurias daržoves. Patarimas: valgykite po nedaug ir stebėkite mažylio reakciją. Kol kūdikis mažas, venkite produktų, kurie pučia pilvą ir suaugusiajam - obuolių, kopūstų, atsargiai ragaukite keptų, rūkytų gaminių. Įtarusi, kad kažkoks jūsų suvalgytas patiekalas „nepatiko“ mažylio pilvukui, verčiau kuriam laikui išbraukite jį iš raciono. Žindančios mamos gali išgerti 3-6 puodelius per dieną žolelių arbatos, mažinančių pilvo pūtimą, o būtent: pankolių, kmynų, ramunėlių, melisos, liepų, mėtų, krapų.
- Maitinimo dažnumas ir kiekis: Kai kūdikis verkia, pirmoji mamai šovusi mintis - vaikas yra alkanas. Ir skuba maitinti, nors mažylis gal visai neseniai buvo maitintas. Kūdikio skrandukas mažas, todėl kai mama permaitina, gali skaudėti pilvuką. Ypač jei maitinamas iš buteliuko, mat krūtį žindantis vaikus pasisotina ilgiau ir jau bevalgant jį aplanko sotumo jausmas. Gavęs mamos pieno ar mišinuko, mažylis nurimsta, tačiau trumpam, nes persivalgius užeina pilvo diegliai. Patarimas: maitinkit kūdikį tiek, kiek nori, o maitindama iš buteliuko nesistenkite, kad suvalgytų „priklausantį” kiekį. Paisykite jo kūno svorio.
- Oro patekimas į skrandį: Kita priežastis, dėl ko vaiką gali kankinti diegliai, - į skrandį patekęs oras, kai išalkęs mažylis skuba pasisotinti ir ryja dideliais gurkšniais. Taip nutinka ir tada, kai vaikas netaisyklingai apžioja mamos krūtį. Patarimas: maitindama darykite pertraukėles, leiskite vaikučiui pailsėti. Pailsėjusį vėl žindykite. Arba maitinkite trumpiau, tačiau dažniau, kad per daug neišalktų ir godžiai valgydamas neprirytų oro. Pavalgiusį palaikykite stačią, kad atsirūgtų. Jei pastebėjote, kad vaikutis krūtį apžiojo netaisyklingai, ištraukite spenelį ir vėl jį kiškite į burnytę taip, kad apžiotų ir rudąjį laukelį. Jei įtariama, kad kūdikis prisiryja oro, reikėtų jam duoti kuo dažniau atsirūgti. Taip pat reikėtų žindyti/ maitinti dažniau: alkani kūdikiai valgydami skuba ir taip prisigaudo oro. Jei kūdikis maitinamas mišinuku, gali tekti jį pakeisti kitu, kurio pagrindas yra ne karvės pienas.
Probiotikai
Pastaruoju metu itin perspektyviu metodu, padedančiu šalinti dieglius, laikomas probiotikų skyrimas. Klinikiniuose tyrimuose pateikiama nuomonė, kad kūdikių, kenčiančių nuo pilvo dieglių, žarnyne pieno rūgšties bakterijų yra du kartus mažiau nei tų, kuriems šis sindromas nenustatytas. Todėl buvo prieita prie išvados, kad šios bakterijos gali padėti sumažinti dieglius.
Bakterijos Lactobacillus reuteri DSM 17938 veiksmingumas įveikiant kūdikių pilvo dieglius įrodytas atlikus klinikinį tyrimą, paskelbtą 2010 metais leidinyje „Pediatrics“. Tyrimo išvados skelbia, kad kūdikiai, kurie vartojo L. Reuteri DSM 17938, vidutiniškai gerokai mažiau verkė negu tie, kurie šių bakterijų nevartojo. Jau po savaitės L. reuteri DSM 17938 74 proc. padėjo sumažinti vidutinį kasdienį kūdikių verkimo laiką. Šių gerųjų bakterijų yra motinos piene. Reikia žinoti, kad pilvuko diegliai jokiu būdu nereiškia, kad reikia nutraukti maitinimą krūtimi. Be abejo, visada reikia pasitarti su gydytoja, ji rekomenduos, kaip mamytei sureguliuoti savo mitybą, kokių produktų vengti, nes jie irgi gali skatinti dieglių atsiradimą. Taip pat mamytė turėtų stebėti, kad kūdikėlis taisyklingai žįstų, kad neprirytų oro. Probiotikų yra įvairių, todėl tėveliai turėtų neapsigauti - tikrai ne visi probiotikai numalšins pilvo diegliukus. Probiotikuose „Biogaia“ esanti Lactobacillus reuteri Protectis (DSM 17938) yra natūrali pieno rūgšties bakterija, išskirta iš motinos pieno. Šios bakterijos naudingos, nes gali padėti kūdikio mikrobiotos formavimuisi ir taip padėti sumažinti dieglių simptomus. Nesvarbu, ar kūdikis maitinamas krūtimi, ar mišinukais, probiotikas tinka visais atvejais. Svarbu ir tai, kad ši bakterija ilgai išgyvena virškinamajame trakte. Klinikiniuose tyrimuose pateikiama nuomonė, kad L. reuteri Protectis (DSM 17938) išlieka žmogaus virškinamajame trakte keletą savaičių, palyginti su tuo, kad daugelis probiotikų išsilaiko tik keletą dienų. Probiotikų „Biogaia“ lašai - tai Lactobacillus reuteri Protectis (DSM 17938) suspensija aliejuje. Kadangi šių lašų galima įlašinti į nekarštą maistą ar gėrimą, vartoti lašinant į šaukštelį, ant čiulptuko ar ant krūties prieš maitinimą, jie puikiai tinka kūdikiams ir mažiems vaikams.
Emocijos
Besilaukiančios ir jau pagimdžiusios moters jausmai turi labai daug įtakos kūdikio savijautai. Jei nėščioji daug jaudinosi, buvo dirgli, nervinasi ir jau sulaukusi naujagimio, vaiką gali kankinti pilvo diegliai dėl motinos patiriamų emocijų. Taip pat pilvą dažniau raižo pirmagimiui, nes mamai trūksta patirties, ji labiau jaudinasi, todėl jautriau į viską reaguoja. Beje, medikai pastebėjo, kad berniukų pilvai yra jautresni. Patarimas: stenkitės išlikti rami, daugiau ilsėkitės, vaikščiokite gryname ore.
Taip pat skaitykite: Kalbos raidos patarimai
Disbiozė
Ne tik pilvuko negalavimų, bet ir rimtesnių bėdų gali atsirasti tada, kai pakinta žarnyne esančių bakterijų sudėtis, t. y atsiranda disbiozė. Tai yra įvairių priežasčių pasekmė, kuriai būdingas žarnyno mikrofloros pažeidimas, kai sumažėja naudingųjų bakterijų. Šis negalavimas gali atsirasti kūdikiams nuo gimimo ir bet kuriame amžiuje. Naujagimių žarnynas nėra sterilus, jie gauna mikroorganizmų dar būdami mamos įsčiose. Taigi, vaisiaus žarnyno mikrobiotą lemia ir mamos sveikata. Per pirmąsias vaiko gyvenimo valandas į jo žarnyną patenka mamos žarnyno ir makšties flora (natūralaus gimdymo metu). Mikrofloros formavimąsi skatina glaudimas prie mamos ir maitinimas krūtimi. Naujagimio žarnyno ekosistemos vystymasis yra sudėtingas procesas, kurį gali paveikti daugybė veiksnių. Bakterijų disbalansas gali atsirasti dėl daugelio priežasčių. Natūraliu būdu gimusių naujagimių žarnyno mikrobiotoje vyrauja naudingosios bakterijos. Neišnešiotų kūdikių mikrobiota formuojasi vėliau, joje daugiau sąlyginai patogeninių bakterijų, kurios nekenkia tik tada, kai imunitetas yra stiprus. Sveikas vaikas, gimęs natūraliai, maitinamas motinos pienu ir laiku išleistas namo su mama, turi nedidelę disbiozės tikimybę. Tačiau ateityje dėl įvairių priežasčių bakterijų pusiausvyra gali pasikeisti ir įsivyrauti ligas sukeliančios bakterijos. Tai dažnai nutinka dėl antibiotikų vartojimo, streso. Jeigu pastebėsite kelis išvardytus simptomus, kreipkitės į savo pediatrą.
Žarnyno mikroflora atlieka daug funkcijų: ji yra svarbi stipriam imunitetui, sintezuoja kai kuriuos vitaminus, neleidžia daugintis sveikatai žalingiems mikroorganizmams, padeda šalinti toksinus, dalyvauja virškinimo procese, skaido nesuvirškintas maisto liekanas. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į mikroorganizmų disbalanso simptomus ir laiku imtis veiksmų. Disbiozė nėra atskira liga, o kitų patologinių procesų organizme pasekmė. Mikroflorai atkurti skiriami probiotikų preparatai, kurių sudėtyje yra naudingųjų bakterijų, skirtų kompensuoti jų trūkumą organizme. Tai yra laktobakterijos ir bifidobakterijos. Naudingosioms bakterijoms daugintis reikalinga mitybinė terpė. Todėl būtini ir prebiotikai. Tai oligosacharidai, inulinas, pektinas, laktozė, skaidulos ir kitos medžiagos. Daug šių medžiagų turi ruginė duona, daržovės, vaisiai, ankštiniai augalai. Svarbus disbiozės prevencijos ir bakterijų pusiausvyros atkūrimo veiksnys yra tinkama mityba. Bakterijų pusiausvyros sutrikimo priežastis žindomam kūdikiui gali būti mamos mityba. Disbiozės kamuojamiems vyresniems vaikams patariama neduoti aštraus, riebaus, rūkyto maisto, rinktis kuo natūralesnius produktus be daugybės įvairių maisto priedų, jiems reikėtų vengti saldumynų, rafinuotų maisto produktų.
Kūdikio Raida 9 Mėnesių Amžiaus
9 mėnesių amžiaus kūdikiai paprastai pasiekia tam tikrus raidos etapus. Štai keletas patarimų ir įžvalgų apie šį laikotarpį:
- Motoriniai įgūdžiai:
- Šliaužia. Šliaužimas į priekį sulenktomis rankomis ir alkūnėmis. Kita kūno dalis tempiama pagrindu iš paskos. Kojos dažniausiai beveik ištiestos, tačiau kartais neryškūs pakaitomis abiem kojomis atliekami judesiai gali padėti šliaužti. Iš pradžių šliaužiant dažniausiai krypstama į šoną (slenka ratu), o vėliau pajudama į priekį.
- Mažiausiai 1 minutę laisvai sėdi. Galva pakelta, nugara ištiesta iki juosmens, kojos - praskėstos ir daugiau ar mažiau sulenktos.
- Prilaikomas už rankų, vaikas mažiausiai pusę minutės stovi, visiškai išlaikydamas savo kūno svorį. Vystantis stovėjimo reakcijai, lygiagrečiai silpnėja kojų griebimo refleksas. Jei 9 mėnesių kūdikis vis dar dažniausiai stovi ant pirštų galų, ar kryžiuoja kojas, tuomet vertėtų pasikonsultuoti su kineziterapeutu, neurologu, šeimos gydytoju. Kūdikiams, kurių raumenų tonusas žemas arba hipotoniškas, dažniausiai stovėjimas atsiranda vėliau.
- Šioje filmuotoje medžiagoje galėsite išvysti, kaip mokinti kūdikį atsisėsti, pereiti į padėtį ant pilvo/keturpėsčią, ropoti, atsistoti prie atramos, atsiklaupti iš stovimos padėties ir atsisėsti, taip pat kaip lavinti pusiausvyros ir atramos reakcijas sėdint ir gulint ant pilvo, didžiojo kamuolio. * Parengta pagal T. Hellbruegge, F. Lajosi, D. Menara, R. Schamberger, T. Rautenstrauch. (2001). Miuncheno funkcinė raidos diagnostika: pirmieji gyvenimo metai.
- Kognityviniai įgūdžiai:
- Vaikas pamato kaladėlę dėžutėje ir kiša ranką ją paimti. Vaikas pasižiūri į dėžutę ir kiša ranką vidun. Jis nebūtinai turi ištraukti kaladėlę.
Pėdų Padėtis
Pirmieji gyvenimo metai kupini naujos pradžios, šliaužiojimo, bandantis atsistoti ir galiausiai ėjimo. Stebint, kaip vaikas žengia pirmuosius žingsnius, nepaprastas jausmas kiekvienam tėvui, tačiau neretai akis ima kliūti, už netipiškų pėdų, padėčių . Apatinių galūnių deformacijų yra viena iš dažniausių pasitaikančių priežasčių, kodėl tėvai kreipiasi į vaikų kineziterapeutą. Tėvai pastebi, kad maži vaikučiai vaikščiodami pėdas pasuka į vidų dažniausiai pastebimas abiejose pėdose, bet gali būti tik viena. Pėdų sukimasis ar rotaciją į vidų reiškia, kad vaikui einant ar bėgant pėdos pasisuka į vidų, o nenukreiptos tiesiai į priekį. Paprastai vadinamas „balandžio pirštai”. Daugiausia pasitaiko problemų su pėdos rotacija (pasukimu į vidų). Vaikščiodami vaikai gali būti sulinkę arba atrodyti nepatogiai eidami ar bėgdami. Jų judėjimas apsunkintas, eisena nestabili, tarsi nekoordinuota.
Galimos Priežastys
- Šlaunikaulio anteversija: šlaunikaulis (šlaunies kaulas) tarp klubo ir kelio pasisuka į vidų.
- Metatarsus Adductus (pėda pasisuka į vidų): pirštai nukreipti į centrą, suteikiant pėdai „C” formą. Metatarsus adductus yra susiję su kūdikio padėtimi gimdoje. Daugumos kūdikių pėda yra lanksti ir pagerėja be gydymo iki 2 ar 3 metų. Lengvi pratimai gali padėti, o jei sunkiais atvejais, kai pėda yra standi, gali prireikti specialisto pagalbos.
- Įtempti arba silpni raumenys: Šlaunies užpakalinės dalies raumenų įtempimas taip pat gali sukelti pėdų pasukimą į vidų.
Reikėtu kreiptis kuo ankščiau, jei tėvai pastebėjo, kad vaiko pėda krypsta į vidų, gali būti ir nuo pirmų žingsnių, kad tėvams atrodo, kad jų vaiko pėda statosi ne taip. Kartais vaikas gali suklupti ar užkliūti už kito kulno dėl stiprios pėdos rotacijos į vidų, kartais gali vaikas pradėti skųstis pėdos skausmu net ir esant trumpam aktyvumui. Tėvai pasteni, kad vaikai ima vengti fizinio aktyvumo, bėgti, šokuoti, darosi vangesni ir sėslesni. Jei pastebėjote ir nerimaujate, kad jūsų vaikas eidamas stato pėdą netaisyklingai arba norėtumėte pasitikrinti bendrą apatinių galūnių įvertinimą. Svarbu, kuo ankščiau pastebėti vaiko problemą tuo mažiau ateityje išvengsime pėdų sutrikimų ar skausmų.
Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos pradžia (5 mėn.)
Kada Kreiptis Į Gydytoją?
Graudus kūdikio verkimas sukelia daug rūpesčio, o kai jis nesiliauja kelias valandas, jauni tėvai nerimauja. Jei abejojate, visada geriausia pasikonsultuoti su gydytoju.
Patarimai Tėvams
PATARIMAS: keletą valandų besitęsiantis mažylio verkimas gali vesti iš proto - ir tai visiškai suprantama. Jei jaučiate, kad prarandate savitvardą, nesidrovėkite prašyti pagalbos prižiūrint kūdikį ar bent jau moralinės paramos - kartais padeda ir paprastas išsikalbėjimas, kad ir forume.