Įvadas
Šiuolaikinėje visuomenėje nuolat kyla diskusijų dėl valstybės vaidmens šeimos gyvenime. Vienas opiausių klausimų - vaikų atėmimas iš tėvų. Šis klausimas yra itin jautrus, nes paliečia kertinius žmogaus teisių, šeimos autonomijos, vaiko gerovės ir valstybės kišimosi į šeimos gyvenimą aspektus. Nors valstybė, be jokios abejonės, privalo užtikrinti vaikų saugumą ir gerovę, svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp šios pareigos ir tėvų teisės auklėti savo vaikus pagal savo įsitikinimus ir vertybes. Šiame straipsnyje siekiama išanalizuoti argumentus prieš vaikų atėmimą iš tėvų, atsižvelgiant į skirtingas perspektyvas ir pateikiant įvairių nuomonių.
Tėvų teisės ir šeimos autonomija
Vienas pagrindinių argumentų prieš vaikų atėmimą iš tėvų yra tėvų teisė į šeimos autonomiją. Tėvai turi pirminę teisę ir atsakomybę auklėti savo vaikus pagal savo įsitikinimus, vertybes ir kultūrines tradicijas. Ši teisė yra ginama tarptautinių žmogaus teisių dokumentų ir nacionalinių įstatymų. Valstybės kišimasis į šeimos gyvenimą turėtų būti ribojamas tik tais atvejais, kai egzistuoja realus pavojus vaiko saugumui ar gerovei.
Valstybės kišimosi ribos
Svarbu pabrėžti, kad valstybė neturėtų kištis į šeimos gyvenimą tik dėl to, kad tėvų auklėjimo metodai ar vertybės nesutampa su valstybės ar visuomenės nuomone. Tėvai turi teisę pasirinkti, kaip auklėti savo vaikus, kol tai nepažeidžia vaiko teisių ir neužkerta kelio jam augti sveikam ir laimingam.
Vytautas Sinica teigia, kad Lietuvoje, skirtingais keliais - per švietimą ir per įstatymus, patyliukais ir viešai - siekiama apriboti tėvų galimybes auklėti savo vaikus.
Vaiko gerovė
Nors tėvų teisės yra svarbios, pagrindinis dėmesys visada turėtų būti skiriamas vaiko gerovei. Vaiko gerovė apima jo fizinę, psichologinę, emocinę ir socialinę raidą. Jei tėvai nesugeba užtikrinti vaiko gerovės, valstybė turi teisę įsikišti ir apsaugoti vaiką.
Taip pat skaitykite: Pagalbinis apvaisinimas: pliusai ir minusai
Pavojus vaiko saugumui
Vaikų atėmimas iš tėvų turėtų būti svarstomas tik tais atvejais, kai egzistuoja realus pavojus vaiko saugumui, pavyzdžiui, fizinis ar seksualinis smurtas, nepriežiūra ar piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis. Tačiau net ir tokiais atvejais, prieš priimant sprendimą dėl vaiko atėmimo, turėtų būti išnagrinėtos visos kitos galimybės, pavyzdžiui, pagalba šeimai, tėvų konsultavimas ar laikinas vaiko apgyvendinimas pas giminaičius ar globėjus.
Alternatyvios priemonės
Svarbu pabrėžti, kad vaikų atėmimas iš tėvų turėtų būti kraštutinė priemonė, taikoma tik tada, kai visos kitos priemonės yra neveiksmingos. Valstybė turėtų investuoti į šeimos paramos programas, kurios padėtų tėvams įveikti sunkumus ir užtikrinti vaikų gerovę.
Vaikų atėmimo pasekmės
Vaikų atėmimas iš tėvų gali turėti neigiamų pasekmių tiek vaikams, tiek tėvams. Vaikai gali patirti emocinę traumą, jaustis atstumti ir nesaugūs. Tėvai gali jaustis bejėgiai, prarasti pasitikėjimą savimi ir prarasti viltį susigrąžinti vaikus.
Emocinė trauma
Vaikų atėmimas iš tėvų gali sukelti emocinę traumą, kuri gali turėti ilgalaikių pasekmių vaiko psichologinei sveikatai. Vaikai gali patirti nerimą, depresiją, pyktį ir kitus emocinius sunkumus. Jiems gali būti sunku užmegzti santykius su kitais žmonėmis ir pasitikėti suaugusiaisiais.
Socialinės pasekmės
Vaikų atėmimas iš tėvų taip pat gali turėti neigiamų socialinių pasekmių. Vaikai gali būti stigmatizuoti ir diskriminuojami. Jiems gali būti sunku pritapti prie naujos aplinkos ir susirasti draugų.
Taip pat skaitykite: Pertekliniai embrionai: etinės problemos
Socialiniai eksperimentai ir jaunosios kartos ateitis
Vyriausybės socialiniai eksperimentai, tokie kaip reikalavimas vaikams naudotis galimybių pasu, gali turėti neigiamos įtakos jaunosios kartos ateičiai. Tokie eksperimentai gali sukelti konfliktus šeimose ir bendruomenėse, taip pat gali sukelti potrauminius sindromus ir pakeisti patriotizmo sąvoką.
Potrauminiai sindromai ir psichologinis klimatas visuomenėje
Vyriausybės socialiniai eksperimentai gali sukelti potrauminius sindromus ir pakeisti psichologinį klimatą visuomenėje. Ilgam įsivyraus hipochondrinės nuotaikos ir ligų (mirties) baimė. Ši pasąmoninga, nuo savęs nuslėpta, neįsisąmoninta baimė ilgai purtys mūsų visuomenę. Gali padaugėti įvairių chroniškų, autoimuninių ligų, kurių viena iš priežasčių yra stresas.
Alternatyvūs auklėjimo stiliai ir vertybės
Visuomenėje egzistuoja įvairūs auklėjimo stiliai ir vertybės. Svarbu pripažinti, kad nėra vieno teisingo būdo auklėti vaikus. Tėvai turi teisę pasirinkti auklėjimo metodus, kurie atitinka jų įsitikinimus ir vertybes.
Amy Chua ir rytietiškas auklėjimas
Amy Chua, kinų kilmės amerikietė ir teisės profesorė Jeilio universitete, išleido savo tėvystės patirties knygą „Battle Hymn of the Tiger Mother“. Ji aprašo, kodėl rytietiška tėvystė yra sėkmingesnė, nei vakarietiška tėvystė. Rytiečiai tėvai su vaiku maždaug 10 kartų daugiau laiko leidžia drauge praktikuodamiesi siekti akademinių aukštumų. Chua taip pat teigia, kad vaikas nesidžiaugs jokia veikla tol, kol jis nepradės pastebėti gerų rezultatų, o tam, kad pasiektum gerų rezultatų, reikia daug dirbti.
David Brooks ir emocinio intelekto svarba
David Brooks teigia, kad kelios valandos praktikuojant grojimą smuiku reikalauja daug, tačiau dar daugiau reikalauja nakvojimas su kitomis paauglėmis, pastangos „išlaviruoti” tarp visų draugysčių ir pagundų paauglystėje. Emocinis intelektas yra svarbesnis už IQ, nes mes gyvename draugėje. EQ galima didinti, o tai daroma įgyjant vis daugiau bendravimo su kitais patirties.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs sprendimai vaikų auklėjimui
Trečiųjų metų krizė ir vaiko elgesio ypatumai
Psichologai tvirtina, kad tėvų kantrybę bandantis trimečių elgesys yra visiškai normalus ir net būtinas raidos etapas. Iš tiesų trečiųjų metų krizė prasideda, kai vaikas pasiekia pakankamą savarankiškumo lygį, ima suvokti save kaip atskirą asmenybę ir pradeda reikšti savo nesibaigiančius norus. Pagrindinis vaiko elgesio pokytis šiuo raidos etapu yra itin išryškėjęs negatyvizmas. Vaikas atmeta viską, kas jam sakoma, ir nuolat kartoja „ne“.
Kaip įveikti trečiųjų metų krizę?
- Būkite vaiko elgesio modeliu.
- Būkite ramūs, kantrūs, pasiaukojantys, nuolankūs ir filosofiški.
- Priimkite ir pripažinkite vaiko norus ir nuomonę.
- Leiskite vaikui rinktis priimtinose ribose ir siūlykite teisingas alternatyvas.
- Būkite nuoseklūs ir laikykitės rutinos.
- Nestokite į kovą su vaiku.
- Būkite lankstūs ir laviruokite įvairiose situacijose.
Isterijos
Pirmiausia reikėtų stengtis isterijos priepuoliams užbėgti už akių. Jie dažniausiai ištinka, kai vaikas pavargęs, nori miegoti, valgyti, sugriūva įprasta rutina ir pan. Visada svarbu pripažinti mažylių norus. Jei jau nepavyksta užbėgti įvykiams už akių ir vaikas įsisiautėja, reikia padėti jam nusiraminti.
Vaikų norai
- Ko vaikas nemato, tuo mažiau nori.
- Leiskite vaikui norėti ir tuo džiaugtis.
- Įdėmiai išklausykite, ko ir kodėl vaikas nori.
- Patys norėkite ir siekite savo tikslų.
- Pasiūlykite alternatyvas ir leiskite rinktis pačiam.
- Turėkite aiškias taisykles, kada vaikams perkate žaislus ir jų nekeiskite, nors labai noris.
Išmanieji įrenginiai
Daugumos mokslininkų nuomone, pradinukai gali naudotis išmaniaisiais įrenginiais 1-2 valandas per dieną. Daug laiko praleidžiančių vaikų su technologijomis silpnėja dėmesio valdymas ir išlaikymas, emocinės savireguliacijos įgūdžiai, fizinis aktyvumas ir bendravimo įgūdžiai.
Kaip valdyti išmaniųjų įrenginių naudojimą?
- Būkite pavyzdžiu vaikams ir saikingai naudokite technologijas.
- Skatinkite ir aktyvinkite fizines veiklas ir kūrybinius žaidimus.
- Susitarkite su vaiku dėl technologijų naudojimo laiko.
- Kontroliuokite technologijų trukmę pagal vaiko emocinę būklę.
- Leiskite vaikui pačiam įsitraukti į technologijų trukmės kontroliavimą.
- Pasiūlykite vaikui alternatyvas vietoj planšetės.
- Leiskite vaikui panuobodžiauti.
- Pasitikėkite ir tikrinkite, kiek laiko vaikas praleido prie ekranų.
- Leiskite vaikui žaisti lavinančius žaidimus.
Ko neturėtumėte drausti vaikams?
- Valgyti savarankiškai.
- Padėti jums.
- Piešti, kaip vaikas nori.
- Aktyviai žaisti.
- Išsakyti savo nuomonę.
Ar dar palaikyti vaikutį namuose, ar išleisti į darželį?
Darželis yra erdvė, kurioje vaikas mokosi dalintis, bendrauti, tyrinėti, kurti ir tapti savarankišku. Vaikai, lankydami darželį kasdien, turi daug laiko bendrauti su savo bendraamžiais ir kitais suaugusiaisiais, o tai spartina jų socialinių bei emocinių įgūdžių formavimą(si).
Drausmė ir leistinos elgesio ribos
Disciplina apima mokymą savo pavyzdžiu, pamėgdžiojimą, auklėjimą žodžiu, derybas bei susitarimus - visa, kas apibūdina elgesio suvokimą. Disciplina - tai ne bausmių sąrašas. Bausmė čia tik viena ir tikrai ne pagrindinė sudedamoji dalis.
Tėvai yra svarbiausi ir įtakingiausi savo vaiko mokytojai. Mokant deramo elgesio ir gyvenimo vertybių, ypač svarbu numatyti reikšmingus rezultatus arba leisti vaikui patirti neišvengiamas neigiamas pasekmes. Ribos - tai pagalbinė priemonė, tarsi atraminiai stulpai, apribojantys erdvę, kurioje vaikas gali jaustis saugus ir laisvas.
Skirtingam vaikų amžiui - skirtinga drausminimo taktika
Disciplina prasideda nuo pat pirmo šaukšto, kai atėjus metui valgyti mama vaiką maitina, o ne žaidžia su juo ar bėgioja su šaukštu, kai laikas eiti miegoti - guldo, o ne žiūri televizorių. Elementarus dienotvarkės laikymasis - tai disciplina, kai tėvai su meile ir dėmesiu atsižvelgia į vaiko poreikius, nustatydami aiškius veiksmus ir neleisdami elgtis kitaip.
Amžinas klausimas - kokie tėvai savo vaikams turėtume būti - griežti, ar atlaidūs?
Nors vienareikšmio atsakymo nėra, norintiems užauginti aukšto emocinio intelekto vaiką, psichologai rekomenduoja rinktis griežtesnių tėvų vaidmenį.
Pagrindiniai drausmės principai
- Nustatykite aiškias taisykles, įvardinkite ribas ir tvirtai bei nuosekliai jų laikykitės nedarant niekam išimčių, net ir tėvams.
- Taisykles būtina „pasitvirtinti” ir aptarti iš anksto, o ne po to, kai vaikas nederamai pasielgė.
- Taisyklės iškomunikuojamos aiškiai ir vaikams suprantama kalba, pabrėžiant, ko iš jų tikimasi ir koks elgesys yra nepageidaujamas.
- Į vaikų nusižengimus (ypač aptartus taisyklėse) negalima žiūrėti pro pirštus.
- Kai tik pastebite nederamą vaiko elgesį, perspėkite jį, priminkite taisykles, užbėkite problemoms ir konfliktams už akių, bet darykite tai neįžeidinėdami.
- Lygiai taip pat pastebėkite ir pagirkite gerą elgesį, pasidžiaukite mandagiu ar kilniu vaiko poelgiu.
- Nusižengus taisyklei, reikėtų skirti tinkamą, logišką bausmę arba drausminimo priemonę, pavyzdžiui, privilegijos atėmimą, pasekmės metodą.
Bausmių iššūkiai
Prieš reaguodami į situaciją nusiraminkite, jei emocijos ims viršų, galite pasielgti neadekvačiai. Protingiausias pasirinkimas - ne rėkti, o išlikti ramiems ir kontroliuoti padėtį sumaniais veiksmais.
Fizinė bausmė - ne moko, o žlugdo
Mušimas ko nors neišmoko. Laisva visuomenė gerokai skiriasi nuo gyvenusios priespaudoje. Taip jau nutiko, kad ilgai gyvenome priespaudoje ir įgijome visus totalitarinės visuomenės bruožus. Toje visuomenėje pirmiausia ne visi žmonės vienodai vertingi. Vieni - labai vertingi, net įsivaizduoja esą dievai, nuo kurių priklauso kitų gyvybė, o kiti - visai nevertingi, netgi verti sunaikinimo. Įstatymai rašomi taip, kad vieni galėtų jų nesilaikyti, o kiti bet kokia proga galėtų būti baudžiami. Tokioje visuomenėje, savaime suprantama, atsiranda daug kitų išsigimimų: korupcija, kyšininkavimas, padlaižiavimas, skundimai, paslaptys ir t.
Žmonių skirstymas ir visuomenės pilietiškumas
Pasipylus straipsniams apie vaikų atėmimą, vienam autoriui pasirodė tinkamas toks klausimas: „ar patikėtumėte šiai moteriai rūpintis savo atžalomis?“ Gal ir nepatikėčiau, bet straipsnio autoriui nepatikėčiau vaikų dar labiau. Kas iš to? Ar tai pakankamas argumentas uždrausti ponui Saugirdui auginti vaikus? Ar dėl to, kad jis man atrodo nepatikimas, reikėtų vaikus iš jo atimti? Toks žmonių skirstymas pažeidžia visų mūsų orumą ir grąžina mus keliais dešimtmečiais atgal. Jei jau neskirstome žmonių pagal spalvą ir lytį, tai juo labiau pagal tai, kiek patikimi jie mums atrodo.
Gyvename visuomenėje, kuri patyrė daug smurto, todėl, deja, smurtauja daugelis. Smurtauja mokytojai mokyklose, nes nežino, kaip susikalbėti su dideliu skaičiumi vaikų klasėje, tarnautojai įstaigose (gal dabar kiek mažiau nei prieš 20 metų), nes būna pavargę, stokoja kūrybingumo, neturi instrukcijų ir dalijamosios medžiagos, nežino visų atsakymų į jiems pateikiamus klausimus. Ir vis dėlto valstybė neturi jokių priežasčių smurtauti prieš mažus vaikus, nes saugus prieraišumas jiems yra pats svarbiausias dalykas, kurį išsiugdę jie taps kūrybingi, geri žmonės.
„Nėra idealių žmonių“, - sako Šventasis Tėvas Pranciškus, todėl nėra ir idealių tėvų. Visi būname pavargę, sudirgę, sergantys. Mes visi (vieni rečiau, kiti dažniau) smurtaujame (emociškai, psichologiškai) prieš savo vaikus, norėdami juos kažkaip paveikti, norėdami, kad jie augtų atsakingi, geri žmonės, bet stokojame žinių, ką turėtume daryti, o dažnai ir laiko. Tačiau niekas kitas pasaulyje nemyli vaikų taip, kaip tėvai.
Mūsų visuomenei ir toliau trūksta pilietiškumo. Ką daro žmogus Lietuvoje, jei mato, kad mama vejasi mažą vaiką ir nesusitvarko su juo? Aišku, siunčia žinutę Vaiko teisėms. Ar to mus moko įstatymai? O kodėl nepriėjus, nepaklausus, ar nereikia pagalbos? Kodėl nepasakius, kad mušimas nėra tinkama priemonė, jei norime geresnių rezultatų? Ne. Jokiu būdu.
Visada bus žmonių, kurie pasaulį nori sukonstruoti pagal save. Jie skambins ir skųs, o Vaiko teisės ir policija važiuos ir tikrins, atiminės ir vėl grąžins vaikus. O gal reikėtų nereaguoti į anoniminius skambučius? Jei žmogus negali pasakyti savo vardo ir kitos informacijos, gal neverta ugdyti skundikų armijos, jų ir taip jų yra pakankamai. Gal vertėtų ugdyti pasitarnaujantį, pagalbą teikiantį žmogų, kuris nėra greitas teisti, bet skuba padėti. Kiekvienoje situacijoje pirmiausia turėtume daryti, ką galime patys, o tik po to dar ir šauktis pagalbos. Ką darome dėl tokio žmogaus ugdymo?
Jei mes kuriame valstybę, kurioje norėtųsi gyventi, į tokių ir panašių įstatymų kūrimą turime įtraukti šeimas ir tėvus, kurie augina būrį vaikų ir žino, kad idealių santykių nebūna, kaip nėra ir idealių žmonių. Jei ir toliau į darbą pasitelksime tik melagystes, smurtą ir prievartą, Lietuva be vargo išsivaikščios. Būtų labai gaila.