Šeima - tai svarbiausia vaikų ugdymo institucija, mikroaplinka, kurioje vyksta vaikų socializacija, ir veiksnys, apsprendžiantis vaiko asmenybės raidą. Šeimoje perteikiamos ir puoselėjamos žmogiškosios vertybės, o šeimos ryšiai ir tėvų bendravimo su vaiku stilius yra pirmasis ir įtakingiausias socialinių įgūdžių formavimo modelis.
Gegužės 15-tąją, minint Tarptautinę šeimos dieną, svarbu atkreipti dėmesį į šeimos svarbą ir priminti, kad šeimos klausimas išlieka labai svarbus šiandien, nes čia dedami mūsų ir mūsų vaikų gyvenimo pamatai bei vertybės, kurios išlieka ilgam ir daro įtaką ne tik gyvenimui, bet ir sveikatai.
Šeimos įtaka vaiko raidai
Gyvenimas pilnoje ir pilnavertėje šeimoje yra stabilios psichikos pagrindas ir galimybė asmenybei augti bei dvasiškai tobulėti. Šeima vaikui yra kaip tvirtovė, kurioje užtikrinamos jo moralinės ir materialinės teisės, socialinė gerovė. Tik šeimoje galima užtikrinti pagrindines Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos nuostatas: teisę į gyvybę, teisę į visavertį gyvenimą, teisę dalyvauti kultūrinėje ir meninėje veikloje, teisę būti ginamam nuo smurto ir išnaudojimo.
Svarbiausia - skirti vaikui pakankamai laiko, kalbėtis apie tai, ką vaikas daro, mato. Sveikata labiausiai priklauso nuo kiekvieno iš mūsų požiūrio į save, nuo mūsų kasdienės elgsenos, supratimo, kad mūsų fizinė ir dvasinė gerovė priklauso nuo to, kaip maitinamės, ilsimės, kokie mūsų santykiai šeimoje, ar mūsų kai kurie įpročiai, elgsena negadina mūsų sveikatos, ir darbo sąlygos nekenkia sveikatai. Sveikas gyvenimo būdas padeda šeimai patirti gyvenimo džiaugsmą ir pilnatvę.
Ar gimimo eilė turi įtakos intelektui?
Nuo XX a. pradžios mokslininkai domėjosi, ar vaiko gimimo eilė šeimoje turi įtakos jo asmenybės bruožams ir intelektui. Psichiatras Alfredas Adleris teigė, kad pirmagimiai neretai užauga neurotiški, mat juos traumuoja antrojo vaiko šeimoje atsiradimas. Nuo tada atlikti tyrimai siekė paneigti ar patvirtinti šias prielaidas.
Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje: kas priklauso?
Taigi daug psichologų tyrinėjo vaikų gimimo eilę ir tokias būdo savybes kaip ekstraversiją, emocinį stabilumą, sąžiningumą, vaizduotę, gebėjimą sutarti ir bendrauti su kitais žmonėmis. Tačiau tyrimais yra patvirtintas tik vaiko gimimo eilės tvarka ir intelekto ryšys. Protingiausi būna vyriausi vaikai. Tačiau tas skirtumas yra labai nedidelis lyginant su jaunesniais vaikais, todėl gyvenimo pasiekimams dažniausiai neturi įtakos.
Pirmagimiai: lyderiai ir perfekcionistai
Tyrimai atskleidžia, kad pirmagimiai gali būti protingesni, tačiau, pasak mokslininkų, skirtumas, palyginti su vėliau gimusiais broliais ar seserimis, yra labai nedidelis ir neturi didelės įtakos gyvenimo pasiekimams. Tėvai pirmagimiams neretai esti kur kas griežtesni ir daugiau reikalauja. Pirmagimiai yra sąmoningesni, atsakingesni ir organizuotesni, konservatyvesni, dažniau laikosi taisyklių ir stengiasi gerai mokytis mokykloje.
Vyresnysis vaikas šeimoje paprastai būna atsakingiausias, linkęs užimti tėvų padėtį, t. y. jis komanduoja mažesniesiems. Jo vaikystė paprastai būna neįdomi, tačiau jam malonu jaustis suaugusiu žmogumi. Jis įpranta viską aiškiai planuoti, susirašydamas papunkčiui. Tyrimai parodė, kad vyresniųjų vaikų intelektas aukštesnis nei kitų. Jie reiklūs, geba vadovauti ir vyrauja tarp prezidentų ir politikų.
Gimus antrajam vaikui, vyresnysis tampa pavyzdžiu. Tėvai, besilaukdami pirmųjų vaikų, labai dažnai turi aukštus lūkesčius vaikui ir sau kaip tėvams. Tėvai su pirmuoju vaiku daugiausiai mokosi būti TĖVAIS, nes daug kas yra nauja, netikėta. Taigi pirmagimiai gauna daugiausiai tėvų dėmesio, bet tuo pačiu ir daugiausiai reikalavimų. Tėvai stengiasi būti tobuli, dažnai tobulumo siekimą perima ir pirmagimiai. Pirmuosius vaikus kai kurie tėvai labiau kontroliuoja, daugiau reikalauja sakydami: „Juk tu jau didelis, turėtum suprasti/turėtum pasidalinti/turėtum nusileisti“, nors realiai vaikas yra dar vaikas. Didžiausias privalumas yra tas, kad tėvai visada stipriausią emocinį ryšį jaučia pirmajam vaikui. Gal dėl to, kad tas ryšys yra trunkantis ilgiausiai, o gal dėl to, kad tas mažas žmogutis yra pirmasis mokantis tėvystės įgūdžių.
Vyresniųjų vaikų prisimtas mokytojo vaidmuo vienareikšmiškai daro teigiamą įtaką jų asmenybės formavimuisi. Vaikai mokydami kitus, geriau patys įsisavina naujus dalykus, yra kantresni, labiau linkę padėti, suprasti, gerina vadovavimo įgūdžius. Jei pirmagimis tėvų yra labiau skatinamas, jaučia spaudimą būti geriausias, tai, be abejonės, turės įtakos. Pirmagimiai gali jausti didesnį tėvų spaudimą. Vyriausiam vaikui gali tekti įgyvendinti tėvų gyvenimo tikslus, siekti jų idealų, o vėliau gimusieji gali jaustis laisviau, priimti savo sprendimus.
Taip pat skaitykite: Kaip sukurti laimingą vaikystę kambaryje
Jaunėliai: maištininkai ir rizikuotojai
Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad vėliau gimusieji gali būti maištingesni nei pirmagimiai. Pirmagimiai dažnai seka tėvų pėdomis, o jaunėliai gali norėti išsiskirti, keisti savo gyvenimo būdo kryptį. Vėliau gimę yra dažniau linkę rizikuoti, platesnio požiūrio, atviresni pasauliui, norintys įgyti daugiau patirties, pasimėgauti naujovėmis. Jaunėliui nuolat tenka vytis ir lygiuotis į vyresnėlį, tačiau jis visada turi žaidimų draugą.
Antri vaikai dažniausiai gauna daugiau laisvės, nes tėvai būna labiau atsipalaidavę tėvystėje ir vaikui kelia mažesnius reikalavimus. Taigi jaunėlis turi galimybę mokytis bendravimo įgūdžių tiek iš suaugusiųjų, tiek iš vyresniojo brolio ar sesės. Antrieji vaikai dažniausiai auga šiek tiek savarankiškesni ir laisvesni, nes tėvai būna jau šiek tiek pavargę nuo vyresnėlio gyvenimo reguliavimo arba tiek nebespėja ir daugiau leidžia rinktis pačiam. Dažniausiai pirmajam vaikui tėvai sudėlioja karjeros galimybes ir tikslingai vaiką kreipia ta linkme, o antrasis vaikas dažniau turi didesnę pasirinkimo ir sprendimo laisvę.
Tėvai besilaukdami pirmųjų vaikų labai dažnai turi aukštus lūkesčius vaikui ir sau kaip tėvams. Tėvai su pirmuoju vaiku daugiausiai mokosi būti TĖVAIS, nes daug kas yra nauja, netikėta. Taigi pirmagimiai gauna daugiausiai tėvų dėmesio, bet tuo pačiu ir daugiausiai reikalavimų. Tėvai stengiasi būti tobuli, dažnai tobulumo siekimą perima ir pirmagimiai. Pirmuosius vaikus kai kurie tėvai labiau kontroliuoja, daugiau reikalauja sakydami: „Juk tu jau didelis, turėtum suprasti/turėtum pasidalinti/turėtum nusileisti“, nors realiai vaikas yra dar vaikas. Didžiausias privalumas yra tas, kad tėvai visada stipriausią emocinį ryšį jaučia pirmajam vaikui. Gal dėl to, kad tas ryšys yra trunkantis ilgiausiai, o gal dėl to, kad tas mažas žmogutis yra pirmasis mokantis tėvystės įgūdžių. Jaunėliams reikia išmokti imtis atsakomybės, rūpintis kitais - bent įprasti juos išklausyti, o ne tik stebinti aplinkinius.
Svarbu nelepinti jaunėlio, neperkant visko ir leidžiant daryti, ką tik nori. Stengtis visiems vaikams taikyti tas pačias taisykles. Nepateisinti jaunesniojo vaiko netinkamo elgesio, vien tuo, kad jis mažas. Pavyzdžiui: mažasis verkdamas ir rėkdamas reikalauja vyresnėlio mylimiausio žaislo, neliepkime vyresnėliui atiduoti savo mėgstamą žaislą vardan ramybės.
Vidurinieji: derybininkai ir draugiški
Augant didelėje šeimoje, kurioje esi vidurinėlis, išmoksti derėtis ir gauti tai, ko nori. Didžiausias vaikas gali daug pasidaryti pats, jaunėlis sulaukia daugiau dėmesio, todėl vidurinysis turi pasinaudoti įvairiomis taktikomis ir bendravimo įgūdžiais. Vidurinėliai linkę labiau pasikliauti broliais ir seserimis ar draugais, o ne tėvais. Pirmagimiai ir jaunėliai yra linkę kreiptis paramos į tėvus, kai susiduria su sunkiais laikais, o štai vidurinėliai atsigręžia į brolius, seseris ar draugus.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba, kai jaučiate neapykantą vyro vaikui
Vidurinysis vaikas ilgai yra nepastebimas, tarsi būtų kokia „vėlė”. Vyresnysis - šalia tėvų, jaunėlis - visų globojamas. O kur jam dėtis, kad jį pamatytų? Jis dažnai būna blogos nuotaikos, jį persekioja vienatvės jausmas. Todėl vidurinieji vaikai turėtų siekti draugystės, būti draugams ištikimi, nes tik bičiuliai juos gali įvertinti ir pastebėti. Gimus trečiajam vaikui, jaunėlis išgyvena nuvertimą nuo sosto. Dabar tėvai daugiausia dėmesio skiria mažajam. Vyresnysis vaikas jau būna labiausiai savarankiškas ir gali daugiau savimi pasirūpinti. O viduriniajam reikia nuolat kovoti dėl dėmesio.
Viduriniojo vaiko privalumas tas, kad jis priverstas derėtis ir tartis tiek su tėvais, tiek su broliais ar sesėmis. O gyvenime derybiniai įgūdžiai išties yra labai vertingi tiek ugdymo įstaigose, tiek darbe. „Vidurinio vaiko sindromas“ reiškiasi tuo, kad šie vidurinieji vaikai jaučiasi nuolat atstumti, neįvertinti, per mažai mylimi. Pirmagimių laimėjimais visi džiaugiasi, o jaunėlį tiesiog visi myli. O viduriniajam tenka nuolat įrodinėti savo gebėjimus, ar siekti dėmesio vis kažkaip nustebinant tėvus.
Kad vidurinis vaikas gerai jaustųsi, svarbu pagirti jį už pasiekimus, skirti išskirtinio dėmesio, kai būtų veikiama tai, ką nori vaikas. Ir, žinoma, mylėti. Taip pat reikia stengtis, kad vaikas pasitikėtų jumis. O tam būtina tęsėti duotus pažadus ir labai susiimti, jei pastebite, kad vaikas ima labiau pasikliauti savo broliais/seserimis ar draugais nei tėvais. Šis „vidurinėlio sindromas“ ne taip stipriai reiškiasi, jei vaikai yra skirtingų lyčių.
Vienturčiai: kūrybingi ir savarankiški
Viskas priklauso nuo tėvų auklėjimo, ar vaikas bus lepūnėlis, ar nebus. Vienturčiai vaikai dažniausiai būna kūrybingi, nes jie augdami vieni turi daugiau prisigalvoti veiklos. Be to, vaikystėje jie dažnai būna maži suaugėliai. Jie anksčiau pradeda domėtis temomis, kurios neįdomios vaikams, augantiems su broliais ar sesėmis. Maži vienturčiai kartais lengviau bendrauja su suaugusiais nei su vaikais. Tačiau jiems būdingas prasiveržiantis vaikiškas elgesys jau suaugus. Vienturčiai gali būti labiau pasitikintys savimi, linkę į perfekcionizmą, lyderiavimą, atsakingi, sąžiningi. Panašios savybės priskiriamos ir vyriausiems vaikams, tad nėra lengva atskirti vienturtį, nuo žmogaus, augusio su broliais sesėmis. Svarbiausia būtų sudaryti vaikui sąlygas bendrauti su kitais vaikais ne tik darželyje ar mokykloje, bet ir namų aplinkoje. Reiktų kviestis draugus, gimines su bendraamžiais vaikais į svečius. Išeitis ir vykti atostogauti su kita šeima ir jų vaikais.
Kitas labai svarbus dalykas, kad tėvai leistų vaikui elgtis vaikiškai, o nedarytų iš jo mažo suaugėlio. Taip pat nereiktų daryti už vaiką to, ką jis jau gali pats pasidaryti. Išmoksta valgyti - nebemaitiname, išmoksta rengtis - leidžiame rengtis pačiam. Ir svarbiausia sudaryti vaikui sunkumų gyvenime - nepirkti visko, ko tik vaikas užsigeidžia, ir nekeisti visų planų pagal vaiko norus ir įgeidžius. Nepasiduoti tai pagundai, kad aš galiu sau tai leisti, kodėl nepalepinus vaiko. Žinoma, kartais galima, bet šia taisykle nereiktų vadovautis visada. Taip, dažniausiai tai būna tiesa, kad vienturčiai lengviau bendrauja su suaugusiaisiais. Tačiau bėda ta, kad ne visi suaugusieji nori bendrauti su vaikais, kai jie kišasi į suaugusiųjų pokalbius.
Kaip tėvai turėtų elgtis?
Svarbu nelepinti jaunesniojo vaiko, neperkant visko ir leidžiant daryti, ką tik nori. Stengtis visiems vaikams taikyti tas pačias taisykles. Nepateisinti jaunesniojo vaiko netinkamo elgesio, vien tuo, kad jis mažas. Pavyzdžiui: mažasis verkdamas ir rėkdamas reikalauja vyresnėlio mylimiausio žaislo, neliepkime vyresnėliui atiduoti savo mėgstamą žaislą vardan ramybės.
Už namų ribų elgiamės pagarbiai ne tik su mažiausiais, bet ir vyresniaisiais. Šią taisyklę turėtume taikyti ir namuose. Svarbu tėvų auklėjimas, meilė, suteikiamas saugumo ir laisvės jausmas. Viskas priklauso nuo to, kokį vaikų auginimo modelį sąmoningai ar pasąmoningai pasirenka tėvai. Kartais atžaloms nejučia skirstomi vaidmenys, pavyzdžiui, tikimasi, kad pirmagimis bus atsakingas, paklusnus. Kad vidurinis vaikas gerai jaustųsi, svarbu pagirti jį už pasiekimus, skirti išskirtinio dėmesio, kai būtų veikiama tai, ką nori vaikas. Ir, žinoma, mylėti. Taip pat reikia stengtis, kad vaikas pasitikėtų jumis. O tam būtina tęsėti duotus pažadus ir labai susiimti, jei pastebite, kad vaikas ima labiau pasikliauti savo broliais/seserimis ar draugais nei tėvais. Šis „vidurinėlio sindromas“ ne taip stipriai reiškiasi, jei vaikai yra skirtingų lyčių.