Vaikų vakcinacija nuo tymų Lietuvoje yra svarbi visuomenės sveikatos dalis. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kaip vyksta vakcinacija, kokios vakcinos naudojamos, kokie galimi šalutiniai poveikiai ir kodėl svarbu skiepyti vaikus nuo šios pavojingos ligos.
Vaikų Skiepijimas Nuo Tymų Pagal Lietuvos Respublikos Skiepijimų Kalendorių
Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu, vaikai valstybės lėšomis skiepijami nuo tymų, epideminio parotito (kiaulytės) ir raudonukės (MMR vakcina).
Kada Skiepijami Vaikai?
Pirmasis skiepas nuo tymų vaikui skiriamas 15-16 mėnesių, o antrasis - 6-7 metų. Išimtiniais atvejais, kai yra ligų protrūkis arba vykstama į pavojingą regioną, MMR vakcina gali būti skiepijami ir jaunesni nei 1 metų, bet ne jaunesni kaip 9 mėnesių vaikai. Toks skiepas yra papildomas, ir imunitetui nuo ligų sukurti vaikui vis tiek reikės dviejų įprastų skiepijimų. Jei vaikas nebuvo paskiepytas laiku, galima sudaryti individualų skiepijimo grafiką ir paskiepyti nemokamai iki kol jam sukaks 18 m.
MMR Vakcinos: Pavadinimai ir Savybės
Rinkoje yra keleto pavadinimų, skirtingų gamintojų MMR vakcinos: „Priorix“, „M-M-R II“, „Tresivac“, „Trimovax“.
Kaip Vyksta Skiepijimas?
Skiepijimo vieta turi būti dezinfekuojama. Tirpiklis iš ampulės steriliu, ką tik iš pakuotės išimtu švirkštu turi būti sušvirkščiamas į stiklinį buteliuką su milteliais. Vakcina suleidžiama po oda, viršutinėje rankos dalyje.
Taip pat skaitykite: Pilietybė pagal tėvus
Alerginės Reakcijos
Kadangi tymų ir kiaulytės vakcinos komponentuose gali būti kiaušinio baltymo pėdsakų, būtina pranešti gydytojui, jeigu vaikui suvalgius kiaušinį buvo pasireiškusi alerginė reakcija.
Vakcinų Sudėtis ir Poveikis Kūdikių Organizmui
Vakcinos imituoja užsikrėtimą patogeniniais mikroorganizmais. Įskiepyti vakcinų antigenai sužadina imunines reakcijas, tačiau nesukelia žymesnių patologinių pokyčių - ligos požymių. Skiepijimo esmė - sužadinti kūdikio imuninės gynybos sistemas, nesukeliant žymesnių klinikinių požymių. Tam vartojamos vakcinos - natūralios substancijos, t. y. mikroorganizmai ar jų komponentai.
Kalbant apie vakcinas, dažniausiai minimi tik antigenai - imunizuojantys vakcinos komponentai (susilpninti arba negyvi mikroorganizmai arba išgryninti komponentai). Iš tiesų pagrindinė veiklioji vakcinos dalis yra antigenai, tačiau visą vakcininį preparatą sudaro kelios sudėtinės dalys. Adjuvantai - tai vakcinų priedai, sustiprinantys paskiepytojo imuninę reakciją į vakcininius antigenus. Dažniausiai naudojami adjuvantai yra aliuminio druskos, bakterijų bei augalų komponentai bei kitos natūralios ar sintetinės medžiagos. Vakcininių antigenų ir viso vakcininio preparato stabilumui užtikrinti dažnai naudojamos įvairios cheminės medžiagos ir antibiotikai. Skystis, kuriame pateikiama vakcina dažniausiai būna sterilus vanduo arba druskinis tirpalas injekcijoms. Vakcininio preparato sudėtinių dalių kiekiai yra labai maži, todėl negali turėti tiesioginio toksinio poveikio, tačiau jautriems asmenims bet kuris vakcininio preparato komponentas gali sukelti temperatūros pakilimą ar alerginių reakcijų.
Ar Vakcinos Vis Dar Reikalingos?
Dauguma jaunų tėvų šiandien nėra matę tymų, parotito, raudonukės, poliomielito, difterijos, stabligės atvejų. Dėl to dalis jų kelia klausimą, ar vakcinos yra reikalingos, tačiau jos turi būti skiriamos dėl trijų priežasčių:
- Kai kurios ligos yra taip paplitusios, kad sprendimas neskirti vakcinos yra sprendimas prisiimti šios ligos riziką (pvz.: kokliušas).
- Kai kurios ligos vis dar egzistuoja aplinkoje, tačiau pakankamai retai (pvz.: tymai, parotitas ir raudonukė). Sumažėjus imunizacijos apimtims, vėl kils šių ligų protrūkių, galimos vaikų mirtys.
- Kai kurios ligos išsivysčiusiose šalyse iš esmės išnyko (pvz.: poliomielitas ir difterija), tačiau kituose pasaulio regionuose ir toliau sukelia protrūkius. Šias ligas keliautojai arba imigrantai gali labai lengvai įvežti į šalį.
Vakcinacijos Apimtys Lietuvoje
Skiepijant pagal Kalendorių iki 2009 m. buvo pasiektos pakankamai didelės skiepijimų apimtys (92-99 proc. paskiepytų įvairiose amžiaus grupėse), leidžiančios suvaldyti užkrečiamąsias ligas, nuo kurių skiepijama. Tačiau 2009-2012 m. pastebėtas visų skiepijimo apimčių mažėjimas.
Taip pat skaitykite: Violetos Mičiulienės gyvenimo aprašymas
Negatyvus Požiūris Į Skiepijimus
Viena iš pagrindinių skiepijimo apimčių mažėjimo priežasčių - negatyvaus visuomenės požiūrio į skiepijimus stiprėjimas. 2011 m. bendros Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos Lietuvos gyventojų apklausos apie skiepijimus rezultatai parodė, kad tik šiek tiek daugiau nei pusė (54 proc.) Lietuvos gyventojų pritaria skiepijimui, siekiant apsisaugoti nuo užkrečiamųjų ligų. Didelė gyventojų dalis (64 proc.) mano, kad reikėtų daugiau dėmesio skirti visuomenės informavimui apie skiepų naudą. Kito 2013 m. Kauno technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo instituto atlikto Lietuvos gyventojų požiūrio į skiepijimus tyrimo duomenimis, 5 iš 10 Lietuvos gyventojų mano, jog Lietuvoje profilaktiniai skiepai vaikams turi būti privalomi.
Abejonės Dėl Vakcinų Saugumo
Vis daugiau tėvų atsisako skiepyti savo vaikus, tikėdamiesi, kad infekcinės ligos juos aplenks, tačiau atsisakydami ar atidėliodami skiepus, tėvai prisiima ir vakcinomis valdomų ligų riziką. Yra daugybė priežasčių, kodėl žmonės vengia skiepytis nuo skiepais valdomų infekcijų, tokių kaip raudonukė ir kt. Svarbiausias to veiksnys yra žmonių nerimas dėl vakcinų saugumo.
Vakcinų Kūrimo Procesas
Kuriant šiuolaikines vakcinas, dažnai naudojami kompiuteriniai modeliai, kuriais mokslininkai gali nustatyti, kaip numatoma įskiepyti vakcina paveiks žmogaus imuninę sistemą. Kompiuterinių modelių sukūrimas labai pagreitino pirmuosius vakcinų kūrimo ir iki klinikinių tyrimų etapus. Sukūrus vakciną kandidatę ji pradedama tirti. Pirmiausiai tiriamas vakcinos poveikis ląstelių kultūroms. Jeigu nenustatoma nepriimtino vakcinos kandidatės poveikio ląstelių kultūroms, pradedami laboratorinių gyvūnų skiepijimai. Šiam etapui parenkami gyvūnai, kurie yra imlūs tiriamai infekcijai ir kurių imuninės sistemos reakcijos panašios į žmogaus. Paprastai laboratorinių gyvūnų tyrimo etapas baigiamas stebint naujos vakcinos poveikį beždžionėms, nes jų imuninė sistema labiausiai panaši į žmogaus.
Farmakologinis Budrumas
Pagal Europos Sąjungoje ir Lietuvoje galiojančius teisės aktus, Europoje, o kartu ir Lietuvoje funkcionuoja farmakologinio budrumo sistema. Farmakologinio budrumo sistema skirta su farmakologiniu budrumu susijusiems uždaviniams spręsti ir pareigoms vykdyti, registruotų vaistinių preparatų saugumui stebėti bei jų naudos ir rizikos santykio pokyčiams nustatyti. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai apie įtariamą nepageidaujamą reakciją į imuninį vaistinį preparatą turi pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (VVKT) bei Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrui (ULAC). Pranešimai analizuojami, nustatomi nauji farmakologinio budrumo signalai. Nuo 2013 m. pacientai ar pacientų organizacijos taip pat gali VVKT pranešti apie nepageidaujamą reakciją į imuninį vaistinį preparatą.
Nepageidaujamos Reakcijos Į Vakcinas
Kasmet ULAC registruojama iki 50 nepageidaujamų reakcijų į imuninius vaistinius preparatus. PSO nepageidaujamas reakcijas į vakcinas skirsto į sunkias, lengvas ar sunkias, kurios pasireiškia kartu su lengvomis reakcijomis. 2012 m. Lietuvoje registruota 31 nepageidaujama reakcija, kai tuo tarpu 2011 m. registruota 50 nepageidaujamų reakcijų į skiepus atvejų. Taigi nepageidaujamų reakcijų skaičius į vakcinas yra nelyginamai mažas ir nei viena jų pastaraisiais metais nesukėlė rimtesnių sveikatos sutrikimų ar negrįžtamų pakenkimų. Jeigu turite bent menkiausią įtarimą, kad vakcina galėjo sukelti vieną iš išvardintų arba kitokį nepageidaujamą poveikį, nedelsiant kreipkitės į gydytoją! VVKT skatina apie patirtą nepageidaujamą poveikį pranešti į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs sprendimai vaikų auklėjimui
Pavyzdžiui, MMR vakcinos šalutinis poveikis encefalitas (galvos smegenų uždegimas) pasitaiko rečiau kaip 1 iš 10 milijonų skiepo dozių.
Vakcinos Ir Autizmas: Mitas
Nuo aštuntojo dešimtmečio MMR skiepai (nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės) buvo siejami su vaikų autizmu. Medicinos visuomenę ir tėvus klaidinančią nuomonę suformavęs gydytojas gastroenterologas A. Wakefieldas kartu su kolegomis 1998 m. žurnale „The Lancet“ paskelbė esą MMR skiepai yra susiję su autizmu. Tačiau dabar yra atskleista, kad šis gydytojas pats pažeidė profesinės etikos principus. A. Wakefieldo tyrimas paskatino kai kuriuos tėvus visame pasaulyje nebeskiepyti vaikų minėta vakcina. Buvo atlikti keturi tyrimai, paneigiantys nuomonę, kad MMR sukelia autizmą. 2010-aisiais grupė mokslininkų visiškai paneigė A. Wakefield iškeltą hipotezę, įrodė, kad gydytojas melavo, klastojo duomenis, su tiriamaisiais elgėsi neetiškai. Vėliau paaiškėjo, kad A. Wakefield šį tyrimą vykdė grupės advokatų, sumokėjusių jam 400 tūkst. eurų, užsakymu. Pastarieji drauge su keliais tyrime dalyvavusių tėvų vaikais ruošė bylą prieš vakcinos gamintojus. Vėliau buvo atliktas dar ne vienas MMR vakcinos tyrimas. Nė vienas jų nenustatė jokio ryšio tarp MMR vakcinos ir autizmo: autizmo spektro sutrikimai panašiu dažniu ir panašiame amžiuje pasireiškia tiek skiepytiems, tiek neskiepytiems vaikams. Tai, kad pirmieji autizmo spektro sutrikimai dažniausiai pasireiškia po pirmojo gimtadienio, t.y.
Kiti Moksliškai Nepagrįsti Teiginiai
Kartais žiniasklaidoje pasakojama apie vaikus ir suaugusius asmenis, kuriems po skiepijimo išsivystė artritas, išsėtinė sklerozė ar neurologiniai sutrikimai. Tačiau, jei vienas įvykis įvyksta anksčiau kito, tai dar nebūtinai reiškia, kad tą kitą sukėlė pirmesnis. Buvo atlikti keli tyrimai, ir visuose buvo padaryta ta pati išvada: išsėtinės sklerozės dažnumas tarp tų, kurie buvo paskiepyti ir tarp tų, kurie paskiepyti nebuvo, buvo toks pat.
Tymų Situacija Lietuvoje
Lietuvoje šiemet patvirtintas tik vienas tymų atvejis, tačiau pernai buvo net 30 šios ligos atvejų. Toks augimas yra labai didelis, nes 2023 metais buvo tik 3 tymų atvejai, o nuo 2020 iki 2022 m. nebuvo nė vieno šios ligos atvejo. Taip nutiko dėl per mažų vakcinacijos rodiklių, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistė Edita Jegelevičienė.
Kaip Apsisaugoti Nuo Tymų?
Vienintelė veikianti prevencinė priemonė nuo tymų yra skiepai. „Jei buvo sąlytis su sergančiu asmeniu, rekomenduojama įsivertinti savo vakcinacijos statusą ir, jei vakcinos nėra arba ji gauta seniai ir abejojama, kad dar yra imunitetas, per 3 paras pasiskiepyti“, - sakė E. Jegelavičienė.
Tymų Simptomai
Pirmieji tymų simptomai yra nespecifiniai - kosulys, sloga, akių uždegimas, tačiau jau po 3-4 dienų atsiranda aiškūs bėrimai ant veido, už ausų, vėliau leidžiasi žemyn. Bėrimai išlieka apie savaitę. Tokiu atveju reikia likti namuose ir stengtis nekontaktuoti su kitais, nes tymai yra itin užkrečiama infekcija.
Kas Yra Rizikos Grupėje?
Kone didžiausias pavojus kyla vaikams, kurie dar negali gauti vakcinos, taip pat imunosupresinę būklę, gretutinių ligų turintiems žmonėms bei nėščiosioms. „Ne visų suaugusiųjų vakcinacijos statusas yra žinomas, kai kurie neprisimena, ar buvo skiepyti, kai kurie yra gavę tik vieną vakcinos dozę. Šiems žmonėms irgi didelė rizika užsikrėsti. Lietuvoje nuo tymų buvo pradėta skiepyti 1964 metais, pirmiausia buvo viena vakcinos dozė. 1988 m. jau buvo pradėta skiepyti 2 vakcinos dozėmis. Tas imunitetas yra pakankamai skirtingas ir sunku nuspręsti, ar žmogus, pasiskiepijęs seniau, turi imlumą šiai ligai“, - kalbėjo NVSC specialistė.
Revakcinacija
Štai 2019 metais, kai Lietuvoje kilo didelis tymų protrūkis, visiems buvo siūloma revakcinuotis. „Suaugę žmonės gali revakcinuotis, jei abejoja dėl imuniteto, taip pat jei daug keliauja, nes yra atvejų, kai po kelionės į šalis, kur didelis sergamumas tymais, grįžtama užsikrėtus. Pernai esame užregistravę kelis tymų atvejus, kurie buvo parsivežti iš Kazachstano, Baltarusijos, Tenerifės ir Jungtinės Karalystės, bet dauguma užsikrėtimų buvo neaiškūs“, - sakė E. Jegelavičienė.
Tymų Komplikacijos
Vieni tymais gali persirgti paprastai, tačiau kitiems pasireiškia encefalitas, plaučių uždegimas ir kitos sveikatai pavojingos būklės.
Tymų Protrūkiai Pasaulyje
Situacija prasta ir Italijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Austrijoje bei Prancūzijoje, kur per pastaruosius metus užregistruota po kelis šimtus susirgimų, ir manoma, kad artimiausiais mėnesiais užsikrėtusiųjų daugės.
Užkrečiamumas
Tymai yra užkrečiamiausias šiuo metu žinomas virusas pasaulyje, o kai skiepų apimtys kritusios, tik laiko klausimas, kai per nevakcinuotų vaikų populiaciją prasisuks tymai. Nevakcinuotam žmogui užtenka pabūti uždaroje patalpoje su sergančiuoju vos 15 minučių ir didelė tikimybė, kad jis užsikrės. Vienas sergantysis užkrėsti gali nuo 12 iki 18 žmonių esančių toje pačioje patalpoje.
Kaip Plinta Tymai, Raudonukė Ir Parotitas?
Tymai, parotitas (kiaulytė) ir raudonukė - ūmios virusinės ligos, plintančios oro lašeliniu būdu arba per tiesioginį kontaktą su sergančiuoju - per užterštas rankas ar aplinkos daiktus. Negydomos ligos gali komplikuotis į kasos, lyties, smegenų, pneumonijos ir kitas ligas.
Raudonukės Pavojus Nėščiosioms
Užsikrėtus raudonuke nėštumo metu, ji gali sukelti vaisiaus apsigimimą, vadinamąjį įgimtos raudonukės sindromą. Kuo anksčiau susergama, tuo apsigimimai sunkesni. Susirgus nėštumo pradžioje - itin dažni persileidimai, užsikrėtus per pirmąjį nėštumo trimestrą - atsiranda daugiau nei 80 % tikimybė, kad kūdikiai gims su sunkiais smegenų ir širdies apsigimimais, bus kurti ar akli. Todėl tokiu atveju, dažnai rekomenduojama nutraukti nėštumą.
Vakcinacija: Pagrindinė Apsaugos Priemonė
Vakcinacija - pagrindinė profilaktikos priemonė, padedanti išvengti visų trijų užkrečiamųjų ligų. Pagal Lietuvos Respublikos profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo šių ligų nemokamai skiepijami vaikai.
tags: #ar #vaikai #vakcinuojami #nuo #tymu