Įvadas
Kompiuteriniai žaidimai tapo neatsiejama šiuolaikinės kultūros dalimi, įtraukiančia įvairaus amžiaus žmones. Visuomenėje vis dar vyrauja stereotipinis požiūris, kad žaidimai tėra vaikiškas užsiėmimas, o jų poveikis - vien neigiamas. Vis daugiau tyrimų atskleidžia ir teigiamų aspektų. Šiame straipsnyje panagrinėsime kompiuterinių žaidimų poveikį vaikams, remdamiesi moksliniais tyrimais, specialistų įžvalgomis ir vartotojų patirtimi.
Kompiuteriniai žaidimai kaip reiškinys
Šiuolaikiniai kompiuteriniai žaidimai atspindi mūsų laikmečio dvasią. D. Britanijoje maždaug trys ketvirtadaliai gyventojų iki 18 metų amžiaus žaidžia kompiuterinius žaidimus bent kartą per dieną. Tai svarbus klausimas, kuris liečia mūsų visuomenės ateitį. Nemažai tėvų yra įsitikinę, kad kompiuteriniai žaidimai jų vaikams kenkia, jei vaikai priešais ekraną praleidžia valandų valandas.
Žaidimų populiarumas ir demografija
Jei kalbėtume apie laiką, praleidžiamą virtualiame žaidimo pasaulyje, Vakarų Europoje ir JAV mergaitės kompiuterinius žaidimus žaidžia vidutiniškai po 5-6 valandas per savaitę. Berniukai tam skiria du kartus daugiau laiko - po 13 valandų per savaitę. Paprastus ar vidutinio sudėtingumo žaidimus perkanda ir 2-5 metų vaikai. Kasdien žaisdami juos, vaikai praleidžia apie 28 minutes.
Daugiau nei pusė 18-25 metų jaunuolių Lietuvoje savo laisvalaikį paįvairina kompiuteriniais žaidimais. Penktadalį žaidėjų sudaro suaugusieji nuo 36 iki 64 metų. Naujosiomis technologijomis domisi ir vyresniosios kartos atstovai nuo 64 metų. Jų yra net 7 proc.
Žaidimai kaip laisvalaikio forma ir saviraiškos priemonė
Žaidimas yra laisvai pasirenkama ir kontroliuojama veikla, turinti taisykles. Mūsų visuomenėje susidaręs toks kultūrinis tabu, kad suaugusiajam žaisti žaidimus - vaikiška. Suaugusiajam žaidimas gali būti net menas, muzika, rašymas. Žaidžiant galima tobulėti, o žmonėms svarbu įsivertinti, tai kelia savivertę. Tobulėjama pereinant į kitus žaidimo lygius, tuo galima pasigirti. Kompiuteriniai žaidimai, bent jau didžioji jų dalis, kuriami taip, kad juos žaisdamas žmogus patenkintų savo pagrindinius psichologinius poreikius - autonomiškumą ir kompetenciją. Kai kuriuose žaidimuose patenkinamas ir trečias poreikis - susietumas su kitais žmonėmis.
Taip pat skaitykite: Patarimai renkantis žaidimų kompiuterį vaikui
Tyrimai apie kompiuterinių žaidimų poveikį vaikams
Pakruojo rajono Lygumų pagrindinėje mokykloje buvo atliktas tyrimas „Ar vaikai priklausomi nuo kompiuterinių žaidimų?“. Tai svarbus klausimas, kuris turi įtakos jaunimo sveikatai ir gerovei. Mūsų vaikai yra pirmoji technologijos karta. Kompiuteriai, planšetės ir išmanieji telefonai yra neatsiejama jų kasdienybės dalis.
Tyrimo Lygumų pagrindinėje mokykloje rezultatai
Buvo apklausti 5-8 klasių mokiniai. Mokiniai daugiausiai prie kompiuterio žaidžia žaidimus (42,9 proc.). 64,7 proc. apklaustų respondentų darbo dienomis miego trukmė dažnai yra nuo 6 iki 7 valandų. Yra ir tokių respondentų, kurie darbo dienomis miega ypač mažai: nuo 4 iki 6 valandų (9,2 proc.) arba net mažiau nei 4 valandas (4,2 proc.).
Tyrimo metu nustatyta, kad vyresnių klasių mokiniai yra linkę mažiau galvoti apie žaidimą visą dieną, mažiau skirti laisvo laiko žaidimams. Apklausti 5-8 klasių mokiniai, nepaisant praleidžiamo laiko prie žaidimų, nesijaučia priklausomi nuo jų ir nepripažįsta, kad turi problemų, tačiau svarbu pabrėžti, kad vyresnių klasių mokiniai yra linkę rečiau žaisti ilgiau nei planavo, taip pat yra linkę laiku sustoti žaisti, todėl jiems nekyla problemų bandant sutrumpinti laiką, skirtą kompiuteriniams žaidimams. 6 klasėje dauguma respondentų susiduria su problema, kad jaučiasi blogai, kai negali žaisti žaidimų, taip pat daugiausiai iš visų apklaustų klasių jautė pyktį, kad negali žaisti žaidimų ir daugiausiai „labai dažnai“ patyrė stresą dėl to, kad negali žaisti žaidimų.
Britų mokslininkų tyrimas
Sprendžiant iš tyrimo rezultatų, didžiausią naudą gauna tie, kurie prie žaidimų praleidžia nemažiau vienos valandos. Neigiamas žaidimų poveikis buvo aptiktas pas tuos, kurie prie žaidimų per dieną praleidžia daugiau 3 valandų. Tokių vaikų yra maždaug 10-15%, jų gebėjimas prisitaikyti prie įvairių gyvenimiškų aplinkybių yra žemesnis. Mokslininkai pažymi, kad tyrimu labiau siekta atsakyti į socialinius ir psichinius aspektus.
Naujas tyrimas, trukęs 10 metų
Tačiau naujas tyrimas, trukęs net 10 metų, turėtų šioje istorijoje bent jau trumpam padėti tašką. Mokslininkai stebėjo paauglius nuo 13 metų, žaidžiančius GTA ir kitus žaidimus. Tyrimas įtraukė net 500 dalyvių. Mokslininkai pastebėjo, kad tyrimo dalyviai iš pradžių turėjo daugiau depresijos simptomų, bet ne tokį stiprų nerimą. Mokslininkai mano, kad kompiuteriniai žaidimai šiems paaugliams buvo tarsi būdas tvarkytis su depresijos simptomais ar nuo jų pabėgti.
Taip pat skaitykite: Kaip išsirinkti vaikų žaidimų kambarį Vilniuje?
Tyrimo dalyviai nuolat pildė klausimynus, kuriuose turėjo pažymėti, kokius žaidimus žaidžia, kiek laiko jiems skiria. Mokslininkai skirtingiems žaidimams skyrė žiaurumo balus: 0 buvo vertinami žaidimai, kuriuose jokio žiaurumo nebuvo, 5 - patys žiauriausi. Tyrimo dalyviai taip pat turėjo spręsti asmenybės ir psichologinius testus, skirtus jų agresyvumui matuoti.
Mokslininkai pastebėjo, kad kompiuterinių žaidimų įpročiai su laiku keitėsi, ir pagal tai dalyvius suskirstė į tris grupes. Pirmoje grupėje buvo žaidėjai, kurie anksčiau žaidė daug valandų, bet su amžiumi žaidimus pamiršo. Antroje - žaidėjai, kurie žaidimams skyrė maždaug tiek pat laiko visą tyrimo laiką. Trečioje grupėje, kuri, beje, buvo didžiausia - žmonės, kurie su laiku žaidė vis daugiau.
Jei kompiuterinių žaidimų priešininkų logika būtų teisinga, pirmosios grupės dalyviai suaugę turėtų būti žiauresni, nes vaikystėje tam skyrė daugiausiai laiko. Tačiau jokio skirtumo tarp pirmos ir trečios grupės dalyvių mokslininkai neaptiko. Žiauriausi buvo antros grupės dalyviai, tačiau skirtumas nebuvo pakankamai didelis, kad būtų galima kurti kažkokias išvadas. Mokslininkai nemato jokio pagrindo manyti, kad žaidimai didina agresiją.
Švedų mokslininkų tyrimas
Instituto mokslininkai nagrinėjo, kaip JAV vaikų įpročiai prie ekranų koreliuoja su jų kognityvinių gebėjimų vystymusi. Nustatyta, kad tų vaikų, kurie prie kompiuterinių žaidimų praleidžia daugiau laiko nei vidutiniškai, intelektas didėja daugiau nei vidutiniškai, tuo metu TV žiūrėjimas ar socialiniai tinklai neturėjo nei teigiamo, nei neigiamo efekto.
Apie 5000 vaikų buvo stebimi dvejus metus. Pradinio tyrimo pradžioje devynerių-dešimties metų amžiaus dalyviai atliko kognityvinius testus tyrimo pradžioje ir pabaigoje. Prie ekranų praleidžiamas laikas buvo nurodomas pačių tiriamųjų, ir skirstomas į tris kategorijas: žiūrėjimas, bendravimas ir žaidimai.
Taip pat skaitykite: Karjera vaikų žaidimų kambaryje
Tyrimo pradžioje tyrėjai neaptiko jokio ryšio tarp žaidimams skirto laiko ir žemesnio ar aukštesnio nei vidutinio intelekto. Tačiau įdomu tai, kad didelis televizoriaus ir vaizdo įrašų žiūrėjimo ar bendravimo internete laikas buvo šiek tiek susijęs su žemesniu intelekto lygiu tyrimo pradžioje.
Po dvejų metų stebėjimo rezultatai buvo dar labiau stebinantys. Vaikų, kurie būdami 10 metų žaidė daugiau vaizdo žaidimų, intelekto lygis labiausiai išaugo tiek tarp berniukų, tiek tarp mergaičių.
Teigiamas kompiuterinių žaidimų poveikis
Nors tradiciškai kompiuteriniai žaidimai asocijuojasi su neigiamomis pasekmėmis, moksliniai tyrimai atskleidžia ir teigiamų aspektų, susijusių su jų poveikiu žmogaus pažintinėms funkcijoms, socialiniams įgūdžiams ir emocinei būklei.
Pažintinių funkcijų lavinimas
Žaidžiant kompiuterinius žaidimus, lavėja įvairūs pažintiniai įgūdžiai. Veiksmo žaidimai gerina reakcijos laiką, dėmesio koncentraciją, vizualinį dėmesį ir gebėjimą vienu metu apdoroti kelis informacijos srautus. Strateginiai žaidimai skatina analitinį mąstymą, problemų sprendimą, planavimą ir išteklių valdymą. Daugelyje žaidimų reikia kruopščiai sekti instrukcijas, išskirti ir apdoroti informaciją iš žaidimo teksto. Matematiniai įgūdžiai svarbūs norint laimėti žaidimus, kurių eiga priklauso ir nuo išteklių valdymo. Vaizdo žaidimai netgi gerina atmintį, koncentraciją, skatina kūrybiškumą, gali padėti išmokti užsienio kalbų.
Motorikos ir koordinacijos gerinimas
Žaidžiant kompiuterinius žaidimus su konsolėmis, gerėja motorika, koordinacija, lavėja smegenų geba apdoroti informaciją iš skirtingų šaltinių.
Socialinių įgūdžių ugdymas
Šiuo metu rinkoje apstu žaidimų, sujungiančių žaidėjus iš viso pasaulio. Jie priversti bendrauti ir bendradarbiauti, kooperuotis tarpusavyje, ieškoti sprendimų. Skirtingos šalys, žemynai, rasės ir lytys susitelkia į vieną tikslą ir veikia kartu. Galime teigti, jog tokiu būdu keliamas ir tolerancijos vienas kitam lygis.
Emocinis atsipalaidavimas ir streso mažinimas
Priešingai nei manyta iki šiol, vaizdo žaidimai neretai padeda šalinti stresą, nuovargį, numalšina pyktį, įtampos sukeltą spaudimą galvoje. Viskas tik todėl, kad susitelkus į tikslą, vykdant užduotis, trumpam pamirštamas aplinkinis pasaulis, rūpesčiai mokykloje, darbe, atsipalaiduoja nervų sistema.
Savivertės kėlimas
Vaizdo žaidimai padeda kompleksuotiems, savimi nepasitikintiems žmonėms pelnyti daugiau pasitikėjimo. Įveikiant užduotis, įgyjant daugiau įgūdžių, kopiant į aukštesnius žaidimo lygmenis, kyla savivertė.
Tėkmės būsena
Žmogus, žaisdamas gerai sukurtus žaidimus, yra įmetamas į vadinamąją tėkmės būseną. Būdamas joje, jis pamiršta savo egzistenciją, pasineria į žaidimo procesą ir visas pasaulis nustoja aplink jį egzistavęs. Visgi toji tėkmės būsena psichologiškai labai sveika, jos metu susireguliuoja smegenų struktūra, ypač gerai veikti pradeda smegenų žievė, atsakinga už racionalių sprendimų priėmimą.
Galimas neigiamas kompiuterinių žaidimų poveikis
Nepaisant teigiamų aspektų, svarbu atkreipti dėmesį ir į galimą neigiamą kompiuterinių žaidimų poveikį, ypač jei žaidžiama per daug ir nekontroliuojamai.
Priklausomybė
Priklausomybė nuo žaidimų tikrai yra viena baisesnių priklausomybių, ją įveikti gana sudėtinga ir tam reikia daug valios. Reikia ir garsiai apie tai kalbėti, kurti socialinius ryšius, nes priklausomybė nuo žaidimų yra susijusi su sumažėjusiais socialiniais ryšiais. Reikėtų stengtis iš visų jėgų atkurti socialinius ryšius, draugystes, o pagalbos priemonių yra ir internete. Priklausomybes labai gerai įveikti padeda meditacija. Suaugusiajam pirmiausia reikia pripažinti, kad yra problema, o tuomet prasideda išėjimas iš priklausomybės.
Š. Vienė pastebi, kad kompiuteriniai žaidimai tikrai nelieka užmiršti, o šeimų, susiduriančių su šia problema, tendencingai daugėja. „Praktikoje vis dažniau tenka susidurti su vaikais ir paaugliais, kurie didžiąją savo laiko dalį praleidžia įnikę į kompiuterinius žaidimus. Kaip taisyklė, tokiais atvejais pirmiausia kreipiasi tėvai, kurie pastebi šią problemą. Lyginant šių atvejų kiekį šiandien ir prieš kokius penkerius metus, pastebiu, kad šiai dienai dėl kompiuterinių žaidimų besikreipiančių šeimų praktikoje tikrai daugiau“, - sako ji. Vis dėlto priklausomybe psichologė to vadint nedrįsta - pasak jos, vieningo sutarimo, kaip pavadinti šią problemą, kol kas nėra. „Šiai dienai šiuos sunkumus galima pavadinti probleminiu interneto/išmaniųjų technologijų naudojimu, kuris kenkia įprastiniam gyvenimui“, - priduria Š. Vienė.
Agresija
Jei pažaidi ir žaidimas turi neigiamą poveikį elgesiui, etinis svarstymas yra svarbus. Bet pats klausimas, kaip žaidimai veikia, labiau psichologinis. Tam skirtų tyrimų yra atlikta ir kol kas sutariama, kad žaidimai sukelia bent jau trumpalaikį agresyvumą.
Dažnai manoma, kad smurtiniai žaidimai turi didesnę žalą vaikų elgesiui ir vystymuisi, tačiau tai - ne visada tiesa. „Yra teorijų, kurios teigia, kad agresyvaus kompiuterinių žaidimų tipo pasirinkimas nebūtinai reiškia, kad tas žmogus linkęs į agresiją prieš kitus. Tai gali būti tam tikras atsipalaidavimo būdas, kai tokiu saugiu būdu išliejama vidinė įtampa, stresas ar nerimas. Vieni žmonės atsipalaiduoja skaitydami, kiti sportuodami, o yra ir tokių, kurie po 2 val. virtualaus įsitraukimo, jaučiasi pailsėję ir paleidę įtampą“, - paaiškino Š. Vienė, pridurdama, kad į kai kuriuos ženklus reikėtų reaguoti nedelsiant. „Jei tėvai pastebi, kad vaikas, žaisdamas konkrečius žaidimus, tampa agresyvesnis, reikėtų iš kart reaguoti. Šalia to dažnai vyrauja ir kitos problemos - vienatvė, nepritapimo jausmas, patyčios, skatinančios pasinerti į virtualią realybę“, - priduria ji.
Psichologė sako, kad norint įvertinti, ar žaidimas žalingas, reikia patyrinėti smulkesnes detales, žaidimo personažų tikslus. Jei tai tiesiog beprasmės kautynės, išryškinančios bereikšmį smurtą ir agresiją prieš niekuo dėta personažą, žaidimas gali turėti žalingą poveikį, tačiau ir tai nereiškia, kad vaikas pradės smurtauti. „Ne visada vaikas pats taps agresyvus ir smurtaus prieš kitus. Žala gali pasireikšti tiesiog išaugusia tolerancija smurtiniam elgesiui“, - sako Š. Vienė.
Ilgalaikis sėdėjimas prie kompiuterio
Š. Vienė pastebi, šie vaikai taip pat pasižymi prasta emocinė būsena ir pablogėjusiu elgesys. Labai svarbu ir tai, kad ilgos valandos prie ekranų gali turėti neigiamų pasekmių ir sveikatai. „Jie mažiau laiko būna lauke, jų fizinis aktyvumas yra menkesnis. Yra rizika patirti miego sutrikimų, nes įsitraukus į kompiuterinius žaidimus sudėtinga išlaikyti pastovų poilsio ir darbo ritmą. Yra tyrimų, kurie rodo, kad praleistas laikas žaidžiant kompiuteriu susijęs su prastėjančiais rezultatais ugdymo įstaigoje. Kuo stipresnis įsitraukimas į virtualius žaidimus, tuo prastesni mokymosi pasiekimai. Taip yra, nes dėl laiko trūkumo šie vaikai pradeda skirti mažiau dėmesio įprastai veiklai - pamokoms, mėgstamiems užsiėmimams, sportui, bendravimui su draugais“, - pasakoja Š. Vienė.
Žaidimų turinio įvertinimas
Tėvai turėtų atidžiai filtruoti žaidimų turinį, atsižvelgdami į vaiko amžių, brandą ir individualias savybes. Smurtiniai žaidimai, kuriuose yra šaudyklės, kraujas, atitinkami garsai ar vaizdo efektai, vaikui tikrai yra žalingi.
Žaidimų kūrėjų atsakomybė
B. Gelūnas svarsto apie didesnį atsakomybės priskyrimą kūrėjams ir teisinį reguliavimą.
Žaidėjų elgesys
Jei žaidėjas įžeidinėja kitą, apie tai gali būti pranešta administratoriui, tuomet bendruomenė vertina tokį žaidėjo elgesį.
Kaip užtikrinti sveiką požiūrį į kompiuterinius žaidimus?
Norint, kad kompiuteriniai žaidimai teiktų naudą, o ne žalą, svarbu laikytis tam tikrų rekomendacijų.
Laiko ribojimas
Svarbu riboti laiką, praleidžiamą prie kompiuterio, ir užtikrinti pusiausvyrą tarp virtualios ir realios veiklos. Specialistai rekomenduoja vaikams iki 2 metų amžiaus iš viso nežaisti elektroninėmis priemonėmis. Priešmokykliniame amžiuje kompiuteriniai žaidimai gali padėti geriau pasiruošti mokyklai, nes internete apstu įvairių lavinančių užduočių, tačiau laikas prie kompiuterio per dieną neturėtų viršyti valandos. Mokykliniame amžiuje rekomenduojama prie kompiuterio praleisti ne daugiau kaip pusantros - dvi valandas, o paaugliams realybėje derėtų praleisti ne mažiau laiko, nei praleidžiama virtualioje erdvėje, neįskaitant nakties miego.
Alternatyvios veiklos
Siekiant pusiausvyros tarp skaitmeninio ir realaus pasaulių, tėvams svarbu užtikrinti komunikaciją su vaiku jam išėjus iš virtualios aplinkos - išeiti kartu pasivaikščioti, pasikalbėti, žaisti stalo žaidimus, pasirūpinti kasdieniniais poreikiais, aplankyti artimus žmones, kai tai bus galima. Šeimoje svarbu būti drauge, ieškoti bendrų pomėgių ir pagarbiai domėtis vienas kito pasauliu.
Atviras bendravimas
Svarbu sukurti su vaiku ar paaugliu tokį ryšį, kad jis pasitikėtų suaugusiais ir pasipasakotų jiems apie tai, ką jis veikia virtualioje erdvėje bei nebijotų pasakyti, jei vyksta kažkas keisto.
Tėvų įsitraukimas
Psichologė rekomenduoja pažaisti drauge su vaiku jo mėgstamą kompiuterinį žaidimą ar bent smalsiai pabūti šalia, kol vaikas jį žaidžia.
Kada susirūpinti?
„Tikrai reikėtų susirūpinti, jei pastebite, kad jūsų vaiko ar paauglio laikas prie kompiuterinių žaidimų kenkia įprastai kasdienei veiklai - sutrinka miego ritmas, atsiranda nuovargis, irzlumas, atsisakoma anksčiau mėgiamų laisvalaikio leidimo būdų, hobių, prastėja mokymosi rezultatai, mažėja gyvų socialinių kontaktų“, - sako psichologė.
Svarbiausi, pasak jos, du aspektai - kiek laiko vaikas praleidžia prie kompiuterio, ir ką veikia. „Verta sunerimti, kai žaidimai užima daugiau nei puse viso laiko praleidžiamo prie technologijų. Ypač, jei šalia to pastebite, kad mažėja kitų interesų ir laisvalaikio leidimo būdų. Pagal rekomendacijas per dieną ne darbo ir ne mokymosi tikslais prie ekranų reikėtų praleisti iki 2 valandų. Jei virtualiame pasaulyje vaikui darosi įdomiau nei realiame, reikia ieškoti priežasčių“, - sako Š. Vienė.
Kaip susidraugauti su kompiuteriniais žaidimais?
Š. Vienė sako, kad svarbu pastebėti, kaip problema atsirado ir kas skatina ją didėti, o vėliau galima ir pasikalbėti su vaiku bei pasidalinti mintimis. Psichologė pastebi, kad negalima vaiko moralizuoti ar visiškai uždrausti laiką prie kompiuterio - pradėkite nuo paprasto pokalbio, paklauskite, kokia jo nuomonė, kas jį domina, kokius žaidimus žaidžia.
„Moralizavimas tikrai nepadės, greičiau pablogins situaciją. Kompiuterinių žaidimų tema namuose ims kelti įtampą tiek tėvams, tiek vaikui. Atsiras daugiau konfliktų, o problema liks. Sprendžiant problemą svarbu išlaikyti gerą tarpusavio santykį. Nerekomenduojama ir drausti laiką prie kompiuterio. Tai sukelia vaiko pyktį ir pasipriešinimą“, - patarė specialistė.
Š. Vienė taip pat pataria, atsižvelgiant į vaiko amžių, padėti jam susidaryti dienotvarkę, kuriame kartu suplanuotumėte, kiek laiko vaikas žaidžia, o kiek mokosi. „Svarbiausias tėvų darbas įtraukti vaiką ar paauglį į kitokią, kuo įvairesnę veiklą, bandyti jį sudominti bendrais užsiėmimais. Skatinti malonumą ir poilsį atrasti ne tik virtualiame, bet ir realiame pasaulyje“, - priduria ji.
Vis dėlto, jei problema nemažėja ar tik didėja, psichologė siūlo pasitarti su kitais tėvais, o, jei jaučiate poreikį, ir su specialistais. „Naudinga pasikonsultuoti su specialistais, nes dažnai tėvai sprendžiant problemą susiduria su bejėgiškumo ir nevilties jausmais.“
tags: #kompiuteriniu #zaidimu #poveikis #vaikams