Ar Vaikai Privalo Klausyti Savo Tėvų: Argumentai ir Perspektyvos

Įvadas

Šeimos santykiai yra vienas svarbiausių žmogaus gyvenimo aspektų. Vienas iš nuolatinių klausimų, kylančių šeimose, yra vaikų paklusnumas tėvams. Ar vaikai visada privalo klausyti savo tėvų? Šis klausimas yra sudėtingas ir daugialypis, apimantis tiek moralinius, tiek psichologinius aspektus. Straipsnyje nagrinėjami argumentai už ir prieš besąlygišką vaikų paklusnumą, atsižvelgiant į šiuolaikinės visuomenės iššūkius ir vertybes.

Tėvų Metai ir Diskusijos apie Tėvystę

Lietuvos pedagoginių psichologinių tarnybų vadovų asociacijos iniciatyva 2011 m. buvo paskelbti Tėvų metais. Ši iniciatyva skatino glaudesnį tėvų, ugdymo įstaigų ir kitų institucijų bendradarbiavimą. Buvo organizuojami įvairūs renginiai, skirti tėvams, vaikams ir pedagogams.

Mažeikių rajono pedagoginė psichologinė tarnyba, bendradarbiaudama su Mažeikių Senamiesčio pagrindine mokykla, suorganizavo vaikų ir tėvų diskusiją „XXI a. tėvai. Sunku ar lengva jais būti?“. Ši diskusija suteikė 7 klasės mokiniams ir jų tėvams galimybę iš arčiau pažvelgti į vieni kitų perspektyvas. Vaikai turėjo apginti poziciją, kad XXI a. tėvais būti sunku, taip tarsi pasimatuodami tėvų kailį ir įvertindami jų atsakomybę. Tuo tarpu tėvams tai buvo proga pozityviai pažvelgti į tėvystę.

XXI Amžiaus Tėvystės Iššūkiai

Diskusijos metu buvo paliesti įvairūs argumentai, kodėl tėvais būti XXI a. yra sudėtinga. Šiuolaikiniai paaugliai dažnai menkai save vertina, jaučia nerimą ir neturi aiškaus požiūrio į save. Tėvai, matydami tai, nerimauja ir nežino, kaip padėti savo vaikams.

Lytinis Švietimas

Viena iš dilemų, su kuriomis susiduria tėvai, yra lytinis švietimas. Šiuolaikinė vartotojiška visuomenė formuoja požiūrį į meilės santykius kaip į vartojimo nuostatą, o tėvai, instinktyviai norėdami apsaugoti savo vaikus, siekia išugdyti skaistumą ir drovumą. Tyrimai rodo, kad ankstyva seksualinė patirtis gali neigiamai paveikti paauglio psichoemocinę būseną, sukelti emocinę aklavietę, nusivylimą, depresiją ir net mintis apie savižudybę. Tačiau šiuolaikiniai vaikai nenori būti drovūs, nes tai nėra vertybė, jie nori būti lyderiais ir bet kokia kaina atkreipti į save dėmesį.

Taip pat skaitykite: Pilietybė pagal tėvus

Kita lytinio švietimo problema yra ta, kad tėvai dažnai nemoka arba gėdijasi kalbėti su vaikais apie šiuos dalykus. Retas kuris paauglystėje sulaukė kokybiško ir suprantamo mokymo apie vyro ir moters santykius, seksualumą ir su brendimu susijusius pokyčius. Apie tai kalbėti buvo gėdinga, nepriimtina ar net draudžiama, todėl dabar tėvams sunku pradėti šnekėti su savo vaikais.

Nuolatinis Pavyzdys

Sunku būti nuolatiniu pavyzdžiu savo vaikams. Tai įpareigoja nuolat stebėti save, savo mintis ir veiksmus tiek šeimoje, tiek už jos ribų. Tai sunkus darbas ir didžiulė atsakomybė, o kartais norisi tiesiog leisti sau jausti, kalbėti ir elgtis nevaržomai bei spontaniškai.

Nerimas Dėl Grėsmių

Tėvai nuolat jaučia nerimą dėl realių ar įsivaizduojamų grėsmių, tokių kaip vaikų narkomanija, piktnaudžiavimas alkoholiu, rūkymas, nusikalstama veikla, smurtas ir agresijos aukos. Dėl to kyla konfliktų tarp tėvų ir vaikų, nes vaikai nemato tokių grėsmių arba jų mastai atrodo mažesni. Siekdami emancipacijos, paaugliai pyksta dėl tėvų kontrolės ir draudimų, jaučiasi nesuprasti ir kaltina tėvus, kad dėl jų yra atstumiami bendraamžių.

Moters Padėtis Šeimoje

Šiuolaikinei moteriai šeima gali tapti pavergimo institucija, kurioje ji jaučiasi įkalinta. Moteris siekia būti įvertinta ne tik šeimoje, bet ir darbe, socialinėje aplinkoje, uždirbti, daryti karjerą ir kurti. Be darbinės veiklos, jai tenka nudirbti ir namų ruošos darbus, pamaitinti šeimą - ji negali nieko nedirbti. Visam tam reikia laiko ir energijos, kurių dažnai trūksta.

Skyrybos ir Emigracija

Daugybė šeimų skiriasi, o tai yra didžiulė krizė visiems šeimos nariams. Nors skyrybos jau nieko nestebina, tačiau neturėti tėčio ar vyro nėra kuo didžiuotis. Emigracija taip pat paveikia šeimas, kai tėvai ar mamos išvyksta ilgesniam ar trumpesniam laikui. Vaikai paliekami su vienu iš tėvų, seneliais, tetomis arba net vieni. Tėvai išgyvena didžiulę dilemą, nes reikia išgyventi ir aprūpinti vaikus, tačiau jie sumoka didelę kainą už gardesnį duonos kąsnį. Vaikai ilgisi, laukia tėvų, pyksta, kaltina, jaučiasi palikti, auga be tėvų, nutolsta ir praranda ryšį.

Taip pat skaitykite: Violetos Mičiulienės gyvenimo aprašymas

Auklėjimo Vienybė

Ugdymas ir auklėjimas šeimoje yra efektyviausias, kai tėvai sutaria šiais klausimais ir juos jungia vienybė. Tačiau dažnai nuomonės išsiskiria: mamai atrodo per griežta tėčio bausmė, tėvas neatkreipia dėmesio į dalykus, kurie atrodo reikšmingi mamai. Trūksta laiko laisvalaikiui ir abipusio susitarimo. Tėvai jautriai reaguoja, kai paaugliai vis rečiau išreiškia norą kur nors kartu nueiti ar veikti drauge. Sunku rasti laisvalaikio praleidimo formas, kurios džiugintų visus šeimos narius.

Meilės Išraiška

Sunku pasakyti „myliu“, ypač tėčiams. Pedagogai, daktarai ir žiniasklaida nuolat pataria: pasakyk, kad myli, kad jis tau svarbus, kad juo džiaugiesi. Apkabink, paglostyk, pabučiuok, pažiūrėk į akis, pasisodink ant kelių, prisiglausk. Tėvai sutinka, kad nepakankamai viso to suteikia vaikams, bet kaip perlipti per save?

Ekonominiai Sunkumai

Ekonominiai sunkmečiai materialiai apsunkino šeimų gyvenimą ir išryškino tėvų ir vaikų problemas, kai vaikai nori, o tėvai neturi galimybių duoti. Vaikai nori rengtis madingai, turėti gerą telefoną ir siekia pramogauti. Tėvai negali sau to leisti arba turi kažką paaukoti, kad nupirktų taip trokštamą „šiandienos žaisliuką“.

Vaikų Teisės ir Kontrolė

Šiandien vaikai labai gerai žino savo teises ir tai, ką tėvai privalo padaryti: pamaitinti, aprengti, garantuoti gerą psichinę ir fizinę sveikatą, rūpintis, kad vaikas augtų doras ir sąmoningas pilietis, prisiimti atsakomybę už vaiko elgesį. Tačiau sunku išlaikyti protingą kontrolę, kai augdamas vaikas jai visaip priešinasi. Vis sunku patikėti, kad vaikas po truputį tampa suaugusiuoju, tėvams jis vis dar vaikas. Paaugliai nuolat bando derėtis dėl ribų ir taisyklių, valgymo, aprangos, grįžimo namo ir tvarkymosi.

Argumentai Už Paklusnumą

Nepaisant visų iššūkių, egzistuoja svarių argumentų, kodėl vaikai turėtų klausyti savo tėvų:

Taip pat skaitykite: Efektyvūs sprendimai vaikų auklėjimui

Tėvų Patirtis ir Išmintis

Tėvai paprastai turi daugiau gyvenimo patirties ir gali padėti vaikams išvengti klaidų. Jų patarimai ir nurodymai dažnai yra pagrįsti rūpesčiu dėl vaiko gerovės. Dievo įsakyme gerbti tėvą ir motiną nėra jokių išimčių, ir pagarbai tėvams - jokių sąlygų. Apaštalo Pauliaus argumentas, kodėl derėtų puoselėti taikingus, pagarbius, klusnius santykius su tėvais yra toks: „ tai teisinga" ir „tai patinka Viešpačiui". Teisinga vaikui gerbti ir mylėti tėvus vien dėl to, kad buvo jų pradėtas ir jų dėka išvydo dienos šviesą. Be tėvų nebūtų ir jo.

Saugumo Užtikrinimas

Tėvai yra atsakingi už savo vaikų saugumą. Paklusnumas tėvų nurodymams gali apsaugoti vaikus nuo pavojų ir rizikos. Dažniausiai gąsdinimai, grasinimai iš lūpų išsprūsta tada, kai tą akimirką nieko protingiau sugalvoti nepavyksta. Pats baisiausias grasinimas vaikui yra pasakyti: „Jeigu neklausysi, paliksiu tave“, nes pirmuosius septynerius savo gyvenimo metus jis tiki kiekvienu tėvų žodžiu. Jeigu vaikui nesaugu likti vienam, reikia jam taip ir pasakyti.

Moralinių Vertybių Formavimas

Tėvai atlieka svarbų vaidmenį formuojant vaikų moralines vertybes. Paklusnumas padeda vaikams suprasti ir priimti teisingus elgesio principus. Biblija pirmiausia moko ugdyti pagarba grįstus santykius su tėvais ir tik po to - klusnumo, kaip natūralios pagarbos išraiškos. Originale žodis „gerbti" turi ir daugiau prasmių, kurios praplečia šio santykio suvokimą: tai ir branginti, vertinti, pripažinti ir rūpintis. Taigi pagarba yra aktyvi, ne pasyvi.

Pagarba Autoritetams

Mokymasis klausyti tėvų yra svarbus žingsnis ruošiantis gyvenimui visuomenėje, kurioje būtina gerbti įvairius autoritetus, tokius kaip mokytojai, darbdaviai ir įstatymai. Vaikus, gerbiančius tėvus, Dievas apdovanoja palaiminimo pažadu žemiškajam gyvenimui: „Kad tau gerai sektųsi ir ilgai gyventum žemėje".

Argumentai Prieš Besąlygišką Paklusnumą

Kita vertus, besąlygiškas paklusnumas gali turėti ir neigiamų pasekmių:

Autonomijos Slopinimas

Besąlygiškas paklusnumas gali slopinti vaiko gebėjimą savarankiškai mąstyti ir priimti sprendimus. Vaikai turi turėti galimybę reikšti savo nuomonę ir dalyvauti sprendimų priėmimo procese. Paauglystės uždavinys ir yra surasti savo autonomiją ir atsiskirti nuo tėvų. Tai nereiškia, kad tėvai tampa nebe tokie svarbūs - tiesiog jų vaidmuo tampa kitoks. Labai kviesčiau tėvus tokiu atveju būti vaikams atsvara, ieškoti kompromisų, su jais bendrauti. Kai vaikas impulsyvus, tėvų uždavinys būti ta atsvara, tėvai turėtų kviesti vaiką apmąstyti jo norą, kelti klausimus ir gerbti jo troškimą savirealizuotis. Vaiko mintys, kūnas - tai ne tėvų, o išskirtinai jo nuosavybė - šito tėvai neturėtų pamiršti.

Emocinis Uždarumas

Jei vaikai jaučiasi, kad jų nuomonė nėra vertinama, jie gali užsisklęsti ir nustoti dalintis savo mintimis ir jausmais. Būtent paauglystės laikotarpiu tokia išryškėjanti tėvų nuostata - vaikas yra mano dalis, jo mintys, norai ir lūkesčiai būtinai turi sutapti su manaisiais - tampa trikdžiu normaliems tarpusavio santykiams. Kai tėvai laiko vaiką savo nuosavybe, kibirkštys ir konfliktai santykiuose neišvengiami. Vaikas turi teisę turėti savo nuomonę, kuri nebūtinai sutampa su tėvų, taip pat turi teisę priimti sprendimus, kurie nepatinka tėvams, tik reikia apie tai diskutuoti.

Manipuliavimo Rizika

Tėvai, reikalaujantys besąlygiško paklusnumo, gali piktnaudžiauti savo valdžia ir manipuliuoti vaikais. Toks elgesys gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių vaiko psichikai. Tai draudimas perdėtam rūstumui auklyboje, neišmintingai iškeltiems reikalavimams, piktnaudžiavimui valdžia, neteisingumui, nesąžiningumui, šališkumui kitų vaikų šeimoje atžvilgiu, nuolatiniams priekaištams ir smerkimams, vaiko žeminimui, nedėmesingumui jo poreikiams, jausmams.

Nepasitikėjimas Savimi

Vaikai, kurie nuolat privalo klausyti tėvų, gali prarasti pasitikėjimą savo jėgomis ir gebėjimais. Jiems gali būti sunku savarankiškai spręsti problemas ir pasiekti savo tikslus.

Tėvų Autoritetas ir Paauglystė

Tėvų autoritetas paauglystės laikotarpiu silpsta, jų vietą vaiko gyvenime užima draugai, vyresni lyderiai, pusbroliai, pusseserės. Kaip tėvams susitaikyti, kad jie tarsi dabar nustumiami nuo pjedestalo? Tėvai turėtų žinoti ir ruoštis tam, kad paauglystėje vaikas juos tarsi pastums į šoną, tikrins tėvus, jų meilę ir atsidavimą. Išmintingi tėvai supranta, kad paaugliui labai didele pagalba tampa tie neutralūs suaugusieji - mokytojai, treneriai ir kt. Klaidinga būtų manyti, kad paauglystės laikotarpiu tėvai vaikui tampą nesvarbūs. Atvirkščiai - jie ypač svarbūs, tiesiog jų santykis su paaugliu turi pasikeisti, jie turi remtis bendradarbiavimo principu.

Kaip Kalbėtis su Paaugliu?

"Mes žinokit tiek kalbamės su vaiku, bet negirdi niekaip“ - tikėtina, kad daug tėvų yra šią frazę pasakę, o daugybė ugdymosi poreikių specialistų ją girdėję. Pirmiausia, pradėkime nuo to, kad pokalbis vyksta tarp dviejų lygiaverčių dalyvių, kur abu gali rinktis, kada ir apie ką kalbėti, ir girdimi abu balsai. Tikras pokalbis susideda iš galimybės saugiai nesutikti su pašnekovo nuomone, išklausymo ir kito nuomonės apsvarstymo, tinkamo laiko pasirinkimo, empatijos pašnekovui.

Pokalbis su paaugliu nėra „misija pasakyti savo“. Tai - procesas, kuriame bandoma susitikti su kitu žmogumi, o ne jį perauklėti. Tikras pokalbis prasideda ne nuo noro pasakyti, bet nuo noro išgirsti. Todėl gali praversti perėjimas nuo ”tu” į kalbėjimą apie save. Jei siekiame, kad paaugliai su mumis kalbėtųsi, pirmiausia turime parodyti, kad jų žodžiai bus girdimi, jų nuomonė turės svorį, o „ne“ bus priimamas kaip galiojantis atsakymas, ne kvietimas ginčytis.

tags: #ar #vaikai #privalo #klausyti #savo #tevu