Šeimos sukūrimas ir vaikų auginimas - vienas svarbiausių gyvenimo etapų, kupinas džiaugsmo, iššūkių ir atsakomybės. Viena esminių tėvų pareigų - užtikrinti savo vaikų gerovę, įskaitant ir materialinį išlaikymą. Deja, gyvenime pasitaiko situacijų, kai tėvai pasuka skirtingais keliais, tačiau jų pareiga rūpintis vaikais niekur nedingsta. Būtent čia į svarbą iškyla alimentų, arba vaiko išlaikymo, klausimas.
Šiame straipsnyje siekiama išsamiai ir suprantamai aptarti alimentų priteisimo, mokėjimo ir išieškojimo tvarką Lietuvoje, atsakyti į dažniausiai kylančius klausimus ir suteikti naudingos informacijos tėvams, susiduriantiems su šia situacija.
Kas yra alimentai ir kam jie reikalingi?
Alimentai - tai periodinės ar vienkartinės piniginės lėšos, skirtos nepilnamečio vaiko (o tam tikrais atvejais ir pilnamečio) būtiniausiems poreikiams tenkinti, kai vienas iš tėvų (arba abu) negyvena kartu su vaiku ir tiesiogiai nedalyvauja jo kasdieniame išlaikyme. Tai nėra bauda ar dovana kitam iš tėvų, o vaiko teisė gauti reikiamą materialinę paramą iš abiejų tėvų, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykių.
Pagrindinis alimentų tikslas - užtikrinti, kad vaiko gyvenimo sąlygos iš esmės nesikeistų dėl tėvų skyrybų ar gyvenimo atskirai. Vaikas turi teisę į jam įprastą aplinką, ugdymą, sveikatos priežiūrą, laisvalaikį ir kitus poreikius, o tėvai privalo solidariai prisidėti prie šių poreikių tenkinimo pagal savo galimybes.
Teisinis pagrindas ir tėvų pareigos
Lietuvos Respublikos įstatymai, ypač Civilinis kodeksas, aiškiai įtvirtina abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši pareiga yra besąlygiška ir nepriklauso nuo to, ar tėvai yra susituokę, išsiskyrę, ar niekada negyveno kartu. Net ir nutrūkus santuokai ar partnerystei, tėvystės ryšys ir iš jo kylančios pareigos išlieka. Nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems asmenims, ar ne, jie privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. Įtakos neturi ir tai, su kuriuo iš tėvų yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Todėl labai svarbu žinoti, kiek abu tėvai turi skirti pinigų vaikui kas mėnesį, kada suma gali būti mažesnė ir didesnė bei kaip atgauti pinigus iš pareigos vengiančio tėvo.
Taip pat skaitykite: Išlaikymo prievolė: vaikų atsakomybė prieš tėvus.
Svarbu pabrėžti, kad pareiga išlaikyti vaiką yra abipusė. Nors dažniausiai alimentus moka tas iš tėvų, su kuriuo vaikas nuolat negyvena, teismas visada vertina abiejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, taip pat prisideda prie jo išlaikymo, teikdamas kasdienę priežiūrą, rūpestį ir materialines gėrybes.
Atsisakyti vaiko išlaikymo pinigų draudžiama. Pasak Liucijos Jankoitės, „CEE Attorneys“ advokatės, „Tėvams gyvenant kartu, nesvarbu santuokoje ar ne, klausimų dažniausiai dėl vaiko išlaikymo nekyla. Paprastai diskusijų kyla tuomet, kai tėvų keliai išsiskiria ir vaikas lieka gyventi su vienu iš jų. Jei santuoka nutraukiama, nepilnamečio vaiko išlaikymas privalo būti aptartas skyrybų metu. Tas, su kuriuo nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, negali atsisakyti išlaikymo vaikui, nes tai pinigai, skirti vaikui, o ne jam. Išlaikymas privalo būti nustatytas, kitaip teismas santuokos nenutrauks, nes bus pažeidžiami vaiko interesai “.
Ekspertė priduria, kad tėvams, kurie nebuvo susituokę, pasukus skirtingais keliais nustatyti išlaikymo nėra privaloma. Tačiau visuomet rekomenduotina tą padaryti, nes taip apsaugomi tiek vaiko interesai, tiek abiejų tėvų. Tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, visada žinos kada ir kokią sumą gaus vaiko išlaikymui. Rekomenduojama sutarti dėl vaiko išlaikymo taikiai, nes taip sutaupoma tiek laiko, tiek tėvų pinigų.
Kaip nustatomas alimentų dydis?
Vienas jautriausių ir daugiausiai ginčų keliančių klausimų - alimentų dydis. Nėra vienos formulės, kuri tiktų visoms situacijoms. Teismas, spręsdamas dėl alimentų dydžio, atsižvelgia į keletą esminių veiksnių:
- Vaiko poreikiai: Tai apima ne tik būtiniausias išlaidas (maistas, drabužiai, būstas, komunalinės paslaugos), bet ir ugdymo (mokykla, darželis, būreliai), sveikatos priežiūros (vaistai, gydytojų konsultacijos, sveikatinimo procedūros), laisvalaikio, poilsio ir kitas specifines, individualias vaiko reikmes, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatos būklę, gabumus. Civiliniame kodekse įtvirtinta, kad vaikui skiriamo išlaikymo suma turi būti proporcinga jo poreikiams bei užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Tam turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad abu tėvai turi užtikrinti vaikui tokias materialines sąlygas, kokias patys turi.
- Tėvų turtinė padėtis: Vertinamos abiejų tėvų gaunamos pajamos (darbo užmokestis, individualios veiklos pajamos, dividendai, nuoma ir kt.), turimas turtas (nekilnojamasis turtas, transporto priemonės, vertingi daiktai, santaupos), taip pat turimi finansiniai įsipareigojimai (paskolos, kiti išlaikomi asmenys). Svarbu ne tik oficialios pajamos, bet ir reali tėvų finansinė būklė. Jei įtariama, kad tėvas ar motina slepia pajamas ar turtą, teismas gali imtis priemonių tikrajai padėčiai nustatyti. Advokatė atkreipia dėmesį, kad nustatant paties išlaikymo dydį atsižvelgiama į keletą kriterijų: vaiko amžius, laikas, kurį vaikas praleis su išlaikymą mokančiu tėvu/motina, vaiko sveikatos būklė, vaiko gabumai ir polinkiai.
- Proporcingumas ir protingumas: Alimentų dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Jis negali būti toks, kad vienam iš tėvų neliktų lėšų minimaliems savo poreikiams tenkinti, tačiau kartu turi užtikrinti vaikui visavertį vystymąsi. Išlaikymo dydis negali būti didesnis nei tėvai išgali mokėti. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį - visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius.
Minimalus alimentų dydis nėra griežtai įstatymu nustatytas, tačiau teismų praktikoje dažnai orientuojamasi į Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą (MMA) ar tam tikrą jos dalį kaip atskaitos tašką, ypač vertinant būtiniausius vaiko poreikius. Šiuo metu nepilnamečio vaiko vieno mėnesio išlaikymo orientacinis dydis (iš abiejų tėvų bendrai) yra viena minimali mėnesio alga „į rankas“. Iš šios sumos atimami „vaiko“ pinigai, kuriuos moka SODRA. Šis dydis siejamas su būtiniausių vaiko poreikių tenkinimu, tačiau sprendžiant dėl nepilnamečio poreikių, prioritetas taikytinas ne tik būtiniausių, bet ir jo specialiųjų poreikių tenkinimui. Vis dėlto, kiekvienas atvejis yra individualus.
Taip pat skaitykite: Alimentų mokėjimo atsisakymas
Tėvai gali dėl alimentų dydžio susitarti taikiai, sudarydami notariškai tvirtinamą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ar vaiko išlaikymo sutartį. Besiskiriantys tėvai gali sudaryti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir joje sutarti dėl vaiko išlaikymo dydžio bei mokėjimo tvarkos. Teismas gali atsisakyti tvirtinti sutartį, jei išlaikymo dydis ar mokėjimo tvarka prieštarauja vaiko interesams, pavyzdžiui, sutartas išlaikymas yra per mažas. Jei sutarti geruoju nepavyksta, išlaikymo dydį bei tvarka nustato teismas ginčo teisena - vienam iš tėvų reiškiant ieškinį. Jei santykius nutraukia nesusituokę tėvai, taip pat yra dvi galimybės - susitarti taikiai arba eiti teismo keliu. Taikaus susitarimo atveju, tėvai sudaro taikos sutartį, kurioje susitaria dėl išlaikymo dydžio ir mokėjimo tvarkos, bei teikia ją tvirtinti teismui. Jei sutarti nepavyksta, vienas iš tėvų gali kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti išlaikymą. Kreiptis gali ir tas iš tėvų, kuris prašo išlaikymo vaikui (su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta), ir tas, kuris tą išlaikymą turi mokėti. Jei susitarti nepavyksta, šį klausimą sprendžia teismas.
Liucija Jankoitė sako, kad „Paprastai tėvai sudaro vaiko poreikių lentelę, į kurią įtraukiamos visos vaiko išlaidos (dalis buto nuomos, dalis komunalinių mokesčių, sveikatos priežiūra, mokymasis ir mokymosi reikmės, būreliai, stovyklos, korepetitoriai, papildomas lavinimas, maistas ir maitinimasis mokykloje, drabužiai ir avalynė, higienos priemonės, buitinės prekės, visuomeninis transportas ar kuras, internetas ir telefonas, laisvalaikis ir atostogos, žaislai, stambūs pirkiniai) ir susitaria, kuris iš tėvų kokia dalimi prisidės prie tų išlaidų padengimo. Paprastai tėvai vaiko poreikius tenkina lygiomis dalimis - po 50 proc. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik išimtiniais atvejais, kuomet vieno iš tėvų finansinė padėtis yra ženkliai blogesnė nei kito“.
Jei vaiko išlaikymo dydis siekia orientacinį, o prašomas priteisti išlaikymas iš tėvo / motinos siekia pusę šios sumos, ar yra didesnis, jis turi būti patvirtintas dokumentais ir teismo paprastai laikomas atitinkančių vaiko interesus. Tuo tarpu mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi didesnių materialinių galimybių.
Nustatytas išlaikymas yra mokamas į to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, banko sąskaitą. Tačiau tai nėra jo pinigai, tai vaiko pinigai, kuriuos jis valdo uzufrukto teise. Pinigai yra skirti vaiko išlaikymui ir gali būti išleisti tik vaiko poreikių tenkinimui.
Alimentų mokėjimo formos
Dažniausiai alimentai mokami periodinėmis piniginėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės. Tačiau įstatymai numato ir kitas galimybes:
Taip pat skaitykite: Žaislai mažiesiems tyrinėtojams
- Vienkartinė išmoka: Galima susitarti arba teismas gali priteisti sumokėti visą išlaikymo sumą iš karto, ypač jei yra pagrįstų abejonių dėl periodinių mokėjimų ateityje.
- Turto perdavimas: Vietoj piniginių mokėjimų ar kaip jų dalį, galima susitarti dėl konkretaus turto (pvz., nekilnojamojo turto dalies) perdavimo vaiko nuosavybėn. Toks susitarimas turi būti patvirtintas teismo.
- Kombinuotas būdas: Galimas ir derinys, pavyzdžiui, dalis sumokama periodiškai, o dalis padengiama vienkartine išmoka ar turtu.
Pasirinkta forma turi geriausiai atitikti vaiko interesus ir užtikrinti stabilų bei pakankamą jo išlaikymą.
Alimentų dydžio keitimas
Gyvenimo aplinkybės keičiasi, todėl gali kisti tiek vaiko poreikiai, tiek tėvų finansinės galimybės. Jei po teismo sprendimo ar tėvų sudarytos sutarties dėl alimentų iš esmės pasikeičia aplinkybės, bet kuri šalis (tėvas, mokantis alimentus, arba tėvas, su kuriuo gyvena vaikas) gali kreiptis į teismą dėl alimentų dydžio pakeitimo (padidinimo arba sumažinimo).
Teismo nustatytas vaiko išlaikymas gali būti keičiamas bendru tėvų sutarimu. Tokiu atveju tėvai sudaro taikos sutartį, kurią teikia tvirtinti teismui. Jei sutartis neprieštarauja vaiko interesams, teismas ją patvirtina. Jei susitarti taikiai dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nepavyksta, bet kuris iš tėvų gali kreiptis į teismą su prašymu pakeisti (padidinti arba sumažinti) anksčiau nustatytą išlaikymo dydį.
Esminėmis aplinkybėmis gali būti laikoma:
- Vieno iš tėvų pablogėjusi ar pagerėjusi turtinė padėtis (pvz., prarastas darbas, sunki liga, neįgalumas arba, atvirkščiai, gautas didelis palikimas, pradėtas labai pelningas verslas).
- Pasikeitę vaiko poreikiai (pvz., pradėjus lankyti brangesnę mokyklą, atsiradus specifinių sveikatos problemų, reikalaujančių papildomų išlaidų, arba, atvirkščiai, vaikui pradėjus gauti stipendiją ar savarankiškų pajamų).
- Kitos svarbios aplinkybės (pvz., vienam iš tėvų gimsta kitų vaikų, kuriuos taip pat reikia išlaikyti).
L. Jankoitės teigimu, tokie pasikeitimai turi būti esminiai. Pavyzdžiui, išlaikymą teikiantis tėvas tampa neįgaliu ir jo pajamos sumažėja kelis kartus (jis nedirba ir gyvena iš neįgalumo išmokos). Tačiau jei tėvas neteko darbo, tačiau jo galimybės jį susirasti nėra pasikeitusios ir darbo netekimas, tikėtina, yra laikinas, teismas išlaikymo nemažins. Arba išlaikymą teikiantis tėvas gauna didelį palikimą/jo pajamos padidėja kelis kartus dėl pasikeitusio darbo. Taip pat, jei vaikui diagnozuojama liga, kuri reikalauja papildomų išlaidų. Tokiu atveju, teismas, tikėtina, išlaikymo sumą padidintų.
Dažnai kyla klausimas - ar galima sumažinti išlaikymo dydį, jei atsiranda nauji įsipareigojimai (paimama paskola, gimsta nauji vaikai). Paprastai atsakymas neigiamas. Paskolos gavimas teismo nelaikomas finansinės padėties pablogėjimu, nes ją dažniausiai lydi ir naujo turto atsiradimas (paskola paimama turtui įsigyti), tai - savanoriškas savo turtinės padėties koregavimas. Nauji vaikai ir prievolė juos išlaikyti irgi dažniausiai nelaikomi pakankama priežastimi. Nes asmuo, planuodamas naujus vaikus, turi įvertinti ir savo jau turimus įsipareigojimus esamiems vaikams.
Teismas iš naujo vertins visas aplinkybes ir priims sprendimą, atitinkantį pasikeitusią situaciją ir vaiko interesus.
Pavyzdys iš teismų praktikos
Advokatų kontora Win & Law Simonavičius ir partneriai atstovavo klientei dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo padidinimo. Pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams, vaiko motina (ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydį ir iš atsakovo priteisti po 350 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo iki vaiko pilnametystės.
Teismas, įvertinęs Advokatų kontoros Win & Law pateiktus įrodymus, konstatavo, kad įvertinus nurodytas vaiko poreikių sumas, neturi pagrindo manyti, kad ieškovės nurodyti vaiko būtini poreikiai būtų neatitinkantys ekonominės realybės, vaiko amžiaus, būtinųjų bet kurio vaiko poreikių, todėl šių įrodymu visuma nusprendė priteisti vaikui išlaikymą po 300 Eur.
Išlaikymo dydžio didinimo pagrindai
Šalyje nuolat augant pragyvenimo lygiui, didėjant tiek prekių, tiek paslaugų kainoms, išsiskyrę tėvas arba motina, su kuriuo lieka gyventi vaikas po santuokos nutraukimo, neretai susiduria su priteisto išlaikymo dydžio nepakankamumo problema, kai kito vieno iš tėvų mokamo išlaikymo dydis yra neproporcingai mažas, atsižvelgiant į ilgainiui didėjančius vaiko poreikius bei augantį pragyvenimo lygį šalyje.
Gera žinia yra ta, kad priteisto vaikui išlaikymo dydis nėra kažkoks absoliutus ar nekeičiamas, atvirkščiai, jis gali būti keičiamas, atsižvelgiant į išaugusius vaiko poreikius, kainų kilimą, tėvų turtinės padėties pasikeitimą. Tad aukščiau nurodytoje situacijoje vienas iš tėvų, su kuriuo liko gyventi vaikas, turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio vaikui pakeitimo (padidinimo), savo prašymą grįsdamas išaugusiais vaiko poreikiais.
Teismui reikia pateikti tokį reikalavimą pagrindžiančius įrodymus. Kai kurios aplinkybės, kaip, pavyzdžiui, vaiko kasdieninių poreikių arba kainų šalyje padidėjimas, gali būti savaime suprantamos ir nereikalauti papildomų įrodymų, o kai kurios individualios aplinkybės, kaip, pavyzdžiui, vaiko specialūs poreikiai, tėvų turtinės padėties pasikeitimas, reikalauja jų pagrindimo teikiamais įrodymais, kuriuos teismas kiekvienu atveju vertina individualiai kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis bei kitais įrodymais byloje.
Į kokias aplinkybes atsižvelgia teismai, vertindami išlaikymo pakeitimo būtinumą?
Teismai, nagrinėdami bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pripažįsta, kad tais atvejais kai išlaikymo sumos dydis buvo nustatytas seniai, kai vaiko poreikiai buvo nedideli, priteisto išlaikymo neužtenka, nes viskas ženkliai pabrango. Vaikas auga, auga ir poreikiai.
Teismai savo praktikoje pažymi, kad pagal LR CK 3.201 str. 1 d. teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Sistemiškai aiškinant LR CK 3.201 str., darytina išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ne tik iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, bet ir nepilnamečių vaikų poreikiams.
LR CK 3.192 str. 3 d. nustato, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausias Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013 yra pažymėjęs, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis pajamomis.
Taigi, vadovaujantis teismų praktika, pažymėtina, kad vaiko poreikių padidėjimas yra esminis rodiklis, sudarantis pagrindą didinti priteisto išlaikymo dydį ir šiuo atveju tėvų pajamų reikšmė yra antraeilė. Kai vaiko poreikiai padidėja, o tėvų turtinė padėtis išlieka nepakitusi arba pablogėja, teismas, atsižvelgdamas į vaiko poreikių prioritetą, gali padidinti išlaikymo dydį.
Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikomas užtikrinančiu vaiko būtinus poreikius
Šiuo atveju atsakymas slypi taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, kurioje laikomasi pozicijos, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
LAT taip pat pažymėjo, kad mažesnis išlaikymas (mažiau negu pusė MMA) teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Šiuo atveju yra būtina teismui pristatyti įrodymus, pagrindžiančius šias aplinkybes. Tačiau paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.
Mažesnis išlaikymo dydis gali būti priteisiamas įrodžius, kad egzistuoja ypatingos aplinkybės, dėl kurių nurodyto dydžio išlaikymas būtų objektyviai neįmanomas. Taigi, atsakovui nesutinkant su ieškinio reikalavimu dėl pusės MMA dydžio išlaikymo priteisimo, jis teismui turi pateikti dokumentus, pagrindžiančius itin sunkią jo turtinę padėtį arba sveikatos būklę bei pagrįsti šių aplinkybių išskirtinumą. Tačiau, pavyzdžiui, išskirtinėmis nebus pripažintos aplinkybės, jeigu vaiko tėvas nedirba savo pasirinkimu ir nededa pastangų susirasti darbą pagal turimus įgūdžius. Šios aplinkybės neatleidžia jo nuo pareigos teikti išlaikymą vaikui.
Alimentų indeksavimas
„Alimentai turėtų būti perskaičiuojami kasmet, vasario mėnesį, atsižvelgiant į padidėjusį vartotojų kainų indeksą. Šiais metais alimentų suma turėtų būti dauginama iš 121,7 vartotojų kainų indekso ir gauta suma dalijama iš 100. Taip gausime alimentų dydį, kuris turėtų būti mokamas po indeksavimo. Taigi alimentai didėja kasmet, jei vartotojų kainų indeksas yra lygus arba didesnis nei 101“, - aiškina teisininkė Evelina Kiznė ir priduria, kad alimentų indeksavimas įtvirtintas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas, todėl padeda apsaugoti vaikus nuo pasikeitimų rinkoje. Advokatė tikslina, kad indeksavimą ir alimentus perskaičiuoti turėtų tas iš tėvų, kuris teikia išlaikymą savo vaikams. „Pavyzdžiui, jeigu tėtis perveda kiekvieną mėnesį išlaikymo sumą, skirtą vaikui, vadinasi, jau vasario mėnesį jis turi perskaičiuoti alimentų sumą ir teikti ją didesnę. Jeigu jis to nepadaro, tuomet mama gali reikalauti gražiuoju teikti didesnį išlaikymą. Nepavykus susitarti, mama gali kreiptis į teismą ir prašyti išduoti vykdomąjį raštą byloje, kurioje buvo priteisti alimentai, ir šį raštą pateikti antstoliams. Tai nėra teismo sprendimo keitimas, tiesiog išduodamas dokumentas antstoliui, kuris gali priverstinai vykdyti teismo sprendimą ir reikalauti iš skyriumi gyvenančio tėvo didesnės išlaikymo sumos“, - aiškina specialistė ir priduria, kad pastaruoju metu vis daugiau susiduria su klientais, kurie kreipiasi dėl alimentų indeksavimo klausimų.
Ką daryti, jei alimentai nemokami? Alimentų išieškojimas
Deja, ne visi tėvai sąžiningai vykdo savo pareigą mokėti alimentus. Jei tėvas ar motina vengia mokėti priteistus alimentus, kita šalis turi teisę kreiptis dėl priverstinio jų išieškojimo.
Procesas paprastai vyksta taip:
- Kreipimasis į antstolį: Turint teismo sprendimą ar notaro patvirtintą sutartį dėl alimentų, reikia kreiptis į antstolį. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo vykdyti teismų sprendimus.Keli tūkstančiai naujų išieškotojų kasmet kreipiasi pagalbos į antstolius, kad priverstų šeimą palikusį tėvą ar motiną materialiai prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Jei keletą mėnesių išlaikymo išmoka visai nemokama arba sumokama ne visa suma, kreipimosi dėl priverstinio išeškojimo vertėtų neatidėlioti, ypač - jei savo priedermės vaikams nevykdantis asmuo turi ir daugiau skolų. Jei vykdomasis dokumentas skaitmeninis, išieškotojas jį savarankiškai įkelia į Antstolių informacinę sistemą, portale www.antstoliai.lt . Jei tai rašytinis (popierinis) vykdomasis dokumentas, jį reikėtų pateikti Lietuvos antstolių rūmams suskaitmeninimui ir įkėlimui į Antstolių informacinę sistemą. Nemokėjimą patvirtinančių įrodymų išieškotojas pateikti neprivalo.
- Antstolio veiksmai: Antstolis imasi priverstinio išieškojimo priemonių:
- Areštuoja skolininko banko sąskaitas.
- Nukreipia išieškojimą į skolininko darbo užmokestį ar kitas pajamas.
- Areštuoja ir parduoda skolininko turtą (kilnojamąjį ir nekilnojamąjį).
- Gali taikyti kitas poveikio priemones, pavyzdžiui, teisės vairuoti transporto priemones apribojimą (tam tikromis sąlygomis).
- Alimentų atgavimas atgaline tvarka: Jeigu jau įvyko skyrybos, buvo priteistas išlaikymas, tačiau buvęs sutuoktinis ar sutuoktinė nemoka alimentų, reikėtų kreiptis į teismą ir prašyti išduoti vykdomąjį raštą. Išdavus šį raštą galima kreiptis į antstolius, kad alimentai būtų išieškoti, tad alimentai gali būti atgaunami atgaline tvarka. Jei alimentai nebuvo mokami kurį laiką ir dar tik planuojama kreiptis į teismą dėl jų priteisimo, svarbu žinoti, jog tokiu atveju galima prašyti priteisti išlaikymą ne daugiau kaip už trejus metus. Kalbant apie išlaikymo mokėjimo terminą, tėvai gali susitarti, kurią dieną bus pervedamas išlaikymas ir, pavyzdžiui, jį numatyti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje. Įstatymas nenumato konkrečios mėnesio dienos, kada reikėtų mokėti išlaikymą, tačiau jei tėvai nėra susitarę dėl konkrečios mėnesio dienos, tai reikėtų padaryti (pervesti pinigus) ne vėliau kaip iki paskutinės mėnesio dienos.
Jei skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti alimentus, arba jo gyvenamoji vieta nežinoma, situacija tampa sudėtingesnė.
#