Vaikystė - tai ne tik mokymosi, bet ir poilsio metas. Straipsnyje aptarsime, kaip padėti vaikams išmokti kokybiškai ilsėtis, atsižvelgiant į jų individualius poreikius ir amžių.
Vaikų Teisė Į Poilsį
Vaikas turi teisę ne tik mokytis, bet ir pailsėti. Dar neprasidėjus mokslo metams, šeimos planuoja vaikų laisvalaikį. Tačiau svarbu, kad laisvalaikis būtų tikras poilsis, o ne dar vienas įtemptas užsiėmimas.
Kaip Vaikai Ilsisi?
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologė Jūratė Marcinkevičienė pastebi, kad dažnai po pamokų vaikai vežami į būrelius, kurie ne visada yra poilsis. Tėvai skuba apkrauti vaikus klausimais ir užduotimis. Tačiau ar tai yra poilsis? Reikėtų paklausti vaiko, kaip jis nori ilsėtis.
Vienam vaikui poilsis yra pagulinėjimas, spalvinimas - veikla, kuri nereikalauja protinio ir fizinio įsitempimo. Suaugusieji gali matyti "nieko neveikimą", o vaikui "panirimas" į save leidžia pailsėti psichikai. Negalima ignoruoti vaiko sakymo, kad pavargo. Blogiausia atsakyti: "nuo ko pavargai, juk tik trys pamokos buvo, ir tai ne matematika". Taip vaikas sumenkinamas. Gal jis pavargo klausydamas mokytojos, nesuprato, kas dėstyta. Kiekvienas vaikas savaip pakelia fizinį, protinį ir emocinį krūvį. Kas suaugusiam lengva, vaikui gali būti sunku - net pramogų vietose matome "besispyriojančius" net paaugusius vaikus, informacijos gausa vaiką vargina.
Mažesni vaikai, darželinukai, nemoka žodžiais išsakyti nuovargio ir jo priežasčių. Darželyje juk taip pat vyksta intensyvus ugdymo procesas, nesvarbu, kad tai vyksta per žaidimą. Mažylį reikia stebėti - kodėl irzlus ar mieguistas, ir iš to daryti išvadas: gal vaiką panešioti ar leisti pabūti vienam, o ne po darželio skubinti į anglų kalbos pamokėlę ar baseiną. Vyresni vaikai moka išsakyti nuovargį, pasirinkti poilsio būdą: pagulinėti, panaršyti internete, gal pasigaminti mėgstamą patiekalą.
Taip pat skaitykite: Pilietybė pagal tėvus
Būreliai: Poilsis ar Pareiga?
Psichologė pabrėžia, kad būreliai vaikui ne visada yra poilsis, nes čia irgi tenka mokytis, įtempti protą ir fizines jėgas. Būreliai - veiklos keitimas, čia nėra namų darbų (ne visada), nėra vertinimų (taip pat ne visada). Yra intensyvios popamokinės veiklos: muzikos pamokos, šokiai, sportas, kur reikia rezultatų. Tai vertinčiau kaip aktyvų laisvalaikį. Jeigu vaikas patenkintas, "pravėdina" galvą, vadinčiau poilsiu nuo kitos veiklos, pvz. mokyklos, bet reikia atsižvelgti, ar vaikui ši veikla pareiga, ar malonumas. Negalima jo versti "ilsėtis", kaip jam nemalonu. Ypač blogai, kai tėvai taip realizuoja save: vaikas nori šokti, o tėvas verčia lankyti boksą. Taip tėvai turi lūkesčių, ignoruodami vaiko savitumą, jis to būrelio lankymą mato kaip pareigą, bijo nuvilti tėvus. Tėvai turi matyti vaiko savastį, pvz. judriam vaikui didesnį malonumą teiks sportas, galimybė "išsikrauti" fiziškai nei piešimas.
Nuobodulys Skatina Kūrybiškumą
Psichologė siūlo kūrybiškai žvelgti į vaiko nuobodžiavimą, kai jo nedomina būreliai, kai mažesnieji vaikai ignoruoja, tėvų manymu, net itin gerus žaislus. Iš nuobodulio kyla kūrybiškumas. Suaugęs žmogus pasakojo apie vaikystę kaime pas senelius, kur buvo nuobodu, nes su vaiku užsiimti jie neturėjo laiko. Vaiką jie tik daug kur vesdavosi kartu, t.y. užtikrino jam fizinį saugumą, bet ne edukacijas. Taip dešimtmetis berniukas iš medžio žievių susigalvojo daryti laivelius, juos plukdė veršelių girdykloje, pastatė tvorelę prie serbentų, kad šie nelinktų. Nuobodžiaujantis vaikas pasirausė senoje dėžėje ir rado senelio laikų knygą su neregėtu užrašu "Elementorius", dar įdomiau buvo jį paskaityti. Vaikų kūrybiškumas sprendžiant, kaip jiems ilsėtis - beribis, tereikia netrukdyti.
Paauglių Poilsis Internete
Kiek kitaip yra su paaugliais. Pastebima, kad vos nereikia atlikti jokios pareigos, jie "lenda" į internetą. Tai nei gerai, nei blogai, žiūrint, kaip tai veikia vaiką - jeigu tai laiko "stūmimas" rašinėjant žinutes "ką tu?", tai gali virsti įpročiu "užmušti laiką", bet kryptingas skatinimas iš to gali užauginti IT specialistą, žurnalistą, interneto svetainių administratorių. Jei vaikas klausia "ką veikti?", reikėtų susilaikyti nuo siūlymų. Taip vaikas pats galvos, kuo užsiimti. Nuolat sulaukiantis siūlymų, tikėtina, ir ateityje nerodys iniciatyvos generuoti savo idėjas.
Ar Leisti Vaikams Ilsėtis Su Draugais?
Į šį klausimą psichologė atsako: "taip, leisti". Tik tėvai turi prisiimti atsakomybę už tokio poilsio kokybę ir poveikį vaikui. Penkiametis, stebimas suaugusiųjų, pailsi žaisdamas su draugais, bet paauglio savarankišką poilsį būtina kontroliuoti: reikėtų išmokyti jį saikingai priimti draugų nuomonę, kad poilsis su jais netaptų pagunda įklimpti į priklausomybes ar net nusikaltimus. Matykite, ar paauglys moka draugams sakyti "ne", ar jis per stipriai neįtakotas grupės lyderio, o gal pats linkęs diktuoti bendraamžiams ne visai tinkamas taisykles.
Miego Svarba Poilsiui
J. Marcinkevičienė pabrėžia, kad miegas yra būtinas poilsio procesui. Jeigu net ir paaugęs vaikas nori pamiegoti dieną, reiškia, jo toks organizmas ir tuomet dienos miego nereikėtų keisti kažkokia veikla, net ir žaidybine. Ne tik miegas yra poilsio forma. Kad vaikas nepervargtų, reikia jį išmokyti laikytis dienos režimo, skatinti sveikai maitintis, išmokyti sau pačiam atsakyti, kas jį vargina ir kas teikia atsipalaidavimą. Pervargimas gali silpninti vaiko imunitetą, iššaukti kai kurias ligas, kurioms, atrodytų, nėra paaiškinimo: vaikas gali skųstis pilvo, galvos skausmais.
Taip pat skaitykite: Violetos Mičiulienės gyvenimo aprašymas
Aukso Vidurys Tarp Pareigų ir Poilsio
Prisiminkim: kas suaugusiam yra poilsis, vaikui gali būti darbas. Pvz. giminių šventės, kur reikia vykti pasipuošus, mandagiai elgtis, saugotis neištepti puošnių rūbų, laikytis stalo etiketo, suaugusius džiugina, o bet kokio amžiaus vaiką gali išvarginti. Reikia rasti aukso vidurį, tarp vaiko pareigų namie (išplauti grindis, prižiūrėti mažesniuosius, pasirūpinti augintiniais) ir vaiko poilsio.
Patarimai Tėvams Dėl Vaikų Auklėjimo
- Nedarykite už viską atsakingų vyriausių ir neduokite mažiausiems daryti, ką tik jie nori. Toks scenarijus gimdo pagrandukus egoistus, o vyresnėlius - nekenčiančius mažesniųjų. Tėvai negali vaiko skriausti dėl kito vaiko ramybės. Jei auga mažiukas berniukas, kuris tik iš smalsumo griauna vyresnėlio statytas pilis, mama turi išmokti pasaugoti tas pilis, o kai nenusaugo - atsiprašyti vyresniojo vaiko. Mes daug ką nuvertinam, užgauliojame vaikus, atseit nėra čia tau dėl ko jaudintis. Tai yra labai subtilus, bet tikrasis, gilusis ir labai skausmingas smurtas prieš vaikus.
- Tėvai turi būti šeimos ašis. Tėvai daug ką turi pagelbėti išsiaiškinti, nes vaikai net iki 21 metų gali to nepajėgti patys padaryti tarpusavyje. Tėvai turi būti teisingieji visų vaikų globėjai, sergėtojai. O pavyzdžių gi visokių yra. Net suaugę, kurie susiduria su sunkumais gyvenime, prisimena, kaip juos mama ir tėtis versdavo nusileisti jaunesniajam. Tai nėra teisinga. Mums reikia mokyti vaikus save mylėti, gerbti. Bet svarbu paisyti štai tokių dėsnių: vyresnius mes nuolankiai gerbiame, t.y. tėvus; su broliais ir seserimis mes bendradarbiaujame; jaunesnius mes mylime, globojame. Taigi tėvai vaikus myli ir globoja, padeda jiems bendradarbiauti, patys tėvai demonstruoja pagarbą savo tėvams, nes tik taip anūkai mokysis gerbti savo tėvus.
- Prievarta neverskite vyresniųjų rūpintis mažesniaisiais. Nors tėvai suranda daug pasiteisinimų: man reikia dirbti, aš neturiu kitos išeities. Atsakomybė suaugusiojo žmogaus didelė ir tegu ji prasideda nuo vaikelio planavimo. Tegu tėvai neturi lūkesčių, kad kiti vaikai būtinai pasirūpins jo mažiausiu. Vaikai turi savo gyvenimus ir nuo šeimos aplinkos priklauso, kiek šeimoje įprasta rūpintis vieni kitais. Juk ir šeimose vieni kitais ne visi rūpinasi, mamos per kančią viską dažnai daro ir taip tampa nelaimingos, vyrai nori ilsėtis namie po darbo, todėl niršta dėl prašymų, pageidavimų ir norų. Esame dideli egoistai, nes tik gimę norime turėti gyvenimą sau. Bet be rūpinimosi kitais mes visai gyvenimo neturėsime.
Sensoriniai Kambariai: Pagalba Emocinei Gerovei
Sensoriniai kambariai ir erdvės tampa būtina priemone Lietuvos mokyklose, darželiuose, socialinių paslaugų, ugdymo ir pagalbos įstaigose. Šis įrašas skirtas vadovams, pedagogams bei visoms įstaigoms, siekiančioms palankios aplinkos vaikų, darbuotojų ir bendruomenės emocinei gerovei kurti.
Kaip Įrengti Sensorinį Kambarį?
- Įstaigos poreikių įvertinimas: Pradėkite paiešką nuo savo įstaigos poreikių į(si)vertinimo. Klausimas gali skambėti itin paprastai - kodėl mums reikia sensorinio kambario?
- Vaikų poreikių supratimas: Būtų svarbu giliau suprasti, kokie yra dažniausiai sutinkami vaikų elgesio modeliai, kai jiems tampa sunku, kitaip tariant, kaip jie sau nori ir gali padėti - ar jiems reikia tylos ir ramybės, ar pabūti/pažaisti vieniems, ar pakeisti patalpą į tokią, kurioje jie turi galimybę kontroliuoti sensorinius stimulus ir pan.
- Erdvė Visiems: Prisiminkite, kad sensorinės erdvės yra skirtos absoliučiai visiems - tiek vaikams, tiek suaugusiems - visiems įstaigos bendruomenės nariams.
- Erdvės parinkimas ir paruošimas: Gerai apsvarstykite, kurioje vietoje galite skirti kambarį, o gal koridoriaus kampą sensorinei erdvei. Jei norite ramaus kampo, atitinkamai turite parinkti ir paruošti kambarį. Galbūt tai bus koridoriaus gale, kabineto laisvame kampe, rūsyje, o galbūt reikia atsižvelgti ir į fizinį prieinamumą. Kambarys turėtų būti apie 20 ir daugiau kvadratinių metrų.
- Priemonės: Priemonės gali būti didelės, mobilios, taktilinės, skatinančios aktyvumą. Biudžetas gali būti ir nedidelis, ir rimtesnis, juk tokiame kambaryje įmanoma įsigyti ir interaktyvią sieną ar grindis arba tiesiog pritvirtinti “Švedišką sienelę”, supynes, hamaką, keletą gimnastikos kamuolių, sėdmaišių, balansinių lentų, smulkesnių taktilinių priemonių ir rimta pradžia bus padaryta.
- Juodas kambarys: Juodas kambarys, kuriame visuomet šviečia spalvota šviesa, skirtas mūsų neurologijai. Tokia erdvė ramina, leidžia pasijausti saugiai, kai sensorinės sistemos nėra nuolat atakuojamos įvairiomis nekontroliuojamomis išorinėmis stimuliacijomis.
- Kontrolė: Geriausia, jei visas priemones, kurias pasirinksite, savarankiškai galėtų valdyti pats naudotojas ar jų grupė - pvz. šviesos spalvas, garsus ir vaizdus, kvapus ir taktilinių priemonių kiekius, sėdėjimo ar gulėjimo vietą ir pozą. Būtent taip, kai vaikas(ai) gali patys kontroliuoti išorinius stimulus, jie jaučiasi saugiausiai ir lengviau atsiveria ryšiui.
- Sistema: Efektyviausia turėti vieną bendrą sistemą, kuri lengvai leidžia kontroliuoti šviesą, garsą, vaizdą, o interaktyvus turinys yra kruopščiai atrinktas ir filtruotas bei kurtas pagal mokslines rekomendacijas. Tokia sistema jau įdiegta beveik 100 Lietuvos įstaigų - #SensorinėĮranga.
- Pagrindimas: Labai svarbu, kad Jūsų sensorinis kambarys turėtų metodinį, praktinį, teorinį, mokslinį pagrindimą, kad kiekviena priemonė turėtų savo tikslią paskirtį - ne vien dėl grožio ir malonumo.
- Kas gali naudotis: Pedagogai ir kiti darbuotojai turėtų galėti ateiti po darbo ar laisvą minutę ir ramiai pasibūti su savimi bei atgauti vidines jėgas; tėvai galėtų būti pakviečiami į šį kambarį vienam ar kitam susirinkimui; neurotipinės raidos vaikais turėtų žinoti, kad jis skirtas visiems, kuriems to reikia, o atipinės raidos vaikai turėtų jausti ir patirti, kad tas kambarys yra jų.
Melas Vaikų Elgesyje: Kaip Reaguoti?
Vaikai dažnai ima kalbėti ne tiesą, meluoti, fantazuoti, išsigalvoti nebūtų dalykų. Kada būtina į tai atkreipti dėmesį? Kaip elgtis? Drausti, reikalauti, kad nemeluotu, kad viską su mumis dalintųsi. Padėtis nemaloni: kuo dažniau tarpusavio santykiuose ima vyrauti melas, tuo labiau imama tolti vienas nuo kito.
Tėvai pačią pirmą sekundę iš vaiko elgsenos, akių supranta, kada jis išsisukinėja, apgaudinėja ar sako ne visą tiesą. Tačiau patys vaikai galvoja, kad jie nebus demaskuoti, kad jų melo tėvai nepastebėjo. Jie įsitikinę, kad jų melu visi tiki, kad jų elgesys nekelia jokių abejonių. Prisiminkite, kaip maži vaikai žaidžia slėpinių - akis užsidengei ir jau pasislėpei! Štai čia ir iškyla pirmieji nesutarimai. Tėvai žino, kad vaikas apgaudinėja ir apie tai pasako savo vaikui, o jis negali suprasti, kaip suaugusieji išsiaiškino jo paslaptį. Kuo ilgiau suaugusieji bandys aiškinti vaikui, kad jis kalba ne tiesą, tuo jis stengsis daugiau meluoti ir ieškoti būdų, kad jo melas atrodytų kaip tiesa ir tobulins melavimo meną. Ir ateis momentas, kai jis meluos taip meistriškai, jog jūs patikėsite jo melu.
Kodėl Vaikai Meluoja?
- Jis turi savo gyvenimišką patirtį kai kelis kartus tėvams bandė sakyti tiesą taip, kaip buvo mokomas (papasakojo kažkokį atsitikimą), tačiau juo nepatikėjo, barė ir net baudė.
- Tėvai ima stipriai kontroliuoti, bausti, reikšti jam perdėtus reikalavimus norėdami, kad jis taptų pačiu geriausiu. Nori iš jo nulipdyti "idealų vaiką". Tačiau gyvenimiška tiesa yra tokia, kad iki to "idealaus vaiko" jis taip ir nepriauga, visada atsiranda kažkas kitas geresnis už jį.
Kaip Elgtis Su Meluojančiu Vaiku?
- Paklauskite savęs "Ar aš tikiu sakoma tiesa?".
- Jeigu vaikas pasidavė kitų įtakai ir atsitiko kažkas negero, papasakos, jei bus įsitikinęs, kad bus suprastas, jeigu jam sakote, kad kartais žmonės daro klaidas ir tai yra normalu. Svarbu išanalizuoti įvykį, jį aptarti ir padaryti reikiamas išvadas.
- Bandykite griežtą kontrolę keisti į abipusį supratimą ir pasitikėjimą.
- Įsitikinkite, kokių savybių jūsų vaikui trūksta, sudarykite perspektyvinį planą kaip jas vystyti. Pavyzdžiui, užrašykite vaiką į atminties ir dėmesio lavinimo ar bendravimo kursus. Padėkite vaikui įsisavinti šiuos įgūdžius ir palaipsniui leiskite jam savarankiškai priimti sprendimus.
- Nebarkite vaiko už klaidas, už neteisingą pasirinkimą sudėtingoje situacijoje. Analizuokite klaidas: "Tu tai praradai, tačiau todėl šį tą išmokai ar supratai". Skatinkite ir lavinkite vaiko savarankiškumą.
- Nereikia iš vaiko reikalauti visos tiesos tartum vykdytumėte apklausą. Jis turi teisę dalį informacijos pasilikti sau, kad turėtų galimybę visą ko apmąstymui.
Kitos Svarbios Temos Vaikų Gerovei
Straipsnyje taip pat buvo paliestos įvairios kitos temos, susijusios su vaikų gerove ir auklėjimu, tokios kaip:
Taip pat skaitykite: Efektyvūs sprendimai vaikų auklėjimui
- Stereotipai apie vyrų ir moterų elgesį, emocijas.
- Pinigų svarba ir atviras kalbėjimas apie juos.
- Placebo efektas ir jo naudojimas gydyme.
- Egoizmas ir rūpinimasis kitais.
- Paauglystės sunkumai ir bendravimas su paaugliais.
- Flirtas ir kūno kalba.
- Konfliktų sprendimas.
- Emocijų valdymas.
- Pavydas ir jo priežastys.
- Pogimdyvinis moters etapas.
- Patyčios darbe.
- Meilė sau ir harmonija su savimi.
- Pasitenkinimas atlyginimu darbe.
- Santuoka ir laimingi santykiai.
- Konsultavimo svarba.
- Psichologo pagalba.
- Dailės terapija vaikams.