Finansinė parama vaikams, ypač jiems studijuojant, yra opus klausimas, keliantis daug diskusijų tiek teisiniu, tiek moraliniu aspektu. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, ar tėvai privalo išlaikyti studijuojančius vaikus Lietuvoje, apžvelgsime teisinį reglamentavimą, ekonominius aspektus ir socialinius veiksnius, turinčius įtakos jaunuolių finansinei nepriklausomybei.
Jaunuolių Finansinė Priklausomybė: Tendencijos ir Priežastys
Ilgalaikė finansinė priklausomybė nuo tėvų yra būdinga daugeliui ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse gyvenančių jaunuolių. Prieš keletą metų SEB Lietuvoje vykdyto tyrimo duomenimis, beveik visi (85%) 18-19 metų jaunuoliai buvo finansiškai remiami tėvų. Tuo tarpu tarp 25-ečių, finansiškai remiamų buvo tik apie 15%. Jaunuolių finansinius įgūdžius tyrinėjančio MRU docento dr. Rimanto Vosylio teigimu, tarp tebestudijuojančių 25-ečių, susilaukiančių tėvų finansinės paramos skaičius yra didesnis.
Pasak R. Vosylio, akivaizdu, kad ilgiau trunkanti finansinė priklausomybė sietina su tuo, kad dažniausiai mokyklą pabaigęs jaunuolis neskuba pradėti darbinės karjeros ir pirmiausia renkasi studijas. Be to, net ir pradėjus darbinę karjerą ne visi gali pilnai atsisakyti paramos iš tėvų. Tarp dirbančių studentų (15-25-metų), net trys ketvirtadaliai taip pat gauna finansinę paramą iš tėvų, nors ši parama jau vaidina jiems mažesnę reikšmę.
Finansinė Parama: Pagalba ar "Meškos Paslauga"?
Ar remdami savo studijuojančius vaikus tėvai nedaro „meškos paslaugos”, t. y. ar tokia parama neskatina jaunuolių prisiimti mažiau atsakomybės už savo finansinę padėtį ir nenutolina jų nuo tapimo finansiškai savarankiškais? R. Vosylio teigimu, norint atsakyti į šį klausimą, reikia suprasti, kaip vystosi finansiniai gebėjimai, kaip jaunuoliai tampa finansiškai nepriklausomi, kas jiems padeda, o kas trukdo to siekti, ir kaip visai tai atsiliepia jaunuolių funkcionavimui kitose gyvenimo srityse.
Tėvų finansinė parama studijuojantiems jaunuoliams, mokslininko nuomone, gali turėti gana skirtingą efektą priklausomą ir nuo jaunuolio amžiaus. „Viena vertus, ilgai trunkanti tėvų finansinė parama iš tiesų neskatina jaunuolių savarankiškai pasirūpinti savimi finansiškai - tokie jaunuoliai kiek vėliau pradeda dirbti, mažiau gauna nesusijusių su šeima pajamų, - sako R. Vosylis. - Žvelgiant į tendencijas jaunų suaugusiųjų (25-35 m.) finansinę priklausomybę nuo tėvų galima sieti su mažesniu pasitenkinimu gyvenimu, dažniau išgyvenamais nerimo, streso, prislėgtumo jausmais, saviveiksmingumo pojūčio sumažėjimu, kiek žemesniu savęs vertinimu.“
Taip pat skaitykite: Šiuolaikiniai tėvų iššūkiai
Kodėl šis efektas egzistuoja iki galo dar nėra suprasta, tačiau labiausiai tikėtina, kad daugelis jaunuolių (ir jų tėvų) šiame amžiaus tarpsnyje jau tikisi būti nepriklausomi nuo tėvų finansinės paramos, įsitvirtinę savo gyvenimo kelyje. „Ilgai trunkantis finansinė paramos iš tėvų poreikis verčia jaustis nepilnaverčiu, mažiau sėkmingu nepaisant to, finansiniai sunkumai gali būti daugiau konteksto ekonominės aplinkos rezultatas“, - sako R. Vis dėlto žiūrint į nesenai mokyklas pabaigusių ir studijuoti pradėjusių jaunuolių emocinę savijautą, tėvų finansinė parama turi ir teigiamą pusę - ji leidžia jaunam žmogui jaustis ramiau, mažiau nerimauti dėl savo finansinės padėties, sukti galvą ar pavyks pragyventi ir patenkinti savo būtiniausius poreikius, ieškoti papildomo darbo, derinti darbą su studijomis ir t.t. „Visa tai didina šio amžiaus jaunuolių pasitenkinimą gyvenimu, mažina nestabilumo, neužtikrintumo savo ateitimi pojūtį. Taigi finansinė parama pirmaisiais keliais metais pabaigus mokyklą ar galimybė ją gauti, netikėtai prisireikus, yra tarsi apsauginis tinklas, saugantis jaunuolį nuo finansinių stresorių, sudarantis galimybes jaunam žmogui daugiau siekti ir eksperimentuoti profesinėje srityje, atrasti sau tinkamus ir priimtinus būdus užsidirbti pinigų ir susirasti stabilų pragyvenimo šaltinį“, - sako R.
Finansinis Raštingumas ir Savireguliacija
Ieškant veiksnių, padedančių greičiau tapti finansiškai nepriklausomu nuo tėvų bei jaustis finansiškai saugiai, nereikėtų pamiršti ir asmeninių finansų valdymo įgūdžių. „Tapsmas finansiškai savarankišku reiškia ne tik gebėjimą užsitikrinti asmenines pajamas, bet ir gebėjimą šias pajamas tinkamai valdyti“, - sako R. Pasak docento, yra daug skirtingų teorinių modelių įvardinančių tai kas sudaro asmeninių finansų valdymo gebėjimus. Ir nors dažnai tinkamam finansų valdymui pirmiausia akcentuojamos tam tikros žinios, docento teigimu, finansinei gerovei siekti ir ją palaikyti yra daug svarbesni yra asmens savi-reguliacijos gebėjimai.
R. Vosylis sako, kad šiems asmens savireguliacijos gebėjimams svarbus trys esminiai kriterijai: pirma, finansinių standartų ir tikslų kėlimas, antra - progreso stebėjimo, siekiant užsibrėžtų tikslų ir/arba standartų, ir trečia - pastangos siekti užsibrėžtų tikslų bei išsikeltų standartų laikymasis. „Asmeninių finansų valdymo srityje trumpalaikių ir ilgalaikių finansinių tikslų kėlimas būtų, pavyzdžiui, noras įsigyti tam tikrą daiktą, išsimokėti paskolą ir pan. Elgsenos standartų nusistatymas - kai nusprendžiama, tarkim, neišleisti per savaitę daugiau nei 150 eurų. Asmeninių išlaidų monitoringas ir nagrinėjimas - tai noras įsisąmoninti ir gerai suprasti, kur ir kam leidžiami pinigai. O elgsena, sietina su pastangomis siekti tikslų gali būti labai įvairi.
Pasak mokslininko, ir Lietuvoje, ir užsienyje atlikti tyrimai patvirtina, kad efektyvus asmeninių finansų valdymas priklauso nuo visų šių trijų elementų. Pavyzdžiui, vykdant tęstinį tyrimą Lietuvoje, pastebėta, kad pirmakursiai studentai dažniau keliantys sau trumpalaikius finansinius tikslus (kelioms dienoms ir keliems mėnesiams) ilgainiui buvo linkę labiau taupyti ir stebėti bei nagrinėti savo išlaidas. Dažniau nagrinėjantys savo išlaidas ilgainiui sustiprino savo gebėjimus jas kontroliuoti. Tuo tarpu daugiau taupantys ir gebantys kontroliuoti išlaidas ilgainiui rečiau susidurdavo ir su lėšų trūkumu, o tai mažino ir jų finansinę priklausomybę nuo tėvų. „Svarbu ir tai, jog šie gebėjimai keitė jaunuolių suvokimą apie savo dabartinį gyvenimo tarpsnį: besijaučiantys finansiškai saugesni savo gyvenimo laikotarpį vertino kaip labiau stabilesnį, tokį, kuriame daugiau dėmesio galėjo skirti sau. Tuo tarpu dažniau taupantys jaunuoliai jautėsi labiau subrendę“, - sako R.
Šeimos Vaidmuo Formuojant Finansinius Gebėjimus
Žvelgdamas į naujausius jaunuolių finansinių gebėjimų tyrimus mokslininkas pastebi, kad šeimos vaidmuo iš tiesų yra vienas svarbiausių ir, kaip jaunam žmogui pavyks tvarkytis su savo finansais. Vis dėlto, mokslininko teigimu, šeimos vaidmenį čia reikėtų suprasti daug plačiau nei vien tiesioginė finansinė parama savo atžalai. „Iš tiesų tėvai savo atžalų finansinius gebėjimus formuoja nuo pat vaikystės, - sako R. Vosylis. - Dalį finansinių įgūdžių tėvai perduoda tiesiogiai mokydami ir aiškindami vaikams, kaip tvarkytis su pinigais, kaip planuoti ir stebėti savo išlaidas, taupyti. Ne mažiau svarbus ir netiesioginis mokymasis - tai, ko vaikai išmoksta stebėdami, kaip tėvai patys elgiasi su pinigais - ar geba planuoti išlaidas, suvaldyti skolas, ar sugeba užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį ir panašiai“.
Taip pat skaitykite: Kaip kurti gerus tėvų ir vaikų santykius
R. Vosylio teigimu, dar svarbiau, kokie santykiai ir bendravimas vyrauja šeimoje. „Pavyzdžiui, jei šeimoje vaikai išmoksta kurti pasitikėjimu ir abipusiu įsipareigojimu grįstus santykius, paremtus aiškiais etiniais principais, vėliau šiuos gebėjimus jie gali sėkmingai panaudoti spręsdami savo finansinius klausimus. Tokio bendravimo principų neperėmusiam jaunuoliui bus sunkiau megzti darbo ar verslo santykius, prisiimti ilgalaikius finansinius įsipareigojimus, siekti finansinio stabilumo“, - sako R.
Teisinis Reglamentavimas Lietuvoje
Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas nustato pareigą tėvams ne tik materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, bet ir atvejus, kuomet tėvai turi pareigą teikti materialinį išlaikymą ir pilnametystės sulaukusiems vaikams. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - CK) yra numatyti du tokie atvejai:
- kai pilnametis vaikas yra nedarbingas dėl turimo neįgalumo, jeigu neįgalumas vaikui buvo nustatytas dar būnant nepilnamečiu. Tokia tėvų pareiga įstatyme yra įtvirtinta dėl to, kad neįgalūs asmenys, net ir sulaukę pilnametystės, negali visiškai savimi pasirūpinti, jiems yra sunkiau susirasti darbą, kitą pajamų šaltinį ir taip pasirūpinti savo materialine gerove. Todėl siekiant užtikrinti neįgalių asmenų interesus bei visiškos jų išlaikymo naštos neperkelti ant valstybės pečių, tėvai turi pareigą teikti materialinį išlaikymą ir pilnametystės sulaukusiems neįgaliems vaikams.
- kai pilnamečiui vaikui, kuris yra ne vyresnis negu 24 metų, yra reikalinga materialinė parama dėl to, kad jis studijuoja pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą. Pastaroji tėvų pareiga įstatyme yra įtvirtinta dėl to, kad besimokantys pilnamečiai asmenys dažniausiai negali pakankamai užsidirbti pragyvenimui, kartu neprarasdami galimybių toliau mokytis, įgyti geresnį išsilavinimą ar darbą.
Atsižvelgiant į tai, kad asmuo, sulaukęs pilnametystės, gali dirbti ir pats save išlaikyti, tėvų pareiga išlaikyti pilnamečius vaikus yra siauresnės apimties, lyginant su nepilnamečių vaikų išlaikymo pareiga. Vis dėlto, pilnametystės sulaukę vaikai turėtų žinoti apie jiems teisės aktų suteikiamą teisę į išlaikymą bei šia teise, esant poreikiui, pasinaudoti.
Sąlygos Alimentams Priteisti Pilnamečiui Asmeniui
Teisės aktai numato griežtas sąlygas, kurioms esant alimentai vaikui po 18 metų gali būti priteisiami. Įstatyme įtvirtinta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.
Papildomai patikslinama, kad tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, jog priteisiant alimentus pilnamečiui asmeniui, teismas turi nustatyti aplinkybes, ar pilnametis mokosi, ar įgyja pirmąjį aukštąjį išsilavinimą ar profesinę kvalifikaciją, ar studijuoja nuolatinės studijų formos programoje, jeigu studijuoja aukštojoje mokykloje, vertinti tėvų ir pilnamečio turtinę padėtį bei pilnamečio galimybes gauti pajamų pragyvenimui.
Taip pat skaitykite: Vaikų planavimas: tėvų teisės ir ribos
Kriterijai, Vertinami Sprendžiant Dėl Paramos Pilnamečiam Vaikui Būtinumo
- Sunki turtinė padėtis. Paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis.
- Sąžiningas pareigos mokytis vykdymas.
Pažymėtina, jog įstatymas nedetalizuoja kitų svarbių aplinkybių sąvokos, į kurias taip pat turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo, todėl kokia aplinkybė pripažintina turinti reikšmę byloje priteisiant išlaikymą pilnamečiui, nustatoma individualiai pagal bylos faktines aplinkybes.
Pilnamečio Vaiko Išlaikymas Besimokančiam Vidurinėje Mokykloje
Išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui dydžio nustatymui taikytinos sąlygos pagal įstatymo analogiją (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas pilnamečio moksleivio poreikiui bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas viduriniam išsilavinimui įgyti. Pažymėtina, kad pilnamečio moksleivio išlaikymas, kuriuo užtikrinamos būtinos sąlygos viduriniam išsilavinimui įgyti, negali būti suprastas siaurai, tik kaip garantijų pažangumui pasiekti suteikimas. Toks išlaikymas apima platų būtinų sąlygų išsilavinimui gauti spektrą.
Pilnamečio Vaiko Išlaikymas Studijuojant Aukštojoje Mokykloje
Atkreiptinas dėmesys, kad yra diferencijuojama padėtis tų pilnamečių vaikų, kurie dar mokosi vidurinėje mokykloje ir tų, kurie jau mokosi aukštojoje mokykloje. Tuo metu tėvų pareiga išlaikyti savo pilnamečius vaikus, studijuojančius aukštojoje mokykloje, yra pakankamai ribota, kadangi šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda jau tarp aukštosios mokyklos studento, turinčio vidurinį išsilavinimą ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų.
Todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuoti dviejų grupių kriterijai, kurios būtina kiekvieną kartą įvertinti, sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo aukštojoje mokykloje besimokančiam pilnametystės sulaukusiam vaikui.
Kriterijai, Susiję Su Aukštojoje Mokykloje Besimokančiu Pilnamečiu Vaiku
- Sunki pilnamečio vaiko turtinė padėtis. Pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokymuisi reikalingomis lėšomis.
- Sąžiningas pareigos mokytis vykdymas.
Visi šie kriterijai yra privalomai vertinami, sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiam vaikui. Teismas pirmiausia turi nustatyti pilnamečio vaiko turtinę padėtį - jo turimą turtą, visų rūšių gaunamas pajamas (darbo užmokestį, pašalpas, autorinį atlyginimą, stipendiją ir kt.). Teismas taip pat turi įvertinti ne tik realiai gaunamas pilnamečio pajamas, bet ir protingų galimybių jas gauti išnaudojimą, t.y. teismas turi pareigą atsižvelgti ir į tai, ar buvo ieškota kitų galimybių gauti lėšų studijoms, pavyzdžiui, ar kreiptasi dėl paskolos gavimo, kadangi viena iš galimybių aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų mokymuisi - valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms (Mokslo ir studijų įstatymo 81 straipsnis).
Svarbu ir tai, kad sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo besimokančiam pilnamečiui vaikui yra taikytinas sąžiningo ir pažangaus mokymosi kriterijus, t.y. aukštojoje mokykloje studijuojantis pilnametis vaikas turi dėti maksimalias pastangas gerai mokytis ir siekti kuo aukštesnių mokymosi rezultatų. Priešingu atveju išlaikymo priteisimas pilnamečiui vaikui reikštų piktnaudžiavimą šeimos teisėmis.
Kriterijai, Susiję Su Tėvų Galimybėmis Teikti Paramą Pilnamečiui Vaikui
- Tėvai turi turėti realių galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui.
- Negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties.
- Išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims.
- Priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti.
- Patiems tėvams turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.
Visi šie antrajai grupei priskiriami kriterijai taip pat yra privalomai vertinami, sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiam vaikui. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog aukščiau nurodytų abiejų kriterijų grupės yra vertinamos atskirai, t.y. pirmiausia nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, tuomet yra įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti.
Taigi, jeigu yra nustatoma, kad pilnametis vaikas mokosi aukštojoje mokykloje, yra ne vyresnis nei 24 metų ir jam yra reikalinga materialinė parama, kurią teikti tėvai turi galimybę, yra galima kreiptis į teismą ir reikalauti priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui. Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad pareikšti ieškinį teisme dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo vieno (ar abiejų) tėvų atžvilgiu turi pats pilnametis vaikas, o ne vienas iš jo tėvų, ar globėjų, su kuriuo, pavyzdžiui, vaikas gyveno iki sulaukiant pilnametystės. Atkreiptinas dėmesys, jog pilnametis vaikas yra pilnai veiksnus, tad į teismą kreiptis ir vaikščioti į teismo posėdžius jis turės pats arba jam teks samdytis advokatą, tuo atveju, jei vienas ar abu tėvai nesutinka teikti jam išlaikymo. O jei tėvas nepateiks teismui jokio atsakymo, teismas išnagrinėtų vaikui nedalyvaujant.
VU Teisės Klinikos Rekomendacijos
VU Teisės klinika, nuo 1998 m. teikianti pagalbą ir rūpinasi visuomenės teisiniu švietimu, atkreipia dėmesį į keletą svarbių aspektų. Jauniems žmonėms vienas pagrindinių siekių gyvenime yra tapti finansiškai nepriklausomais, gebėti savarankiškai save išlaikyti, pasirūpinti savo biudžetu. Vis dėlto visiškai atsisakyti finansinės tėvų paramos užsitikrinant stabilų pajamų šaltinį daugeliui jaunuolių pavyksta tik įžengus į 25-30-uosius gyvenimo metus.
Pilnamečio vaiko išlaikymas priklauso nuo paramos būtinumo bei tėvų finansinių galimybių, todėl teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį. Itin svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui. Todėl šiuo atveju yra svarbios ir paties vaiko gaunamos pajamos ar galimybės jų gauti (galimybė dirbti, gauti tam tikras pašalpas ar stipendijas) bei tėvų padėtis (mažamečių asmenų šeimoje skaičius, finansinė padėtis, patiems reikalingas išlaikymas ir pan.).
Taip pat svarbu nustatyti ir paties vaiko poreikius - ar parama jam reikalinga tik kasdienėms išlaidoms (maistui, rūbams), ar ir studijoms padengti, būstui nuomoti, specifiniams vaistams įsigyti ir pan. Atkreiptinas dėmesys, jog paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas galimybes pats pasirūpinti reikalingomis lėšomis, o tėvų finansinės paramos reikalingumas turi būti pagrįstas. Svarbu pažymėti, kad tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos, taip pat tų, kurie mokosi nesąžiningai ir nepažangiai, piktnaudžiauja šeimos teisėmis.
Teismų Praktika: Konkrečių Bylų Pavyzdžiai
Lietuvos aukščiausiasis teismas (LAT) jau yra nagrinėjęs bylų dėl pilnamečio vaiko reikalavimo priteisti išlaikymą iš vieno tėvų. Pavyzdžiui, 2015 m. Vilniaus apylinkės teismas netenkino dukters reikalavimo priteisti jai iš tėvo išlaikymo skolą - per 10 tūkst. eurų, nes tapusi pilnametė ir pradėjusi studijuoti ieškovė nesikreipė į tėvą su prašymu teikti jai materialinę paramą, nors tokią galimybę turėjo. Tačiau pateikęs kasacinį skundą LAT vyras nurodė, kad duktė stengėsi nuslėpti tikrąją jos ir jos šeimos, su kuria gyvena ir kuri ją remia, turtinę padėtį.
Nagrinėdamas bylą LAT išaiškino, kad išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje.
Jaunuolio iš Utenos Istorija
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Daugiau kaip kilogramą mėsos per dieną neva suvalgantis 19-metis siekia, kad motina prisidėtų prie jo išlaikymo. Nors vaikinui dar nėra 20 metų ir jam draudžiama pirkti alkoholį, tarp jo prekių yra ir viskis, ir alus. Teismui teikdamas paskaitų Vilniaus universitete tvarkaraštį studentas aiškino, kad yra itin užsiėmęs, todėl neturi galimybės ieškotis darbo.
Vyriausybės nutarimu yra numatyta, kad studentai Valstybinio studijų fondo gali prašyti paskolos lengvatinėmis sąlygomis, kai studijų metu palūkanos už studentą gali būti mokamos iš valstybės lėšų. Tačiau jaunuolis pateikė tik vieno Lietuvoje veikiančių komercinių bankų neigiamą atsakymą dėl paskolos. Išlaikymo prašančio studento ir jo motinos santykiai sudėtingi. Dabar pilnametis vaikinas teismo prašo, kad iš motinos būtų priteista per 700 eurų kas mėnesį jam išlaikyti, nors ši suma - kone visas moters atlyginimas. Vilniaus universitete farmaciją studijuojantis uteniškis apetitu, atrodo, nesiskundžia nei tiesiogine, nei perkeltine prasme. Vaikino apetitas - kone žvėriškas, nes per mėnesį jis sugeba suvalgyti daugiau kaip 34 kilogramus mėsos, dar užkirsdamas juos ir blyneliais su mėsa, o troškulį nuolat malšina gaiviaisiais gazuotais gėrimais arba kava. „Coca-Cola“ ir „Pepsi-Cola“ jis išgeria kone dvidešimt litrų, o maltos kavos prireikia net 3,5 kilogramo.
Teismui teikdamas paskaitų Vilniaus universitete tvarkaraštį studentas aiškino, kad yra itin užsiėmęs, todėl neturi galimybės ieškotis darbo. Tačiau laikas čekiuose, kuriuos gavo teismas, neretai sutampa su paskaitų laiku, nors universiteto auditoriją ir apsipirkimo vietą skiria kelios dešimtys kilometrų.
Vaikinas teismo prašo, kad motina kas mėnesį jam mokėtų 760 eurų - beveik visą atlyginimą, kurį šiuo metu uždirba.
tags: #ar #tevai #privalo #rupintis #studijuojanciais #vaikais