Pastaraisiais metais Lietuvoje daug dėmesio skiriama smurto prieš vaikus problemai. Beveik prieš penkerius metus įvykdyta vaiko teisių apsaugos sistemos reforma, kurios pagrindinis tikslas - kovoti su smurtu prieš vaikus. Nors vaiko teisių specialistai džiaugiasi pasiektais žymiais pokyčiai, pripažįstama, kad reforma dar labai jauna ir sistemą tobulinti būtina kiekvieną dieną. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip smurto prieš vaikus problema atrodo Lietuvoje, kokie teisiniai aktai reglamentuoja šią sritį ir kokios priemonės yra taikomos siekiant apsaugoti vaikus nuo smurto.
Pranešimų apie Vaiko Teisių Pažeidimus Augimas
Praėjusiais metais vaiko teisių gynėjai sulaukė daugiau nei 45 tūkstančių pranešimų dėl galimai pažeistų vaiko teisių. Tai net 13 procentų daugiau nei 2021-aisiais. Vidutiniškai per parą gauti 126 pranešimai apie galimą vaiko teisių pažeidimą. 2021 m. jų sulaukta 111, o 2020 m. - 108. Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, kasmet augantis gaunamų pranešimų kiekis rodo ne tik didėjantį visuomenės nepakantumą galimiems vaiko teisių pažeidimams, bet ir atskleidžia vis realesnį galimai nukentėjusių vaikų mastą.
Nors praėjusiais metais didžioji dalis gautų pranešimų - 82 proc. - buvo nesmurtiniai, visgi smurtą mūsų šalyje galimai patyrė 2866 vaikai (2021 m. - 2594) - vienas iš 180 vaikų.
Smurto Formos ir Aukos
Analizuojant praėjusių metų galimai nuo smurto nukentėjusių vaikų statistiką pagal smurto formas pastebima, jog daugiausia buvo gauta pranešimų dėl fizinio smurto - 2216, seksualinio smurto - 300, psichologinio smurto - 291, nepriežiūros - 421. Fizinį smurtą dažniau patiria berniukai (1347 atvejais - berniukai ir 869 - mergaitės), o nuo visų likusių smurto rūšių dažniau nukenčia mergaitės. Nuo psichologinio smurto nukentėjo 159 mergaitės ir 132 berniukai, dėl nepriežiūros - 220 mergaičių ir 201 berniukas, o seksualinį smurtą galimai patyrė 256 mergaitės ir 44 berniukai.
Vaiko Teisių Pažeidimai ir Tėvų Elgesys
Pasak vaiko teisių gynėjų, praėjusiais metais dažniausiai pažeidžiamos vaiko teisės buvo susijusios su geriausių vaikui gyvenimo sąlygų neužtikrinimu bei dažnai tėvų skyrybų atvejais išryškėjančia problema - kliudymu vaikui bendrauti su vienu iš tėvų. Specialistų teigimu, dalies problemų, kurias patiria vaikai ir kurios kenkia jų raidai bei emocinei ir fizinei sveikatai, būtų galima išvengti stiprinant santykį tarp tėvų ir vaikų - atvirai kalbantis, kartu leidžiant laiką, o prireikus, bendrai ieškant sprendimų.
Taip pat skaitykite: Šiuolaikiniai tėvų iššūkiai
Vaiko teisių gynėjai gauna vis daugiau pranešimų apie psichotropines medžiagas vartojančius vaikus, dažnai pranešama ir apie nesutarimus šeimoje, kai jie nukenčia ne tik nuo tėvų ar kitų artimųjų naudojamo fizinio smurto. Girdėdami žodžius „nevykėlis“, „šeimos gėda“ ir kitus užgauliojimus, vaikai patiria didžiulę psichologinę žalą. Neretai vaikai tampa tėvų manipuliacijos įrankiu, kai jie skiriasi, dalijasi turtą ir verčia vaiką pasirinkti vieną iš jų, tokiu būdu sukeldami jam kaltę ir skausmą.
Neabejojama, kad, jeigu tėvai probleminėse situacijose daugiau galvotų apie vaiko savijautą, siektų atliepti jo poreikius, o nežinodami, kaip tinkamai pasielgti, - nebijotų pasitarti, esant poreikiui ieškotų specialistų pagalbos - žymiai daugiau vaikų šalyje turėtų galimybę augti saugūs, suprasti ir laimingi.
Visuomenės Nuostatos ir Švietimo Svarba
I. Skuodienės teigimu, būtina susitelkti šviečiant visuomenę, keisti nuostatas apie vaiko auklėjimo būdus ir padėti visiems geriau suprasti smurtinio elgesio pasekmes vaikui. Didžiulį nerimą kelia tai, kad smurtas mūsų visuomenėje vis dar pateisinamas ir ne visada atpažįstamas konkrečiose situacijose. Vaiko teisių gynėjų užsakymu pernai atlikta apklausa parodė, kad smurto neatpažįsta beveik pusė apklaustųjų. Fizinių bausmių taikymą vaikams už nepaklusnumą ar netinkamą elgesį 9 proc. apklaustųjų laiko auklėjimo priemone, o 49 proc. žmonių vis dar mano, kad vienareikšmiško atsakymo nėra.
Anot I. Skuodienės, taip pat būtina drąsinti sunkumų turinčius tėvus mokytis ir atrasti pozityvias auklėjimo priemones, jei jaučia, jog reikia - priimti pagalbą. „Negimėme būti tobulais tėvais, tačiau esu tikra, kad kiekvienas tėtis ir mama savo vaikui nori gero. Todėl visi privalome ieškoti atsakymų. Išdrįskime ieškoti pagalbos ir ją priimti. Esam pasiruošę patarti ir padėti“, - sakė I. Skuodienė.
Saugios Erdvės Kūrimas Vaikams
Biomedicinos mokslų daktarė, psichologė Agnė Laskytė iškelia dar vieną labai svarbų smurto prieš vaikus prevencijos aspektą - kiekvienam vaikui turi būti sukurta saugi erdvė atsiverti. „Idealu, jeigu vaiko saugumo oazė yra namuose, o jeigu tokios namuose nėra, mūsų užduotis ją parodyti. Būkime tuo mokytoju, mokyklos psichologu, vaiko teisių gynėju, socialiniu darbuotoju, kuriam vaikas galės pasisakyti atvirai ir sulauks pagalbos. Nuo mažens kalbėkime su vaiku apie kūno ribas, tinkamus ir netinkamus prisilietimus. Nuo pat pirmųjų pokalbių apie tai paraleliai turėtų būti kalbama ir apie atvirą galimybę pasikalbėti su artimu patikimu suaugusiuoju apie viską, kas rūpi“, - pataria A. Laskytė.
Taip pat skaitykite: Kaip kurti gerus tėvų ir vaikų santykius
Visuomenės Susitelkimas ir Įsitraukimas
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės teigimu, smurtas prieš vaikus yra globali problema. „Būtinas dar didesnis visuomenės susitelkimas ir įsitraukimas tam, kad pasiektume nulinę toleranciją smurtui prieš vaikus namuose, mokykloje, viešajame gyvenime ir kitur. Tik sklandus ir aiškus dirbančiųjų su vaikais veikimas, jų bendradarbiavimas leis vaikams ne tik jaustis, bet ir būti saugiems. Padaryta daug, bet būtina ir toliau stiprinti specialistų kompetencijas, auginti visuomenės neabejingumą, tarpinstitucinį bendradarbiavimą, didinti smurto atpažįstamumą ir kiekvieno mūsų įsitraukimą“, - sakė M. Navickienė.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla pažymi, kad prieš penkerius metus pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas dėl aktyvesnio ir veiksmingesnio atstovavimo vaiko interesams šiandien leidžia pagalbą vaikams Lietuvoje teikti nepertraukiamai visą parą. „Esame tikri, kad ginti vaikus galėtume dar efektyviau, jei aktyviau įsitrauktų visuomenė. Tad ačiū visiems, kurie nėra abejingi pažeidžiamoms vaiko teisėms ir padeda pareigūnams, vaiko teisių gynėjams apginti nukentėjusius vaikus. Tikiuosi, kad visuomenės įsitraukimas ateityje tik didės“, - vylėsi R. Požėla.
Globojamų Vaikų Skaičius
Praėjusių metų pabaigoje globos įstaigose augo 1347 vaikai, 4994 buvo globojami šeimose. Nors ir galima stebėti globojamų vaikų didėjimą, tačiau jis siejamas su į Lietuvą atvykusiais nelydimais vaikais iš Ukrainos. Vertinant vien tik mūsų šalies globojamų vaikų skaičių, matoma tendencija, jog jis mažėja. Nuolatinei globai dažniausiai apsisprendžia giminystės ryšiais susiję žmonės - seneliai, pilnamečiai broliai ar seserys, kiti giminaičiai. Per praėjusius metus Lietuvoje įvaikinti 59 vaikai. Nors daugiausia šių vaikų buvo mažamečiai, tačiau galimybė turėti šeimą suteikta trims vaikams, vyresniems nei dešimt metų. Septyni vaikai šeimas atrado užsienio šalyse. Šiuo metu galimybės būti įvaikintiems vis dar laukia 328 vaikai (2021 m. - 346), o norinčiųjų įsivaikinti sąraše skaičiuojama 230 žmonių (2021 m. - 229).
Teisiniai Aspektai ir Vaiko Teisių Apsaugos Pagrindų Įstatymo Pakeitimai
Penktadienį LR Seime buvo užregistruotas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (VTAPĮ) pakeitimo projektas, kurį pasirašė 58 beveik visų Seimo frakcijų atstovai, išskyrus Lietuvos socialdemokratų partijos frakciją. Iškart po to žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose pasirodė klaidinantys pranešimai, neva minėtos pataisos įgalins „vaikų mušimą“.
Laisvos visuomenės institutas (LVI) primena, kad VTAPĮ Lietuvoje atsirado prieš daugiau nei 20 m. Per tą laiką buvo nuolat diskutuojama dėl įvairių įstatymo normų keitimo, tačiau diskusijos dažniausiai nepasiekdavo įstatymo priėmimo stadijos. Visgi 2017 m. sausį buvo priimti ir įsigaliojo D. Šakalienės ir M.
Taip pat skaitykite: Vaikų planavimas: tėvų teisės ir ribos
Nuo 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojo ir šiuo metu kritikuojama VTAPĮ redakcija, įteisinusi institucinę vaiko teisių apsaugos pertvarką. Reformuojant sistemą buvo priimti ydingi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos poįstatyminiai teisės aktai, kurie įgalina tarnybas Lietuvos šeimas vertinti pagal garsiąją keliolikos puslapių „grėsmės lygių“ nustatymo anketą, tapusią pagrindiniu ir vieninteliu vaiko ir jo šeimos gyvenimo ir santykių kokybės vertinimo įrankiu.
Praėjusį penktadienį, lapkričio 23 d., Seime užregistruotos pataisos yra tris savaites vykusio intensyvaus ir konstruktyvaus tarpdisciplininio bendradarbiavimo tarp teisės, socialinio darbo, psichologijos ir vaikų raidos ekspertų rezultatas.
Smurto Sąvokos Problemos ir Pataisos
Kaip minėta, didžiausią žiniasklaidos susidomėjimą sukėlė ir daugiausiai neteisingų interpretacijų buvo publikuojama būtent smurto sąvokos tema. Šiuo metu galiojančių smurto sąvokų problema yra ta, kad jos neleidžia atskirti realiai žalos nesukėlusių veiksmų nuo labai pavojingų, sukeliančių didelę žalą. Tai neišvengiamai lemia neadekvačią valstybės institucijų reakciją. Kadangi pagal įstatymą net nestiprus pliaukštelėjimas vaikui laikomas smurtu, policija ir prokuratūra priverstos į tai reaguoti lygiai taip pat kaip ir į sveikatai pavojingą vaiko sumušimą.
Visgi yra neteisinga teigti, kad įstatymo projektas įteisintų vaikų mušimą. Daugiausiai pasipiktinimo kyla dėl žodžio žymus įterpimo šalia vertinimo, koks skausmo sukėlimas būtų laikomas fiziniu smurtu. Taigi fizinės bausmės nepriklauso nuo sukelto skausmo masto - ir žymus, ir nežymus skausmas leidžia veiksmą traktuoti kaip fizinę bausmę. Fizinių bausmių, kurios nesukelia žymaus skausmo ir nepadaro žalos vaikui, nelaikymas smurtu neužkerta kelio dar griežčiau drausti fizinių bausmių ir taikyti tėvams veiksmingų poveikio priemonių.
Pasisakantys už tai, kad smurto sąvokos liktų nepakeistos, turėtų paaiškinti, ar jie sutinka, kad prieš mylinčius tėvus, kurie daug naktų ir dienų rūpinosi vaikais, tačiau kritinėje situacijoje dėl pervargimo ar emocijų nesuvaldymo vieną kartą drausmino vaiką nestipriu pliaukštelėjimu, turėtų būti pradėtas baudžiamasis persekiojimas (kaip E. ir G.
Ši nuostata yra jau galiojančiame įstatyme. Ji yra skirta tam, kad fizinė jėga, panaudota gelbėjant vaiką nuo pavojaus, nebūtų laikoma smurtu, jei sukeltų fizinį ar psichinį skausmą. Tai gali būti situacijos, kai vaiką reikia skubiai patraukti už rankos, kad jis neišbėgtų į judrią gatvę, sugriebti skęstantį, pavojingai priartėjusį prie atviros ugnies ar pan. Tokiais atvejais fizinė jėga gali sukelti tam tikrą skausmą, tačiau tai neturėtų būti laikom smurtu, jei siekiama išvengti didesnės žalos ar pavojaus ir to neįmanoma pasiekti kitomis priemonėmis. Pataisomis įrašomas žodis „proporcingi“ tik sugriežtina šią nuostatą, nes neleidžia naudoti didesnės jėgos nei būtina pavojui išvengti.
Kiti Svarbūs Pataisymai
Smurto apibrėžimų koregavimas visos pataisų esmės toli gražu neišsemia. Todėl Laisvos visuomenės institutas norėtų atkreipti dėmesį į kitus pataisymus, kurie iš esmės pakeistų nuo 2018 m. liepos 1 d. Naujosiomis pataisomis ketinama atsisakyti sukėlusios grėsmės vaikui lygio nustatymo koncepcijos. Įstatymo pakeitimais įvedamas vaiko ir šeimos poreikių vertinimas, leisiantis nustatyti darbo su vaiku ir šeima lygį ir mastą, bei pagrįsti intervencijos į šeimos privatų gyvenimą būtinybę.
Vaiko paėmimo iš tėvų ar vieno iš tėvų atveju vaikas turėtų būti perduodamas kitam įstatyminiam atstovui arba kitam šeimos nariui arba giminaičiui, kuris pagal savo amžių ir sveikatos būklę gali pasirūpinti vaiku. Tik nesant tokios galimybės, vaikas yra perduodamas laikinam globėjui. Vaiko laikino apgyvendinimo pas laikiną globėją, o taip pat nukreipimo į sveikatos priežiūros įstaigą, kai reikia ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti jam sveikatos priežiūros paslaugas, atveju yra užtikrinama vieno iš tėvų, kurio elgesys nekelia vaikui tiesioginio ir realaus pavojaus, galimybė būti kartu su vaiku.
Taip pat numatyta tobulinti vaiko teisių pažeidimų nagrinėjimo procedūrą, atskiriant ją nuo vaiko atžvilgiu padaryto nusikaltimo nagrinėjimo procedūros. Gražinti proporcingumo principą pirmiausia siūlome todėl, kad būtų apsaugotas vaikas, nes vaiko paėmimas iš šeimos pirmiausia yra milžiniška trauma jam, sukelianti neatstatomus pokyčius jo raidoje.
Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimais bus siekiama nustatyti, kad asmenims būtų taikoma administracinės atsakomybė už žinomai melagingą pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą. Įstatymas taip pat turi atitikti Konstituciją, kuri garantuoja žmogui šeimos privatumą. Perteklinis, neproporcingas kišimasis į privačią erdvę yra antikonstitucinis ir jokie „aukštesni tikslai“ negali to pateisinti. Taip pat mūsų, 58 Seimo narių, teikiamomis pataisomis naikinamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo prieštaravimas Konstitucijai, kai juo leidžiama paminti nekaltumo prezumpciją. Ydingos reformos autoriai pasirūpino, kad teismai dėl vaiko paėmimo iš šeimos vyktų nė neinformavus labiausiai nukentėsiančios pusės - tėvų.
Specialistų Nuomonės ir Ateities Perspektyvos
Specialistų teigimu, teigiamų pokyčių naujasis įstatymas turės tiems į smurtavimą linkusiems asmenims, kuriuos dar gali paveikti prevencija, o štai niekaip neatsikratančius įpročio auklėti vaikus rykšte tėvus akylai stebės vaiko teisių apsaugos tarnybos. Nuolat auganti pranešimų apie smurtą prieš vaikus statistika rodo, kad visuomenė vis mažiau toleruoja smurto faktus, o ir kaimynai nebus tokie atlaidūs - požiūrio “jų vaikas - ką nori, tą ir daro“ laikai baigėsi.
Advokatas dr. Justas Sakavičius, paklaustas, kas pasikeis eilinio lietuvio šeimoje priėmus minėtas pataisas, sakė: „Žmonėms dar kartą pasakyta tai, kas ir taip turėtų būti aišku, kad smurtas prieš vaikus nėra toleruojamas ir už jį net baudžiama. Tik kol kas dar žmonės neįsivaizduoja, kaip už smurtą baudžiama, kas už tai gresia.“
Anot pašnekovo, būtina visuomenei išaiškinti, kas grės smurtautojams, keliantiems ranką prieš vaikus. „Ar tai bus baudžiamoji, ar administracinė atsakomybė ir kada bus naudojamos griežčiausios priemonės - vaiko paėmimas iš šeimos. Svarbu ir atsakingas paties įstatymo taikymas, kad mūsų vaiko apsaugos sistema netaptų panaši į norvegiškąją, kai dėl nepamatuoto skundo ar poelgio kenčia visa šeima ir pats vaikas“, - kalbėjo pašnekovas.
Konservatorių atstovas Mykolas Majauskas, paklaustas, kaip įstatymo priėmimas pakeis paprastų šalies šeimų gyvenimą, sakė: „Šis įstatymas yra simbolinis. Šiuo sprendimu Seimas atvėrė akis ir pripažino, kad smurtas Lietuvoje yra didelė problema. Tai atskleidžia ne tik liūdna statistika, bet ir patyčių skaičius mokyklose, vaikų savižudybių, žuvusių dėl nepriežiūros ar nužudytų vaikų skaičiai. Šiandien Seimas žengė tik pirmąją žingsnį ilgame kelyje už saugią vaikystę.“