Vasaros metu, kai saulė smarkiau pašildo, dauguma poilsiautojų renkasi laisvalaikį prie vandens telkinių: maudosi įvairiuose ežeruose, upėse, kur nėra įrengtų nei paplūdimių, nei gelbėtojų postų. Atėjus vasarai, maudynės daugeliui lietuvių tampa viena populiariausių pramogų gamtoje. Šeimos su vaikais nugula paplūdimius prie Baltijos jūros ir pakrantes prie įvairių mūsų šalies ežerų bei upių. Tačiau bet kokiame vandens telkinyje yra rizika nuskęsti. Pasaulyje skendimai yra viena iš pagrindinių vaikų iki 5 metų amžiaus mirties priežasčių. Todėl labai svarbu žinoti, ar pavojingas vanduo upėje 2 metų vaikui ir kaip užtikrinti jo saugumą.
Bendrosios Saugos Taisyklės Prie Vandens Telkinių
Prieš aptariant pavojus, specifinius upėms, svarbu pabrėžti bendrąsias saugos taisykles, kurios galioja prie bet kokio vandens telkinio:
- Niekada neikite į vandenį apsvaigę: Apsvaigę nuo alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų.
- Neplaukiokite vieni: Plaukiokite tik gelbėtojų prižiūrimose vietose.
- Atsargumas su nepažįstamais telkiniais: Į seklų ar nepažįstamą vandens telkinį iš pradžių visada reikia bristi, o ne nerti ar šokti.
- Kūno temperatūros reguliavimas: Jei kaitinotės saulėje, niekuomet staiga nešokite į vandenį. Pirmiau apsišlakstykite juo. Įkaitusį kūną staiga panardinus į vandenį, raumenis gali sutraukti mėšlungis.
- Mokykite vaikus plaukti: Kuo anksčiau išmokykite vaikus plaukti.
- Nuolatinė priežiūra: Visada nepertraukiamai ir iš arti stebėkite prižiūrimą vaiką, esantį vandenyje ar šalia vandens.
- Gelbėjimosi priemonės: Leiskite vaikams maudytis tik su gelbėjimosi liemenėmis, o vaikams iki 5 metų amžiaus rekomenduojama dėvėti specialias liemenes, turinčias galvos atramas.
- Atidumas skęstančiajam: Skęstantis žmogus dažniausiai nešaukia pagalbos ir nemojuoja rankomis (kaip mes įsivaizduojame), nes negali įprastai kvėpuoti. Jis gali žiopčioti, vemti, kosėti, švokšti. Skęstantis žmogus chaotiškai kiloja į šonus ištiestas rankas, taško vandenį. Suaugusieji taip gali išsilaikyti iki minutės, o vaikai - tik iki 20 sekundžių.
Pavojai, Būdingi Maudynėms Upėje
Upės, palyginti su ežerais ar jūra, turi savų specifinių pavojų, kurie gali būti ypač aktualūs mažiems vaikams:
- Srovė: Nemokantys labai gerai plaukti turėtų vengti maudymosi upėje. Maudymasis ir plaukiojimas upėje skiriasi nuo maudymosi ežere, nes upė teka, o tekančios upės srovės geitis gali būti pakankamai didelis, kad nepatyrusį plaukiką nuplukdytų žemyn upe. Upės srovės greitis įvairiose upėse skiriasi. Pavyzdžiui Neries upėje srovės greitis gali būti ir 0,6 m/s ir 1,9 m/s. Nemune - iki 1 m/s, bet potvynių metu gali siekti iki 1,5-1,8 m/s. Didžiausias upės srovės greitis yra farvateryje. Upės farvateris - tai upės vandens kelias - jie eina tiesiai, giliausia vagos dalimi, apeina kliūtis.
- Staigus gylis: Nepatyrę plaukikai, brisdami į upę turi atsiminti, kad ji gali staigiai gilėti. Todėl ypač pavojinga stumdytis net ir seklioje upės vietoje. Susistumdžius ir netikėtai įkritus į vandenį, įkvepiama vandens. Tokiu atveju žmogus, iškilęs iš vandens, dažniausiai stipriai kosėja, būna užsimerkęs ir svirduliuoja. Tokiomis aplinkybėmis lengva žengti žingsnį į upės vidurį, kur gali būti staigus gylis.
- Dugno nelygumai ir kliūtys: Vietose, kuriose nėra įrengto paplūdimio ar jis neprižiūrimas, prieš leidžiant vaikus maudytis, būtina patikrinti dugno gylį ir gruntą jame, apžiūrėti ar nėra išlindusių šakų, akmenų ar kitų pavojingų, sužalojimus galinčių sukelti gamtinių kliūčių. Upės, kurių vagoje yra akmenų yra pavojingesnės. Akmenys yra kliūtis vandens tėkmei, todėl šalia jų formuojasi vandens sūkuriai, o sekliose upėse, kuriose akmenys matyti kyšantys iš vandens, už akmenų, vandens tekėjimo kryptimi susiformuoja ir duobės. Lietuvos upėse pasitaiko iš smėlio, gargždo, akmenų susiformavusių seklumų (rėvų). Jos gali būti iškilusios virš vandens, sudarydamos nedidelius slenksčius. Tokiose vietose upė labai srauni.
- Užvartos: Upėse yra užvartų, kurios susiformuoja dėl nuvirtusių į vagą medžių ir įvairių pasroviui atneštų šakų, žolių ir pan. Upės srovė ties užvartomis yra labai stipri - vanduo veržiasi pro šakas ir nuolaužas lyg per koštuvą ir nešamas srovės žmogus jose gali ‚įstrigti".
- Vandens temperatūra: Vandens temperatūra upėje gali būti žemesnė nei ežere ar jūroje, ypač srauniose upėse. Tai gali sukelti hipotermiją, ypač mažiems vaikams, kurie greičiau praranda kūno šilumą. Sumažėjus kūno temperatūrai iki kritinės ribos, prasideda hipotermija. Pirmieji šios būklės simptomai - drebėjimas, kalenimas dantimis.
Konkrečios Rekomendacijos Dėl 2 Metų Vaikų Maudynių Upėje
Atsižvelgiant į bendrąsias saugos taisykles ir specifinius upių pavojus, štai keletas konkrečių rekomendacijų, kaip užtikrinti 2 metų vaiko saugumą prie upės:
- Visiška priežiūra: Vaikai iki 5 metų jokiu būdu negali maudytis vieni, nes panėrę į vandenį jie nesuvokia, kas vyksta, todėl nesišaukia pagalbos ir nuskęsta tyliai, per keletą sekundžių. Mažamečius vaikus būtina nepertraukiamai ir iš arti prižiūrėti prie vandens, nepriklausomai nuo jų plaukimo įgūdžių. Vaikai iki 5 metų amžiaus skęsta tyliai, nes panėrę į vandenį jie nesuvokia, kas vyksta.
- Gelbėjimosi liemenė su galvos atrama: Leiskite vaikams maudytis tik su gelbėjimosi liemenėmis, o vaikams iki 5 metų amžiaus užvilkite specialias liemenes, turinčias galvos atramas.
- Sekli vieta: Neleiskite vaikui bristi giliau kaip iki juosmens. Net 90 proc. mirčių dėl skendimo įvyksta ne toliau kaip 10 metrų nuo kranto, dėl to svarbu stebėti net prie kranto besimaudančius vaikus.
- Venkite sraunių vietų: Rinkitės vietas ties vidiniu upės posūkio krantu - ten sekliau, nuožulnesnis dugnas, mažesnė srovė.
- Atsargumas su pripučiamais žaislais: Dažnai tėvai leisdami vaikams maudytis su pripučiamais čiužiniais ar ratais galvoja, kad vaikui nieko negali nutikti, kadangi šis turi plūduriuojantį paviršių į kurį gali įsikibti. Vis dėlto, pasikeitus vėjo krypčiai besimaudantį vaiką ant pripučiamo čiužinio ar rato vėjas gali nupūsti tolyn nuo kranto arba apversti vandenyje.
- Trumpas maudymosi laikas: Neleiskite vaikams maudytis per ilgai, kad išvengtumėte hipotermijos. Neleiskite vaikams maudytis, jei nepraėjo 1 val. po valgio, nes po valgio organizmas būna apsunkęs - tai sulėtina reakciją ir judesius. Taip pat neleiskite vaikams maudytis iškart po valgio ar stipriai įkaitus saulėje.
Ką Daryti, Jei Vaikas Pradėjo Skęsti?
Jei pastebėjote, kad vaikas skęsta, svarbu veikti greitai ir ramiai:
Taip pat skaitykite: Priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas
- Šaukite pagalbos: Mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį, kvieskite paplūdimio gelbėtojus, o jeigu jų nėra, nedelsdami skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.
- Gelbėkite, jei galite: Pats gelbėkite tik tuomet, jei mokate gerai plaukti, žinote, kaip prisiartinti ir nugabenti skęstantįjį į krantą.
- Naudokite gelbėjimo priemones: Jei turite gelbėjimo priemonę (ratą ar plūdurą), paduokite ją skęstančiajam prieš save maždaug 1,5 m.
- Teikite pirmąją pagalbą: Parplukdžius skendusį žmogų į krantą, jei jo gyvybinės funkcijos yra sutrikusios, tuoj pat teikti pirmąją pagalbą, kol atvyks gelbėjimo tarnybos. Nukentėjusį gaivinkite, darydami dirbtinį kvėpavimą ir krūtinės ląstos paspaudimus. Jei pradinis gaivinimas pradedamas praėjus ne daugiau kaip 4 minutėms, yra didelė širdies veiklos ir kvėpavimo atkūrimo tikimybė.
Taip pat skaitykite: Mineralinio vandens nauda nėštumo metu
Taip pat skaitykite: Jūros vandens poveikis vaikų sveikatai