Hiperaktyvumas - tai būklė, kuriai būdingas padidėjęs aktyvumas, impulsyvumas ir dėmesio sutelkimo sunkumai. Ši būklė dažniausiai pasireiškia vaikystėje ir gali turėti įtakos vaiko mokymuisi, socialiniams santykiams ir elgesiui. Straipsnyje aptarsime specifinius darbo su hiperaktyviais vaikais metodus, siekiant padėti jiems sėkmingai integruotis į visuomenę.
Hiperaktyvumo Samprata ir Požymiai
Hiperaktyvumas, arba pagal tarptautinę ligų klasifikaciją hiperkinezinis sindromas - tai iki šiol nevisiškai aiškus psichinis-neurologinis sutrikimas. Tai viena iš dažniausiai pasitaikančių ir tyrinėjamų vaikų neurologinių problemų. Dėl to pasitaiko klaidų, ir diagnozė priklijuojama vaikui, kai jos nėra, arba atvirkščiai. Hiperaktyvumas diagnozuojamas, kai aptinkami bent 8 diagnostikos požymiai, ir jie pastebimi ilgiau nei 6 mėnesius.
Hiperaktyvus vaikas pasižymi tam tikrais požymiais, kurie trukdo jo kasdieniam gyvenime. Štai keletas iš jų:
- Nėra pastovumo: Sunku susikaupti ties viena veikla.
- Dažnai blaškosi: Dėmesį patraukia smulkiausi aplinkos dirgikliai.
- Neklauso nurodymų: Sunku sekti instrukcijas.
- Pamiršta: Sunku prisiminti užduotis ar susitarimus.
- Nepabaigia darbų: Sunku užbaigti pradėtus darbus.
- Nenusėdi vienoje vietoje: Nuolat juda, rangosi, mostaguoja kojomis ir rankomis.
- Kalba daug: Nuolat pertraukia, klausinėja.
- Nerimauja: Sunku nusiraminti.
- Sunku laukti savo eilės: Netoleruoja laukimo.
- Įsibrauna į kitų žaidimus: Trukdo kitų veiklai.
- Sunkumai socialinėje ir akademinėje srityse.
- Nejautrumas kitiems.
- Žemas savęs vertinimas.
- Sunkumai santykiuose su mokytojais.
- Polinkis į įvairias „etiketes“.
- Nesugebėjimas pasinaudoti savo intelekto galiomis.
Hiperaktyvumo požymius aiškiai ir išsamiai pateikė vaikų ir paauglių psichiatrė T. Pastebėta, kad hiperaktyvumas gali pasireikšti vaikui dar negimus: yra duomenų, kad motinos įsčiose tokie vaikai būna itin judrūs visą parą ir judėdami neduoda motinai pailsėti. Patyręs vaikų neurologas gali nustatyti hiperaktyvumo diagnozę ir ankstyvoje vaikystėje. Pastebėta (tačiau dar nėra pakankamai pagrįstų mokslinių tyrimų), kad hiperaktyvių vaikų būklė pagerėja, kai jų maiste yra mažiau įvairių saldumynų, patiekalų su maisto priedais, maistiniais dažais, konservantais. Angliavandenių (cukrų) turinčių produktų iš viso atsisakyti negalima, nes jie yra energijos šaltinis. Su specialistais konsultuotis reikėtų nuolat, nes vaikui augant kinta jo poreikiai, socialumo supratimas.
Hiperaktyvumo Priežastys
Hiperaktyvumo priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad tai gali būti genetiniai veiksniai, aplinkos sąlygos ir smegenų struktūros ypatumai. Kai kurie autoriai teigia, kad hiperaktyvumas gali būti išmoktas reagavimo būdas.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie auklių darbą
Hiperaktyvaus Vaiko Ugdymas: Strategijos ir Metodai
Hiperaktyvaus vaiko ugdymas reikalauja specialaus dėmesio, kantrybės ir nuoseklumo. Svarbu sudaryti vaikui tinkamas mokymosi sąlygas, kurios padėtų jam susikaupti ir mokytis efektyviai.
Mokymosi Sąlygų Sudarymas
- Rami aplinka: Mokymosi vieta turėtų būti rami ir be blaškančių veiksnių.
- Mažai blaškančių veiksnių: Pašalinkite nereikalingus daiktus nuo stalo, išjunkite televizorių ir kitus prietaisus.
- Aiški struktūra: Nustatykite aiškias taisykles ir dienotvarkę.
Užduočių Skyrimas
- Aiškios ir konkrečios užduotys: Užduotys turi būti aiškios, konkrečios ir suskirstytos į mažesnius etapus.
- Pakankamai laiko: Vaikui turi būti suteikta pakankamai laiko užduočiai atlikti.
- Pagalba: Suteikite galimybę gauti pagalbą, jei reikia.
- Formuluokite trumpas užduotis. Hiperaktyviems ir energintiems vaikams sunku sutelkti dėmesį, jį ilgai išlaikyti ir pabaigti sudėtingus darbus. Tai nereiškia, kad reikalavimai turėtų sumažėti, o šiems vaikams negalima skirti užduočių. Anaiptol, kryptingas ir aiškiai sustyguotas darbas moko susikaupti ir ramina. Dideles užduotis reikėtų suskaldyti į smulkesnes ir jas pateikti vaikui - pavyzdžiui, nesakykite vaikui, kad reikia suplauti kriauklėje esančią skirtą indų, bet paprašykite jo išplauti penkias lėkštes.
Elgesys Mokymo Proceso Metu
- Kantrybė ir supratimas: Mokytojas turi būti kantrus, supratingas ir palaikantis.
- Pagyrimas: Svarbu pagirti vaiką už pastangas ir pasiekimus, net jei jie yra nedideli. Hiperaktyvius vaikus dažniau negu kitus reikia pastebėti ir pagirti, kai jie gerai elgiasi. Pagirkite tuoj pat, kai vaikas gerai elgiasi, pvz., ramiai sėdi, atlieka užduotį. Tai gali būti žodinis įvertinimas, žvilgsnis, prisilietimas ar nedidelė dovanėlė.
- Aiškios taisyklės: Nustatykite aiškias elgesio taisykles ir nuosekliai jų laikykitės.
- Dažniau parodyti vaikams, kaip tuo momentu vertinamas jo elgesys. Tai galime padaryti žvilgsniu, šypsena ar paraginimu susikaupti, kartais nepritarimu.
- Hiperaktyvūs vaikai mažiau reaguoja į žodinius pagyrimus. Veiksmingesnis fizinis prisilietimas, specialios privilegijos ar materialiniai apdovanojimai, atitinkantys vaiko amžių: saldainis, žaislas ar nedidelė pinigų suma. Galima tai daryti pamažu, naudojant taškų ar +/- sistemą.
- Tai reiškia, kad jeigu vaikas elgiasi netinkamai, reikėtų kurį laiką ignoruoti blogą elgesį ir skatinant sužadinti vaiko norą elgtis geriau. Jeigu vadovaujantis tokia taktika vaiko elgesys nesikeičia, galima vaiką bausti. Bausmės turėtų būti nedidelės ir labai specifiškos, t.y. skiriamos už konkretų poelgį. Tai daryti reikia nuolat, kiekvieną kartą, kai blogas elgesys kartojasi.
- Dažnai hiperaktyvių vaikų elgesys nenuspėjamas, impulsyvus. Jie netikėtai sutrikdo tėvus, sukeldami triukšmą ar pridarydami nemalonumų svetimų žmonių akivaizdoje. Prieš pat tokią situaciją trumpam stabtelėkite, priminkite vaikui taisykles, paaiškinkite, kokio elgesio iš jo laukiate.
- Dažnai tėvai nusivilia tuo, kad vaikas nesikeičia taip greitai, kaip jie norėtų, ir toks nusivylimas sukelia pyktį. Nuolat prisiminkite, kad rūpinatės vaiku su savotiška negalia ir ne visada galima jam padėti geriau elgtis. Tėvams lengviau keisti savo elgesį ir prisitaikyti prie hiperaktyvaus vaiko. Pasistenkite nusiraminti, išsaugoti humoro jausmą.
- Tai svarbiausias, bet sunkiausiai įgyvendinamas principas. Kiekvieną vakarą, kai vaikai nueina miegoti, raskite laiko prisiminti jų elgesį tą dieną ir atleisti už prasižengimus. Svarbu atsikratyti pykčio,nusivylimo, atstūmimo ir kitų nemalonių jausmų, kurie tą dieną kilo dėl vaiko judrumo ir blogo elgesio. Atleiskite vaikui už tai, kad jis yra sutrikęs ir ne visada gali kontroliuoti savo elgesį. Pasistenkite atleisti ir kitiems žmonėms, kurie tą dieną nesuprato ar supyko dėl jų vaiko elgesio. Tie žmonės dažnai nežino, kad vaiko aktyvumas ir dėmesys sutrikę, ir kaltina tėvus.
- Leiskite daryti pertraukas.
- Koreguokite aplinką.
- Darykite patikslinimus.
- Dažniau teikite vaikui pozityvų grįžtamą ryšį.
Kaip Pakeisti Hiperaktyvių Mokinių Elgesį ir Pagerinti Jų Savęs Vertinimą?
- Stenkitės suprasti vaiko sunkumus ir poreikius.
- Bendradarbiaukite su tėvais ir kitais specialistais.
- Naudokite įvairius mokymo metodus, kurie atitiktų vaiko mokymosi stilių.
- Skatinkite vaiko savarankiškumą ir atsakomybę.
- Padėkite vaikui ugdyti socialinius įgūdžius ir bendrauti su kitais vaikais.
- Pagirkite vaiką už pastangas ir pasiekimus, net jei jie yra nedideli.
- Padėkite vaikui įveikti sunkumus ir spręsti problemas.
- Skatinkite vaiko savęs vertinimą ir pasitikėjimą savimi.
- Supraskite savo vaiką. Tėvams labai svarbu kuo anksčiau įsisąmoninti, kad nei jie, nei jų vaikas nėra blogi. Reikėtų tolerantiškai žvelgti į vaiko būdą, nesistengti jo perauklėti. Dauguma psichologų vaikų aktyvumą siūlo priimti, kaip nedalomą jo asmenybės dalį.
- Paskatinkite vaiką nesivaržyti paprašyti pagalbos, nes dauguma šių vaikų nelinkę jos prašyti.
- Prisiminkite, kad šiuos vaikus lengva sutrikdyti.
Papildomos Rekomendacijos Mokymo ir Auklėjimo Procese
- Sukurkite vaikui struktūruotą dienotvarkę.
- Užtikrinkite, kad vaikas gautų pakankamai miego.
- Ribokite vaiko prieigą prie televizoriaus ir kompiuterio.
- Skatinkite vaiką užsiimti fizine veikla.
- Mokykitės valdyti stresą.
- Stebėkite, kas blogina situaciją.
- Įtraukite fizinį aktyvumą. Jei yra galimybė, išlaikant taisykles suteikite galimybę fizinio aktyvumo pertraukėlei ir po to vėl grąžinkite vaiką prie užduoties. Aptarkite galimybę vaikui pajudėti klasėje netrukdant kitiems.
Kaip Suvaldyti Hiperaktyvų Vaiką?
- Įveskite aiškias taisykles. Mažylius auginantys tėvai linkę jiems nuolaidžiauti, prisitaikyti prie vaiko nuotaikos ir jo kasdien kintančių poreikių. Laisvesnis auklėjimo stilius puikiai tinka daugumai vaikų, tačiau aktyviems mažyliems reikėtų sukurti aiškias taisykles ir jų laikytis. Susitarkite su supažindinkite vaiką su tvarka namuose - nustatyti kėlimosi, valgymo, žaidimų, mokymosi ir ėjimo miegoti laiką.
- Išmokykite įvertinti pasekmes. Hiperaktyviems vaikams sunku suprasti ryšį tarp savo elgesio ir pasekmių. Pavargę tėvai ar mokytojai pradeda nuolaidžiauti, išskiria šiuos vaikus iš kitų taip labai skaudindami jų brolius, seseris ar mokslo draugus, o neklaužados, savo ruožtu, pradeda jaustis geresniais už kitus, ypatingais, galinčiais valdyti suaugusiuosius. Suformuokite aiškias, nesudėtingas taisykles, iškart patikinkite, kad jų privalu laikytis, o jas pažeidus teks susidurti su pasekmėmis. Paaiškinkite, kokios pasekmės laukia neatlikus vieno ar kito darbo - jos turi būti susijusios su užduotimi ir atitikti jos rimtumą.
- Parinkite tinkamas veiklas. Suaugusiems „leidžiama“ mėgautis labai specifine veikla, kuri kitiems visiškai nepriimtina. Vieni mėgsta žvejoti, tačiau kitiems rymojimas su meškere rankoje yra tiesiog laiko švaistymas. Tad kodėl visi vaikai turėtų mėgautis spalvinimu arba konstruktorių dėliojimu? Aktyviems vaikams neretai puikiai sekasi fizinė veikla, kuri idealiai patenkina jų poreikį išlieti energiją. Pasiūlykite vaikui lankyti sporto, šokių ar teatro užsiėmimus.
- Padėkite vaikui nusiraminti. Hyperaktyvūs vaikai vaikai ne tik sunkiai susitvarko su energijos pertekliumi, bet ir gerokai sunkiau valdo emocijas. Jiems sunkiau išreikšti savo jausmus, jie greitai susierzina ir supyksta. Ištikus krizei nebarkite vaiko, nusiveskite jį į šoną, stenkitės kalbėti lėtai, ramiai, paglostykite ir pamyluokite savo mažylį.
Kada Kreiptis į Specialistus?
Būtina pasikonsultuoti su specialistais taip dažnai, kaip kyla problemos. Nesigėdinkite pasikonsultuoti su šeimomis, auginančiomis tokius pat hiperaktyvius vaikus (yra tokius vaikus auginančių šeimų draugija).
Jeigu tėvams kyla abejonių dėl vaiko elgesio, rekomenduojama kreiptis į vaikų psichinės sveikatos specialistus. Vaikui be galo svarbu, kad mama palaikytų jį, net kai jis elgiasi netinkamai. Tai nereiškia, kad mama turi girti jo poelgius. Bet vaikui svarbu jausti, kad tėvai jo pusėje. Realybė tokia, kad mokytojai mokinių turi daug, taigi geriau būtų, jeigu bendradarbiavimo iniciatyva eitų iš tėvų pusės. Tėvams reiktų pasitelkti visą savo diplomatiją ir, pirmiausia, rasti su mokytoja gerą kontaktą, tada ieškoti būdų, kaip tie suaugę žmonės kartu galėtų padėti vaikui.
Tėvams, auginantiems kitokį vaiką, neišvengiamai teks ieškoti būdų, kaip bendradarbiauti su mokytoja. Šioje situacijoje naudingiausia būtų, kad tėvai ir mokytoja periodiškai susitiktų, susėstų ir kalbėtų apie vaiko problemas, bėdas, pasiektą pažangą, kartu ieškotų būdų, kaip geriausiai padėti vaikui. Labai svarbūs keli dalykai - tėvų noras ir pastangos bendradarbiauti su mokytoja bei mokytojos gebėjimas (noras bei žinios, įgūdžiai) dirbti su hiperaktyviu vaiku. Mamai (ir tėčiui lygiai taip pat) specialisto pagalba galėtų būti labai naudinga. Paprastai sakant - tokiam vaikui reikalinga ypatinga tėvų pagalba mokantis gyventi sociume. O tėvams reikia sužinoti bei išmokti, kaip padėti vaikui.
Gydymo Būdai
Elgesio Terapija
Pagrindinis vaistas yra ne medikamentai, o elgesio terapija. Elgesio korekcijos programą svarbu pradėti kuo anksčiau.
Taip pat skaitykite: Nėštumas ir valymo darbai
Korekciniai metodai, dirbant su hiperaktyviais vaikais, skirti ne jiems „išgydyti“, o siekiant sudaryti sąlygas, kad mokymosi ir bendravimo nesėkmės vaikui būtų ne tokios dažnos ir ne tokios griaunančios.
Vaistai
Vaistus gali skirti vaikų neurologas arba vaikų psichiatras, kai nustatomi tokie psichikos sutrikimais, kaip nerimas, depresija, miego sutrikimai, nevalingi judesiai (tikai). Kiekvienam vaikui skiriamas tik individualus gydymas, tai reiškia, kad kas padėjo vienam vaikui, nebūtinai padės kitam.
Kai kuriose užsienio šalyse, ypač JAV, naudojami specifiniai vaistai hiperaktyvumo sutrikimui gydyti (jie pagerina dėmesio koncentraciją, mažina aktyvumą). Tačiau, be vaistų visada, skiriama elgesio terapija, šeimos terapija. Vaistai dažniausiai skiriami, esant lydintiems psichikos sutrikimams: nerimui, depresijai, miego sutrikimams, tikams.
Alternatyvūs Gydymo Būdai
Geriau rinktis homeopatinius vaistus. Maisto papildų nauda hiperaktyviems vaikams kol kas neįrodyta.
Mityba
Pastebėta (tačiau dar nėra pakankamai pagrįstų mokslinių tyrimų), kad hiperaktyvių vaikų būklė pagerėja, kai jų maiste yra mažiau įvairių saldumynų, patiekalų su maisto priedais, maistiniais dažais, konservantais. Angliavandenių (cukrų) turinčių produktų iš viso atsisakyti negalima, nes jie yra energijos šaltinis. Dauguma hiperaktyvių vaikų linkę į alergijas maistui. Venkite maisto produktų su įvairiais priedais, dažais, konservantais, pramoniniu cukrumi, miltinių produktų, kiaulienos, saldumynų.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie darbą darželyje
Tėvų Rolė
Tėvams, auginantiems kitokį vaiką, neišvengiamai teks ieškoti būdų, kaip bendradarbiauti su mokytoja. Šioje situacijoje naudingiausia būtų, kad tėvai ir mokytoja periodiškai susitiktų, susėstų ir kalbėtų apie vaiko problemas, bėdas, pasiektą pažangą, kartu ieškotų būdų, kaip geriausiai padėti vaikui. Labai svarbūs keli dalykai - tėvų noras ir pastangos bendradarbiauti su mokytoja bei mokytojos gebėjimas (noras bei žinios, įgūdžiai) dirbti su hiperaktyviu vaiku. Mamai (ir tėčiui lygiai taip pat) specialisto pagalba galėtų būti labai naudinga. Paprastai sakant - tokiam vaikui reikalinga ypatinga tėvų pagalba mokantis gyventi sociume. O tėvams reikia sužinoti bei išmokti, kaip padėti vaikui.
Agresija ir Agresyvaus Elgesio Korekcija
Agresija - tai priešiškas elgesys, kuriam būdinga įžūlus pranašumo demonstravimas ar net jėgos naudojimas kito žmogaus, žmonių grupės atžvilgiu. Agresija gali būti fizinė arba verbalinė. Agresija pasireiškia kaip reakcija į konfliktą ar frustraciją.
Agresijos teorijos:
- Biologinė agresyvumo teorija: teigia, kad agresija yra įgimtas instinktas.
- Frustracinė agresyvumo teorija: teigia, kad agresija kyla dėl kryptingo elgesio blokavimo.
- Socialinio išmokimo teorija: teigia, kad agresija yra išmokstama per modeliavimą, imitaciją ir pastiprinimą.
Dirbant su agresyviais vaikais, svarbu atsižvelgti į agresijos priežastis ir taikyti įvairius korekcijos metodus.Agresyvaus elgesio korekcijos metodai:
- Mokymas valdyti pyktį: Mokykite vaiką atpažinti savo pykčio ženklus ir išmokti valdyti savo emocijas.
- Problemų sprendimo įgūdžių ugdymas: Padėkite vaikui išmokti spręsti problemas konstruktyviais būdais.
- Empatijos ugdymas: Skatinkite vaiką suprasti kitų žmonių jausmus.
- Teigiamas pastiprinimas: Skatinkite tinkamą elgesį.
- Alternatyvių elgesio būdų mokymas: Išmokykite vaiką, kaip išreikšti savo poreikius ir jausmus tinkamais būdais.
- Šeimos terapija: Padėkite šeimai išmokti bendrauti efektyviau ir spręsti konfliktus konstruktyviais būdais.
tags: #darbas #su #hiperaktyviais #vaikais