Šeimos teisė ir paveldėjimo teisė yra glaudžiai susijusios, ypač kai kalbama apie nepilnamečių vaikų teises į turtą. Lietuvoje vaiko interesų apsauga paveldėjimo procese yra itin svarbi. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kokias teises turi nepilnamečiai vaikai į turtą paveldėjimo ir skyrybų atvejais, kokie įstatymai tai reglamentuoja ir kokios yra tėvų ar globėjų pareigos.
Nepilnamečio vaiko paveldėjimo ypatumai
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, nepilnametis vaikas pats negali priimti ar atsisakyti palikimo. Tai už jį turi padaryti tėvai arba globėjai. Iki 2023 m. sausio 1 d., norint priimti ar atsisakyti palikimo nepilnamečio vaiko vardu, reikėjo teismo leidimo. Tačiau, įsigaliojus naujiems Civilinio kodekso pakeitimams, išankstinio teismo leidimo nebereikalaujama. Dabar tėvai ar globėjai tiesiogiai kreipiasi į notarą, kuris yra užvedęs paveldėjimo bylą, o jei byla neužvesta - į palikimo atsiradimo vietos notarą. Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta. Palikimas turi būti priimtas per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties.
Notaras, prieš tvirtindamas sandorį, įvertina, ar bus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga. Siekiant apsaugoti vaiko interesus, palikimas turėtų būti priimamas pagal turto apyrašą, taip apsaugant nepilnamečio turtą nuo galimos atsakomybės už palikėjo skolas.
Tėvų ir globėjų pareigos tvarkant paveldėtą turtą
Nepilnamečių paveldėjimo atvejais tėvai arba globėjai paveldėtą turtą tvarko uzufrukto teisėmis. Tai reiškia, kad tėvai arba globėjai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą vadovaudamiesi išimtinai vaikų interesais, o gautas pajamas ir vaisius naudoti šeimos reikmėms, atsižvelgdami į vaiko interesus. Jeigu tėvai arba globėjai sudaro sandorį, kuris neatitinka vaiko interesų, jis gali būti pripažintas negaliojančiu pagal vaiko, vieno iš jo tėvų ar jų įpėdinių ieškinį.
Jei tėvai (globėjai) ar vienas iš jų netinkamai tvarko savo nepilnamečiam vaikui priklausantį turtą, darydami žalą nepilnamečio turtiniams interesams, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti nušalinti juos nuo nepilnamečiui priklausančio turto tvarkymo. Jei yra pagrindas, teismas nušalina tėvus arba globėjus nuo jų nepilnamečio vaiko turto tvarkymo, panaikina tėvų arba globėjų uzufrukto teisę į vaiko turtą bei skiria kitą asmenį nepilnamečiui priklausančio turto administratoriumi.
Taip pat skaitykite: Pilnamečių vaikų teisės skyrybų atveju
Dokumentai, reikalingi kreipiantis į notarą
Prieš kreipiantis į notarą dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo nepilnamečio vaiko vardu, tėvai ar globėjai turi pateikti šiuos dokumentus:
- Duomenis apie mirusį asmenį (vardas, pavardė, asmens kodas, mirties data) ir mirties liudijimą.
- Savo asmens dokumentus ir duomenis apie nepilnametį vaiką, kurio vardu norima priimti ar atsisakyti palikimą, bei vaiko ryšį su mirusiu asmeniu (pavyzdžiui, gimimo liudijimą).
- Visus žinomus duomenis apie paveldimą turtą (pavyzdžiui, mirusiojo nuosavybės teise turėto nekilnojamojo turto adresą, unikalų numerį, turėtą kilnojamąjį turtą, transporto priemones ir kt.) bei kreditorius, jei tokių yra.
- Santuokos liudijimo kopiją (jei kreipiasi abu tėvai). Jei kreipiasi vienas iš tėvų, reikia pateikti įrodymus, patvirtinančius svarbias kito tėvo nesikreipimo priežastis (ištuokos liudijimo kopiją, mirties liudijimo kopiją ir kt.). Jei kreipiasi globėjas, reikia pateikti įrodymus, patvirtinančius globėjo teisę paduoti prašymą (pavyzdžiui, teismo sprendimo ar nutarties dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nepilnamečiam vaikui kopiją ir kt.).
Palikimo priėmimo būdai ir pasekmės
Palikimas gali būti priimamas pateikiant pareiškimą notarui arba pradėjus turtą faktiškai valdyti. Tačiau siekiant įrodyti, kad palikimas buvo priimtas faktiškai jį valdant, tektų kreiptis į teismą ir pateikti įrodymus, kad palikimas buvo valdomas, naudojamas arba disponuojamas kaip savas. Pareiškimas notarui turi būti paduodamas per 3 mėn. nuo palikėjo mirties.
Į paveldimo turto sudėtį patenka ir palikėjo buvę įsipareigojimai (skolos). Todėl gali pasitaikyti tokių atvejų, kad palikėjo skolos viršija paveldimo turto vertę ir tokiu atveju už palikėjo skolas įpėdiniui tenka atsakyti visu savo asmeniniu turtu. Siekiant apsisaugoti nuo palikėjo skolų, rekomenduojama priimti palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.
Kaip apsisaugoti nuo palikėjo skolų?
Civilinio kodekso 5.53 straipsnyje įtvirtinta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Jeigu bent vienas įpėdinis priėmė palikimą pagal turto apyrašą, tai ir visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal turto apyrašą. Norėdamas priimti palikimą pagal apyrašą, įpėdinis turi išreikšti tokį norą paduodamame pareiškime dėl palikimo priėmimo. Asmeniui kreipiantis į notarą dėl palikimo priėmimo, notaras turėtų išaiškinti palikimo priėmimo formas ir jų teisines pasekmes. Notaras išduoda vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo, kurį įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites turi pateikti antstoliui.
Apsisprendus sudaryti apyrašą, pirmiausia reikėtų kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą. Jis išduoda vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo, kuris vėliau pateikiamas antstoliui. Paveldimo turto apraše antstolis surašo visus palikimą sudarančius daiktus ir išvardija visas žinomas skolines palikėjo teises bei pareigas. Apyrašo pabaigoje įpėdinis paliudija, kad apyraše nurodytas visas įpėdiniui žinomas palikėjo turtas, visi palikėjo skoliniai reikalavimai ir skolinės pareigos.
Taip pat skaitykite: Pilietybė pagal tėvus
Paveldėjimas pagal įstatymą ir testamentą
Paveldėjimas pagal įstatymą įvyksta tada, kai palikėjas nebuvo sudaręs testamento arba testamentas ar jo dalis pripažinta negaliojančiu. Civiliniame kodekse įtvirtintas baigtinis įpėdinių šešių eilių sąrašas, kurie turi teisę paveldėti pagal įstatymą. Paveldint pagal įstatymą, aukštesnės eilės įpėdiniai turi pirmumą paveldėti palikėjo turtą lygiomis dalimis. Kiekvienos žemesnės eilės įpėdiniai paveldi tik jeigu aukštesnės eilės įpėdiniai nepriėmė palikimo arba šių tiesiog nėra.
Pagal nurodytą tvarką, jeigu mirusysis turėjo tris vaikus, kiekvienas vaikas atitinkamai paveldėtų 1/3 viso mirusiojo turto. Jeigu du vaikai atsisakytų priimti palikimą, visas turtas atitektų likusiam vaikui. Mirusiojo sutuoktinis nėra nurodytas nei vienoje eilėje, nes pergyvenęs sutuoktinis nėra laikomas įpėdiniu. Tačiau tai nereiškia, kad sutuoktinis neturi jokios teisės į paliktą turtą, pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal specialią teisę kartu su pirmos arba antros eilės įpėdiniais. Jei sutuoktinis paveldi su pirmos eilės įpėdiniais, jis paveldi 1/4 palikimo su sąlyga jei įpėdinių ne daugiau kaip trys neįskaitant sutuoktinio. Jeigu pirmos eilės įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais.
Taigi, jeigu mirusysis turėjo tris vaikus ir sutuoktinę, visi 3 vaikai ir sutuoktinė paveldėtų lygiai po vieną ketvirtadalį viso palikimo.
Paveldėjimas pagal įstatymą neįvyksta, jeigu buvo sudarytas testamentas. Asmuo, nusprendęs sudaryti testamentą, turi teisę palikti savo turtą bet kuriems asmenims. Tačiau testatorius nėra visiškai laisvas palikti visą savo turtą tretiesiems asmenims ir visiškai pamiršti likusius šeimos narius. Palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą.
Individualios įmonės paveldėjimo ypatumai
Įstatymas numato tam tikrą paveldėjimo specifiką, kai objektas yra individuali įmonė. Kelių asmenų paveldėtą individualią (personalinę) įmonę pirmenybės teise gauti natūra turi tas įpėdinis, kuris pats nori ir gali tvarkyti paveldėtą įmonę. Šiuo atveju taip pat atsižvelgiama į gaunančio įmonę natūra galimybę atsiskaityti su kitais įpėdiniais.
Taip pat skaitykite: Violetos Mičiulienės gyvenimo aprašymas
Vienas iš notarinių veiksmų, numatytų LR notariato įstatymo 26 str. 1 d., yra paveldėjimo liudijimų išdavimas. Paveldėjimo teisės liudijimas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis palikimo priėmimo faktą ir teisę į palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimai išduodami jau priėmus palikimą ir yra pagrindas registruoti turtą savo vardu (jei turtas yra registruotinas).
Turto perleidimo būdai
Dažnai vyresnio amžiaus asmenys susimąsto apie tai, kam ir kokiu būdu būtų galima perleisti savo užgyventą turtą. Lietuvos Respublikos įstatymai numato kelias pasirinkimo galimybes:
- Dovanojimo sutartis: Tai sandoris, kuriuo viena šalis neatlygintinai perduoda turtą kitai šaliai. Nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip 14 500,00 eurų, turi būti notarinės formos. Po turto perdavimo dovanojimo sutartis yra įvykdyta ir dovanotojas negali atšaukti savo valios, o turtas valdomas jau naujojo savininko (apdovanotojo). Dovanojimo sutartis gali būti nutraukta ir turtas grąžinamas tik išskirtiniais atvejais.
- Rentos sutartis: Tai sutartis, kuria turto savininkas (rentos gavėjas) perleidžia turtą kitam asmeniui (rentos mokėtojui), o šis įsipareigoja tam tikrą terminą arba iki rentos gavėjo mirties jam mokėti sutartyje numatytą pinigų sumą arba kitaip jį išlaikyti. Speciali rentos sutarties rūšis yra išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, pagal kurią rentos gavėjas perduoda jam priklausantį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui, o rentos mokėtojas įsipareigoja iki pat rentos gavėjo mirties jį išlaikyti.
- Testamentas: Tai dokumentas, kuriame asmuo nurodo, kaip turėtų būti paskirstytas jo turtas po mirties. Testamentu galima palikti turtą bet kuriems asmenims, tačiau negalima apriboti privalomos palikimo dalies, kuri skirta išlaikymo reikalingiems vaikams, sutuoktiniams, tėvams.
Turto padalijimas skyrybų metu
Skyrybų metu dalijamas tik tas turtas, kuris pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Santuokos nutraukimo bylose, dalijant sutuoktinių turtą, vadovaujamasi lygių dalių principu (50:50). Tačiau, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.
Jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė arba po santuokos nutraukimo priteisiama vienam iš sutuoktinių, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Uzufruktas nustatomas, kol vaikai sulaukia pilnametystės.
Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Tai apima:
- Turtą (kilnojamąjį, nekilnojamąjį), įgytą po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.
- Pajamas, gautas tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos.
- Pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendus, taip pat pensijas, pašalpas bei kitokias išmokas, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.
- Pajamas bei vaisius, gautus iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto.
Asmeninė sutuoktinių nuosavybė
Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios. Tai apima:
- Abiejų sutuoktinių atskirai įgytą turtą iki santuokos sudarymo.
- Sutuoktiniui dovanotą ar paveldėtą turtą po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
- Sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktus (avalynę, drabužius, profesinės veiklos įrankius).
- Autorines neturtines teises, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teises.
- Lėšas bei daiktus, reikalingus asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai.
Išlaikymas senatvėje
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis gina tėvų teisę į išlaikymą senatvėje. Išlaikymas mokamas (priteisiamas) nustatyta pinigų suma, mokama kas mėnesį. Teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad kuomet pilnamečiai vaikai nevykdo savo pareigos išlaikyti tėvus savo noru neatlieka, tuomet teisė į išlaikymą yra ginama teismine tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju priteisiant ir išieškant iš pilnamečio vaiko, atsižvelgus į jo turtinę padėtį, tėvams reikalingą išlaikymo dydį. Priteisiamo išlaikymo dydis turi būti apskaičiuojamas taip, kad išlaikymą gaunančio asmens visų rūšių jo pajamų suma leistų užtikrinti to asmens oraus gyvenimo galimybę.