Šiame straipsnyje nagrinėjami teisiniai aspektai, susiję su skyrybomis ir pilnamečiais vaikais Lietuvoje. Straipsnyje aptariami tėvų pareigos išlaikyti pilnamečius vaikus, turto padalijimo skyrybų metu klausimai bei paveldėjimo ypatumai.
Įvadas
Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o santuoka - šeimyninio gyvenimo pamatas. Skyrybos - tai sudėtingas procesas, kuris paliečia ne tik sutuoktinius, bet ir jų vaikus, net jei jie jau yra pilnamečiai. Pilnametystės sulaukę vaikai turi daugiau teisių ir gali savarankiškai spręsti dėl savo ateities, tačiau skyrybos vis tiek gali turėti įtakos jų finansinei padėčiai ir gerovei.
Išlaikymas pilnamečiams vaikams
Lietuvos teisės aktai numato tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o esant įstatyme numatytoms sąlygoms - ir pilnametystės sulaukusius vaikus. Pagrindinė išlaikymo dydį nustatant taisyklė - išlaikymas turi atitikti dabartinius vaiko poreikius.
Tėvai neprivalo išlaikyti pilnamečių vaikų, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Be to, šias sąlygas atitinkančius pilnamečius vaikus privalo išlaikyti tik tie tėvai, kurie turi tokią galimybę.
Dėl išlaikymo priteisimo į teismą turi kreiptis pats pilnametis vaikas. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluoti galimi kriterijai, kuriais remiantis priteisiamas išlaikymas pilnamečiams vaikams:
Taip pat skaitykite: Civilinio kodekso įtaka skyryboms
- Sunki vaikų turtinė padėtis.
- Paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis.
- Sąžiningas pareigos mokytis vykdymas.
- Tėvų galimybės teikti paramą studijuojantiems pilnamečiams vaikams.
Turto padalijimas skyrybų metu
Santuokos nutraukimo procese, be kitų teisinių pasekmių nustatymo, neišvengiamai turi būti išsprendžiamas ir santuokos metu įgyto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto padalijimo sutuoktiniams klausimas. Skyrybos ir turto dalybos dažnai tampa vienu svarbiausių klausimų, kadangi yra susijęs su tuo, kokia bus sutuoktinių finansinė padėtis pradedant naują savarankiško gyvenimo etapą.
Sutuoktinių susitarimas
Turtas, valdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise, yra padalijamas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu. Kuomet santuoka yra nutraukiama bendru sutarimu teisme tvarka arba bendru sutarimu notarine tvarka, bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantis turtas yra padalijamas vadovaujantis sutuoktinių sudaryta sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, jeigu ši sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų.
Turto balansas
Pagal byloje esančią medžiagą yra sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą. Į šį balansą yra įtraukiamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).
Turto teisinis režimas
Sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo, pirmiausia turi nustatomas sutuoktinių turto teisinis režimas. Tai reiškia, kad turi būti nustatoma, kuris sutuoktinių turtas priklauso vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, o kuris turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (CK) numato du sutuoktinių turto teisinio režimo tipus:
Taip pat skaitykite: Skyrybų neigiamos pasekmės vaikams
- Įstatyminis turto teisinis režimas.
- Sutartinis turto teisinis režimas.
Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas. Įstatyminis sutuoktinių turto teisinis režimas iš esmės reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, išskyrus įstatymų numatytas išimtis.
Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Civiliniame kodekse yra pateiktas turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, detalizavimas.
Asmeninė sutuoktinių nuosavybė
Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios. Asmeniniu turtu laikomas turtas, įgytas iki santuokos, dovanotas ar paveldėtas po santuokos sudarymo (jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn), asmeninio naudojimo daiktai, intelektinė nuosavybė ir lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui.
Paveldėjimas ir nekilnojamasis turtas
Sutuoktinio netektis - vienas skaudžiausių išgyvenimų, sukrečiantis emociškai ir finansiškai. Šalia gedulo ir skausmo, artimiesiems tenka susidurti su neišvengiamais teisiniais formalumais, tarp kurių svarbiausią vietą užima turto paveldėjimo klausimai.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato du pagrindinius paveldėjimo būdus: pagal įstatymą ir pagal testamentą. Svarbu pabrėžti, kad paveldėjimo procesas pradedamas pas notarą, kuriam per tris mėnesius nuo sutuoktinio mirties dienos reikia pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
Taip pat skaitykite: Pilietybė pagal tėvus
Bendroji jungtinė nuosavybė paveldėjimo atveju
Santuokos metu įgytas turtas (išskyrus dovanotą ar paveldėtą asmeniškai vienam iš sutuoktinių) yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tai reiškia, kad abiem sutuoktiniams priklauso lygios šio turto dalys (po 1/2), nebent vedybų sutartis numato kitaip.
Po vieno sutuoktinio mirties, pirmiausia iš bendro turto masės yra išskiriama išgyvenusiam sutuoktiniui priklausanti dalis (paprastai - pusė turto). Paveldima yra tik mirusiajam priklausiusi bendrosios jungtinės nuosavybės dalis (kita pusė) ir visas jo asmeninis turtas (įgytas iki santuokos, dovanotas, paveldėtas asmeniškai).
Sutuoktinio dalis paveldint pagal įstatymą
Išgyvenusio sutuoktinio paveldima dalis priklauso nuo to, su kurios eilės įpėdiniais jis paveldi:
- Jei yra pirmos eilės įpėdinių (mirusiojo vaikai, įvaikiai): Sutuoktinis paveldi vieną ketvirtadalį (1/4) palikimo. Likę trys ketvirtadaliai (3/4) lygiomis dalimis padalinami vaikams.
- Jei nėra pirmos eilės įpėdinių, bet yra antros eilės įpėdinių (mirusiojo tėvai, įtėviai, vaikaičiai): Sutuoktinis paveldi pusę (1/2) palikimo. Kita pusė atitenka antros eilės įpėdiniams.
- Jei nėra nei pirmos, nei antros eilės įpėdinių: Išgyvenęs sutuoktinis paveldi visą palikimą.
Paveldėjimas pagal testamentą
Testamentas suteikia asmeniui teisę laisvai nuspręsti, kam atiteks jo turtas po mirties. Jei testamentu visas turtas paliekamas išgyvenusiam sutuoktiniui, kiti giminaičiai (net ir vaikai) į jį pretenduoti nebegali, išskyrus vieną labai svarbų atvejį - privalomąją palikimo dalį.
Teisę į privalomąją palikimo dalį turi:
- Mirusiojo vaikai (įvaikiai), kuriems palikimo atsiradimo dieną reikalingas išlaikymas (nepilnamečiai arba pilnamečiai, bet nedarbingi dėl amžiaus ar sveikatos būklės).
- Mirusiojo sutuoktinis, kuriam palikimo atsiradimo dieną reikalingas išlaikymas.
- Mirusiojo tėvai (įtėviai), kuriems palikimo atsiradimo dieną reikalingas išlaikymas.
Šie asmenys, nepaisant testamento turinio, paveldi pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą.
Turto apsauga skyrybų atveju
Nutraukiant santuoką arba sutuoktiniams dalinant turtą ne skyrybų procese, dažnai kyla klausimas, kaip sutuoktiniui apsaugoti savo nuosavybę, išvengti jos padalinimo ir dalies atitekimo kitam sutuoktiniui arba kaip apsaugoti dovanotą ir/ar paveldėtą turtą ir pan.
Ieškant atsakymų į šiuos klausimus, pirma reikėtų nustatyti, kokia nuosavybės teisine forma sutuoktiniai valdo turtą, identifikuoti, kuris turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir turėtų būti dalinamas, o kuris yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir dalinamas nebus.
tags: #skyrybos #kai #vaikai #pilnameciai