Kai vaikas nukrenta, motinos širdis suvirpa iš baimės. Tačiau geriau užgniaužti savo emocijas ir veikti tinkamai. Kokią suteikti pirmąją pagalbą vaikui, priklauso nuo situacijos. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip elgtis vaikui nukritus, kokie pavojai tyko ir kaip suteikti pirmąją pagalbą.
Kodėl vaiko kritimas gali būti pavojingas?
Kai krenta vaikas mažame amžiuje, dažniausiai nukenčia jo galva, kuri gali ir traumuotis. Nes ji pas mažylius yra sunkiausia kūno dalis. O dažniausiai kenčianti galvos zona - pakaušis arba momenėlis. Į galvos traumas reikia žvelgti dvejopai. Vaikų smegenys turi tam tikrą tvirtumo apsaugą dėl minkštų kaulų, didelio skysčio kiekio aplink smegenis. Tai leidžia sumažinti smūgį, taip pat saugo kaukolę nuo lūžio arba nuo smegenų sutrenkimo. Tačiau tai tinka tik tuo atveju, jei vaikas „minkštai“ krenta iš nedidelio aukščio. Iš kitos pusės vaiko smegenys aktyviai formuojasi, ir galvos smūgis gali neigiamai paveikti kūdikio vystymąsi bei sveikatą. Kaip pasekmės atsiranda psichinės ligos, žemas vystymosi intelektas, galvos skausmai, regėjimo ar klausos netekimas, ir pan. Todėl nerimas dėl vaiko nukritimo - tai apsauginė reakcija, kai nedelsiant kreipiamasi į gydytoją.
Kaip elgtis vaikui nukritus?
Kiekvienas vaiko kritimas yra individualus, tačiau bet kokiu atveju tinka pirmoji pagalba. Taigi, jei vaikas nukrito:
- Reikia jį paguldyti ant nugaros, ant kietos lovos be pagalvės; jei norite nueiti šalin, paguldykite jį ant šono, kad veidas žvelgtų žemyn.
- Jokiais būdais esant galvos traumai neraminkite vaiko supdami arba siūlydami jam krūtį ar buteliuką su vandeniu.
- Labai svarbu kuo greičiau pasikonsultuoti su gydytoju ar iškviesti greitąją pagalbą.
- Pridėkite šaltą kompresą; jei yra žaizda, ją būtina apvalyti, ir tik paskui dėti šaltą kompresą.
- Jokiais būdais neduokite vaikui nuskausminamųjų ar raminamųjų, kol neatvyko gydytojas.
- Neleiskite kūdikiui užmigti, kol neatvyko gydytojas.
Vaiko būklės požymiai po kritimo
Kai kurie vaiko elgesio požymiai gali jums pasakyti apie vaiko būseną:
- Verksmas iškart po kritimo - sąmonės išsaugojimas.
- Nėra pabrinkimo po nukritimo - pažeisti tik minkštieji audiniai.
- Vaiko smegenų sutrenkimo požymiai: gali išlikti sąmonė, tačiau verksmas yra ilgas ir nepertraukiamas, palydimi neramių judesių, vaikas blogai miega, yra irzlus, nenoriai ima krūtį, jį pykina, dažnai atsirūgsta.
- Kūdikis pradeda verkti ne iš karto, bet po 1-5 minučių - gali įvykti smegenų sutrenkimas, kai pavėluota išsilieja kraujas į smegenis.
- Po kritimo nebuvo sąmonės praradimo, tačiau vaiką pykino ir jis neramiai judėdamas verkė - tai smegenų pažeidimas.
- Mieguistumas, letarginis miegas, komos būsena - labai sunkus smegenų pažeidimas.
- Didėjanti mėlynė galvoje, vaiko mieguistumas po stipraus kritimo gali reikšti kaukolės lūžį - tokiu atveju reikalinga medicininė apžiūra ir diagnostika.
Pirmoji pagalba esant įvairiems kritimams
Be pirmosios pagalbos svarbu žinoti ir kaip elgtis esant įvairiems kritimams.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
- Jei nėra pabrinkimo, esant tik minkštųjų audinių pažeidimams, ant traumuotos vietos galima uždėti rankšluostį, sumirkytą šaltame vandenyje arba užšaldytos mėsos gabalą, suvyniotą į rankšluostį.
- Esant aukščiau išvardintiems smegenų sutrenkimo simptomams, reikia nedelsiant kviesti greitąją pagalbą. Venkite bet kokio nešiojimo ir kitų sutrenkimų - paguldykite vaiką ant nugaros.
- Jei vaikas užmigo po nukritimo, nereikia manyti, kad miegas jį išgydys. Labai svarbu pasikonsultuoti su gydytoju ir stebėti savo vaiką: kaip jis miega, kaip prisižadino ir t.t. Kai kuriais atvejais tiesiog būtina galvos operacija.
Sukrėsto vaiko sindromas
Sukrėsto, arba supurtyto, vaiko sindromą pirmą kartą aprašė G. Caffey (1972 m.). Tai viena iš neatsitiktinių traumų pasekmių, neretai galinti pasibaigti ir vaiko mirtimi. Vaikas, augdamas mylinčioje ir rūpestingoje šeimoje, vargu ar gali patirti šį sindromą. Sukrėsto, arba supurtyto, vaiko sindromas - viena iš neatsitiktinių traumų pasekmių, t.y. tokių traumų, kurios įvyko dėl tėvų ar kitų aplinkinių kaltės. Smurtas prieš vaikus, vaikų traumavimas yra labai sudėtinga problema, apimanti ne tik bet kokį vaiko sveikatos sutrikdymą, bet ir vaiko nepriežiūrą, seksualinį, emocinį ir psichologinį vaiko išnaudojimą.
Kaip pagrindinė sukrėsto vaiko sindromo priežastis dažniausiai įvardijamas netinkamas elgesys su vaiku. Sukrėsto vaiko sindromą dažniausiai patiria vaikai prieš kuriuos yra naudojama fizinė jėga. Vaikas paimamas už žąstų ir stipriai supurtomas, dažniausiai tai daroma stipriai ir iš visų jėgų. Taip pat sukrėsto vaiko sindromą vaikas gali patirti, kai yra trenkiamas į sieną ar numetamas ant žemės.
Kai vaikas atsitrenkia, pasireiškia tiesioginės traumos. Tačiau ne visada atviros traumos rodo, kad vaikui yra sukrėstos smegenys. Žinoma, jei yra atviros traumos, gydytojams lengviau diagnozuoti sukrėsto vaiko sindromą, tačiau išoriškai vaikas gali ir nebūti smarkiai sužalotas.
Purtant vaiką, sutrūkinėja subduralinio tarpo kraujagyslės, kai pasireiškia kraujo išsiliejimas po kietuoju dangalu. Kraujo išsiliejimas po kietuoju dangalu - hematoma - pradeda spausti smegenis, ir smegenys pradeda tinti. Jei hematoma didelė, reikia ją pašalinti. Galvos smegenų kraujosruvas ir hematomas po smegenų dangalais patvirtina kompiuterinė tomografija. Gydytojai apžiūros metu pastebi likusias nuo pirštų mėlynes tose vietose, kur vaikas buvo laikytas. Žinoma, jei prieš vaiką buvo smurtauta ne pirmą kartą, gali būti likusių senesnių sumušimų ar mėlynių žymės. Atliekamas vaikų akių dugno tyrimas.
Neišvengiamai lieka neurologinės, regos, psichologinės pasekmės. Dauguma vaikų dėl galvos traumų lieka neįgalūs, suserga neurologinėmis ligomis, tampa paralyžiuoti, kurti ar akli. Kūdikiai ar vyresni vaikai į ligoninę dažniausiai atvežami jau pavėluotai.
Taip pat skaitykite: Kaip išrinkti vaikišką telefoną 3 metų vaikui?
Sukrėsto vaiko sindromas - tai fizinės traumos pasekmė, dažniausiai pasitaikanti vaikams iki metukų, tačiau šį sindromą gali patirti ir vyresni vaikai. Statistiškai vaikai dažniausiai patiria šį sindromą dėl suaugusiųjų kaltės, o tiksliau - tėvo. Žinoma, gali nutikti ir taip, kad kantrybės netekęs suaugusysis stveria kūdikį už krūtinės ar žastų ir stipriai papurto, arba tėvai, nesuvokdami, kas tinka kelių mėnesių kūdikiui, netinkamai elgiasi su mažyliu, jį mėtydami, purtydami.
Šiuo atveju sukrėsto vaiko sindromas pasireiškia todėl, kad kūdikio kaklo raumenys silpni, o kaukolė iki galo neišsivysčiusi. Jei kūdikis ar vaikas patyrė galvos traumą dėl tėvų neišmanymo ar neatsargumo, artimieji turėtų gydytojams tiksliai paaiškinti, kaip vaikas patyrė traumą, neslėpti, jei netyčia išmetė kūdikį iš rankų.
Tėvai ar kiti artimieji gali slėpti fizinio smurto pasekmes kelias dienas, o, vaikui pradėjus dusti, vemti, pakilus temperatūrai, atsiradus traukuliams, pradėjus trikti kvėpavimui, širdies veiklai ar kitiems negalavimams, tik tuomet kreipiasi į gydymo įstaigą. Tikimybė, kad vaikas gali mirti, visada išlieka, tai priklauso nuo, kokio sunkumo sukrėtimą jis patyrė.
Sukrėsto vaiko sindromo atveju tėvai dažniausiai nesako tikrųjų vaiko negalavimo priežasčių, nurodo visai kitas traumos priežastis (iškrito iš lovytės, nukrito nuo laiptų, užsigavo su kietu daiktu ir pan.), nuolat painiojasi, keičia nuomonę. Reiktų pažymėti, jog, nukritę nuo lovos, vaikai kaukolės dažniausiai nesusilaužo. Kad kaukolė lūžtų, vaikas turi kristi iš 1 m aukščio.
Ne tik sukrėsto vaiko sindromo priežastys, bet ir kai kurios kūdikių mirtys taip ir lieka neišsiaiškintos, nes tėvai dažniausiai neigia smurtavę prieš vaiką. Tokių vaikų traumų atvejų iš tiesų pasitaiko nemažai, tačiau Lietuvoje statistinių duomenų kol kas nėra.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
Veiksnių, kurie gali lemti sukrėsto vaiko sindromą, yra ne vienas. Priežastys, kodėl tėvai naudoja smurtą prieš vaiką, yra įvairios. Smurtaujantys tėvai dažniausiai patys vaikystėje yra patyrę smurtą. Dažnai akcentuojami tokie veiksniai, kaip skurdas, bedarbystė, girtavimas, narkomanija, tėvų psichinės ligos. Dėl autoritarinio auklėjimo stiliaus, religinių ar kitokių įsitikinimų vaikai taip pat patiria smurtą.
Tėvai dažniausiai neprižiūri, nemyli, skriaudžia vaiką, jei jis buvo nelauktas, gimė ne tos lyties, gimė „ne toks“, kokio tėvai tikėjosi (vaikai su apsigimimais, invalidumą sukeliančiomis ligomis). Sukrėsto vaiko sindromą gali patirti hiperaktyvūs dieną ir daug verkiantys naktį vaikai. Dar viena priežastis, kuri skatina tėvų smurtavimą prieš vaikus - vedybinio gyvenimo krizės. Pasikeitęs vedybinis gyvenimas, gimus kūdikiui, tėvai ar vienas iš tėvų dėl to kaltindami vaiką, naudoja fizinę jėgą.
Kaip sumažinti kritimų riziką?
Vaikas ant galvos dažniausiai krenta per pirmuosius 12 mėnesių. Ypač labai svarbu pasikonsultuoti su gydytoju. Vis dėl to geriausiai nepalikti vaiko be priežiūros: nei ant pervystymo stalo, nei ant lovos, nei lovytėje, nei ant kėdutės, nei vežimėlyje, nei ant sofos.
Tėvai ar kiti vaikus prižiūrintys asmenys turėtų:
- Naudoti tik nesulūžusią ir tvarkingą įrangą: vežimėlius, vystymo stalus, maitinimo kėdutes ir kt.
- Pasirūpinti, kad visi baldai būtų stabilūs, stovėtų ant lygių paviršių.
- Atsisakyti vaikštynių.
- Vaiko lovytės dugną laikyti žemiausioje pozicijoje, lovytės kraštą visada pakelti vaikui esant lovytėje.
- Surinkti ir sudėti visus žaislus, kai baigiama žaisti.
- Ant grindų neturėtų būti pašalinių daiktų, išpilti skysčiai turėtų būti greitai išvalomi.
- Patartina vengti grindų ir laiptų vaškavimo ir kt., kad grindų danga nebūtų slidi.
- Nepritvirtintus kilimus ir kilimėlius patraukti arba pritvirtinti, vonioje naudoti neslystančius kilimėlius.
- Maudynių metu vaiką prižiūrėti ir būti ne toliau nei per ištiestos rankos atstumą nuo jo.
- Naudoti apsaugos priemones, tokias kaip apsauginiai varteliai, grotelės, stabdžiai, langų apsaugos ir kt.
- Apsauginius vartelius naudoti laiptų viršuje ir apačioje.
- Ant laiptų neturėtų būti pašalinių daiktų.
- Baldus laikyti toliau nuo langų, nepalikti vaikų vienų prie langų, verandose, balkonuose.
- Vaikui esant vežimėlyje, maitinimo kėdutėje, sūpynėse, visuomet jį prisegti saugos diržais.
- Dėti vaiką į nešiojamą automobilinę kėdutę ją padėjus ant žemės, o ne ant stalo ar kitų baldų.
- Vaikų žaidimų aikštelės turėtų būti padengtos smūgius sugeriančia danga - smėliu, specialia guma, medžio žieve ar kt.
Pirmoji pagalba įvykus nukritimui
Skambinkite 112, jeigu vaikui pasireiškia bent vienas iš šių simptomų:
- Įtariate, kad gali būti rimtai pažeistas kaklas, galva, nugara, dubens kaulai ar galūnės.
- Vaikas yra ar buvo praradęs sąmonę.
- Vaikui sunku kvėpuoti.
- Vaikas nekvėpuoja (jei mokate, atlikite dirbtinį kvėpavimą ir krūtinės paspaudimus).
- Pasireiškia traukuliai.
Jei vaikas nevemia ir nepasireiškia nė vienas iš minėtų simptomų, apžiūrėkite vaiką, ar nėra matomų sužalojimų. Ant sumušimų uždėkite šaltą kompresą ar į rankšluostį įvynioto ledo. Leiskite vaikui pailsėti tiek laiko, kiek jis nori. Patariama artimiausias 24 val. stebėti vaiką, ar neatsiranda neįprastų simptomų ar elgesio pokyčių: vaikas tampa labai mieguistas, jam sunku pabusti; labai lengvai susierzina ir nuliūsta; pradeda vemti; skundžiasi galvos, kaklo ar nugaros skausmu; skundžiasi kitų kūno dalių didėjančiu skausmu; negali normaliai paeiti; sutrinka rega.
Jei yra sumušta galva, vaiko negalima raminti jį sūpuojant, siūlant atsigerti ar pan. Svarbu kuo greičiau pasikonsultuoti su gydytoju.
Jei yra žaizda, būtina pirmiau ją apvalyti, tik tuomet dėti šaltą kompresą. Žaizdas rekomenduojama plauti švariu tekančiu vandeniu.
Nerekomenduojama duoti vaikui vaistų, kol jo neapžiūrėjo sveikatos specialistas.
Jei vaikui yra sutrenktos smegenys, jis gali išlikti sąmoningas, tačiau ilgai ir nepertraukiamai verkti, būti neramus, blogai miegoti, vemti, žindomi vaikai nenoriai ima krūtį. Tokiu atveju reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.