Įvadas
Pasakos - tai daugiau nei tik istorijos vaikams prieš miegą. Tai senovinis pedagogikos metodas, perduodantis žinias apie pasaulį ir gyvenimo filosofiją iš kartos į kartą. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip pasakos veikia vaikų baimes, kaip jos gali padėti jas įveikti ir kokias pasakas geriausia parinkti skirtingoms amžiaus grupėms.
Pasakų terapija: būdas spręsti problemas ir ugdyti kūrybiškumą
Šiandien pasakos pasitelkiamos sprendžiant asmens problemas, ugdant kūrybiškumą ir tobulinant sąveiką su aplinka. Toks psichoterapijos metodas vadinamas pasakų terapija. Pasakos skirstomos į stebuklų, buitines, pasakas apie gyvulius ir kt. Pagal E. Eriksoną, stebuklų pasakos siužeto etapai atitinka žmogaus tapsmo asmenybe momentus.
Vaikai, patiriantys gyvenimo krizę, jaučia baimę, kalbėdami apie savo jausmus, svajones ir norus. Pasakų terapija gali būti panaudota įveikiant stresą ir keičiant reakcijas į jį. Pasakos įkvepia vaikus žygdarbiams, skatina pasitikėjimą savimi, didina jų atsparumą negandoms, stresams. Pasak analitinės psichologijos atstovų, tai rodo augimo, brendimo procesą. Psichoterapinės pasakos taikomos įvairioms baimėms įveikti (tamsos, šunų ir pan.).
Pasakų tipai ir jų poveikis
Yra šeši pasakų tipai pagal jų „socialinį charakterį“: liaudies, literatūrinės, didaktinės, meditacinės, psichokorekcinės ir psichoterapinės pasakos. Relaksacinės pasakos yra skirtos nuraminti ir atpalaiduoti vaiką. Psichoedukacinės pasakos yra skirtos keisti vaikų elgesį. Psichoterapinės pasakos yra papildytos terapinėmis technikomis. Psichokorekcinės pasakos yra skirtos vaikų iki 11-13 metų elgesio stiliui pakeisti produktyvesniu, efektyvesniu.
Kaip pasakos padeda įveikti baimes?
Pasaka daro įtaką žmogui susitapatinimo būdu. Vaikas susitapatina su vienu iš herojų, todėl visi herojaus išgyvenimai yra „perleidžiami per save“. Pasakas gali sukurti ir patys tėveliai. Tik svarbu, kad jose vaiko baimė būtų ne pašiepiama, o priimama. Baimės objektas turėtų būti draugiškas ir siekti vaiko dėmesio bei meilės.
Taip pat skaitykite: Pasakų nauda augančiai asmenybei
Pasakų svarba skirtingoms amžiaus grupėms
Tinkamas vaiko amžius pasakų terapijai taikyti - 4-9 metai. Iki ketverių jo vadinamasis „aš“ dar ne iki galo susiformavęs, taigi mažylis dar negali paaiškinti savo emocijų.
3-5 metų vaikams, kai jiems sunkiau susikaupti, neramu, kas bus, trūksta tvarkos ir drausmės, tinka formulinės-grandininės pasakos. 2,5-5 metų vaikams patinka pasakos, kuriose veikia gyvūnai. Ikimokyklinio amžiaus vaikai tapatina save su gyvūnais, todėl stengiasi būti panašūs į juos, kopijuoja jų elgesio manieras. 3-7 metų vaikams buitinės pasakos atskleidžia šeimyninį gyvenimą, parodo konfliktų sprendimų galimybes, šeimas aplankančias negandas, formuoja humoro jausmą, pasakoja apie mažas šeimynines gudrybes. 4-7 metai - aukso amžius stebuklų pasakoms. Baisios pasakos (šiurpės) tinka vaikams nuo 7 metų.
Kaip sekti pasakas?
Praktika ir tyrimai rodo, kad su vaiku kasdien reikia pabendrauti bent 15 minučių. Ne pjaustant bulves ar šluojant, o atsidėjus: žaidžiant, piešiant ar tiesiog skaitant pasakas. Tinkamai parinkti pasaką yra labai svarbu. Pasaką siūloma sekti ar skaityti ne vienąkart, geriausia jai skirti visą savaitę. Sekant pasaką, reikia stebėti, ar vaikas įsitraukia emociškai. Tai - svarbiausias rodiklis, ar pasaka „veikia“. Idealu, jei vaikas girdi gyvai sekamas pasakas. Mažyliui be galo svarbu prisiglausti prie mylimo žmogaus, girdėti jo balsą, saugiai išgyventi įvairiausias emocijas. Kai mama šalia, nebaisūs jokie velniūkščiai ir kiti neklaužados.
Pasakų nauda vaiko raidai
Pasakų terapijos tikslas - tobulinti vidinį vaiko pasaulį, mokyti geriau suprasti įvykius, gilinti žinias apie gyvenimo dėsningumus. Svarbiausia užduotis - vaiko vidinės harmonijos atstatymas. Pasakos - vienas linksmiausių būdų mokytis. Vaikai ne tik išgirsta naujų žodžių, bet ir sužino, kur juos taikyti, kaip vartoti. Vaikų dėmesys linkęs veikti malonumo principu, todėl pasaka tampa gera dėmesio lavintoja. Dar vienas dalykas, kurio moko pasaka - tai teksto suvokimas ir rišlus pasakojimas. Pasaka - meno kūrinys. Ji išlaisvina ne tik kūrėjo, bet ir klausytojo mintis. Pasitelkus pasakų elementus, pasaulio suvokimas tampa suprantamesnis, o tai, ko negalima suprasti, apgaubiama stebuklo skraiste.
Socialinių vaidmenų ir normų perdavimas per pasakas
Vaikai į šį pasaulį ateina nieko nemokėdami, o vaiko tėvai savo elgesiu ir bendravimu yra geriausi pavyzdžiai. Socialinių vaidmenų ir normų perdavimo vaidmenį atlieka ir pasakos. Vaikai sužino, kad ne visi žmonės yra gero linkintys, išmoksta atsargumo, bendraudami su nepažįstamaisiais. Išgirsta, kaip kalba piktoji ragana, kaip ji apgaudinėja, o kaip bendrauja gerasis personažas. Jie susipažįsta su žmogaus gimimo, augimo, brendimo ir senatvės reiškiniais. Įsisąmonina šeimos vaidmenis ir reikšmę. Klausydamas pasakos, vaikas gali išbandyti įvairius vaidmenis.
Taip pat skaitykite: Šeimos ir visuomenės įtaka vaikų nusikalstamumui
Baimė - stiprus žmogaus jausmas
Baimė - vienas stipriausių žmogaus jausmų. Kiekvienas turime baimių: vieniems baimės - tik epizodinis, mažas nepatogumas, stipriai neveikiantis kasdienio gyvenimo, o kitiems - tai fobijos, rimta psichologinė problema. Stresinės situacijos gimdo baimę. Pavojus taip pat gali būti realus arba laukiamas, įsivaizduojamas. Nuo įsivaizduoto pavojaus organizmas mobilizuojasi nė kiek ne mažiau, kaip nuo realaus. Tai labai svarbu kalbant apie vaikus, ypač ikimokyklinio amžiaus, kai vaikai pasižymi vadinamuoju „magišku” mąstymu, kuris neturi suaugusiųjų logikos. Tuomet tai, ko vaikas tikisi, ką jis įsivaizduoja, jam yra tikra ir baisu, ir nors tai, kas aplinkui vyksta, gali ir neatitikti realybės, vaikui sukelia stresą.
Emocijų svarba
Amerikiečių psichologas C.E. Izardas išskyrė dešimt pagrindinių emocijų: džiaugsmą, susidomėjimą-susijaudinimą, nuostabą, liūdesį, pyktį, pasibjaurėjimą, neapykantą, baimę, gedą ir kaltę. Kitas emocijas C. Izardas apibūdina kaip šių dešimties emocijų derinius, pavyzdžiui, meilė yra džiaugsmo ir susidomėjimo-susijaudinimo derinys. Labai svarbu tikėti, kad gali būti mylimas.
Skausmas kaip pojūtis
Skausmas yra pojūtis. Kiekvieną pojūtį sudaro visas kompleksas galinčių jį keisti veiksnių ar sąlygų. Žmogaus kūne nėra tokio impulso kaip skausmas, yra elektriniai impulsai, plintantys neuronais. Skausmu jie tampa tik smegenyse. Šio pojūčio kaip skausmo įsisąmoninimas yra psichologinis procesas, kuriame dalyvauja daug smegenų struktūrų. Skausmas - reikalingas pojūtis, tai tarsi pavojaus signalas. Labai dažnai skausmą lydi baimė ir įtampa, ir šios trys emocijos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios. Skausmo pasikartojimo baimė taip pat kelia nerimą ir įtampą, ir dažnai tai veikia kaip provokuojantis mechanizmas skausmui išlikti. Didelę reikšmę turi skausmo baimė.
Atskyrimo nerimas
Visiškai normalu, jei maži ar ikimokyklinio amžiaus vaikai rodo tam tikro laipsnio nerimą gresiant ar įvykus atsiskyrimui nuo žmonių, prie kurių jie prisirišę. Atskyrimo nerimas atsiranda 7-8 mėn., didėja iki 18 mėn. Svarbiausias diagnostikos požymis yra perdėtas nerimas dėl atskyrimo nuo žmonių, prie kurių vaikas yra prisirišęs. Šis nerimas gali įgauti įvairių formų.
Fobinis nerimas
Šiam sutrikimui būdinga perdėta tam tikrų situacijų ar daiktų baimė. Jei natūralios tam tikro amžiaus tarpsnio vaiko baimės užsitęsia per ilgai, yra labai ryškios, sutrikdo vaiko psichosocialinį funkcionavimą pagal amžių, jos yra laikomos sutrikimu, kuriam gydyti reikalingos terapinės intervencijos.
Taip pat skaitykite: Pagalba Paaugliams po Seksualinio Priekabiavimo
Socialinis nerimas
Svetimų ir nepažįstamų asmenų saugojimasis yra normalus fenomenas pirmųjų gyvenimo metų antroje pusėje. Tam tikras socialinio būgštavimo ar nerimo laipsnis yra normalus ir ankstyvojoje vaikystėje, kai vaikas susiduria su naujomis, nepatirtomis ar gąsdinančiomis situacijomis.
Emocijų sutrikimas po jaunesnio brolio ar sesers gimimo
Daugumai mažų vaikų pasireiškia tam tikras emocijų sutrikimo laipsnis po jaunesnio (dažnai nedaug jaunesnio) brolio ar sesers gimimo. Daugeliu atveju sutrikimas yra lengvas, tačiau kartais konkurencija ir pavydas, atsiradęs po gimimo, gali būti itin stiprus, užsitęsti ir likti nuolat, trikdyti vaiko raidą.
Nerimo sutrikimų gydymas
Taikomas psichoterapinis gydymas (kognityvinė elgesio, psichodinaminė, žaidimų, meno terapija) ir, esant reikalui, medikamentinis (serotonino reabsorbcijos inhibitoriais, antidepresantais, benzodiazepinais, buspironu). Nerimo sutrikimai gali keistis vaikui augant.