Nusikaltimai, ypač smurtas artimoje aplinkoje, daro didžiulį neigiamą poveikį vaikams. Šis poveikis gali būti įvairus - nuo fizinių sužalojimų iki ilgalaikių psichologinių traumų. Straipsnyje nagrinėjama, kaip nusikalstamumas šeimose, smurtas prieš vaikus, žiniasklaidos poveikis ir draugų įtaka veikia jaunų žmonių raidą ir polinkį į nusikalstamą elgesį. Taip pat aptariama, kaip tarptautinės sutartys, tokios kaip Hagos konvencija, gali turėti paradoksalų poveikį, apsunkindamos smurtą patiriančių motinų ir vaikų apsaugą.
Smurtas artimoje aplinkoje: kas slypi už uždarų durų
Smurtas artimoje aplinkoje yra opi problema Lietuvoje ir visame pasaulyje. Statistiniai duomenys rodo, kad smurto aukomis dažniausiai tampa moterys ir vaikai. Pavyzdžiui, 2021 m. Lietuvoje buvo užregistruota 6119 asmenų, nukentėjusių nuo nusikaltimų, padarytų dėl smurto artimoje aplinkoje. Iš jų 631 (10,3 proc.) buvo vaikai iki 18 metų amžiaus, o didžioji dauguma (90,8 proc.) nukentėjo nuo tėvų ar įtėvių.
Tačiau tikėtina, kad realus smurto mastas yra didesnis, nes ne visi nukentėjusieji kreipiasi pagalbos. Visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad net dalis žmonių ne visada suvokia, kas yra smurtas. Pavyzdžiui, 2021 m. tyrimas parodė, kad 29 proc. respondentų skausmo sukėlimo vaikui nelaiko smurtu.
Smurtas artimoje aplinkoje gali būti įvairių formų - fizinis, psichologinis, seksualinis, ekonominis. Vaikai gali būti tiesioginės smurto aukos arba smurto liudininkai. Netiesioginis smurto poveikis vaikams taip pat gali būti labai žalingas.
Veiksniai, skatinantys jaunų žmonių nusikalstamumą
Jaunų žmonių nusikalstamumas yra sudėtinga problema, kurią lemia įvairūs veiksniai. Svarbu suprasti šiuos veiksnius, siekiant veiksmingai užkirsti kelią nepilnamečių nusikalstamumui.
Taip pat skaitykite: Kūrybinis procesas: vaikiškos knygos viršelis
Nusikalstamumas šeimose
Šeima yra pirmoji socialinė aplinka, kurioje vaikas mokosi elgesio normų ir vertybių. Jei šeimoje vyrauja nusikalstamas elgesys, vaikas gali perimti šį modelį. Nusikalsti linkę tėvai dažnai augina vaikus skurdžioje aplinkoje, patiria finansinių sunkumų, nedarbo problemų. Tokių tėvų elgesys daro neigiamą įtaką vaikų pasaulėžiūrai.
Smurtas prieš vaikus
Smurtas prieš vaikus, nesvarbu, ar tai būtų fizinis, emocinis, ar seksualinis, yra viena iš pagrindinių priežasčių, skatinančių jaunuolius tapti deviantais. Smurtas lemia ne tik fizines traumas, bet ir gilias psichologines žaizdas, kurios gali paskatinti agresyvų elgesį, depresiją, nerimą ir kitas problemas.
Žiniasklaidos poveikis
Žiniasklaida, ypač televizija ir internetas, daro didelį poveikį jauno žmogaus asmenybei. Agresyvaus turinio filmai, netgi animaciniai, didina vaikų agresyvumą. Be to, žiniasklaida dažnai pateikia sensacingą informaciją apie nusikaltimus, nesigilinant į jų priežastis ir sąlygas, o tai gali iškreipti jauno žmogaus supratimą apie pasaulį.
Draugų įtaka
Paauglystėje draugų įtaka tampa ypač svarbi. Jei vaikas bendrauja su nusikalstamą elgesį propaguojančiais draugais, jis gali lengviau įsitraukti į nusikalstamą veiklą.
Mokyklos aplinka
Mokykla taip pat gali turėti įtakos jauno žmogaus elgesiui. Nesėkmės moksle, nuobodulys, stereotipinė mokytojų nuomonė apie agresyvų elgesį, triukšminga mokyklos aplinka, silpnas ryšys su mokykla, nepalanki mokyklos atmosfera, nepakankama elgesio kontrolė, menkas dėmesys teigiamo elgesio skatinimui, pedagogų ir moksleivių sąveikos problemos - visa tai gali paskatinti agresyvų elgesį.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti socialinę pagalbą Lietuvoje
Hagos konvencija: apsauga ar kliūtis?
Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (1980 m.) yra tarptautinė sutartis, kuria siekiama užtikrinti, kad vaikai, neteisėtai išvežti į užsienį, būtų grąžinti į savo nuolatinę gyvenamąją vietą. Tačiau praktikoje ši konvencija kartais gali būti naudojama prieš smurtą patiriančias motinas, kurios bėga nuo smurtaujančių partnerių su vaikais.
Štai Ingos Sala istorija, kuri tapo postūmiu didesniam žurnalistiniam tyrimui. Moteris su mažu vaiku dingo be žinios, o jos vyras per interviu žiniasklaidai kvietė moterį grįžti. Tačiau daug kas istorijoje liko neatskleista - o būtent tai ir buvo svarbiausia. Inga nebuvo ta, kuri tikėjo akla romantiška meile ir laukė princo, kuris jai sukurtų laimę. Gavęs žmonos skyrybų prašymą, Michele Sala iškėlė žmonai „Hagos bylą“. Pasinaudodamas 1980 spalio 25 d. Konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų („Hagos konvencija“) vyras Ingą apkaltino vaikų pagrobimu ir neteisėtu išvežimu į Lietuvą, ir pareikalavo nedelsiant juos grąžinti į Italiją. Teismas: žindomas vaikas turi gyventi su tėvu Prasidėjo teismų procesai Lietuvoje. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Italija (nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta yra pagrindas „Hagos bylų“ sprendimuose - aut. past.) Bet pritaikė Hagos konvencijos išimtį ir neliepė grąžinti vaikų į šią šalį. Tačiau advokatė jau tuomet įžvelgė riziką dėl to, kad nuolatine abiejų vaikų gyvenamąja vieta teismas pripažino Italiją. Tai tapo prejudiciniu faktu. Sprendimu abejojo ir Advokato padėjėja Aušrinė Onaitienė: „Mažoji mergaitė buvo gimusi Lietuvoj, o į Italiją buvo nuvežta parodyti seneliams ir tėvui. Pagrindo pagrįsti tai, kad mergaitės nuolatinė gyvenamoji vieta būtų buvusi Italijoje, mūsų nuomone, niekaip nebuvo.“ Inga buvo patenkinta pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jo motyvų skųsti nesutiko. To žala atsiskleis vėliau. Vyras į Italiją išsivežė judviejų sūnų. Kaip tai vyko, pasakoja Ingos mama Rita Vainorienė. „Michele buvo apsistojęs viešbutyje Kaune. Tarp jų buvo gražus susitarimas - pasirašyti taikos sutartį dėl vaikų lankymo. Inga buvo labai gražiai „apmutūriuota“. Ji paprašė manęs kartu važiuoti prie viešbučio ir pabūti su vaikais parke šalia. Aš viena, sako, nueisiu pas Michele, mums reikia pasirašyti dokumentus. Ji negrįžo dvi valandas. Imu nerimauti - vaikams laikas valgyti, o mes nieko nepasiėmėme. Staiga man skambina Inga, verkdama, klykdama, strese. Jie paspendė man spąstus, sako. Čia pilna policijos, Vaikų teisės. Jie reikalauja atiduoti vaiką.“ Teismas Lietuvoje atmetė ir Ingos skyrybų ir bendravimo su vaikais nustatymo bylą ir nurodė perkelti ją į Italiją. Italijoje teismas 2022 metų lapkritį atsakomybę už išsiskyrimą priskyrė Ingai. Abiejų vaikų globą - išimtinai tėvui. Vaikų gyvenamąją vietą taip pat nustatė su tėvu bei priteisė Ingai dideles bylinėjimosi išlaidas.
Tokiais atvejais Hagos konvencija, skirta apsaugoti vaikus, gali tapti įrankiu smurtautojams, leidžiančiu jiems toliau kontroliuoti ir prievartauti savo partneres. Svarbu užtikrinti, kad Hagos konvencija būtų taikoma atsižvelgiant į smurto artimoje aplinkoje kontekstą ir kad vaikų saugumas būtų prioritetas.
Kaip padėti vaikams, patyrusiems nusikaltimų poveikį
Svarbu užtikrinti, kad vaikai, patyrę nusikaltimų poveikį, gautų reikiamą pagalbą. Tai apima:
- Psichologinę pagalbą: Vaikams, patyrusiems smurtą ar kitus nusikaltimus, gali prireikti psichologo ar psichoterapeuto pagalbos, kad jie galėtų įveikti traumas ir išmokti sveikų elgesio modelių.
- Teisinę pagalbą: Vaikams, nukentėjusiems nuo nusikaltimų, turi būti užtikrinta teisinė pagalba, kad jie galėtų apginti savo teises.
- Socialinę pagalbą: Vaikams, augantiems nepalankiomis sąlygomis, reikia socialinės paramos, kad jie galėtų gauti išsilavinimą, susirasti darbą ir integruotis į visuomenę.
- Švietimą: Svarbu šviesti vaikus apie smurtą ir kitus nusikaltimus, kad jie galėtų atpažinti pavojingas situacijas ir žinoti, kur kreiptis pagalbos.
- Visuomenės sąmoningumą: Būtina didinti visuomenės sąmoningumą apie nusikaltimų poveikį vaikams, kad būtų galima užkirsti kelią smurtui ir užtikrinti tinkamą pagalbą nukentėjusiesiems.
Taip pat skaitykite: Kūrybinės dirbtuvės vaikams
tags: #atsakovo #padaryti #nusikaltimai #daro #neigiama #itaka