Ne vienas yra girdėjęs posakį „Nesirink knygos pagal viršelį“, tačiau sunku paneigti, kad knygų pilnose lentynose akį visų pirma patraukia ryškūs, įdomių formatų, spalvų, neįprastų vizualinių sprendimų leidiniai. Kai kurios knygos yra perleidžiamos, verčiamos į kitas kalbas, tad vienas kūrinys gali turėti daugybę skirtingų viršelių. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip sukurti ne tik patrauklų, bet ir informatyvų vaikiškos knygos viršelį, kuris atspindėtų knygos turinį ir patrauktų jaunuosius skaitytojus darželyje.
Kūrybinis kelias: įkvėpimas ir bendradarbiavimas
Kūrybinis kelias - nuo pirmų eilučių iki spalvingų iliustracijų. Dainiaus ir Jorio Sobeckių tandemas įrodė, kad literatūra ir dailė gali susijungti į vieną harmoningą kūrinį.
Dainiaus Sobeckio kūrybinė kelionė
Dainius Sobeckis: „Mano kūrybinis kelias prasidėjo dar studijų metais nuo eilėraščių rašymo. Ilgai juos tiesiog kaupiau stalčiuje, bet netrukus supratau, kad kūryba skirta dalintis. Ėmiau publikuoti savo tekstus ir skaityti juos literatūriniuose renginiuose. Laikui bėgant susidomėjau kitais literatūriniais žanrais: pradėjau rašyti esė, o vėliau pabandžiau apsakymus. Tačiau supratau, kad trumpa proza nėra mano stiprioji pusė - man reikia daugiau žodžių.“
Jorio Sobeckio įkvėpimas ir pradžia
Joris Sobeckis: „Mano kelias buvo kitoks. Įkvėpimą kūrybai gavau vaikystėje stebėdamas tėčio darbą - jo rašomas knygas, dalyvavimą „Poezijos pavasario“ renginiuose. Piešti pradėjau natūraliai, kaip daugelis vaikų, tačiau man šis užsiėmimas išliko svarbus ir su laiku tobulėjau.“
Knygos gimimas iš šeimos istorijų
Kalbant apie knygos atsiradimą, visa šeima vakarais prieš miegą kartu kurdavome istorijas. Dainius Sobeckis: „Mane visada traukė mintis įtraukti vaikus į savo kūrybą. Pirmiausia sūnus Joris sukūrė nuotrauką mano esė knygai, o rašant knygą vaikams kilo mintis, kad jis galėtų ją iliustruoti ir sukurti viršelį.“ Joris Sobeckis: „Bendra idėja atsirado natūraliai. Tėčiui reikėjo iliustracijų, kurios pagyvintų knygą.“
Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi
„Gauručių legendos": nuo pasakos iki knygos
Dainius Sobeckis: „Knyga „Gauručių legendos: uragano nublokšti Klaipėdon“ gimė iš vakarinių pasakų, kurias pasakodavau vaikams. Jie prašydavo istorijų apie voverytę, meškiuką ar kiaulę, tad vieną vakarą pradėjau kurti pasaką apie gauručius - fantastinius gyvius, kurie atsiduria Klaipėdoje ir patiria nuotykių. Pasakojau ją advento laikotarpiu, o vaikų prašymu per dvi savaites užrašiau. Apysaka siekia atskleisti svarbias vertybes - draugystę, meilę, šeimyninę darną ir žinių troškimą.“
Iššūkiai kuriant pasaką
Dainius Sobeckis: „Didžiausias iššūkis buvo sukurti gauručių kalbą. Ji turėjo turėti savo gramatiką, žodyną ir būti originali. Apysakos pabaigoje pateikiau trumpą gauručių kalbos gramatiką bei žodynėlį, kuriame - apie 500 žodžių.“
Įkvėpimo šaltiniai
Dainius Sobeckis: „Vaikai yra didžiausias įkvėpimas rašant vaikams.“ Joris Sobeckis: „Mane įkvepia gamta - tiek kiemo augalai, tiek miškas ar dangus.“
Patarimai jauniesiems kūrėjams
Dainius Sobeckis: „Nors rinka perpildyta, patariu nebijoti baimės - ji natūrali.“ Joris Sobeckis: „Reikia drąsos ir rizikos.“
Kūrybiniai konkursai
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, bendradarbiaudama su viešosiomis bibliotekomis, kviečia 5-12 klasių moksleivius dalyvauti moksleivių kūrybos konkurse ir sukurti knygos viršelio projektą mėgstamo autoriaus knygai.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
Konkurso sąlygos
Dalyviai gali laisvai pasirinkti viršelio kūrimo techniką, stilių, taip pat ir tai, kokio tipo viršelį siekia sukurti (tik pirmą (priekinį) ar ir ketvirtą (galinį) viršelį). Kviečiame rinktis mėgstamiausių lietuvių arba užsienio autorių kūrybą.
Kaip dalyvauti?
Pirmas žingsnis: išsirinkite mėgstamo autoriaus knygą ir, pasitelkę norimą techniką, sukurkite jai viršelį. Antras žingsnis: viršelio nuotrauką ar patį viršelį (JPG, PNG formatu) iki balandžio 30 d.
Gegužės 6 d. bus paskelbti vertinimo komisijos išrinkti 10 originaliausių ir kūrybiškiausių darbų. Darbų autorių lauks Nacionalinės bibliotekos įsteigti prizai.
Vertinimo komisija
- Knygų dailininkė, iliustruotoja Sigutė Chlebinskaitė
- Parodos „Exegi monumentum: Lietuvos rašytojų įamžinimas“ dizainerė Kotryna Abromaitytė
- Komiksų kūrėja, menininkė Miglė Anušauskaitė
- Parodos „Exegi monumentum: Lietuvos rašytojų įamžinimas“ bendraautorė, Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus tyrėja Valda Budreckaitė
Paveikslėlių knygos: nauda ir panaudojimas
Nors paveikslėlių knygos nauda ankstyvojo raštingumo kontekstuose neabejojama, tyrimų apie šio žanro kūrinių taikymo galimybes ikimokyklinio ugdymo įstaigose labai trūksta.
Paveikslėlių knygos apibrėžimas
Paveikslėlių knyga paprastai apibūdinama kaip vaikams skirtas leidinys, kuriame iliustracijos yra ne mažiau svarbios nei tekstas: tekstas ir iliustracijos vaidina lygiavertį vaidmenį, iliustracijos vyrauja arba būna be jokio teksto (Korsakaitė 2002, 235). Paveikslėlių knygoje prasmė sukuriama mažiausiai dviem lygmenimis. Be to, prasmė yra ne vien žodinio teksto ir piešinių suma - tai jų sąveika. Skaitant nuo žodžių pereinama prie paveikslų ir nuolat prie jų grįžtama, kaskart geriau suvokiant kūrinį (Nikolajeva 2010, Sipe 2012).
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas
Paveikslėlių knygos nauda vaikams
Paveikslėlių knygos gali būti naudingos mokant ne tik skaitymo ar rašymo, bet ir ugdant kritinį mąstymą (Martens et al. 2012), mokantis į reiškinį žvelgti skirtingais požiūriais, aiškinantis tiesiai nepasakytą arba net prieštaringą informaciją (Sipe 2012). Norėdamas suprasti skaitomą paveikslėlių knygą, vaikas pasitelkia savo patirtį, sieja ją su tekste ir vaizduose pastebėta informacija, remiasi ja interpretuodamas kūrinį (Baird et al. 2016). Paveikslėlių knygos padeda sukurti bendravimą ir diskusijas skatinančias situacijas, vaikai gali ne tik turtinti savo patirtį, bet ir mokytis iš pajėgesnių bendraamžių, įsitraukti atlikdami įvairius transformacinius, ne tik reprodukcinius, darbus (Lambert 2015). Skaitydami paveikslėlių knygas vaikai mokosi aktyviai veikdami turtingoje sakytinės ir rašytinės kalbos aplinkoje (Van der Pol 2012).
Tyrimas: paveikslėlių knygų poveikis vaikų susidomėjimui skaitymu
Straipsnyje pristatomi tyrimo, atlikto su 3-4 metų vaikais, rezultatai. Siekta ištirti, kokį poveikį 3-4 metų vaikų susidomėjimui knygomis ir skaitymu daro paveikslėlių knygų skaitymu pagrįstos veiklos. Tyrimo metodai - veiklos tyrimas, stebėjimas, lyginamoji duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 10 vaikų (5 berniukai ir 5 mergaitės), lankančių vieną ikimokyklinio ugdymo įstaigos Vilniuje grupę. Vaikų amžius tyrimo pradžioje buvo 33-47 mėnesiai, t. y. 3-4 metai.
Tyrimo metodika
Aprašomas veiklos tyrimas, kuriame buvo įgyvendintos 5 ugdymo veiklos: vaikai drauge su pedagogu kūrė skaitymo kampelį grupėje, tyrinėjo paveikslėlių knygas, mokėsi jas atpažinti tarp kitų knygų, pasirinkti, susipažino su paveikslėlių knygų įvairove, mokėsi dalytis skaitymo įspūdžiais, skaityti paveikslėlių knygas drauge su bendraamžiais. Ugdomosios veiklos vyko vieną savaitę, t. y. 5 dienas po 30 minučių.
Duomenų rinkimas ir analizė
Tyrimo duomenys renkami naudojant stebėjimo protokolus. Vaikų elgesys buvo stebimas vieną savaitę prieš ugdymo veiklas ir vieną savaitę po ugdymo veiklų. Duomenys apie vaikų elgesį fiksuoti stebėjimo protokole kasdien, o savaitės pabaigoje kiekvieno vaiko elgesys apibendrintai įvertintas nuo 0 iki 5 taškų penkiais aspektais:
- Elgesio su knygomis (knygos skaitymas plačiąja prasme, t. y. vartymas, žodžių skaitymas, paveikslėlių tyrinėjimas ir kt.)
- Gebėjimo pasirinkti knygą
- Įsitraukimo į mokytojo organizuojamas veiklas su knygomis
- Skaitymo poromis, grupėmis su kitais vaikais
- Komunikavimo su kitais vaikais apie knygas ir su jomis susijusias veiklas
Tyrimas parodė, jog paveikslėlių knygų skaitymu grįstos ugdymo veiklos padarė teigiamą poveikį 3-4 metų vaikų susidomėjimui knygomis ir skaitymu: teigiamas poveikis pastebėtas visais penkiais analizuotais aspektais. Didžiausias teigiamas pokytis įvyko komunikavimo su kitais vaikais apie knygas ir su jomis susijusias veiklas, o mažiausias - gebėjimo pasirinkti knygą vertinimuose.
Stebėjimo duomenų vertinimo aprašas
Čia ir kitur knygos skaitymas suprantamas plačiausia prasme, t. y.
Tyrimo etika
Tiriamų vaikų tėvai ar globėjai buvo informuoti apie planuojamą tyrimą, gautas jų sutikimas dėl vaikų dalyvavimo tyrime. Tėvai buvo supažindinti su tyrimo tikslu, eiga, procesu ir vaikų vertinimu, užtikrintas duomenų anonimiškumas ir konfidencialumas. Dėl duomenų apsaugos vaikų vardai tyrime pakeisti, neatskleidžiama konkreti ugdymo įstaiga, kurioje buvo atliekamas tyrimas. Tyrimas vyko vaikams natūralioje ir pažįstamoje aplinkoje.
Ugdymo veiklos Vilniaus lopšelyje-darželyje „Pilaitukas“
Bendras ugdomųjų veiklų tikslas - supažindinti 3-4 metų vaikus su paveikslėlių knygomis ir ugdyti jų gebėjimus skaityti šias knygas. Ugdomosios veiklos vyko vieną savaitę, t. y. 5 dienas po 30 minučių. Vaikams buvo paskelbta savaitės tema - „Skrendame į kosmosą“. Kiekviena ugdymo veikla turėjo uždavinį, veiklų metu vaikai buvo skatinami vartyti, tyrinėti paveikslėlių knygas. Po veiklų šios knygos būdavo paliekamos vaikams pasiekiamoje vietoje, kad jie galėtų jomis naudotis savarankiškai.
3-4 metų vaikų susidomėjimo knygomis ir skaitymu pokyčiai
Surinkti stebėjimo duomenys buvo analizuojami siekiant įvertinti ugdymo veiklų poveikį vaikų elgesiui. Duomenų analizė rodo, jog ugdymo veiklos turėjo teigiamą poveikį: 7 iš 10 tyrime dalyvavusių vaikų po ugdymo veiklų surinko daugiau taškų, o kai kurių vaikų įvertinimas pasikeitė labai stipriai. Ypač pagerėjo mažiausiai taškų pirmajame tyrime surinkusių vaikų įvertinimai.
Vaikų elgesio pokyčių analizė pagal vertintus aspektus
Siekiant geriau suprasti ugdymo veiklų poveikį, vaikų elgesio pokyčiai buvo analizuojami pagal penkis vertintus aspektus.
Elgesys su knygomis
Elgesys su knygomis - sritis, kurioje tyrimo dalyviai demonstravo geriausius gebėjimus, t. y. surinko didžiausią bendrą taškų skaičių tiek iki, tiek po ugdymo veiklų. Vis dėlto iki ugdymo veiklų vaikų elgesio su knygomis vertinimai buvo gana kontrastingi: 3 vaikai iš 10 domėjosi ne tik knygų iliustracijomis, bet ir tekstu, bandė skaityti, o 4 vaikai knygomis naudojosi tik žaisdami. Po ugdymo veiklų vaikų elgesys su knygomis pasikeitė: bendras taškų skaičius padidėjo (nuo 27 iki 37), sumažėjo silpniausiai įvertintų vaikų skaičius, t. y. beveik visi vaikai ėmė tyrinėti paveikslėlių knygų iliustracijas, gilintis į siužetą, domėtis užrašais, tekstu.
Gebėjimas pasirinkti knygą
Diagnostinis stebėjimas parodė, jog tyrime dalyvavusiems vaikams nelengva pasirinkti knygą: dažnai jie prieidavo prie knygų lentynos ir išsitraukdavo pirmą po ranka pakliuvusią knygą, imdavo ją vartyti. Bendra visos grupės vaikų surinktų taškų suma panaši į elgesio su knyga vertinimą (plg. 26 ir 27 taškai), bet individualūs vaikų gebėjimo pasirinkti knygą įvertinimai dar kontrastingesni: 4 vaikai knygų visai neimdavo, o 6 knygą rinkosi ją apžiūrėdami, pasvarstydami ar net bandydami argumentuoti pasirinkimą. Po ugdymo veiklų situacija pagerėjo, bet pokytis ne toks ryškus kaip elgesio su knygomis srityje: liko tik 1 vaikas, knygas ėmęs siekdamas ne skaitymo tikslų. Ugdymo veiklos pagerino vaikų gebėjimą pasirinkti knygą skaityti ir sumažino kontrastą tarp tyrime dalyvavusių vaikų įvertinimų: labiausiai pagerėjo įvertinimai vaikų, diagnostiniame tyrime pademonstravusių silpniausius gebėjimus. Tiesa, kelių vaikų, diagnostiniame tyrime pademonstravusių aukščiausius gebėjimus, įvertinimai sumažėjo: šio amžiaus vaikams sunku paaiškinti savo sprendimus.
Įsitraukimas į pedagogo organizuojamas veiklas
Diagnostinis tyrimas parodė, jog ne visi tiriamieji įsitraukia į pedagogų organizuojamas veiklas: bendra visų tyrimo dalyvių taškų suma gana stipriai nusileidžia veiklų su knygomis ar gebėjimų pasirinkti knygą vertinimų sumai (plg. 26-27 taškai ir 18 taškų). Geriausiai įvertinti vaikai įsitraukė į 60 proc. pedagogo organizuojamų veiklų su knygomis, 3 vaikai į tokias veiklas visai neįsitraukė, jomis nesidomėjo. Po ugdymo veiklų rezultatai pagerėjo (taškų suma išaugo 11). Analizuojant individualius vaikų vertinimus matyti, jog nebeliko neįsitraukiančių vaikų, 4 vaikai įvertinti kaip dažnai ar visada įsitraukiantys.
Skaitymas poromis, grupėmis su kitais vaikais
Diagnostinio stebėjimo duomenys parodė, jog skaitymo su bendraamžiais sritis buvo viena iš silpniausių. Individualių vertinimų analizė atskleidė ypač didelius kontrastus: net 6 vaikai įvertinti kaip neskaitantys poromis ar grupėmis su kitais vaikais, 3 - kaip skaitantys ar net tokį skaitymą inicijuojantys. Po ugdymo veiklų rezultatai gerėjo: bendras taškų skaičius išaugo dvigubai (nuo 18 iki 36). Pastebėta, jog visiems vaikams pavyko pagerinti savo įvertinimus, kai kuriems net keliais taškais. Atrodo, jog šioje srityje po ugdymo veiklų įvyko ypač didelis pokytis, didžiausi teigiami pokyčiai pastebėti analizuojant silpniausiai įvertintų vaikų vertinimus.
Komunikavimas su kitais vaikais apie knygas ir su jomis susijusias veiklas
Iki ugdymo veiklų komunikavimas su kitais vaikais apie knygas buvo pati silpniausia sritis: taškų suma (12) gana stipriai atsiliko nuo kitų vertintų sričių. Net 7 vaikai įvertinti kaip nekomunikuojantys, tik 2 vaikai komunikavo aktyviai, patys inicijuodavo pokalbius. Po ugdymo veiklų situacija pasikeitė: taškų suma išaugo (iki 30) ir beveik susilygino su kitais vertintais aspektais. Dideli pokyčiai pastebėti ir atliekant individualius vaikų vertinimus: tik 1 vaikas įvertintas kaip silpnai komunikuojantis, 4 - kaip komunikuojantys aktyviai. Tyrimas atskleidė, jog po ugdymo veiklų būtent komunikavimo apie knygas ir skaitymą srityje įvyko didžiausias pokytis.
Pagrindiniai knygos viršelio elementai
Kuriant vaikiškos knygos viršelį, svarbu atsižvelgti į kelis pagrindinius elementus:
- Iliustracija: Ji turėtų būti ryški, patraukli ir atspindėti knygos turinį. Iliustracijos gali būti pieštos ranka, kompiuterinės grafikos ar fotografijos.
- Šriftas: Šriftas turėtų būti lengvai skaitomas ir atitikti knygos stilių. Vaikams skirtose knygose dažnai naudojami didesni, žaismingi šriftai.
- Spalvos: Spalvos turėtų būti ryškios ir patrauklios, tačiau ne per daug rėksmingos. Svarbu pasirinkti spalvas, kurios derėtų tarpusavyje ir atspindėtų knygos nuotaiką.
- Pavadinimas ir autorius: Pavadinimas ir autorius turėtų būti aiškiai matomi ir lengvai skaitomi.
Žingsniai kuriant vaikiškos knygos viršelį
- Knygos turinio analizė: Prieš pradedant kurti viršelį, svarbu atidžiai perskaityti knygą ir suprasti jos pagrindinę mintį, veikėjus ir nuotaiką.
- Idėjų generavimas: Pagalvokite, kokios iliustracijos, šriftai ir spalvos geriausiai atspindėtų knygos turinį. Galite pasidaryti eskizus ar rinkti pavyzdžius iš kitų knygų viršelių.
- Iliustracijos kūrimas: Sukurkite iliustraciją, kuri būtų patraukli ir atspindėtų knygos turinį. Jei piešiate ranka, galite naudoti įvairias technikas, pavyzdžiui, akvarelę, pieštukus ar tušą. Jei naudojate kompiuterinę grafiką, galite naudoti įvairias programas, pavyzdžiui, Adobe Photoshop ar Illustrator.
- Šrifto parinkimas: Parinkite šriftą, kuris būtų lengvai skaitomas ir atitiktų knygos stilių. Galite naudoti įvairius šriftų katalogus ar kurti savo šriftą.
- Spalvų parinkimas: Parinkite spalvas, kurios būtų ryškios ir patrauklios, tačiau ne per daug rėksmingos. Svarbu pasirinkti spalvas, kurios derėtų tarpusavyje ir atspindėtų knygos nuotaiką.
- Viršelio dizainas: Sudėliokite iliustraciją, šriftą ir spalvas į vieną visumą. Svarbu, kad viršelis būtų patrauklus ir informatyvus.
- Viršelio testavimas: Parodykite viršelį vaikams ir paklauskite jų nuomonės. Atsižvelkite į jų pastabas ir patobulinkite viršelį.
- Viršelio spausdinimas: Atspausdinkite viršelį ant kokybiško popieriaus.
Skaitymo skatinimas darželyje
Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, vykdydama ankstyvojo skaitymo skatinimo projektą „Knygų startas“, skatina ikimokyklinio ugdymo įstaigose įrengti prieinamus, patrauklius, jaukius, vaikams tinkamus knygų kampelius, kurie padėtų ugdyti jaunuosius skaitytojus, pratinti juos prie knygų ir su jomis susijusių ritualų, veiklų.
Knygų kampelis darželyje:
- Daug įvairių knygų, tenkinančių vaikų poreikius ir pomėgius.
- Pasirūpinkite, kad vaikai galėtų rasti ir grožinių, ir pažintinių knygų, įprastų ir interaktyvių, klasikos ir naujų kūrinių, sukurtų įvairių šalių autorių.
- Kampelį bent iš dalies reikėtų atskirti nuo grupės šurmulio, sukurti jaukumą galima tinkamai išdėstant baldus, parenkant užuolaidas, medžiaginius namelius ir t. t.
- Skaitymo kampelyje vis atnaujinkite knygų pasiūlą, žinoma, visų pakeisti tikrai nereikia. Naujų knygų galite ne tik pirkti, bet ir mainytis su kitomis ikimokyklinės ugdymo įstaigos grupėmis, skolintis iš bibliotekų, paprašyti vaikų atsinešti knygų iš namų, kad ir kiti vaikai susipažintų su jų mylimiausiomis istorijomis.
- Tai būtina šios erdvės dalis. Vaikai turi suprasti ir įsiminti, kad kampelis skirtas ramioms veikloms su knyga ar tiesiog pailsėti nuo šurmulio knygų apsuptyje.
- Kokios konkrečios taisyklės galios jūsų grupės skaitymo kampelyje, turėtumėte nuspręsti kartu su vaikais. Ir t.
- Be knygų, čia gali būti įvairių daiktų, padedančių mažiesiems priartėti prie knygų ir skaitymą, vartymą padarančių dar įdomesnį. Gražus skaitymo skatinimo pavyzdys iš Švedijos - drakono kiaušinis, pagamintas iš įvairių medžiagų (pvz., papjė mašė).
- Knygų gydytojai. Normalu, kad knygos dėvisi, įplyšta, tačiau juk nebūtina šiek tiek apgadintą daiktą iš karto išmesti.
- Vaikams paprastai patinka stebėti savo pasiekimus, todėl galite kiekvienam sukurti skaitymo dienoraštį. Padėkite užrašyti perskaitytos ar išklausytos knygos autorių, pavadinimą, o įspūdžius, labiausiai patikusius veikėjus, situacijas tegu nupiešia patys vaikai.
Ši medžiaga - Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kartu su partneriu Vilniaus miesto savivaldybės įstaiga „EDU Vilnius“ įgyvendintos iniciatyvos, kurios metu dešimtyje sostinės vaikų darželių įrengti skaitymo kampeliai, dalis.