Seksualinis Priekabiavimas ir Enurezė Paaugliams: Priežastys, Ženklai ir Pagalba

Šiame straipsnyje aptariamos dvi skirtingos, bet svarbios temos: seksualinis priekabiavimas paaugliams ir enurezė (šlapimo nelaikymas). Seksualinis priekabiavimas yra rimta problema, o enurezė gali sukelti emocinių sunkumų vaikams ir paaugliams. Aptarsime priežastis, požymius ir galimus pagalbos būdus.

Seksualinis Priekabiavimas Paaugliams

Seksualinis priekabiavimas yra netinkamas elgesys, kurį svarbu atpažinti ir įvardinti. Paramos vaikams centro psichologė Ieva Daniūnaitė pabrėžia, kad kalbant apie netinkamą elgesį su vaikais ir paaugliais, reikėtų vartoti terminą "seksualinė prievarta", kuris apibrėžia vyresnio paauglio ar suaugusiojo išnaudojantį elgesį su vaiku.

Seksualinės Prievartos Formos

Seksualinė prievarta gali pasireikšti įvairiomis formomis:

• Tiesioginė prievarta: Prievartavimas, prisilietimai prie intymių vaiko vietų, vertimas ar prašymas liesti suaugusiojo intymias vietas.
• Sekso demonstravimas: Demonstruojamas seksas vaikui.
• Seksualinio pobūdžio kalbos: Kalbėjimas apie seksą siekiant vaiką sutrikdyti ar užkalbinti.
• Seksualinė informacija internetu: Siunčiama seksualinio pobūdžio informacija internetu.

Seksualinio Priekabiavimo Ženklai

Nėra lengva identifikuoti seksualiai nukentėjusius vaikus, jei jie patys apie tai neužsimena. Pedagogai ir tėvai turėtų atkreipti dėmesį į šiuos specifinius ženklus:

• Emociniai pokyčiai: Liūdesys, uždarumas, prislėgtumas, neramumas, judrumas, agresyvus elgesys, muštynės, daiktų gadinimas.
• Nenormalus domėjimasis seksu: Domėjimasis seksu, neatitinkantis amžiaus, specifiniai klausimai apie seksą ar lytinius organus.
• Seksualus elgesys: Seksualus elgesys su bendraamžiais ar suaugusiaisiais, nuolatinis bandymas paliesti kito žmogaus intymias vietas.

Svarbu paminėti, kad šie ženklai gali rodyti ir kitas skaudžias patirtis ar jausmus.

Taip pat skaitykite: Šeimos ir visuomenės įtaka vaikų nusikalstamumui

Ką Daryti, Jei Įtariate Seksualinį Priekabiavimą?

Jei manote, kad jūsų vaikas patiria seksualinį priekabiavimą, svarbu:

1. Įvardinkite tai kaip seksualinį priekabiavimą, o ne patyčias.
2. Kalbėkite su vaiku ramiai. Nedramatizuokite to, ką išgirdote, nepraraskite savitvardos, nepanikuokite, nesipiktinkite ir nesibjaurėkite tuo, kas įvyko. Vaiką gali išgąsdinti tokia reakcija.
3. Venkite tam tikrų žodžių. Kalbant su vaiku apie seksualinę prievartą, venkite žodžių: „tai“, „tas bjaurus dalykas“ ir pan.
4. Neversti vaiko pasakoti detalių. Neskatinkite vaiko pasakoti prievartos detalių, nes tokiu būdu jis gali būti traumuojamas dar kartą. Siekite, jog vaikui kuo mažiau kartų tektų pasakoti apie patirtą prievartą ir jos detales.
5. Kreipkitės į specialistus. Vaikas psichologinę pagalbą gali gauti: PSC, PPT, Krizių centruose, SPC, kitose NVO.

Apsauga Nuo Seksualinio Priekabiavimo

• Mokykite vaikus apie kūno neliečiamybę. Paaiškinkite, kad niekas negali žiūrėti į vaiko intymias vietas ar jų liesti.
• Mokykite atpažinti netinkamą elgesį. Vaikas turi žinoti ir atskirti, atpažinti, kada su juo elgiamasi netinkamai.
• Skatinkite pranešti apie netinkamą elgesį. Mokykite, kad jei susiduria su tokiu elgesiu, arba mato, kad taip elgiamasi jo aplinkoje, praneštų apie tai patikimam suaugusiajam - tėvams, mokyklos specialistui.

Enurezė (Šlapimo Nelaikymas)

Enurezė - nevalingas šlapinimasis, kuris yra dažna vaikų problema, galinti tapti iššūkiu tiek mažyliui, tiek jo tėvams. Nors apie šį sutrikimą kalbama nedaug, jis pasitaiko kur kas dažniau nei gali atrodyti. Skaičiuojama, kad į lovą šlapinasi apie 20-25 % 4-5 metų amžiaus vaikų. Svarbiausia, kad tėvai suprastų, jos tai nėra gėda ar vaiko kaltė.

Kada Sunerimti?

Naktinis ar dieninis nevalingas šlapinimasis vaikystėje iki penkerių metų dažniausiai laikomas normaliu reiškiniu. Tačiau jei tokio amžiaus ar vyresnis vaikas vis dar šlapinasi į lovą, įprastai nustatoma enurezė. Tarp penkiamečių enurezė diagnozuojama 15-20 %, tarp septynmečių - 7-10 %, o tarp dešimtmečių - maždaug 2,5 % vaikų. Kartais problema išlieka aktuali ir paauglystėje ar net suaugus, tuomet ji paliečia apie 0,5-2 % vyresnių nei 15 metų žmonių.

Enurezės Tipai

Enurezė gali būti kelių tipų:

• Pirminė enurezė: Diagnozuojama tada, kai vaikas nuo pat gimimo be ilgesnių pertraukų šlapinasi į lovą ir nenustoja to daryti sulaukęs penkerių metų ar daugiau.
• Antrinė enurezė: Nustatoma tada, kai vaikas jau kurį laiką (mažiausiai 6 mėnesius) gebėjo kontroliuoti šlapinimąsi, tačiau po kurio laiko vėl pradeda tai daryti.
• Dieninė enurezė: Vaikai nevalingai šlapinasi dienos metu. Dažniau ši patologija pasitaiko mergaitėms. Nedidelis šlapimo kiekis išteka sportuojant, kosint ar juokiantis.
• Naktinė enurezė: Ji pasitaiko dažniausiai, o vaikas nevalingai šlapinasi miegodamas.

Enurezės Priežastys

Enurezės atsiradimą gali lemti įvairūs veiksniai, todėl priežasčiai nustatyti reikalingi medicininiai tyrimai. Pagrindinės priežastys:

Taip pat skaitykite: Judrumas, pažinimas ir socialiniai pokyčiai 8 mėnesių kūdikiui

• Paveldimumas: Jei bent vienas iš tėvų vaikystėje sirgo enureze, rizika, kad ji pasireikš vaikui, siekia apie 40 %.
• Hormonų įtaka: Esant nebrandžiai nervų sistemai sutrinka antidiuretinio hormono vazopresino gamybos bioritmas.
• Nesusiformavęs šlapinimosi refleksas: Dėl to vaikas nesugeba prabusti šlapimo pūslei prisipildžius. Ankstyvoje vaikystėje šlapinimosi refleksą kontroliuoja nugaros smegenys, o šlapimo pūslei prisipildžius signalas perduodamas nervų sistemai, atpalaiduojančiai šlapimo pūslės rauką: kūdikis ar mažas vaikas pasišlapina nevalingai. Vaikui augant šlapinimosi reflekso kontrolę perima nervų centrai: vaikas pats geba kontroliuoti šlapinimąsi. Kai šlapimo pūslė siunčia signalą į smegenis, vaikas užsimano šlapintis ir prašosi ant puoduko.
• Psichologinės priežastys: Enurezė vystosi dėl psichologinių problemų, traumų jautresniems ir emociškai nestabiliems vaikams. Dažniausiai vaikams ypač stiprus stresas kyla dėl pakitusios gyvenamosios vietos, patyčių, tėvų skyrybų, artimojo netekties ir pan. Dėl intensyvaus streso enurezė dažnai atsinaujina - vystosi antrinė enurezė, t.y.
• Kitos ligos: Būtina ištirti, ar besišlapinantis į lovą vaikas neserga jokiomis kitomis ligomis. Tokiu atveju galima įtarti antrinę enurezę, vidutiniškai pasitaikančią 10-15 proc. visų atvejų. Reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris skirs siuntimą nefrologo (inkstų ligų specialisto) konsultacijai.
• Šlapimo organų veiklos sutrikimai.
• Raidos sutrikimai.
• Netinkami mitybos įpročiai.

Ką Daryti?

Svarbiausia - neignoruoti problemos. Pirmiausiai atliekami medicininiai tyrimai, kad būtų nustatyta konkreti enurezės priežastis. Būtent ją ir reikia šalinti. Gydymas gali būti įvairus - nuo medikamentinio ar psichoterapijos iki specialių refleksą formuojančių treniruočių.

Patarimai tėvams:

• Būkite supratingi ir ramūs. Jokiu būdu negalima smerkti, kaltinti, gėdinti, pykti ant vaiko ar jį bausti. Svarbu pasistengti suprasti, kaip jis jaučiasi, pasikalbėti su juo apie šią problemą, nuraminti, kad jis dėl to nekaltas, kad šią bėdą patiria daug vaikų. Svarbu paaiškinti tinkamai pagal vaiko amžių.
• Veskite šlapinimosi kalendorių. Jame žymėti, kada vaikas pabunda sausas, o kada prisišlapinęs. Toks kalendorius naudingas visiems - medikams, tėvams, vaikui, nes leidžia išsamiau suprasti vaiko šlapinimosi įpročius. Kai situacija pagerėja, toks kalendorius skatina vaiko pasitikėjimą savimi, tai leidžia siekti dar geresnių rezultatų.
• Dieną skatinkite vaiką sąmoningai šiek tiek pakentėti, kai pajuntamas noras šlapintis.
• Venkite psichologinės įtampos. Kuo mažiau streso vaikas patirs, tuo ramiau ir nesišlapindamas į lovą miegos. Svarbu, kad mažasis šeimos narys turėtų laiko mėgstamai veiklai, draugams.
• Skysčių ribojimas vakare. Likus maždaug 2 val. iki miego, nereikėtų duoti vaikui gerti daug skysčių (jei labai nori, duoti šiek tiek vandens, bet jokiu būdu ne kofeino turinčių gėrimų).
• Šlapimo pūslės treniravimas. Dienos metu galima skatinti vaiką sąmoningai šiek tiek pakentėti prieš einant į tualetą.
• Skatinkite pozityvumą. Tėvai gali teikti nuolatinį padrąsinimą, emocinę paramą ir viltį vaikui, kad kartu jie būtinai išspręs šią nemalonią problemą.

Gydymo Būdai

• Šlapinimosi sulaikymo refleksą ugdantys treniruokliai - drėgmės aliarmai. Tai nedideli įrenginiai, turintys drėgmei jautrų įklotą, kuris tvirtinamas prie kelnaičių ar pižamos. Vaikui pasišlapinus, pasigirsta garsinis signalas ir/arba vibracija. Šio prietaiso pagalba nustatomas labai tiksli šlapinimosi pradžia ir iš karto duodamas signalas smegenims „noriu šlapintis, reikia pabusti ir nueiti į tualetą“.
• Medikamentinis gydymas. Gydymas vaistais gana efektyvus (apie 60-70 proc.), tačiau kai kuriems vaikams vaistai gali sukelti šalutinius poveikius ir nemažai daliai vaikų nutraukus gydymą vaistais, enurezės simptomai atsinaujina. Turi būti parinkti tinkami vaistai ir jų dozė kiekvienu atveju, kad kuo geresnį efektą būtų galima gauti esant mažiausiai šalutinių poveikių rizikai.
• Psichoterapija. Visada pravartu tėvams kreiptis pagalbos į specialistą. Jis gali vaikui ir visai šeimai suteikti profesionalią pagalbą. Specialistas pirmiausia su vaiku užmegs gerą terapinį ryšį, įvertins jo psichologinę būklę ir nustatys enurezės psichologines priežastis.

Kada Atpratinti Nuo Sauskelnių?

Pačios sauskelnės tiesiogiai neskatina enurezės. Svarbu žinoti, ar vaikas jaučia, kai prisišlapina į sauskelnes, ar ne. Jeigu nejaučia arba jaučia, bet vis tiek nori jas dėvėti, tai toks vaiko elgesys iš tiesų nutolina prašymąsi ant puoduko ir trukdo normaliam šlapinimosi refleksui susiformuoti bei skatina enurezę. Jeigu vaikas jaučia, kad prisišlapino ir prašosi į tualetą („noriu sysiu“), vaiko normaliam šlapimo refleksui formuotis sauskelnės netrukdo. Pirmuoju atveju tėvams patariama tiesiog nustoti dėti sauskelnes ir leisti vaikui pajusti diskomfortą. Patartina vaiką mokyti prašytis ant puoduko kuo anksčiau. Galima pradėti nuo vienerių metų. Paprastai vaikai sėdi ant puoduko sulaukę 1,5-2 metų. Jei pratinimą prie puoduko vaikas priima agresyviai, perlaužti vaiką per prievartą anksčiau laiko nėra reikalo. Palaukite, kol vaikas emociškai bus pasiruošęs. Vienas iš sėkmingų metodų, naudojamų gydant enurezę, yra garso signalus skleidžiantys šlapinimosi sulaikymo treniruokliai - drėgmės aliarmai. Jie skirti vaiko šlapinimosi refleksui suformuoti, kai nervų sistema dar nėra pakankamai subrendusi ir nesiunčia nervinio impulso į šlapimo pūslę.

Ką Žinoti Apie Tuštinimąsi?

Tuštinimasis ir mokymasis naudotis puoduku, nors gal taip ir neatrodo, yra labai stipriai su psichologija susijusi sritis. Pasituštinimas - tai vaiko sugebėjimas pačiam „kažką sukurti“, kurį galima pamatyti ir įvertinti. Tuštinimasis taip pat yra ir pirmoji proga vaikui parodyti, kad jis kažką gali kontroliuoti.

Kada Sunerimti Dėl Tuštinimosi?

Jei vaikas ir virš 4 metų nesiliauja tepti išmatomis apatinių drabužių ar tuštintis į juos bei kitose tam netinkamose vietose, tai jau ligos - pirminio išmatų nelaikymo - požymiai. Minėti reiškiniai gali atsirasti ir vaikui, iki tol turėjusiam normalius tuštinimosi įgūdžius.

Tuštinimosi Sutrikimų Priežastys

• Neteisingas tuštinimosi įgūdžių ugdymas.
• Netaisyklinga ir nevisavertė mityba.
• Įgimtos ar įgytos virškinimo sistemos, endokrininės sistemos, nervų sistemos organų ligos.
• Psichikos sutrikimai.
• Vaiko ir motinos santykių konfliktas.
• Emociniai sutrikimai.
• Lėtinis vidurių užkietėjimas.

Ką Daryti?

Jei Jūsų vaikas ilgai neįpranta tuštintis į puoduką ar tualetą, tepa išmatomis apatinius drabužius ar išsituština ne tam skirtoje vietoje, vertėtų pasitarti su gydytoju. Jis Jums padės išsiaiškinti, ar tai auklėjimo spragos, ar ligos požymiai.

Taip pat skaitykite: Metodai ir priežiūra po vakuuminiu būdu atlikto nėštumo nutraukimo

Patarimai Tėvams

• Stenkitės išlikti ramūs ir kantrūs. Pasistenkite, kad vaikas turėtų švarių apatinių drabužių, kuriais galėtų pakeisti susitepusius.
• Pasiūlykite vaikui sėstis ant klozeto tuštintis 3 kartus per dieną, pavalgius - po valgymo tuštinimosi refleksai yra aktyviausi. Vaikas turėtų pasėdėti ant klozeto 5-10 minučių.
• Pasirūpinkite, kad vaikas sėdėtų atsipalaidavęs: tam reikėtų pasirūpinti, kad kojos būtų atremtos į grindis, o jei grindų nepasiekia - duoti vaikui „laiptelį“ kojoms. Šis „tualeto laikas“ turėtų būti pozityvus, todėl galima leisti vartyti knygeles, piešti, žaisti telefonu ir panašiai.
• Naudinga būtų į kalendorių (lentelę) pažymėti kiekvieną iš tokių „pasėdėjimų“, taip pat užfiksuojant, ar pavyko pasituštinti ar pasišlapinti. Kad vaikas būtų labiau motyvuotas - galima jį pagirti ir paskatinti mažais apdovanojimais (kad ir priklijuojant gražų lipduką į šį kalendorių) už sėkmes.

Lytiškumo Ugdymas Paaugliams

Lytiškumo ugdymo tema yra svarbi, ypač paaugliams. Kaip žinia, kalbėti su vaikais lytiškumo tema - niekada ne per anksti, tiesiog atsižvelgiant į vaiko amžių reikia pritaikyti pokalbio turinį ir formatą. Taigi, pokalbio apie lytiškumą reikėtų nenukelti vėlesniam laikui, tiesiog svarbu žinoti, kokio amžiaus vaikui kokią informaciją pateikti.

Kaip Kalbėti Apie Lytiškumą?

• Atsižvelkite į vaiko amžių. Mažam vaikui galime pasakyti, kad jis atsirado iš mamos pilvuko; vyresniam - kad po vyro ir moters sueities, bet nesileidžiant į labai išsamius paaiškinimus.
• Naudokite knygas ir realias istorijas. Galima paieškoti knygų, kuriose nagrinėjamos lytiškumo, lytinio brendimo, lytinių santykių ir panašios temos. Tikriausiai kiekvienas savo aplinkoje rastume pavyzdį, kai neplanuotai pastojo paauglė arba jauna mergina. Savo atžalai reikėtų papasakoti, kaip susiklostė jos gyvenimas, kokių iššūkių patyrė ir pan.
• Nekelkite tabu. Paaugliai apie seksą žino kur kas daugiau, nei mano tėvai, tad šios temos ignoruoti nereikėtų.

Kontracepcija Paaugliams

• Prezervatyvai. Tai bene plačiausiai prieinama, jokio neigiamo poveikio sveikatai neturinti kontraceptinė priemonė. Kartu su prezervatyvais, jei turi nuolatinį partnerį, paaugliai gali naudoti ir spermicidines priemones: šis derinys dar labiau sumažina neplanuoto nėštumo tikimybę (ypač turint omenyje, kad neįgudę paaugliai gali nemokėti tinkamai naudoti prezervatyvų).
• Hormoniniai kontraceptikai. Kontraceptikų indikacijos - tokios pačios, kaip ir suaugusioms moterims. Paauglėms dažnai skiriamos progesterono kontraceptinės tabletės („mini piliulės“), tačiau tinkamiausius kontraceptikus parinks gydytojas ginekologas (-ė).
• Ekstrinė kontracepcija (skubioji kontracepcija). Ši kontracepcijos priemonė tinkama tik vienu atveju - po nesaugaus lytinio akto.

tags: #daro #i #kelnes #paauges #vaikas