Visi tėvai nekantriai laukia, kada jų vaikas ištars pirmuosius žodžius ir pradės mėgdžioti suaugusiųjų kalbą. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau pasitaiko atvejų, kai vaikams sunkiau sekasi pradėti kalbėti arba jie susiduria su sunkumais jau pradėję. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl keturmetis vaikas gali mažai kalbėti, kokios yra to priežastys ir ką daryti, kad padėtumėte vaikui.
Kalbos lavinimo pradžia
Kalbos specialistai pabrėžia, kad kalbos lavinimas prasideda jau nuo pirmųjų mėnesių, kai mažylis pradeda guguoti ir čiauškėti. Tai yra vaiko kalbos vystymosi pradžia, todėl labai svarbu mėgdžioti vaiko tariamus garsus, kad jis mokytųsi atkartoti jūsų žodžius. Taip pat svarbu aiškiai artikuliuoti garsus, kad vaikas girdėtų kuo daugiau skirtingai tariamų garsų. Nuolat įvardinkite aplinkoje esančius daiktus ir atliekamus veiksmus, kad vaikas nuolat girdėtų skirtingus žodžius. Kalbą galima ugdyti nuolat, net ir vyresniame amžiuje, kasdieninėse situacijose ir žaidimų metu.
Kas trukdo kalbos vystymuisi?
Logopedai atkreipia dėmesį, kad kalbos vystymosi trikdžiai kiekvienu atveju yra individualūs, tačiau galima išskirti keletą esminių elementų, kurie gali turėti neigiamos įtakos.
Ekranai
Vietoj kūrybinių žaidimų vaikas žiūri televizorių ar filmukus, įdėmiai klausosi. Tačiau klausantis nejuda vaiko lūpos ir liežuvis. Animaciniai filmai veikia vaiką kaip hipnozė - jis sutelkia dėmesį į judančius paveikslėlius, šviesas ir garsus, taip sustabdydamas ne tik kalbinių įgūdžių tobulėjimą, bet ir mąstymą.
Mažybiniai žodžiai
Mažybiniai žodeliai skamba mieliau, tačiau vaikui sunkiau juos pasakyti ir tai atitolina jo gebėjimą ištarti žodį. Apsunkinę vaiko kalbą trijų, keturių skiemenų žodžiais (mašinytė, lėlytė, kačiukas ir pan.), pasirenkamas ilgesnis kelias į kalbos pradžią, kai tuo metu mažyliui būtų patogiausia ištarti tik vieno, dviejų skiemenų žodžius (katė, lėlė ir pan.). Todėl patartina daiktus vadinti tikraisiais vardais („šuniukas - šuo“), veiksmus įvardinti pilnais žodžiais („atete“ - „gerti“). Taip vaikas lengviau ir greičiau pradės tarti savo pirmuosius žodžius.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Per mažai žaidimų
Itin svarbūs yra žaidimai, į kuriuos įtrauktos įvairios ugdomosios veiklos. Vaikai viską geriau įsimena žaisdami. Kai baloje vaikas prausia platikinę varlę, jis daug greičiau išmoks žodžius: „šlapia, varlė, žalia“ nei matydamas tai paveikslėlyje. Leisdami vaikui susieti žodį su vaizdu, pasitelkiant pojūtį, emociją, ir pati sąvoka greičiau įsitvirtins jo galvelėje. Įvairias ugdomąsias sritis patartina įtraukti į žaidimus, kuriuose galima liesti, pajusti ir patirti, o ne „pamokas“.
Kaip padėti vaikui namuose?
- Lavinkite vaiko bendrąją motoriką. Sukurkite kliūčių ruožą bėgiojimui, šliaužiojimui ar ropojimui, kuriam sukurti pasitelkite namuose turimus daiktus (kėdes, stalą, pagalvėles, skaras, pledus ir kt.).
- Lavinkite vaiko smulkiąją motoriką. Pasigaminkite žaidimus iš antrinių žaliavų, pvz., kamštelių. Nupieškite ant kartono norimą objektą ar daiktą (pvz., uogą, kirminą) iš apskritimų, juos nuspalvinkite norima spalva ir paskatinkite vaikus ieškoti tokios spalvos kamštelio.
- Nuo mažų dienų kalbėkite apie tai, kokį garsą skleidžia mašina, kaip čiulba paukštis, kokius garsus girdite aplinkoje. Labai svarbi kalbos mokymosi dalis - foneminis suvokimas, kai vaikas geba atskirti kalbos garsus.
- Liežuvis yra pagrindinis kalbos organų raumuo, todėl pratimai jam, kaip ir visiems raumenims, yra reikalingi, kad galėtų atlikti tikslingus judesius garsų tarimui. Todėl artikuliacinio aparato lavinimui tinka įvairūs liežuvio žaidimai, pvz., nusilaižome nuo lūpų uogienę, liežuvį keliame aukštyn ir žemyn, liežuvio pasakos, burbulų pūtimas, plunksnos pūtimas, žaidimai su veidrodžiu.
- Įvardinkite knygoje ar kortelėje matomus daiktus, įvardinkite tikrąjį žodį (mašina, o ne mašinėlė). Rodydami daiktus ir tardami jų pavadinimus, žaislą laikykite arti veido, kad vaikas matytų ir daiktą, ir jūsų artikuliaciją. Matydamas suaugusiojo artikuliaciją (lūpų judesius), vaikas gali lengviau pakartoti girdimus garsus.
Žodyno plėtojimas yra neatsiejama kalbos lavinimo dalis, todėl nepamirškite lavinti kiekvienos veiklos metu pasitelkdami vaiko mėgstamas knygutes, korteles su paveikslėliais.
Indigo vaikai
Yra vaikų, kurie savo elgesiu ir vystymusi neatitinka normų. Tokie vaikai dažnai vadinami "indigo vaikais". Pagrindinis jų skiriamasis bruožas - vėlesnė kalbos pradžia. Sulaukę 3,5 ar net 4 metų, jie dar labai nedaug kalba arba visai nekalba. Tokiu atveju mamos nerimauja, ar vaikas protiškai neatsilikęs.
Šiais laikais labai lengva nustatyti diagnozes: sulėtėjęs vystymasis arba net autizmas. Tačiau nereikėtų prarasti vilties ir tikėti savo vaiku. Svarbu pastebėti subtilius niuansus, kurie gali paaiškinti, kodėl atsilieka vaiko kalbinis vystymasis.
Pasitaiko atvejų, kai pirmaisiais metais mažylis gugavo ir tarė skiemenis taip, kaip ir turėtų daryti jo amžiaus vaikas. Tačiau staiga vystymasis sustojo, vaiko kalba pradėjo net degraduoti, ir būdamas trejų, jis kalba taip pat, kaip ir metukų laiko. Pokalbiuose su mamomis paaiškėja, kad būtent tuo metu mažylis kažko labai išsigando. Jeigu vaiko kalbinio vystymosi procesą sutrikdė išgąstis ar šokas, jis gali pradėti kalbėti ne palaipsniui, o staiga.
Taip pat skaitykite: Kaip išrinkti vaikišką telefoną 3 metų vaikui?
Indigo vaikai gali būti ir tyleniai intravertai, ir choleriški ekstravertai. Jei auginate vaikutį, kurio judesiai lėti, kuris ilgai mąsto, prieš atlikdamas kokį darbą, lėtai atsisuka pašauktas, nebandykite jo "paskubinti". Tokie vaikai patys "noksta" viduje. Jie vėliau pradeda kalbėti, nes ilgai apmąsto supantį pasaulį, kol jį suvokia. Tačiau prabilę, gali nustebinti nepaprastai originaliomis savo mintimis.
Jeigu specialistai nerado jokių ligos simptomų ir vystymosi patologijų, jums lieka patikėti, kad "nebyliukas" tiesiog savitas ir įdomus žmogutis, "indigo vaikas". Svarbu gerbti jo vidinį pasaulį ir nesistengti tempti ant bendro kurpalio.
Vaikų plepumas
Kartais vaikai išmokę kalbėti mėgaujasi naujuoju gebėjimu ir niekaip negali nutilti. Jie kalba, čiauška, neleisdami prasižioti suaugusiesiems. Kartais vaikų plepumas ima varginti suaugusius. Kodėl mažieji tiek daug kalba?
4 plepumo priežastys
- Smalsus amžius. Ketverių metų vaikai labai nori atkreipti į save dėmesį, o kai kurie dėmesio trokšta net liguistai. Taip pat jie labai smalsūs, jiems norisi pažinti pasaulį. Tėvai turėtų atsižvelgti į tokį prigimtinį vaikučio norą pažinti pasaulį ir kuo daugiau informacijos jam suteikti.
- Noras bendrauti. Kalba yra skirta bendrauti, užmegzti ryšį ir vaikas, išmokęs kalbėti, pradeda naudotis žodžiais. Jis nori lavinti šį įgūdį, parodyti kitiems, ką sugeba. Kartais plepėjimas gali būti tiesiog žaidimas su savo naujuoju įgūdžiu.
- Neišklausytas vaikas. Gali būti, kad vaikas, kuriam tėvai negali skirti pakankamai laiko, jo vis labiau sieks ir darys tai kalbėdamas, nutraukdamas mamą, kai ši kalba su kitais žmonėmis.
- Toks temperamentas. Bendrauti mėgstantis vaikas, išmokęs kalbėti, kalbės su visais ir naudos kalbą norėdamas išreikšti save. Tokio komunikabilaus mažylio nutildyti praktiškai neįmanoma ir nereikia to daryti.
Vaiko pomėgis kalbėti priklauso ir nuo šeimoje tradicijų. Yra šeimų, kuriose tėvai tarpusavyje kalba ilgais gražiais sakiniais, taip pat taisyklingai kreipiasi į vaikus, greičiausiai ir atžalos kalbės taisyklingai, o žodynas bus gausus. Tačiau yra šeimų, kuriose tėvai kalba trumpiniais, žargonu. Tokioje šeimoje augantis vaikas jaus, kad kalba nėra aiški, ir nenaudos jos tiek daug bei nebus plepus, nelavės ir jo paties kalba.
Kalbos raidos etapai
Logopedai išskiria kelis kalbos raidos etapus:
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
- Iki pirmų metų:
- Nuo 2 mėnesių vaikas pradeda tyrinėti savo lūpytes, seilytes, liežuvį ir žiūrėti, kokie garsai iš to gaunasi. Tai gugavimo laikotarpis.
- Nuo 4 mėnesių vaikas ima skirti, kur yra jo gimtoji kalba, skiria jos melodingumą, tėvų nuotaikas pagal intonaciją.
- Nuo 9 iki 12 mėnesių atsiranda pirmieji skiemenys.
- Nuo pirmų metų:
- Atsiranda pirmi žodeliai: „mama“, „tete“.
- Iki dviejų metų pas vaiką atsiranda 50 žodžių.
- Iki tol vaikas turi pradėti suprasti kalbą pilnai ir kalbėti dviejų žodžių sakiniais: „mama duok“, „tete ne“, „noriu ne“ ir pan.
- Trijų metų vaikas kalba trijų-keturių žodžių sakiniais, atsako į visus užduotus klausimus.
- Keturių metų vaikas turėtų tarti visus garsus, išskyrus „š“, „ž“. Gali netarti ir „r“, nes tai paskutinis garsas, kurį vaikas išmoksta pagal garsų raidą.
Vėluojančios kalbos raidos ženklai
Apie vėluojančią vaiko kalbos raidą galima suprasti dar iki vaikui pradedant kalbėti.
- Ar jis gugavo? Jeigu vaikas neguguoja, tai tėvams yra didžiulis signalas.
- Ar vaikas ropoja? Jeigu jis neropoja, o iš karto eina, tai negerai.
- Kaip vaikas prašo? Ar veda už rankos ir rodo pirštu, ar apsitarnauja pats? Per didelis savarankiškumas taip pat gali būti ženklas.
Kada kreiptis pagalbos?
Visų pirma, tėvai, pamatę, kad vaiko raida vėluoja, turi kreiptis į šeimos gydytojus. Jeigu 10-12 mėnesį kūdikis visai netaria skiemenų, reikėtų sunerimti. Jeigu kelis mėnesius vėluoja čiauškėjimas, didelė tikimybė, kad vėluos kalbinė raida. Metinukai jau taria keletą tikslingų žodelių - mama, tete, ate, niam.
Kalbos sutrikimų priežastys
Kalbos sutrikimų priežastys labai įvairios. Garsų tarimo trūkumai gali atsirasti dėl artikuliacinio aparato (liežuvio, lūpų, gomurio) sužeidimų, netaisyklingo sukandimo, nepakankamai tikslių liežuvio ir lūpų judesių ar nesugebėjimo klausa skirti panašiai skambančius garsus. Kalbos sutrikimams būdingi šių kalbos komponentų trūkumai: skurdus žodynas, neišlavėjusi kalbos gramatinė sandara, rišlioji kalba, tarimo trūkumai, nesugebėjimas skirti panašiai skambančių garsų. Mikčiojimo atveju sutrinka sklandaus kalbėjimo ritmas. Išskiriama specifinė kalbos raida dėl intelekto, klausos, regos ar įvairiapusio raidos sutrikimo.
Mikčiojimas
Mikčiojimą lemia daug psichologinių, socialinių ir fiziologinių veiksnių kartu. Dažniau mikčioja vaikai iš tų šeimų, kuriose jau yra mikčiojančių. Manoma, kad pagrindinė mikčiojimo priežastis yra vaiko polinkis (įgimtas ar paveldėtas) į mikčiojimą. Esant įgimtam polinkiui, tokie faktoriai kaip komplikuotas nėštumas ar gimdymas, sudėtingi tėvų tarpusavio santykiai nėštumo metu, netinkamas psichologinis klimatas šeimoje vaikui augant gali sukelti mikčiojimą. Svarbu su vaiku kalbėti neskubant, dažnai sustojant. Lėta, rami, atsipalaidavusi, sklandi kalba daug efektyvesnė už tokius patarimus, kaip „įkvėpk“, „neskubėk“, „nesijaudink“.
Disleksija
Vaikai, kurie turi vienokių ar kitokių vystymosi sutrikimų, susiduria su įvairiais mokymosi sutrikimais. Vienas jų, dažniausiai pasitaikančių pradinėse klasėse, yra skaitymo (disleksija) sutrikimas. Tokiu atveju mokant vaikus skaityti pasitelkiami alternatyvūs mokymosi būdai.
Garsų tarimo sutrikimai
Garsų tarimo sutrikimai (ar besitęsiantis šveplavimas), kai negebama ištarti š, ž, č, dž, r garsų vaikui suėjus 5-5,5 metų rodo, kad reikalinga logopedinė pagalba. Susirūpinti ir kreiptis į logopedą vertėtų, jei sulaukęs 3 metų vaikas neištaria k, g, l, v ar jo tariami garsai įgyja neįprastą skambėjimą.
Kalbos ugdymas namuose
Tėveliai gali skaityti knygas, dainuoti, deklamuoti. Vaikas daug greičiau išmoksta vartoti daiktų pavadinimus, jei pats atlieka veiksmus. Dėl to vertėtų aptarti daiktus, veiksmus, kai su vaiku tėveliai vaikšto lauke, rengiasi maudytis, važiuoja į svečius, ruošiasi miegoti. Ugdant kalbos gramatinę sandarą galima žaisti „slėpynes“, padedant žaislą įvairiose vietose ir klausiant „kur pasislėpė?“ (pvz., po stalu, ant kėdės, prie kilimo). Pamėginti žaisti žaidimą „ko trūksta?“, išdėliojant ant stalo keletą žaislų, vieną iš jų paslepiant ir klausiant „ko trūksta?“.
Mokslininkai teigia, kad smulkiosios motorikos lavinimas didina galvos smegenų žievės aktyvumą, todėl gerėja kalbėjimas, klausa, rega, dėmesys. Itin svarbu lavinti rankų pirštelius, plaštaką, riešą. Aktyvinant pirštų pagalvėles skatinamas kalbos vystymasis, nes jose esantys centrai susiję su galvos smegenų zonomis, atsakingomis už kalbą.
Netinkamai elgiasi tie tėveliai, kurie per mažai bendrauja su vaiku, neįvardija matomo daikto (pvz., kėdė, katė, vanduo), atliekamo veiksmo (pvz., geria, miega). Nepasakoja vaikui, kas vyksta, pavyzdžiui, kai jis valgo, ruošiasi miegoti. Nenaudoja kuo paprastesnių, trumpesnių žodžių ir nekalba paprastais sakiniais. Persistengia ir be reikalo vartoja „vaikišką kalbą“. Labai svarbu, kad tėvai vaikui parodytų, jog suprato jo mintį ir palydėtų tai taisyklinga kalba, pakeisdami iš išplėsdami vaiko vieno žodžio sakinį.
Alalija
Alalija - tai vaikų visos kalbos sistemos neišsivystymas, esant normaliai klausai ir intelektui. Alalijos priežastys - kalbos zonų pažeidimas galvos smegenų žievėje nėštumo, gimdymo metu arba ankstyvoje vaikystėje, o taip pat uždegiminiai procesai, medžiagų apykaitos sutrikimai. Skiriamos dvi alalijų rūšys - motorinė ir sensorinė.
- Motorinė alalija - tai centrinės organinės kilmės ekspresyviosios kalbos sutrikimas. Priežastis - kalbinės motorikos funkcinės sistemos trūkumai.
- Sensorinė alalija - tai centrinės organinės kilmės impresyviosios kalbos sutrikimas. Dėl klausos (akustinės) agnozijos šie alalikai neišmoksta pažinti garsų, nors periferinė klausa ir intelektas esti pilnaverčiai.