Akimirkos iš vaikystės, kai nekantriai laukdavau vakaro meto, yra neįkainojamos. Mama liepdavo eiti į lovą, o pati atsivesdavo nutrintą ir jau mintinai mokamą pasakų knygą. Iš puslapių pradėdavo veržtis karalaičių ir princesių nuotykiai, visus nuskriausti bandydavo godūs ponai, o juos aplink pirštą apsukdavo gudrūs valstiečiai, piktosios raganos grobdavo vaikus, o ugnimi besispjaudantys slibinai saugodavo ilgakases gražuoles! Net ir tada, kai sudėtingiausią pasaką skaityti galėjau visiškai savarankiškai, man patikdavo klausytis mamos balso. Vėliau paaugo brolis ir vakaro pramoga tapo skaitymas vaidmenimis.
Knygų skaitymo nauda vaikams neabejotina, nesvarbu, ar jie tai daro patys, ar klauso tėvų, mokytojų, auklių balso. Tiesa, atrodo, kad šiomis dienomis pasakų žanro populiarumas sumenko. Tačiau, ar iš tiesų pasakos yra tokios reikalingos šiuolaikiniam vaikui? Šiame straipsnyje panagrinėsime, kodėl pasakų skaitymas yra ne tik malonus užsiėmimas, bet ir svarbus vaiko vystymosi elementas.
Pasakų Magija: Kodėl Vaikai Jas Mėgsta?
Pasakos, ko gero, yra paveikiausias žanras. Įvykiai veja įvykius. Skaitytojų ir klausytojų laukia didingų karžygių ir visai paprastų kaimo gyventojų nuotykiai. Raganos, velniai, drakonai ir slibinai - ne šio pasaulio būtybės, kurias kiekvienas vaikas turi įsivaizduoti pats.
Skatinkite vaikus skaityti pasakas, ar tą darykite patys, jei jie dar nemoka dėlioti žodžių ir netrukus pastebėsite, kad mažyliai į pasaulį žvelgia drąsiau.
Pasakų Nauda Vaikams: Septyni Esminiai Aspektai
Viešojo kalbėjimo specialistas Igoris Vasiliauskas išskiria 7 pagrindines pasakos naudas vaikui ir jo tėvams:
Taip pat skaitykite: Ar svarbu švęsti vaiko gimtadienį?
Vaizduotės Lavinimas: Pasakose sutinkame ir seną stebuklingą pilį, ir gūdžią girią ir auksais bei deimantais išpuoštą karalystę, kurioje gyvena pasakiško grožio karalaitės, ryžtingi princai. O kur dar daugybė kitų stebuklingų daiktų, reiškinų, įvykių! Vaikas bando įsivaizduoti tai, ką girdi, bando mintyse nusipiešti pasakos siužeto paveikslą, o tai ypač lavina vaiko vaizduotę. Pasakos vaikui padeda ištrūkti iš kasdienės aplinkos, praplečia jo pasaulio ribas.
Emocijų Pažinimas ir Empatijos Skatinimas: „Kliudžiau katinėlį, peliukas pasimetė nuo šeimos, Riki su pasididžiavimu parodė savo mamtyei, kokią skalbimo mašiną jis sukonstravo…“ Vaiko, klausančio visų šių pasakų, emocijų paletė plečiasi, o tai reiškia, kad vaikas turi galimybę susipažinti ir išmokti atpažinti savo bei kitų žmonių emocijas bei - ypatingai svarbu - tinkamai jas reikšti.
Artimo Ryšio Kūrimas: Kai pasaka baisi, vaikas natūraliai prisiglaudžia prie jį skaitančiojo suaugusiojo, kai linksma - kartu džiaugiasi, šokinėja, juokiasi, kai liūdna - drauge verkia. Bet kokios drauge su vaiku išgyventos emocijos ir vaikui, ir suaugusiajam duoda be galo daug naudos - kuria artumo jausmą, pasitikėjimo vienas kitu santykį.
Žodyno Plėtimas: Pasakose yra tokių žodžių ir žodžių junginių, kuriuos retai vartojame šnekamojoje kalboje, bet kurie kalbai suteikia žavesio, jaukumo ir spalvingumo. Pasakų tekstai plečia vaiko žodyną, o tai vėliau jam leidžia aškiau reikšti savo mintis, susikalbėti su skirtingo apsiskaitymo lygio ir gyvenimo patirčių žmonėmis - žymiai laisviau bendrauti. Vaiko kalba tampa turtingesnė, išraiškingesnė, spalvingesnė. Vaikas po truputį auga ir bręsta, kaip įdomus, jautrus pašnekovas.
Taisyklingos Artikuliacijos Mokymasis: Kai mes intonuojame tekstą, mes tuo pačiu stengiamės ištarti jį aiškiau, taisyklingiau, o tai reiškia mes rodome vaikui, kaip teisingai artikuliuoti žodžius. Per teisingą artikuliaciją vaikai greičiau įvaldo sudėtingų konstrukcijų žodžius, tad pasakų skaitymas yra susijęs ir su tam tikrais logopediniais dalykais.
Taip pat skaitykite: Vertybių formavimas ir vaikų sveikata
Vertybių Formavimas ir Gyvenimiškų Situacijų Pažinimas: Padėti draugui, kad ir kaip jam būtų sunku, įveikti savas baimes, pasidalinti tuo, ką turi, su artimu. Per pasakas, per istorijas vaikai susipažįsta su realiu gyvenimu, kuris gali atrodyti kraupiai, baisiai, juodai, purvinai, tačiau tai - mūsų pasaulis, mūsų tam tikros aplinkos dalis ir ji tikra, nepagražinta. Per pasakas, per istorijas vaikas yra ruošiamas žengti į realų ir objektyvų pasaulį. Pasakos parodo, kad gyvenimas nėra vienspalvis: jame yra ir melo ir išdavysčių, ir herojiškumo, ir draugystės, ir pasiaukojimo - visai kaip tikrame gyvenime. Kartais pasakos parodo, koks trapus mūsų pasaulis ir mūsų gyvenimas, kad mes, žmonės, nesame visagaliai. Pasakos ir istorijos moko, kad kiekvieną akimirką reikia branginti tai, ką turime dabar.
Nusiraminimas ir Pasiruošimas Miegui: Jei tėvai nori, kad vaikas greičiau užmigtų, tuomet pasaką reikėtų skaityti monotoniškai. Ir čia atsiskleidžia dar viena - nuraminančioji - pasakos funkcija. Skaitymo terapija padeda vaikus atpalaiduoti ir užmigdyti.
Specialistas taip pat pabrėžia, kad tėvams reikėtų leisti vaikui pertraukinėti, skatinti užduoti visus rūpimus klausimus, o tėvams svarbu į juos atsakyti. Taip pat galima vaikui užduoti klausimų iš pasakos teksto - megzti su vaiku gyva dialogą tik ką išgirstos pasakos kontekste. Tėvai su vaiku kitą dieną gali aptarti prieš kurį laiką skaitytos pasakos turinį, stebėti, ką vaikas atsimena, kam teikia prioritetus - kas jam svarbu.
Pasakos Kaip Tautosakos Dalis ir Tradicijų Perdavėjos
Pasakos yra svarbi tautosakos dalis, fiksuojanti senąjį gyvenimą. Pasakojimai, perduodami iš kartos į kartą, parodo, kuo žmonės tikėjo, kaip jie gyveno, bendravo, šventė ar dirbo įvairius darbus. Liaudies pasakos padeda pažinti tradicijas, o įvairių autorių sukurtos istorijos tampa puikia priemone sužinoti, kas vyksta miškuose, upėse ar laukuose. Jos yra tautos išminties lobynas, į kurį senoliai pririnko įvairių žinių bei patarimų. Tačiau niekas nenori skaityti nuobodžių pamokymų ar pamokslų, todėl visos istorijos apipintos nuotykiais.
Gėrio ir Blogio Kova Pasakose: Vertybių Ugdymas
Vytauto V. Gėrio ir blogio, kvailybės ir išminties, bailumo ir drąsos priešprieša yra būdinga kone visos pasakoms. Iki pergalingo finalo, kuriame ant laimėtojo pakylos stoja gėris, skaitytojų laukia daug nuotykių. Juk savo gerąsias savybes dar reikia įrodyti. Gėris visada nugali blogį. Tačiau, veikėjams tenka daug patirti. Skriaudžiamas herojus kelią skinsis per iš pažiūros neįveikiamas kliūtis. Princai kausis su drakonais, našlaitės kentės nuo pamočių ir raganų skriaudų, o kur dar įvairios laumių ar velnių pinklės? Teigiama visų šių istorijų baigtis įkvepia tikėti, kad ir kokia sudėtinga bebūtų situacija, visada yra išeitis.
Taip pat skaitykite: Ar nėščiosioms reikia akių patikros?
Pasakų Skaitymas Kaip Būdas Praturtinti Žodyną
Dėl šios priežasties garsiai skaityti vaikams naudinga ir patiems suaugusiems. Liaudies pasakose daug gražių tarminių ar kasdienybėje rečiau naudojamų žodžių, įvairių nedažnai sutinkamų junginių.
Pasakos Pagal Amžių: Kaip Pasirinkti Tinkamą?
Psichologė Orinta pateikia rekomendacijas, kokias pasakas rinktis pagal vaiko amžių:
Vaikams iki ketverių metų - gyvulinės pasakos. Tinkamiausios pasakos, kuriose įkūnijami gyvūnai. Pavyzdžiui: „Varna ir sūris“, „Senelis ir ožka“, „Vilkas ir siuvėjas“, „Dangus griūva“ ir pan.
Vaikams nuo ketverių iki penkerių metų - ritminės pasakos. Ritminėse pasakose kelis kartus kartojasi veiksmas, bet siužetas dar ne itin sudėtingas. Pagrindinis pasakos herojus dar neturi daug individualumo. Pavyzdžiui: „Mergelė uogelė“, „Joniukas ir Elenytė“, „Devyniabrolė ir devyniagalvis“ ir pan.
Vaikams nuo penkerių iki septynerių metų - stebuklinės pasakos. Šių pasakų pagrindiniai herojai jau turi įveikti daug išbandymų kelyje į sėkmę. Siužetas sudėtingas, daug įvykių, veiksmo, išbandymų. Stebuklų pasakos pateikia gyvenimiškos patirties „koncentratą“ ir informuoja apie dvasinį žmogaus augimą. Pavyzdžiui: „Apie baltą vilką“, „Karalaitė ant stiklo kalno“ ir pan.
Skaitymas Prieš Miegą: Ritualas, Stiprinantis Ryšį
Pasakų skaitymas priešmokyklinukams ir vyresniems vaikams gali sustiprinti tėvų ir vaikų ryšius. Įdomios istorijos skatina dialogą, kurio metu galima pakalbėti apie tai, kaip sekėsi veikėjams, kaip įveikė įvairius iššūkius, ko galima išmokti, kodėl piktadariai buvo nubausti ir t.t.
Pasakos Ir Kalbos Ugdymas
Logopedė K. Jurevičiūtė mano, kad pasakas sekantys ar jas vaikams skaitantys tėvai gali labai lengvai paskatinti vaikus ir pačius kurti pasakas. Tereikia vaikus sudominti. Logopedė priminė, kad pasakas sekantys ar jas vaikams skaitantys tėvai gali labai lengvai paskatinti vaikus ir pačius kurti pasakas. Tereikia vaikus sudominti. Galima, į juos kreiptis kad ir taip: „Vaikai, norit - papasakosiu pasaką?“ Jeigu jie atsako norintys, reikia jų paklausti: „O apie ką norit, kad papasakočiau?“ Tarkime, vaikai atsako: „Apie lapę“. Tuomet tėvelis ar mamytė galėtų sugalvoti keturių-penkių sakinių pasaką apie lapę. Jei vaikai sako tokios niekada negirdėję ir tokios nėra, tuomet galima jiems pasakyti, kad patys sukūrėte pasaką bei pasiūlyti tą patį padaryti ir vaikus.
Kokias Knygas Rinktis? Rekomendacijos
Siūloma įvairiam amžiui tinkamų knygelių. Knyga „Vakaro pasakos iš viso pasaulio“ skirta 5-8 metų vaikams. pasaulius, kuriuose personažai virs sriubą iš akmens, kovos su slibinais ar sužinos, kodėl zebrai dryžuoti. „Miško pasakos“ - vaikiškų knygų klasika. Knygos veikėjai - žmogiški miško žvėreliai, kurie prisigalvoja įvairių veiklų. Nuo barsuko, iki skruzdėlyčių. Visi gyvena taikoje ir darnoje, kartu spręsdami įvairius kasdieninius reikalus. Broliai Grimai gerai žinomi pasakoriai, sukūrę tokias žinomą pasaką kaip „Jonukas ir Grytutė“ ir kitas. O štai Brolių Grimų pasakos apie gyvūnus nukelia į mišką, kuriame laukia įvairūs žvėreliai ir jų nuotykiai. Na ir klasikinės Brolių Grimų pasakos! Knyga iliustruota anksčiau nepublikuotomis anglų dailininko Arturo Rekhemo iliustracijomis. Knyga kiekvienai mergaitei, bet skaityti ją gali kiekvienas! Primirštos „Pasakos apie drąsias mergaites“ gali įkvėpti šių dienų mažąsias skaitytojas. Aukso tiltas.
Logopedė K. Jurevičiūtė rekomenduoja: mažiausiems tinka knygelės su garsais, taip pat storesnės knygelės pagal temas - apie gyvūnus, transportą, „Mažosios pėdutės“ serijos leidiniai bei knyga „Mano diena“. Kiek vyresniems vaikams logopedė rekomenduoja šias knygas: Claude Steiner „Šiltų švelnukų pasaka“, istorijas apie Kurmį, kurias parašė Eduard Petiška ir Zdenek Miler, Sam McBratney „Ar žinai kaip aš tave myliu“, Eduardo Mieželaičio „Zuikis Puikis“, Vytės Nemunėlio „Meškiukas Rudnosiukas“, taip pat Linos Žutautės Kakės Makės knygeles.
Asmeninis Pavyzdys: Kaip Užkrėsti Meile Knygoms?
Aktorė K. Savickytė-Damanskienė ypač vertina pasakas. Vaikystėje ji labai mėgo skaityti knygas ir skaito jas iki šiol. Dvi mėgstamiausios aktorės vaikystės knygos - „Ronja, plėšiko duktė“ ir „Broliai Liūtaširdžiai“. Šias knygas ji skaitė daugybę kartų. Pasakos jai patiko iki vėlyvos paauglystės.
Ką daryti, kad vaikai pamėgtų pasakas ir pamažu įprastų patys skaityti knygas? „Galima su vaikais eiti į knygų mugę, dalyvauti įvairiuose renginiuose, tačiau asmeninis pavyzdys yra svarbiausia. Vaikų skaityti nepriversi. O šiame amžiuje, kai vaikai turi labai daug kitų įvairių pramogų, išmokyti juos pamėgti knygas dvigubai sunkiau nei anksčiau. Padėti vaikams pamilti knygas šiandien yra labai didelis iššūkis ir uždavinys tėvams“, - kalbėjo aktorė.
Pasakų Pasaulis: Vaizduotės Vaisius, Kurio Nereikėtų Išsigąsti
Pasakų pasaulis yra vaizduotės vaisius ir jo nereikėtų išsigąsti. Kai kurie pasakų personažų veiksmai gali atrodyti žiaurūs, tačiau jie būtini pasakų magijai perteikti. Dauguma vaikų yra pasirengę suvokti šias pasakų magijos priemones. Žinoma, pasitaiko itin jautrių vaikų, kuriems kai kurie pasakų vaizdai sukelia pernelyg gilių neigiamų emocijų. Tėvai turėtų įsiklausyti į savo vaiką ir parinkti jam tinkamiausias pasakas.
Pasakų Skaitymas Nėra Garantija, Kad Vaikas Pamils Knygas
Vaikai mokosi iš tėvų pavyzdžio. Daugeliui žinoma pasakų skaitymo nauda kognityviniams gebėjimams: ugdomas kritinis mąstymas, plečiamas žodynas, lavinama vaizduotė ir kūrybiškumas. Taip pat pasakų skaitymas padeda gilinti ryšį su vaiku. Vis dėlto, pasakos turi ir daug gilesnę psichologinę reikšmę.
Pasakos Kaip Užkoduota Išmintis
Kiekviena tauta iš savo protėvių paveldėjo nuostabų vaikų ugdymo įrankį, mokantį, kaip išgyventi nuolat kintančiame, kupiname pavojų pasaulyje, kaip suprasti, kas yra gėris, blogis, kokiais keliais nuveda „trumpos melo kojos“, kiek pastangų turi įdėti, norėdamas pasiekti tikslą. Tai - pasaka, savita kiekvienos tautos užkoduota išmintis, sekama iš lūpų į lūpas, kiekvieno pasakotojo interpretuojama šiek tiek vis kitaip, priklausomai nuo klausytojų ir aplinkybių.
Ar Pasakos Praverčia Tik Vaikams?
Gal pasakos praverčia ne tik vaikui, bet ir jo tėveliams, nes net nereikia aiškinti, kodėl turi jų klausyti. Pakanka tik priminti, kas nutiko septyniems nepaklusniems, į namus vilką įsileidusiems ožiukams arba kuo baigėsi Pagranduko nuotykiai, kai šis paspruko nuo senelių… Taip, pasakos padeda auklėti vaikus. Ne veltui tūkstančius metų įvairios pasakos, legendos ar padavimai buvo iš kartos į kartą perduodami kaip liaudies išmintis. Pasakos - tai netiesioginis būdas paruošti vaiką gyvenimui, perspėti apie būsimus pavojus, sunkumus ir perduoti vertybes, bėdų įveikimo būdus, tikėjimą, kad įvykiai gali baigtis gerai, net kai viskas atrodo labai baisu bei apima neviltis.