Pastaruoju metu žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo nerimą keliančių pranešimų apie paauglius, apsinuodijusius ar piktnaudžiavusius psichotropinėmis medžiagomis, kai kuriais atvejais netgi atsidūrusius ligoninėse. Ši tendencija kelia didelį susirūpinimą visuomenei ir specialistams, dirbantiems su jaunimu.
Grėsmingos Tendencijos: Paauglių Piktnaudžiavimas Psichotropinėmis Medžiagomis
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos dėstytoja, Respublikinio priklausomybių ligų centro Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus vadovė dr. Giedrė Misiūnienė, remdamasi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento statistika, atkreipia dėmesį į nerimą keliančius faktus. Platinamų ir sulaikomų narkotinių medžiagų kiekiai šiuo metu pasiekė neregėtas aukštumas. Naujausi duomenys rodo, kad besisvaiginančių paauglių skaičius Lietuvoje auga, o jų amžius jaunėja. Taip pat didėja ir psichotropinių medžiagų, kuriomis jie svaiginasi, įvairovė. Šios tendencijos kelia didelį nerimą ir reikalauja neatidėliotinų prevencinių priemonių.
Prevencinės Priemonės Mokyklose: Nuo Trumpalaikių Iki Ilgalaikių
Šiuo metu mokyklose taikomos dviejų rūšių priemonės, siekiant pažaboti šią problemą - trumpalaikės ir ilgalaikės. Viena iš jų - elektroninių cigarečių detektoriai, kuriuos jau įsidiegė dalis šalies mokyklų. Kalbėti apie ilgalaikių priemonių, tokių kaip gyvenimo įgūdžių programos, per kurią su mokiniais kalbama apie narkotikų žalą, santykius šeimoje, klasėje, lytiškumą, sveikatą ir pan., efektyvumą šiandien kalbėti dar ankstoka, kadangi programa startavo tik 2023 m. Be jokios abejonės, kad kalbėti su vaikais apie kvaišalų keliamus pavojus ir rizikas, nerimo ir depresines būsenas, pagalbos galimybes, ką daryti ir kur kreiptis, kai jautiesi blogai, yra labai svarbu. Kol kas poveikio pamatuoti negalime, tačiau jau vien kalbėjimas apie tai yra sveikintinas.
Dr. G. Misiūnienė pabrėžia, kad labai svarbu kalbėtis su vaikais apie kvaišalų keliamus pavojus ir rizikas, nerimo ir depresines būsenas, pagalbos galimybes, ką daryti ir kur kreiptis, kai jautiesi blogai.
Tėvų vaidmuo: Aktyvus Dalyvavimas ir Atviras Bendravimas
Dr. G. Misiūnienė pastebi svarbią ir pozityvią tendenciją: vis daugiau tėvų kreipiasi ir atvyksta konsultuotis dėl savo vaikų į psichikos sveikatos centrus. Kad tėvai taip aktyviai ir drąsiai keltų ir kalbėtų apie šias problemas, to niekada dar nėra buvę. „Už tai galime padėkoti ir mūsų šalies mokykloms, kurios vis drąsiau ir atviriau kviečia tėvus diskutuoti psichikos sveikatos temomis. Mokyklos organizuoja tėvams skirtus mokymus, nuotolinius susitikimus su specialistais, kviečia į mokyklą psichikos sveikatos specialistus ir psichologus. Dedamos didelės pastangos mažinti stigmą ir apie tai vis atviriau kalbėti. Tai, su kuo susiduriame šiandien, nėra lengvai sprendžiama problema. Jei šiandien turime daug informacijos apie alkoholio bei tabako žalą, simptomatiką ir būdus, kaip su tuo tvarkytis, tai pastaruoju metu vis daugiau vaikų išbando ir piktnaudžiauja susintetintomis medžiagos, kurių nesame iki galo ištyrę. Matome tik tai, kad šios medžiagos veikia itin destruktyviai - tai žaloja vaikus ir fiziškai, ir psichiškai, vaikai panyra į sunkias depresyvias būsenas“, - akcentuoja G.
Taip pat skaitykite: Pasakų nauda augančiai asmenybei
Anot jos, tėvai neturėtų taikyti dvigubų standartų - aiškinti vaikams apie rūkymo žalą, kai tuo tarpu patys nepaleidžia iš rankų elektroninės cigaretės. „Jeigu tėvai aiškina, kad sveikata yra pati didžiausia vertybė ir prioritetas, tačiau namuose patys vartoja alkoholį ar rūko, vaikai nesupras, apie kokį prioritetą kalbama. Ar tikrai svarbiausia sveikata, ar čia tik tėvų tokia poza? Kai diskusijų metu tėvai manęs klausia, ar reiktų vaikams pasakoti apie tai, ką jie patys išbandė vaikystėje, aš sakau, kad tai yra jų pačių pasirinkimas, kalbėti su vaikais apie tai ar ne. Bet esminis dalykas, apie ką kalbėti su vaikais būtina - tai yra jūsų šeimos prioritetai. Kokie laisvalaikio leidimo būdai, kokios vertybės ir koks elgesys yra jūsų šeimos prioritetas. Tik savo pavyzdžiu jauną žmogų paskatinsime ir auginsime“, - sako G.
Jaunėjantis Vartotojų Amžius: Iššūkiai ir Sprendimai
Lietuvos regionuose, kaip ir visoje Europoje, o ir pasaulyje, statistika panaši - nuo 4 iki 12 proc. vaikų turi rizikingo ir eksperimentinio elgesio patirtis. Anot specialistės, statistika neramina - vaikų, vartojančių kvaišalus, amžius jaunėja. „Jaunėjantis tokių vaikų amžius yra didelė problema ir rūpestis pačiai valstybei. Tokio amžiaus vaikai dar nepriklauso paauglių kategorijai, taigi nėra galimybės su jais dirbti pagal raidą paauglių grupinėje psichoterapijoje. Tokios paslaugos 10-12 m. vaikams nėra teikiamos, nes tokių rūpesčių valstybė niekada neturėjo. Dirbant su tokio amžiaus vaikais, ypatingas vaidmuo atitenka tėvams ir pedagogams. Sėkmė priklauso nuo to, ar vaiko gyvenime yra bent vienas žmogus, į kurį, iškilus problemoms, vaikas galėtų kreiptis. Vaikui svarbiausia yra asmeninis ryšys ir pasitikėjimas - galimybė kreiptis pagalbos, būti išgirstam, išklausytam, sulaukti tinkamos paramos. Jei vaikas neras užuovėjos nei šeimoje, nei mokykloje ar kitoje jam artimoje aplinkoje, jis išeis gatvę, kur galioja laukinės sąlygos ir taisyklės.
Sveikata Kaip Prioritetas: Pokalbiai ir Pavyzdys
„Kai kalbame apie psichoaktyvias medžiagas, visų pirma turime kalbėti su vaiku apie sveikatą kaip prioritetą. Ar tai tikrai yra prioritetas mūsų šeimoje? Ką mes galime dėl to daryti? Gatvėje bus visko, mes negalime to ignoruoti ir prieš tai užsimerkti. Gatvė niekada nebus saugi. Tad raginu visus kuo daugiau kalbėtis su vaikais, kad kvaišalai tai nėra medžiagos, nuo kurių linksminamasi. Tai medžiagos, kurios žaloja ir psichiką, ir sveikatą, ir tai duoda labai rimtų ir skaudžių pasekmių. Tai mūsų, suaugusiųjų, didysis darbas ir užduotis - kantriai aiškinti, šviesti, megzti ryšį ir būti šalia, o iškilus problemai - kuo skubiau susitelkti ir suteikti pagalbą“, - pataria G.
Sveika Mityba: Investicija Į Ateitį
Kas yra sveikas maistas, kuo jis naudingas, kaip jis atrodo, kodėl reikia rinktis sveikatai palankius patiekalus - temos, kuriomis su vaikais reikia kalbėtis nuo ankstyvos vaikystės. Vaikai neturi patirties kaip maistas daro įtaką jų sveikatai, tai labiausiai pažeidžiama vartotojų grupė. Daugeliui nėra naujiena, kad vaikai jaučia saiką ir intuityviai žino ką, kaip ir kiek valgyti, vos tik išvysta šį pasaulį. Atkreipkite dėmesį, kaip valgo mažyliai. Maistas jiems, tai ne tik būtinybė, bet malonumas. „Vaikai neturi patirties kaip maistas daro įtaką jų sveikatai. Tai labiausiai pažeidžiama vartotojų grupė. Jiems nėra patrauklu šiltas pietų patiekalas, pavyzdžiui, vištienos kotletas su morkų salotomis ir grikiais. Vaikams daug patraukliau blizgantis, žvilgantis bulvių traškučių pakelis. Tai madinga, nes juos reklamose valgo turtingi, laimingi ir sėkmingi žmonės. Todėl ne toks blizgantis valgyklos maistas jų visai nevilioja. Tačiau keisti blogus įpročius būtina. Dar geriau - juos ugdyti nuo mažens.
„Mūsų požiūriu kiekvienai ugdymo įstaigai turi būti svarbu, ką vaikai valgo, kadangi sveikatai palanki mityba lemia harmoningą vaiko augimą, darbingumą, gebėjimą mokytis, fizinį aktyvumą, stiprina imunitetą ir gerina bendrą vaiko savijautą. Todėl mes tikime, kad pradedant šviesti vaikus nuo ankstyvos vaikystės ir formuoti sąmoningą jų požiūrį į sveikatai palankią mitybą, galime padėti pagrindus sveikesnei ateities kartai, tuo labiau, kad vis daugiau atsiranda tėvų besidominčių ir praktikuojančių sveiką mitybą, todėl yra labai aktualu ką jų vaikai valgo ir patys rodo tinkamą pavyzdį.
Taip pat skaitykite: Ar svarbu švęsti vaiko gimtadienį?
Darželio Pavyzdys: Sveiko Maisto Integracija
Nuo gruodžio vidurio darželyje „Vaikystės lobiai” vaikai valgo pagal naująjį meniu iš Ramintos Bogušienės knygos„Sveikatai palankus technologinių kortelių ir valgiaraščių rinkinys“. „Pasirodžius Ramintos valgiaraščių knygai, po truputį ten esančius patiekalus pradėjau integruoti į mūsų darželio meniu. Iš pradžių tai būdavo po vieną patiekalą kas antrą dieną. Supratau, kad vaikai naujoves priima gan įtariai: vieni šiek tiek paragauja, kiti nustumia į šoną, ir nedaugelis valgo kaip įprastą maistą. Esu tikra, kad tai labai priklauso nuo to, ką vaikai namuose valgo, kokie įpročiai yra jų šeimos rate. „Kuomet ragaudavome kartu su auklėtojomis, tikrai dažnai pasidžiaugdavome, kad labai skanu, spalvinga ir sveika, bet vaikai atsisakydavo valgyti, kartais net neparagaudavo. Ypač sunku, netgi dabar, prikalbinti valgyti daržovių troškinius, daržovių kepsnelius, apkepus, į kuriuos įmaišytos daržovės. Mūsų vaikai labai mėgsta įvairius mėsos patiekalus ir daugiau grynus produktus. Tad teko suktis iš padėties. Troškinius išskyrėm į dvi dalis: mėsytė ir troškintos daržovės. Kuomet į lėkštę įdedam nesumaišytus produktus, vaikai daug mieliau valgo ir dažniau paragauja. Matau, kad pamažu vaikai pradeda priprasti prie naujų spalvų lėkštėje, pvz. prie tamsios jautienos (anksčiau darželyje jos nevalgydavome). Jautiena ir kalakutiena buvo pačių vaikų pavadintos “šašlykais” ir jie dabar su džiaugsmu sutinka šiuos mūsų patobulintus troškinius. Vis labiau valgomos oranžinė (su morkomis) ir žalia (su brokoliais ir žirneliais) bulvių košės. Aišku, dar yra keletas mįslių, kurias bandome įminti. Darželyje su vaikais apie sveiką maistą kalbasi auklėtojos - supažindina su daržovėmis, kartu su vaikais degustuoja, pasakojama, koks maistas yra sveikas, vaikai motyvuojami ragauti, išbandyti. Vyksta nuolatinis kūrybinis procesas. Mitas, kad sveikas maistas neskanus, tikrai negalioja. „Iš darbuotojų vis dažniau sulaukiam komplimentų, kad buvo labai skanu. „Jei vaikui atsisakius sveikatai palankaus patiekalo iš spintelės traukiame saldainius, sausainius, ar bėgame daryti sumuštinį, jis niekuomet ir nepamėgs sveiko maisto. Kartu su vaikais skaitykime ženklinimo etiketes, analizuokime sudėtį, atmeskime prastą maistą ir rinkimės kokybišką ir sveikatai palankų.
Tėvų Metai: Bendradarbiavimas ir Diskusijos
2018 m. Lietuvos pedagoginių psichologinių tarnybų vadovų asociacijos iniciatyva 2011 m. buvo paskelbti Tėvų metais. Kuriant glaudesnį tėvų, ugdymo įstaigų, tarnybos bei kitų institucijų bendradarbiavimą, buvo organizuojami įvairūs renginiai tėvams, vaikams, pedagogams. Mažeikių raj. pedagoginei psichologinei tarnybai bendradarbiaujant su Mažeikių Senamiesčio pagrindine mokykla buvo suorganizuota vaikų - tėvų diskusija „XXI a. tėvai. Sunku ar lengva jais būti?“. Šios diskusijos dėka 7 klasės mokiniai ir jų tėvai turėjo galimybę iš arčiau pažvelgti į dažnai priešingos stovyklos pusę. Organizatorių sumanymu, vaikai privalėjo apginti poziciją, jog XXI a. tėvais būti sunku. Tokiu būdu paaugliai tarsi buvo priversti pasimatuoti tėvų kailį, atidžiau pažvelgti į savo tėvų kasdienybę, įvertinti jų pečius užgulančią atsakomybę už vaikų psichinę ir fizinę sveikatą, materialinį gerbūvį, nerimą dėl vaikų ateities, konfliktų priežastis ir visas kitas iš tėvų perspektyvos iškylančias šių dienų dilemas. Tuo tarpu tėvams - tai puiki proga į tėvystę žvelgti pozityviai. Priversti apginti nuomonę, jog tėvais XXI a. . Diskusijos metu minėti argumentai, kodėl tėvais XXI a. Paaugliai menkai save vertina, jaučia nerimą, neturi aiškau požiūrio į save - kaip jam padėti? Tėvai ima nerimauti patys, nažino kaip, nemoka, negali padėti vaikui.
Lytinis Švietimas: Atviras ir Sąmoningas Požiūris
Tėvai pasimetę, koks turėtų būti lytinis švietimas. Šiuolaikinė vartotojiška visuomenė lyg ir diktuoja požiūrį į meilės santykį, kaip į vartojimo nuostatą. Bet tėvų prigimtyje užkoduota nuostata išugdyti vaikuose skaistumą ir drovumą, apsaugoti vaikus, kad jie netaptų išnaudojimo priemone. Tyrimais įrodyta, jog ankstyva seksulainė patirtis paveikia paauglio psichoemocinę būseną: emocinė aklavietė, nusivylimas, depresija, mintys apie savižudybę. Bet vaikai nenori būti drovūs, šiandien tai nėra vertybė. Jie nori būti lyderiais, bet kokia kaina atkreipti dėmesį. Jau mergaitės siekia būti ryškios, seksualios. Kita lytinio švietimo dilema - tėvai nemoka ar net gėdijasi. Retas, kuris savo paauglystėje sulaukė iš tėvų ar mokyklos kokybiško, suprantamo mokymo apie vyro ir moters santykius, apie seksualumą, apie jame pačiame vykstančius su brendimu susijusius pokyčius, troškimus. Apie tai kalbėti buvo gėdinga, nepriimtina, net draudžiama. Tai kaip dabar imti, štai, ir kalbėti su vaiku.
Asmeninis Pavyzdys: Nuolatinis Darbas Su Savimi
Sunku būti nuolatiniu pavyzdžiu savo vaikams. Tai labai įpareigoja nuolat stebėti save, savo išsakomas mintis, veiksmus tiek šeimoje, tiek už jos ribų. Tai sunkus darbas, didžiulė atsakomybė, o juk taip norisi leisti sau jausti, kalbėti, elgtis nevaržomai ir spontaniškai, patogiai ir daug negalvojant. Tėvai persmelkti nerimo, kurį sukelia realios ar įsivaizduojamos grėsmės: vaikų narkomanija, piktnaudžiavimas alkoholiu, rūkymas, nusikalstama veikla, smurtas, agresijos aukos. Kyla konfliktai tarp tėvų vaikų; vaikai nemato tokios grėsmės, arba kiti jų matomų grėsmių mastai. Siekdami emancipacijos, pyksta dėl tėvų kontrolės, draudimų, jaučiasi nesuprasti, kaltina tėvus, kad dėl jų yra atstumiami bendraamžių, juokiamasi iš jų. Mamai-moteriai šeima gali tapti pavergimo institucija, kurioje ji jaučiasi įkalinta. Šiuolaikinė moteris siekia būti įvertinta, reikšminga ne tik šeimoje, bet ir darbe, socialinėje aplinkoje, uždirbti, daryti karjerą, kurti ir pan. Be darbinės veiklos, tenka nudirbti ir namų ruošos darbus, pamaitinti šeimą - ji negali nieko nedirbti - tai jai prabanga. Visam tam reikia laiko ir energijos. Iš kur to gauti? Iš šeimos.
Skyrybos ir Emigracija: Šeimos Iššūkiai
Daugybė šeimų skiriasi. Visiems šeimos nariams - tai didžiulė krizė. Nors nieko nestebina skyrybos, tačiau neturėti tėčio, vyro - nėra kuo didžiuotis. Emigracija. Daug šeimų tampa pažeistos - ilgesniam ar trumpesniam laikui išvyksta tėvai, mamos. Vaikai paliekami su vienu iš tėvų, seneliais, tetomis, būna, net vieni. Tėvai išgyvena didžiulę dilemą: juk išgyventi reikia, išmaitinti, aprūpinti vaikus ir tam yra galimybė. Bet kokią kainą jie sumoka už gardesnį duonos kąsnį. Kaip jaučiasi vaikai? Ilgisi, laukia tėvų, pyksta, kaltina, jaučiasi palikti, auga be tėvų, formuojasi asmenybės, nutolsta, praranda ryšį.
Taip pat skaitykite: Ar nėščiosioms reikia akių patikros?
Vienybė Auklėjime: Sutarimas ir Kompromisas
Ugdymas, auklėjimas šeimoje efektyviausias, kai tėvai sutaria šiais klausimais, kai jungia vienybė - vieno žodis negali būti paneigtas antrojo žodžiu ar veiksmu. Bet juk taip dažnai nuomonės išsiskiria: mamai atrodo per griežta tėčio bausmė, tėvas neatkreipia dėmesio į dalykus, kurie atrodo reikšmingi mamai. Trūksta laiko laisvalaikiui ir abipusio susitarimo. Tėvai jautriai reaguoja, nervinasi ar net pyksta, kai paaugliai vis rečiau išreiškia norą kur nors kartu nueiti, nuvažiuoti, veikti drauge. Tėvams atrodo, kad vaikams niekas daugiau nerūpi, kaip tik sėdėti prie kompiuterio, maigyti telefoną, susitikti su draugais, žiūrėti televizorių ar nieko neveikiant drybsoti. Sunku tėvams atrasto laisvalaikio praleidimo formas, kurios džiugintų visus šeimos narius.
Meilės Išraiška: Svarbus Ryšys Su Vaiku
Sunku pasakyti „myliu“. Ypač tai sunku tėčiams. Nemoka? Nepratę? Nepatogu, nejauku? Pedagogai, daktarai, žiniasklaida - visi pilni patarimų: pasakyk, kad myli, kad jis tau svarbus, reikšmingas, kad juo džiaugiesi. Apkabink, paglostyk, pabučiuok, pažiūrėk į akis, pasisodink ant kelių, prisiglausk. Tiek įpareigojimų! Tėvai sutinka, kad nepakankamai viso to suteikia vaikams, ir kad tai privalu santykiuose. Bet kaip perlipti per save? Pervargę ir nepatenkinti gyvenimu tėvai. Nėra laiko nei galimybių palepinti save, užsiimti malonia veikla ar pomėgiais, net pasidžiaugti smulkmenomis, pažaisti, pasvajoti. Ekonominiai sunkmečiai materialiai apsunkino šeimų gyvenimą ir išryškino tėvų ir vaikų problemas, kai vaikai nori, o tėvai neturi galimybių duoti. Vaikas nori rengtis madingai, turėti gerą telefoną, grotuvą, siekia pramogauti. Tėvai negali sau to leisti arba turi kažką paaukoti, kad iš paskutiniųjų nupirktų taip trokštamą „šiandienos žaisliuką“.
Vaikų Teisės ir Kontrolė: Balanso Ieškojimas
Šiandien vaikai labai gerai žino savo teises ir tai ką tėvai privalo padaryti: pamaitinti, aprengti, garantuoti gerą psichinę ir fizinę sveikatą, rūpintis, kad vaikas augtų doras ir sąmoningas pilietis, prisiimti atsakomybę už vaiko elgesį. Kaip išlaikyti protingą kontrolę, kai augdamas vaikas jai visaip priešinasi? Vis sunku patikėti, kad vaikas po truputį tampa suaugusiuoju, tėvams jis vis dar vaikas. Paaugliai nuolat bando derėtis dėl ribų ir taisyklių, valgymo ir aprangos, grįžimo namo ir tvarkymosi, ir pan. Daugybė pagrįstų argumentų įrodančių nelengvą šiandienos tėvų dalią ugdyti, auklėti ir auginti vaikus.
Meilė ir Teigiama Aplinka: Pagrindas Harmonijai
Mylėti vaiką nėra sunku. Ir visiškai nesvarbu, koks tai yra laikmetis. Gera savijauta namie turtina estetinius išgyvenimus, stirpina intelektualumą. Tėvams pakanka sukurti teigiamą, komfortišką psichologinį klimatą ir vaikai patys intelektualiai, emociškai vystosi. Lytinis švietimas šiandien labai palengvintas: gausu įvairios literatūros, vaikai dalį informacijos sužino mokykloje. Šiandieniniai vaikai smalsūs, laisviau klausia apie rūpimus klausimus. Auklėjime tėvų stiprioji pusė yra patikimumas. Tėvai vairuoja automobilį, laiko vairą rankose, stebi navigaciją, seka kelio ženklus, bet tuo pačiu metu mato vaikus, kurie gali žaisti, miegoti, ramiai žiūrėti filmuką ant galinės sėdynės, tačiau privalo žinoti kaip elgtis automobilyje. Pakanka kartu su vaiku išdžiaustyti skalbinius ir jis auga brandžia asmenybe. Galima bartis vaikams matant ir tai net naudinga. Jei tėvai ginčydamiesi išgirsta ir atsižvelgia į kito argumentus, vaikai taip pat išmoksta „pyktis“, priimti sprendimą, rasti kompromisą, toleruoti skirtingus požiūrius. Šeima padeda išlaikyti pusiausvyrą. Pvz., per ekonominę krizę daugeliui darbo netekusių žmonių pirmiausia padėjo jų šeimos nariai, ne tik artimiausi, bet ir seneliai, dėdės, tetos ir kt. Padeda žinojimas, kad ir kiti žmonės daro tas pačias klaidas auklėdami vaikus. Tada tos klaidos neatrodo tokios didelės. Kai myli savo antrą pusę, viskas slysta it sviestu patepta. Kai vaikai mato meilę tarp tėčio ir mamos jie irgi yra laimingi. Ir atvikščiai - jie jaučiasi nelaimingi, kai tėvai nesutria. Kuo sunkiau su vaiku namuose - tuo vaikui lengviau adaptauotis tarp bendraamžių. Vaikai patys žino, ko nori. Tėvai gali atsiriboti nuo sprendimų dėl vaiko aprangos, mitybos, pramogų priėmimo vargų. Paaugliai vis daugiau laiko nori praleisti su bendraamžiais. Gausu vaiko, tėvystės, šeimos gerovę skatinančių ir prižiūrinčių institucijų, specialistų. Šiandien žymiai daugiau informacijos vaiko auklėjimo klausimais. Tėvai pagal poreikius gali kreiptis psichologinės, socialinės, specialiosios, teisinės ir kt. Šiandien vaikai žymiai sąmoningesni. Įvairios technologinės priemonės, padeda greičiau, dažniau ir betarpiškiau bendrauti su vaiku. Taigi apibendrinant, galima teigti jog tėvais būti XXI a. ir sunku ir lengva, viskas priklauso nuo požiūrio.
Vaikų Teisių Užtikrinimas: Investicija Į Visuomenės Sėkmę
„Turime Lietuvoje gal tik vieną gerą žinią - aistros dėl vaikų teisių verda. Gaila, kad be tų aistrų daugiau vaikų teisių srityje nieko reikšmingesnio įgyvendinti nepavyksta. Apie 20 metų mūsų visuomenė snaudė, leisdama gyvuoti demagogijai, kad reikia vaikus mylėti, ypač prieš Kalėdas… Europoje suvokimas jau seniai gerokai pasikeitęs ir mums reikės pripažinti, kad investicijos į sveiką ir saugią vaikystę - būtinieji visos visuomenės sėkmės komponentai“, - sako vaikų ir paauglių psichiatrijos srities vyriausiasis šalies specialistas, buvęs Jungtinių tautų Vaiko teisių komiteto narys, Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas, Vilniaus universiteto profesorius Dainius Pūras. „Vaikų ir kūdikių namai yra pats brangiausias ir neefektyviausias būdas auginti vaikus. Jiems reikia ne prieš Kalėdas daiktus pirkti, jiems reikia namų, tėvų, globėjų“, - sako D. Pūras.
Savižudybės: Visuomenės Sveikatos Rodiklis
PSO rekomenduoja pasiremti rodikliais, kuriais mokslininkai matuoja visuomenės sveikumą. Jie turi tokį rodiklį - savižudybių paplitimas jaunų žmonių grupėje. Tai yra kaip ledkalnio viršūnė, kuri rodo, ar su visuomene viskas gerai, o jei ne - tai kaip stipriai kas nors negerai. Rusijoje 100 tūkst. gyventojų tenka 16 jaunų (10-29 metų amžiaus) žmonių, Vokietijoje - 0,47, Lietuvoje - 4,5. Dešimt kartų esame nesveikesnė visuomenė už Vokietiją, bet keturis kartus sveikesnė už Rusiją. Šiandien Lietuvoje ultra nacionalistinės jėgos saugo vaikus nuo „išsigimusių vaikų tvirkintojų“, į jų tarpą įtraukdamos tuos, kurie atstovauja Europos ir Jungtinių Tautų pripažintoms vertybėms bei žmogaus teisių principams. Man tai primena Rusijos valdžios institucijų skleidžiamą demagogiją. Keliamos moralinės panikos, naudojamos juodosios technologijos, juk, akivaizdu, jos kuriamos ne mūsų valstybėje, bet lietuviai neturi imuniteto tokiai demagogijai.
Jungtinių Tautų Rekomendacijos: Dėmesys Šeimai ir Globai
Pernai Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas pateikė rekomendacijas Lietuvai. Rašoma, kad laikas priimti naują vaiko teisių apsaugos įstatymą, parengti vieningą vaiko teisių politiką, kritikuojami gyvybės langeliai, kurie neužtikrina vaiko pilietinių teisių ir laisvių, daug rašoma apie smurto prieš vaikus prevenciją, siūloma įtvirtinti fizinių bausmių draudimą, parengti nacionalinę visų formų smurto prieš vaikus įveikimo strategiją, užtikrinti psichoterapinę ir kitą pagalbą vaikams, patyrusiems seksualinę prievartą, taip pat rašoma apie šeimos aplinką bei alternatyvią globą. Įvertinę padėtį Lietuvoje jie mato, kad mūsų šalies vaikams, kurių tėvai emigruoja, reikalinga psichologinė pagalba, kad reikia stiprinti tėvystės įgūdžius, suteikti šeimos aplinkos netekusiems vaikams alternatyvią - neinstitucinę globą, pagreitinti įvaikinimo procesą ir t.t. Jungtinių Tautų rekomendacijose minima šeimos aplinka ir alternatyvi vaikų globa. Kalbama apie daug stipresnę pagalbą biologinėms šeimoms.
Prevencija Vietoj Pasekmių: Prioritetas Pagalbai Šeimai
Kaip pas mus būna? Gyvena šeima - mama, tėtis ir vaikas. Vyras palieka šeimą, moteris patiria stresą, ji verkia, tada verkia ir vaikas, ji nevilty ima jį purtyti ir nuo tokio purtymo vieną dieną vaikas atsiduria ligoninėje su negrįžtamais smegenų pažeidimais. Mūsų visuomenė iš karto ima piktintis bloga mama, viešai diskusijai vėl keliami gimdymo draudimo klausimai, galimybė sterilizuoti ir pan. O norvegai panašioje situacijoje klausia, kas tai mamai padėjo, kokios buvo vykdomos prevencinės priemonės, kad nenutiktų tai, kas nutiko. Juk ta moteris iki krizės ne per vieną dieną atėjo. Tai mamai gal net nėra depresijos, kurią reikia gydyti vaistais. Jai reikia kitokių pagalbos būdų. Ir tada labai svarbus tampa klausimas, kur eina mokesčių mokėtojų pinigai, kur prevencinės priemonės, kad neįvyktų toks smurto prieš vaiką atvejis. „Lietuvoje socialinis darbuotojas turi 100-200 šeimų. Tokie krūviai kompromituoja socialinio darbo prasmę“, - teigia D. Pūras.