Dantų ir dantenų priežiūra yra labai svarbi vaikystėje. Straipsnyje aptariama, kodėl svarbu reguliariai lankytis pas odontologą, kokios problemos gali kilti ir kaip tėvai gali padėti savo vaikams išsaugoti sveikus dantis.
Dantų priežiūros svarba nėštumo metu
Dantų ir dantenų priežiūra nėštumo metu yra ypač svarbi, nes burnos ertmės sveikata gali turėti įtakos tiek besilaukiančios mamos, tiek besivystančio kūdikio sveikatai. Nėštumo metu dėl hormoninių organizmo pokyčių vyksta pakitimai ir burnos ertmėje. To pasekoje padidėja galimybė dantų ėduoniui atsirasti, susirgti dantenų uždegimu bei periodonto ligomis. Manoma, kad apie 18% gimusių neišnešiotų kūdikių ir priešlaikinio gimdymo atvejų yra susiję su periodonto ligomis bei burnos gleivinės uždegimais.
Nėštuminis gingivitas
Dantenų uždegimas - tai dažniausiai pasitaikanti dantenų liga nėštumo metu, kuri vystosi kaip atsakas į organizmo hormoninius pokyčius. Pasitaiko apie 60% nėščiųjų, todėl dar vadinamas nėštuminiu gingivitu. Būsimoms mamoms padidėja hormonų estrogenų ir progesterono kiekis. Dėl to, dantenos tampa jautresnės apnašose esančioms bakterijoms. Tai sukelia uždegimą. Gingivitas dažniausiai prasideda antrą nėštumo mėnesį. Palaipsniui požymiai sunkėja ir aštuntame mėnesyje pasireiškia sunkiausia forma. Negydomas gali sukelti periodonto ligas.
Simptomai: patinusios, paburkusios, paraudusios, skausmingos dantenos, kraujavimas iš dantenų valant šepetėliu ar tarpdančių siūlu. Pastebėjus nėštuminio gingivito simptomus, būtina apsilankyti pas savo gydytoją odontologą. Jis įvertins situaciją ir parinks tinkamą gydymą bei profilaktines priemones. Uždelstas ir negydytas gingivitas gali išsivystyti į rimtesnę ligą- periodontitą. Dauguma moterų išsigąsta ir nustoja valytis dantis galvodamos, kad dantenų kraujavimą ir sukėlė intensyvus valymas šepetėliu. Tačiau tai dar labiau pakenkia burnos ertmės higienai.
Rytinis pykinimas ir dantų ėduonis
Pirmuosius nėštumo mėnesius daugelį moterų lydi rytinis pykinimas, vėmimas. Šie nėštuminiai toksikozės reiškiniai susiję su daroma žala dantų emaliui bei ėduonies atsiradimu. Vėmimas kenkia dantims, nes į burną patekusios skrandžio sultys sudaro rūgštinę terpę, dėl kurios gali prasidėti dantų emalio erozijos. Jei nesilaikoma burnos ertmės higienos, ant dantų atsiranda daug apnašų, o vėmimams kartojantis dėl rūgščių poveikio vyksta emalio demineralizacija. Tokia situacija labai palanki dantų ėduoniui vystytis.
Taip pat skaitykite: Gydytojo konsultacija naujagimiui
Siekiant sumažinti žalingą rūgščių poveikį po vėmimo, rekomenduojama neskubėti valytis dantų šepetėliu ir dantų pasta, nes pažeistas emalis pasidaro mažiau atsparus mechaniniam poveikiui. Pradžioje patartina neutralizuoti rūgščią terpę burnoje skalaujant paprastu vandeniu arba sodos tirpalu(puodelis vandens su vienu arbatiniu šaukšteliu sodos).
Periodonto ligos ir priešlaikinis gimdymas
Besilaukiančios moterys, sergančios periodonto ligomis turi didesnę tikimybę pagimdyti kūdikį su mažesniu kūno svoriu bei patirti priešlaikinį gimdymą. Periodontito pažeistos dantenos yra toksinų rezervuaras, kuris gali tiesiogiai paveikti besilaukinčią moterį. Būsimos mamos organizmas reaguoja į infekciją dantenose, išskirdamas uždegiminius mediatorius prostaglandinus.
Mityba nėštumo metu
Norint išlaikyti sveikus dantis nėštumo metu, svarbu ir tinkamai maitintis. Racionali, subalansuota mityba padeda išvengti problemų, susijusių su emalio pažeidimais ir taip sumažinti ėduonies atsiradimo tikimybę. Būsimos mamos kartais pernelyg mėgsta saldumynus, o burnoje esančios bakterijos cukrų mėgsta, skaido jį, ir išskiria danties paviršiuje rūgštis. Prasideda emalio tirpimas, atsiranda palankios sąlygos dantų ėduoniui vystytis. Besilaukiančiai mamai rekomenduojama valgyti kuo daugiau vaisių, daržovių, pieno produktų, žuvies, liesos mėsos, mažiau perdirbto, konservuoto maisto. Labai svarbūs motinos mityboje vitaminai D, A, B, C, fosforo ir kalcio santykis. Jei moters maisto racione yra pakankamai kalcio, kurį gauna vaisius, ji kalcio nepraranda.
Puikiausias desertas- sūris. Jis stabdo ėduonies susidarymą, nes savo sudėtyje turi didelį kalcio ir fosforo kiekį. Šie elementai yra kaulų ir dantų sudedamoji dalis. Dėl to sūris išsaugo bei atstato dantų emalį, skatina seilių išsiskyrimą, padeda neutralizuoti burnos pH, naikina bakterijas, kurios sukelia dantų ir dantenų ligas. Būna situacijų, kai moterims nėštumo metu džiūsta burna, sumažėja seilių. Tokiu atveju rekomenduojama pakramtyti becukrės kramtomos gumos kelis kartus per dieną.
Vizitas pas odontologą planuojant nėštumą
Jei nėštumas planuojamas, dar iki pastojimo rekomenduojama pasirūpinti burnos ertmės sveikata. Prieš pastojant patariama apsilankyti pas gydytoją odontologą. Jis atliks profesionalią burnos higieną, išgydys ėduonies pažeistus dantis ar kitas esančias burnos ligas. Patars kaip elgtis ir prižiūrėti dantis besilaukiančiai mamai visą nėštumo laikotarpį, kad būtų užtikrinta jos ir būsimo vaikelio dantų bei viso organizmo sveikata.
Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje: kas priklauso?
Jei kūdikėlio jau laukiamasi, pacientė turėtų apie tai pasakyti savo odontologui. Tai padės gydytojui sudaryti tinkamą gydymo planą, parinkti tinkamus gydymo metodus bei medikamentus. Rekomenduojama informuoti ir kokius vaistus vartoja nėščioji, kokias rekomendacijas pateikė gydytojas- ginekologas dėl esamų nėštumo komplikacijų ar patologijų.
Dantų gydymas nėštumo metu
Nors pagrindinį dantų gydymą visada geriau užbaigti dar iki pastojimo, tačiau esant ekstrinėm situacijom, kai skauda dantį ar gydymas neišvengimas dėl gresiančios rizikos mamos bei vaisiaus sveikatai, odontologinės procedūros galimos ir nėštumo metu. Tik tam tinkamiausias laikas yra antras nėštumo trimestras( 4- 6mėn.). Per pirmuosius tris nėštumo mėnesius formuojasi visi pagrindiniai vaisiaus organai, ir šis laikotarpis yra pats svarbiausias vaiko vystymuisi. Tad gydytis pirmame trimestre nerekomenduojama, kad būtų sumažinta bet kokia galima rizika pakenkti vaisiui. Trečias trimestras taip pat netinkamas, nes odontologinė kėdė mamai nepatogi. Kai gulima ant nugaros spaudžiama vena, taip gali sutrikti kraujo cirkuliacija, o dėl patirto streso atsiranda priešlaikinio gimdymo grėsmė. Pirmuoju ir trečiuoju trimestru suteikiama tik būtiniausia odontologinė pagalba (prieš tai pasitarus su gydytoju - ginekologu).
Dantų gydymas daliai moterų yra stiprus stresas. O vaisius labai reaguoja į mamos emocinę ir fizinę būseną. Kad būtų išvengta visų didelės baimės, išgyvenamo streso, komplikacijų, gydymo metu galima naudoti lokalius anestetikus ( vietiniai nuskausminamieji), kurių sudėtyje nėra adrenalino. Nereikėtų nėštumo metu naudoti šių vaistų: antibiotikų- tetraciklino, eritromicino, klaritromicino, analgetikų- aspirino. Daug diskusijų kelia rentgeno nuotraukos. Nėštumo metu patariama jų vengti. Tačiau jei dantų rentgeno nuotrauka neišvengiama, mama ir jos būsimas kūdikis apsaugomas kiek galima labiau naudojant specialias apsaugines prijuostes. Šiuolaikinės pažengusios technologijos siūlo ir naują rentgeno būdą- kompjuterinį tyrimą.
Dantų valymas
Valyti dantis mažiausiai du kartus per dieną, po 2- 3 minutes su šepetėliu ir fluoro turinčia pasta. Jei valantis dantis pykina, patariama pasirinkti dantų pastą, turinčią švelnesnį skonį. Atkreipti dėmesį į dantenų pokyčius nėštumo metu.
Vaiko mityba ir dantų būklė
Kalbant apie dantų sveikatai palankią mitybą, svarbu, kad nebūtų dažnai ir daug valgoma angliavandenių ar cukraus turinčio maisto. Tėvai turėtų žinoti, kad cukraus yra įvairiuose produktuose - ne tik saldumynuose ir sultyse, bet ir duonoje, dribsniuose, padažuose, konservuotose daržovėse ar jogurte. Perkant produktus, svarbu išnagrinėti jų sudėtį ir žinoti, kad cukrus yra ir gliukozė, fruktozė, sirupas, melasa.
Taip pat skaitykite: Kaip sukurti laimingą vaikystę kambaryje
Taip pat dantų sveikatai grėsmę gali kelti krakmolo turintys maisto produktai, pavyzdžiui, įvairūs traškučiai ar krekeriai, kurie yra lipnūs, ilgai užsilaiko ant dantų paviršiaus, o skildami sukelia vandenilio potencialo (pH) kritimą dantų apnašose. Daugiausiai cukraus yra pyraguose, tortuose, sausainiuose, leduose, gaiviuosiuose gėrimuose, todėl tokį maistą reikėtų valgyti labai retai. Be to, jis neturėtų tapti pagrindiniu maistu, rekomenduojama saldumynus valgyti tik vieną dieną per savaitę. Kūdikiams dantų ėduonies rizikos veiksnys - saldinti pieno mišiniai ar arbatėlės. Mažylį rekomenduojama pratinti troškulį malšinti vandeniu. Nors vaisiai įtraukti į sveikos mitybos racioną, spaudžiant sultis ir gaminant glotnučius, išsiskiria cukrus, sumažėja naudingų skaidulų, todėl šių produktų vartojimas irgi turi būti ribojamas. Džiovintuose vaisiuose yra didelė cukraus koncentracija, vaisiai prilipę prie danties paviršiaus gali išlikti ilgą laiką, jų irgi nereikėtų dažnai vartoti.
Svarbu ir tai, kad mažinant suvartojamų angliavandenių kiekį, mes mažiname ne tik dantų ėduonies, bet ir nutukimo, kuris siejamas su širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto išsivystymo, riziką.
Kada vaikas gali pats prižiūrėti dantis?
Remiantis Lietuvos odontologų rūmų rekomendacijomis, vaikams iki 7-8 metų amžiaus dantis valyti turėtų tėvai. Tačiau tas laikas yra labai individualus - kai kuriose Skandinavijos šalyse, ypač jeigu burnos higiena yra nepakankama, tėvai skatinami prižiūrėti dantų valymą iki 9-10 metų. Pratinti prie šios procedūros galima jau nuo mažens, netgi rekomenduojama turėti du dantų šepetėlius - vieną iš jų duoti vaikui, kad jis galėtų bandyti valytis dantis pats. Įpročiai formuojami ir visiems kartu valant dantis priešmokyklinėse ugdymo įstaigose ar burnos higienos pamokėlėse pradinėje mokykloje. Higieninį dantų siūlą naudoti savarankiškai siūloma nuo 12 metų amžiaus.
Kaip tėvai turėtų prižiūrėti vaiko dantis?
Dantis reikia pradėti prižiūrėti nuo pirmojo pieninio danties išdygimo. Iš pradžių valymui galima naudoti marlės gabalėlį, specialias servetėles su ksilitoliu, silikoninį ant piršto maunamą šepetėlį, vėliau valoma su dantų šepetėliu ir pasta. Dantis reikėtų valyti du kartus per dieną, vieną kartą vakare prieš miegą ir dar vieną kartą kitu dienos metu. Rekomenduojama naudoti fluoridų turinčią pastą. Tinkamą dantų pastoje esančių fluoridų koncentraciją ir kiekį turėtų rekomenduoti gydytojas odontologas, įvertinęs vaiko amžių ir dantų ėduonies rizikos veiksnius.
Kai dantys dygdami pradeda vienas su kitu liestis, reikėtų pradėti valyti tarpdančius. Mažiems vaikams patogiausia tai daryti su laikikliuose esančiais dantų siūlais. Žandikauliui augant, kai tarpai tarp dantų didėja, galima naudoti ir tarpdančių šepetėlius. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti dantų kaitos metu, kai dygstantys dantys tarpusavyje nekontaktuoja, nevyksta savaiminis apsivalymas. Be to, nuolatiniams dantims pradėjus dygti už pieninių dantų, tėvai gali to nepastebėti ir neišvalyti. Paauglystėje dažnai gydomos sąkandžio problemos, tokiu atveju svarbu naudoti specialias burnos higienos priemones: vieno danties šepetėlį, šepetėlį breketams, ortodontinį dantų siūlą. Išdygus nuolatiniams dantims, tarpdančiams valyti geriausiai tinka tarpdančių siūlai.
Į ką atkreipti dėmesį prižiūrint vaiko burnos higieną?
Labai svarbu, kad išdygus dantims, bent iki pirmųjų vaiko metų įvyktų vizitas pas gydytoją odontologą. Jo metu specialistas įvertintų burnos ligų rizikos veiksnius, tėvų žinias apie burnos higieną, rekomenduotų tinkamas priemones, pamokytų, kaip prižiūrėti dantis, nuspręstų, kaip dažnai reikia lankytis. Lankymasis pas burnos priežiūros specialistą turėtų būti reguliarus, nes situacija burnoje dėl įvairių veiksnių gali keistis, gydytojas gali objektyviai įvertinti burnos higienos būklę, patarti, ką reikėtų daryti kitaip. Taip pat svarbu, kad dantų valymas taptų tokia pačia rutina, kaip prausimasis, plaukų šukavimas tiek vaikui, tiek jį atliekantiems tėvams.
Dažniausios tėvų klaidos prižiūrint vaikų dantis
Viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų - tėvai mažiems vaikams leidžia valytis dantis patiems ir mano, kad to užtenka. Daugelis tėvų nežino, kad pamatyti blogai nuvalytas vietas galima su specialių dažančiųjų tablečių ar dantų pastų pagalba. Labai svarbu pasirinkti tinkamus šepetėlius, kad nebūtų per didelė galvutė, kieti šereliai, netraumuotų dantenų, pasaitėlių, vaikui neskaudėtų. Vaiko mitybai esant nesubalansuotai didėja tikimybė atsirasti dantų ėduonies pažeidimams. Svarbu tai, kad vaikai paprastai fiksuoja, ką mato - jeigu tėvai patys nevalys dantų ar sėdės prie televizoriaus su saldumynais ir gazuotais gėrimais, sunku bus pasiekti, kad vaiko įpročiai būtų kitokie.
Vaikų dantų gydymas
Mažieji pacientai dažnai jaučia nerimą, kai reikia apsilankyti odontologo kabinete. Dantų gydytojai turi pasitelkti artistinius įgūdžius, kad vaiko apsilankymas būtų kuo mažiau stresą keliantis. Dėl to vaikų dantų gydymas yra kitoks nei suaugusiųjų ir gerokai skiriasi. Pripažinkime, odontologo kabinetas nėra pati maloniausia vieta laikui praleisti. Yra suaugusių žmonių, turinčių baimę odontologinėms procedūroms, tad nenuostabu, kad panašios emocijos gali apimti ir vaikus.
Suaugusiam pacientui paprastai gydomas labiausiai problematiškas dantis, tačiau su vaikais procedūros pradedamos nuo mažesnių ir malonesnių, pamažu pereinant prie sudėtingesnių. Šis požiūris leidžia mažiesiems pacientams turėti laiko susipažinti ir užmegzti kontaktą su savo gydytoju. Mažos procedūros yra greitos ir neskausmingos, todėl vaikas odontologo kėdėje nespėja nuvargti, tačiau tuo pačiu ir pratinasi prie gydytojo rankų, instrumentų ir įrangos. Dantų gydymas šiuo būdu skatina pasitikėjimą dantų gydytoju ir padeda vaikui įgyti kantrybę, kad jis galėtų išsėdėti ilgesnį laiką. Toks nuoseklus gydymas formuoja drąsų požiūrį į odontologines procedūras. Nuolatiniai kasmetiniai vizitai pas tą patį odontologą ugdo atsakomybę ir rūpinimąsi savo dantimis, motyvuodami vaiką geriau prižiūrėti ir valytis dantis.
Klinikos aplinka turėtų būti draugiška vaikams, todėl pirmasis vizitas tampa malonesnis ir mažiau stresą keliantis. Vaikams leidžiama apžiūrėti įrangą, paspaudyti įrankių mygtukus ir net pasodinti ar paguldyti mamą ar tėtį į odontologo kėdę, kad jie galėtų pamatyti, kaip viskas vyksta. Administratorė mielai užima vaiką piešiniais, spalvinimais ar žaidimu planšetėje, kur jis taip pat gali išbandyti dantų gydymo procesą žaidimo forma. Deja, realybė yra tokia, kad 96 % vaikų dantys pažeidžiami iki tol, kol susiformuoja nuolatinis sąkandis. Lietuvoje vaikų ėduonies intensyvumas yra vienas didžiausių visoje Europoje.
Pieninių dantų gydymas
Pieniniai dantys turi tokią pačią struktūrą kaip ir nuolatiniai, todėl jų gydymas yra panašus. Dažnai tenka gydyti ėduonį arba valyti infekciją iš pieninių dantų šaknų kanalų. Tačiau, kadangi pieniniai dantukai yra mažesni, jų audiniai yra žymiai minkštesni, todėl ėduonis vystosi labai sparčiai. Maža skylutė greitai gali pereiti į pulpos, t.y., danties nervo infekciją ir tuomet atsiranda skausmas. Danties skausmas rodo pažengusį procesą ir infekciją danties pulpoje. Vaikai nesugeba apibūdinti skausmo „truputį jautru šaltam ar truputį jautru saldžiam“ - jiems skauda labai. Dažnai gydymą tenka pradėti nuo sudėtingiausių atvejų. Jei danties negydysime laiku, gali formuotis apydančio uždegimas ir pūlinukas aplink šaknis, kurio išeitis dažnai būna danties šalinimas.
Ar realu turėti sveikus vaikų dantis?
Vaikų burnos mikroflora, besiformuojanti nuo pat gimimo, dantų stiprumui turi didelę įtaką, kurią lemia tėvų ir šeimos burnos sveikata bei valgomas maistas. Dėl šių veiksnių vaikų dantų sveikata gali labai skirtis: vienų dantys genda labiau, kitų - mažiau. Vaikui augant ir formuojantis dantims, svarbu vengti saldumynų ir saldžių sulčių, o vietoje jų siūlyti sveikesnius užkandžius ir gerti vandenį. Ypač svarbu po truputį pratinti vaiką valyti pieninius dantis ryte ir vakare. Dantų valymo procesą galima paversti žaismingu, kad vaikui būtų įdomu ir jis įprastų rūpintis burnos higiena, suprastų, jog dantų valymas yra būtinas, smagus ir naudingas. Mokymasis valyti dantis yra toks pat svarbus kaip mokymasis skaityti ir rašyti.
Kaip mokyti vaiką valytis dantis?
Mažiesiems dantis turėtų valyti tėvai, o vėliau leisti valytis patiems, kad formuotųsi teisingi dantų šepetėlio laikymo ir valymo judesių įgūdžiai. Tačiau būtina ilgai kontroliuoti, kaip vaikas valosi dantis, kol jis išmoks teisingai rašyti ir gerai valdys rankos judesius. Įsivaizduokite, kad iki 7 metų tėvai valo vaikų dantis, o sukakus septyniems, vaikas turėtų imtis šios užduoties pats. Tačiau dantis kokybiškai išsivalyti yra sudėtinga net ir suaugusiam. Vaikui, kuriam pradeda kristi pieniniai dantys, susiformuoja mišrus sąkandis - nuolatiniai dantys dygsta skirtingame aukštyje, o pirmieji išdygę nuolatiniai krūminiai dantys būna tolimiausiame burnos kampe. Tai lemia, kad vaikui praktiškai neįmanoma kokybiškai išsivalyti dantų. Mišraus sąkandžio laikotarpis (6-12 metų) yra ypač svarbus ugdant ir lavinant vaikų dantų valymo įgūdžius. Gaila, tačiau šiuo laikotarpiu dantys neretai išgenda, dar nespėję pilnai išdygti.
Padėkite savo vaikams, ugdydami jų dantų valymo įpročius. Nuolat peržiūrėkite jų dantis, patikrinkite, ar ant jų nėra juodų ar rudų dėmių, šviesių ertmių. Pastebėjus tokius pokyčius, rekomenduojama nedelsiant apsilankyti pas odontologą. Pieniniai dantys nėra pritaikyti šių dienų gyvenimo minkštam maistui, kuris dažnai turi didelį cukraus kiekį. Ypač pavojingi yra čiulpiami saldainiai ant pagaliuko, kurie gali būti „mirtina bomba“ pieniniams dantims. Be to, jie gali kelti grėsmę vaikui - bėgiodamas su čiulpinuku, vaikas gali susižaloti gerklę ar kvėpavimo takus. Ar tikrai perkame čiulpinukus, nes mylime savo vaikus ir norime jiems geriausio?
Vaikai geriausiai mokosi matydami tėvų pavyzdį: kaip jie prižiūri savo dantis, kiek dėmesio ir laiko tam skiria. Valykitės dantis kartu - leiskite vaikams išvalyti dantis jums, o patys tuo tarpu valykite jų. Tai padės formuotis dantų priežiūros įgūdžiams ir atsakomybei už savo dantų sveikatą. Norint, kad vaikai drąsiai jaustųsi pas odontologą, kviečiame tėvus atsivesti juos kartu, kai patys eina pasitikrinti ar gydytis dantų. Vaikai, matydami, kaip tėvams apžiūrimi ir taisomi dantys, vėliau patys drąsiai ir smalsiai sėda į odontologo kėdę.
Kada vesti vaiką pas odontologą?
Rekomenduojama atvesti vaiką pas odontologą apžiūrėti dantukų 3-4 metų amžiaus. Žinoma, tai galima padaryti ir anksčiau, jei yra noro ar būtinybė. Pirmieji vizitai yra skirti dantukų apžiūrai ir susipažinimui su odontologu, o vėliau, jei reikia, gali būti atliekamas dantų gydymas. Svarbu gydyti ir pieninius dantis, pažeistus ėduonies, nes kiekvienas pieninis dantukas saugo vietą nuolatiniam dantukui. Taip pat svarbi yra pieninių dantų kritimo seka, formuojantis nuolatiniam sąkandžiui. Todėl stengtis gydyti ir išsaugoti pieninius dantis tiek, kiek reikia. Kasmetinis dantų patikrinimas leidžia stebėti besikeičiantį sąkandį ir įvertinti, ar dantys krenta laiku.
Kada pradėti valyti vaiko dantukus?
Pasaulio Sveikatos Organizacijos rekomendacijos ir odontologų bendruomenė teigia, jog valyti vaiko dantukus reikia pradėti, kai tik jie išdygsta. Pirmiausia, galite naudoti merliuką, užvyniotą ant piršto, arba specialius silikoninius šepetėlius, kurie efektyviai pašalina apnašas, sukeliančias ėduonį. Pradžioje valykite dantis be pastos, tiesiog mechaniškai pašalindami susidariusias apnašas, o vėliau rekomenduojama naudoti pastą be fluoro. Klinikos gydytojų patirtis rodo, kad dantų ir burnos sveikata labai priklauso nuo vaiko mitybos, užkandžiavimo įpročių ir primaitinamo maisto sudėties. Taip pat svarbu tėvų dantų ir burnos sveikata bei jų valymosi įgūdžiai.
Nuo kokio amžiaus galima naudoti pastą su fluoru?
Pastą su fluoru rekomenduojama naudoti, kai vaikutis nebenuryja pastos ir moka kokybiškai išsiskalauti bei išspjauti. Tai paprastai būna apie trečius gyvenimo metus. Tačiau dėl didelio ėduonies intensyvumo vaikų pieniniuose dantyse, fluoruota pasta gali būti skiriama ir jaunesnio amžiaus vaikams. Labiausiai nuo ėduonies apsaugo kokybiškas minkšto apnašo nuvalymas nuo dantų. Todėl verta skirti laiko ir dėmesio, mokyti vaiką, kaip tinkamai išsivalyti dantis. Anksčiau buvo rekomenduojama valyti dantis vaikams iki kol jie gražiai parašo pirmąją raidę, kai jų rankų motorika pakankamai išsivysto, kad galėtų patys išsivalyti. Tačiau, atsižvelgiant į didelį ėduonies paplitimą, dabar rekomenduojama kontroliuoti dantų valymą net iki 12 metų amžiaus. Tėvai turėtų patikrinti, ar vaikas kokybiškai nusivalė dantis ir, jei reikia, pervalyti juos.
Dažnai vaikai, skubėdami arba vengdami dantų valymo, išsivalo dantis nekokybiškai. Todėl svarbu lavinti dantų valymo įgūdžius. Ankstyvoje vaikystėje tėvai turėtų valyti dantis vaikams. Kai tik vaikas pradeda valgyti stalo įrankiais ir laikyti piešimo reikmenis, jam reikėtų suteikti galimybę valytis dantis pačiam. Pavyzdžiui, ryte vaikas gali bandyti valytis pats, o vakare vienas iš tėvų turėtų užtikrinti, kad dantys būtų kruopščiai išvalyti. Augant vaikui, galima įtraukti daugiau žaidimų su dantų šepetėliu: pavyzdžiui, vaikas gali išvalyti dantis tėvui, o tai suteiks jam galimybę pažinti burnos ir dantų anatomiją bei atkreipti dėmesį į paviršius, kuriuos reikia išvalyti. Tikslas yra užtikrinti, kad vaiko dantų priežiūra taptų vis kokybiškesnė, o tėvų dalyvavimas pamažu mažėtų, paliekant švelnius patarimus, kontrolę ir patikrinimą.
Kaip kontroliuoti vaikų ir paauglių dantų valymo kokybę?
Rekomenduojama nuosekliai mokyti ir lavinti dantų valymo įgūdžius, rodyti pavyzdį. Svarbu bendrauti su vaiku, atsižvelgiant į jo supratingumo lygį. Vaikystėje tėvai turėtų valyti dantis kartu su vaiku ir leisti jam valytis pačiam. Galite naudoti dainas, pavyzdžiui, „We Are the Champions“, kad dantų valymo procesas taptų smagesnis. Leiskite vaikams išvalyti dantis jums, o vėliau apsikeiskite. Kartais galite pažaisti su specialiomis dantų apnašas nudažančiomis tabletėmis, kurios padeda vaikui pamatyti, kur dantis buvo nuvalyti nepakankamai. Taip vaikas galės papildomai pasirūpinti tomis sritimis ir lavinti burnos higienos įgūdžius. Be to, smagu, jei visai šeimai nudažoma apnaša, nes tai leidžia vaikui jaustis neatskirtam nuo kitų, o jis mieliau bendradarbiauja. Kalbėkite apie dantų valymo svarbą, rodykite išgedusių dantų nuotraukas ir aiškinkite, kaip gali nutikti prastas dantų priežiūra.
Paaugliai, būdami besiformuojančios asmenybės, dažnai labiau klausosi gydytojo, nei tėvų. Todėl svarbu, kad odontologas vertintų jų dantų valymo kokybę ir paaiškintų, kaip efektyviau prižiūrėti dantis. Pirmasis vizitas pas odontologą yra svarbus žingsnis ir mes pradedame gydyti vaikus, kai jie jau gali sąmoningai bendrauti, maždaug nuo 3 metų. Tačiau kiekvieno vaiko atvejis yra individualus ir priklauso nuo jo emocinės brandos. Sutikite, kad ir suaugusiam žmogui pirmas vizitas gali kelti nedidelį jaudulį. Pirmasis vizitas dažniausiai būna susipažinimo etapas. Mes žaidimo būdu aprodome odontologinę kėdę ir prietaisus. Leidžiame vaikui pačiupinėti, paspaudyti mygtukus ir netgi pasinaudoti siurbliu. Jei vaikas mielai tyrinėja ir domisi, to paties vizito metu galime patikrinti dantis, kartu stebint juos per didelį veidrodį. Taip pat praplauname dantukus ir rotaciniu šepetėliu nuvalome paviršius. Šis vizitas leidžia vaikui pajusti instrumentus, tokius kaip veidrodėlis, zondas ir rotacinis įrankis, o taip pat patirti vandens fontano veikimą burnoje ir siurblio garsą. Svarbiausia, kad šis vizitas praeina be skausmo ar diskomforto ir vaikas sužino, ko tikėtis kitą kartą.