Atvejo Analizė: Specialiųjų Poreikių Vaikų Ugdymas

Šiame straipsnyje nagrinėjami specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų atvejai, siekiant geriau suprasti jų ugdymo ypatumus ir pateikti rekomendacijas, kurios padėtų užtikrinti sėkmingą integraciją į švietimo sistemą ir visuomenę. Straipsnyje remiamasi konkrečių vaikų atvejo analizėmis, kuriose atskleidžiami individualūs poreikiai, sunkumai ir galimybės.

Įvadas

Šiuolaikinėje visuomenėje vis daugiau dėmesio skiriama specialiųjų poreikių vaikų ugdymui ir integracijai. Kiekvienas vaikas yra unikalus, turintis savitų gebėjimų ir poreikių. Todėl labai svarbu, kad švietimo sistema būtų lanksti ir galėtų prisitaikyti prie individualių vaiko poreikių, užtikrinant jam kokybišką ugdymą ir galimybes realizuoti savo potencialą.

Atvejo Analizė: Gintas

Atvejo analizėje aptariamas berniukas vardu Gintas, kuris mokosi 4 klasėje pagal individualizuotas Bendrąsias pagrindinio ugdymo programas. Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje jam nustatyti specifiniai mokymosi (rašymo, skaitymo) sutrikimai ir vidutinis specialiųjų ugdymosi poreikių lygis. Išvadose siūloma teikti specialiojo pedagogo, logopedo, psichologo, socialinio pedagogo pagalbą.

Biografiniai Duomenys

Ginto mama netekėjusi, vaiką augina viena. Tėvas vaiku nesirūpina, mažai bendrauja. Mama baigusi kolegijoje vadybą, pagal specialybę darbo neranda, dirba mokykloje mokytojo padėjėja. Moteris vaiku rūpinasi, stengiasi padėti mokytis, tačiau pati dažnai būna suirzusi, greitai netenka kantrybės jei Gintui ima nesisekti.

Mokinio Ypatumai ir Charakterio Savybės

Mokinys per pamokas būna drausmingas, atidžiai klausosi, bando užsirašyti nurodytą informaciją, drovisi atsakinėti. Jeigu pamokos metu atliekama projektinė užduotis, vaikas lieka nuošalyje, tačiau, pristatant darbą, noriai vykdo draugų pavestą užduotį. Berniukas draugiškas, mėgstamas, ramaus būdo, labai stengiasi mokytis.

Taip pat skaitykite: Vaiko atvejo analizės metodai

Psichologinis Vertinimas

• Galios: stiprioji pusė yra regimoji atmintis, perrašinėjimo greitis ir tikslumas, informacijos apdorojimo greitis, dirbant pagal pavyzdį.
• Sunkumai: būna labai įsitempęs, nerimastingas, bendraujant stebimos labai stiprios emocinės ir psichosomatinės reakcijos. Psichologės teigimu, berniukas labai nepasitiki savimi. Labai žemi mintino skaičiavimo įgūdžiai, labai prastas nuovokumas kasdieniniame gyvenime, labai žemas atsparumas trukdžiams, silpna trumpalaikė girdimoji ir ilgalaikė atmintis. Jam labai sunku mintis išreikšti žodžiais. Vyrauja konkretus mąstymas, stebima veiklos strategijų stoka.

Logopedinis Vertinimas

• Galios: garsų artikuliacija kalbos sraute pakankamai raiški, ištaria sudėtingesnės garsinės skiemeninės struktūros žodžius. Pasyvusis žodynas gausesnis už aktyvųjį. Vyrauja daiktavardinė, veiksmažodinė leksika. Pakankamai tiksliai vartoja prielinksnius. Žino apibendrinančių sąvokų, parenka antonimus, pavadina ypatybes. Geba atlikti užduotis pagal pateiktą pavyzdį. Kalba vientisiniais išplėstiniais sakiniais.

Mokymosi Sutrikimų Priežastys

Sutrikęs girdimasis suvokimas, foneminė klausa. Neatlieka garsinės analizės ir sintezės.

Darbo Būdai

Toliau pateikiami darbo būdai, taikytini, dirbant su vaiku, turinčiu mokymosi sutrikimą:

• Teigiamos mokinio mokymosi motyvacijos palaikymas ir skatinimas.
• Nepakankamai išlavėjusių gebėjimų ir pažintinių procesų ugdymas.
• Mokyti atlikti skiemenų, žodžių garsinę ir sintezę.
• Lavinti foneminę klausą.
• Mokinio negalės „apėjimas“, kompensavimas, taikant alternatyvaus mokymo metodus.
• Mokymo individualizavimui diferencijavimui rekomenduojama.
• Mokymo pasiekimų individualizuotas vertinimas.

Atvejo Analizė: Tomas

Probleminio mokymo tikslas - ištirti pradinio ar pagrindinio ugdymo pakopos mokinio specialiuosius matematinio ugdymosi poreikius bei pateikti rekomendacijų, mokomųjų užduočių šio mokinio matematinių gebėjimų ugdymui.

Tomo Galios ir Sunkumai

Tomo galios bei mokymosi pasiekimai, nurodomi PPT:

• Pažįsta pagrindines geometrines figūras, klasifikuoja jas pagal dydį, organizuoja į nesudėtingą erdvinę visumą.
• Pažįsta spalvas, nesudėtingus vizualinius stimulus susieja su kalbine informacija.
• Atlieka nesudėtingas kopijavimo užduotis.
• Pasako savo vardą, amžių.
• Skaičius pažįsta.
• Įvardija spalvas, parodo geometrines figūras.
• Supranta keletą sąvokų.
• Pažįsta kelias raides.
• Užrašo savo vardą, kopijuoja raides, skaitmenis.

Tomo sunkumai nurodomi PPT:

Taip pat skaitykite: Gabių vaikų ugdymas Lietuvoje

• Tyrimo pradžioje kontaktas nepakankamai pilnavertiškas - nepalaiko verbalinio kontakto, nenoriai reaguoja į padrąsinimus, emociškai jautrus, nepasitiki savo jėgomis.
• Psichinė veikla asteniška, stimuliuotina.
• Dėmesio koncentracija silpna, faktinės informacijos apie artimiausią gamtinę, socialinę aplinką stoka.
• Berniukui labai sunku mintis išreikšti žodžiais, verbalinis supratingumas skurdus.
• Nepakankami išlavėjusi vizualinė - motorinė koordinacija, silpni girdimojo suvokimo įgūdžiai.
• Sunkiai sekasi atlikti aritmetinius veiksmus.
• Nepakankamai susiformavusios dydžio, laiko, erdvės sąvokos.
• Reikia kelis kartus pakartoti, paaiškinti užduotis.

Rekomendacijos Ugdymuisi

Rekomendacijos ugdymuisi nurodomos PPT:

• Pritaikyti lietuvių k., matematikos, pasaulio pažinimo bendrąsias programas, teikti specialiojo pedagogo, logopedo, socialinio pedagogo pagalbą.
• Vertinimas PPT dėl išvados tikslinimo po 2 metų.

Mokyklos Baimės Įtaka Specialiųjų Poreikių Vaikams

Straipsnyje analizuojamas Europos edukologų, psichologų, socialinių pedagogų išsamiai nagrinėtas mokyklos baimės reiškinys. Lietuvos edukacinėje terpėje ši problema mažai nagrinėta tiek teoriniame, tiek empiriniame lygmenyje. Šiame straipsnyje akcentuojama mokyklos baimės įtaka specialiųjų poreikių vaikams, lyginama specialiųjų poreikių turinčių mokinių mokyklos baimės raiška su moksleiviais, besimokančiais pagal bendrojo lavinimo programą, daromos išvados, kad mokyklos baimės reiškinys yra paplitęs įvairaus tipo mokyklose, mokyklos baimę patiria įvairaus amžiaus, lyties mokiniai, todėl mokyklos baimės multidisciplininis nagrinėjimas yra svarbus procesas, siekiant kurti palankias mokymosi aplinkas, laiduojančias efektyvų mokymąsi ir bendradarbiavimą mokykloje kaip ugdymosi organizacijoje, sąveikaujančioje su bendruomene bei aplinkos partneriais, kurią veikia išorės veiksniai bei kuri pati veikia edukacinį procesą. Straipsnyje pateikiamos socialinių pedagogų nuomonės, kurios yra svarbios, nagrinėjant mokyklos baimę kaip socialinį reiškinį, turintį įtakos individo socializacijai. Mokyklos baimės problema ugdymo šeimoje aspektu.

Mokytojų Vaidmuo ir Vidinė Ramybė

Pasaulis tapo nenuspėjamu, o mes mokytojai, esame arčiausiai vaiko ugdymo įstaigoje turime sugebėti susikurti vidinę ramybę esamoje situacijoje. Mokytojų vidinė ramybė yra būtina, vaikų harmoningo ugdymosi sąlyga. Mokytojas grupėje/klasėje yra edukacijos strategas, vaikų ugdymosi proceso modeliuotojas. Video paskaita padės mokytojams sustirpinti savo žinojimą, kaip tinkamai organizuoti vaikų ugdymo (-si) procesą, kad kiekvienas vaikas galėtų ugdytis savo tempu ir pagal savo galimybes. Įgytos žinios padės tiek neurotipiniams, tiek ypatingiems vaikams mokytis sugyventi tarpusavyje bei teikti pagalbą vieni kitiems valdant sudėtingas kasdienio gyvenimo situacijas.

Neįgaliųjų Integracija į Visuomenę

Šiuo metu labai daug kalbama apie neįgalių žmonių integraciją į visuomenę, tačiau reikia pripažinti, kad mūsų visuomenėje vis dar vyrauja neigiami stereotipai neįgaliųjų žmonių atžvilgiu. Todėl labai svarbu, kad sveikas žmogus išmoktų pažvelgti į neįgalų žmogų, kaip į save patį. Mes visi vienodi ir jau rytoj galime atsidurti šalia tų, kuriuos šiandien paniekiname kaip nevisaverčius vien dėl to, kad jie yra neįgalūs. Neįgaliems žmonėms reikalinga visuomenės parama, kad jie galėtų gyventi visavertį gyvenimą. Taip pat ypatingas dėmesys reikalingas šeimoms, auginančioms neįgalius vaikus. Svarbu, kad patys tėvai apsiprastų su neįgalaus vaiko gimimu. Integracija turi prasidėti šeimoje, sulaukusioje neįgalaus vaikelio. Tačiau, tam, kad įvyktų sėkminga integracija į šeimą, jai turi padėti specialistai, draugijos, draugai. Tikėtina, kad įvykus sėkmingai integracijai į šeimą, vaikas bus sėkmingai integruotas į visuomenę, nes nuo tėvų priklauso, kaip jie pateiks savo vaikelį visuomenei, kaip išugdys jo asmenybę, gebėjimus, kaip išmokys gyventi su negalę.

Atvejo Analizė: Lukas

1. 1. Lukas gimė 2003 m. su įgimta vidutinio sunkumo negale. Jam diagnozuotas vaikų cerebrinis paralyžius. Cerebrinis paralyžius - tai raidos sutrikimas, pasireiškiantis kūno padėties, judėjimo ir pusiausvyros sutrikimais, atsiradusiais dėl smegenų dalių, kontroliuojančių raumenų veiklą ir valingus judesius, pažeidimo. Be cerebrinio paralyžiaus jam diagnozuota širdies liga, polinkis į epilepsiją. Vaikas moka sėdėti, vaikšto, vedamas už rankų, pradeda pats valgyti, tačiau beveik nekalba. Judėdamas labai greitai pavargsta. Kartu pakenkta ir rankų veikla. Viską daro su kaire ranka, kartais panaudoja ir dešinę, bet labai retai. Lukas sunkiai paima daiktą, kartais bando su juo žaisti. Dažnai būna neramus, dirglus. Jam būdingas baimės ir nesaugumo jausmas. Vaikas bijo pargriūti, stiprių garsų, triukšmo ir kitų stiprių dirgiklių. Lukas greitai pavargsta, jam sunku ilgai dirbti, būti aktyviu.
2. 2. Luką ir motiną sieja labai stiprus ryšis. Jų santykiai labai artimi ir šilti. Mama beveik visą savo laiką skiria sūnaus priežiūrai ir ugdymui. Vaikas konsultuojamas gydytoju, ugdomas namuose pagal specialistų rekomendacijas. Luko tėvas yra miręs. Motina ištekėjo antrą kartą. Vaiko ir patėvio santykiai šilti, bet nelabai artimi. Vyras mažai laiko praleidžia kartu su šeima, nes didesnį laiko dalį praleidžia darbe. Jo atlyginimo pakanka visai šeimai išlaikyti. Ekonominė padėtis gera, todėl žmona gali leisti sau nedirbti ir prižiūrėti sūnų namuose, kas jai labai svarbu. Šeima gauna valstybės paramą.
3. 3. Lukui paskirtos šios šalpos išmokos: šalpos pensija, transporto išlaidų tikslinė kompensacija, priežiūros išlaidų tikslinė kompensacija. Kas mėnesį šeimai kompensuojamos sauskelnės. Du kartus į metus vaikui skiriami kelialapiai į sanatoriją. Taip pat kompensuojami kai kurie vaistai.
4. 4. Vaiką stebi ir gydo vaikų neurologas ir pediatras. Gydytojas nustatęs medicininę ir raidos diagnozes, sudarė gydymo ir reabilitacijos planą. Motinai teikiama informacija apie galimą tolesnę vaiko raidą, esant reikalui, siunčiama konsultuotis pas kitus specialistus. Kas pusę metų vaiką konsultuoja ortopedas. Ortopedo kontrolė būtina ankstyvai deformacijų profilaktikai. Šiuo metu su vaiku intensyviai dirba logopedas. Jis padeda vaikui pažinti pasaulį, moko kalbėti, žaisti. Nuo šių metų rugsėjo mėn. Lukas pradėjo lankyti ugdymo centrą „Viltis“. Ugdymo centras ”Viltis”- naujo tipo švietimo institucija, teikianti pagrindinį specialųjį išsilavinimą Vilniaus mieste ir rajone gyvenantiems vaikams ir jaunuoliams, turintiems žymius kompleksinius raidos bei žymius judesio padėties sutrikimus. Daugelis Ugdymo centrą lankančių mokinių neturi verbalinės komunikacijos, nekalba, todėl šie mokiniai mokomi bendrauti naudojant įvairias pagalbinės komunikacijos sistemas: daiktus, nuotraukas, paveikslėlius. Ugdymo centro mokiniams teikiamos transporto paslaugos, vaikai atvežami ir išvežami iš mokyklos ir į mokyklą.
5. 5. Visą laisvą laiką motina skiria vaiko ugdymui, vežiojimui pas specialistus. Vasarą vaikas gydėsi Druskininkuose, sanatorijoje „Saulutė“. Sanatorijoje vaikui buvo skiriamas masažas, mankšta, įvairios vonios, purvo procedūros, ergo terapija (mankšta rankoms), logopedas, baseinas, karšti įvyniojimai. Ergo terapeutas - specialistas, kuris padeda formuoti vaiko savarankiškumą, moko vaiką buitinių higieninių įgūdžių, padeda lavinti rankos judesius. Žaidimas - pagrindinis vaiko darbas. Ergo terapeutas parenka vaikui žaislus, taiko jutiminę (sensorinę) simuliaciją, padeda išvengti kūno deformacijų, moko vaiką piešti, rašyti. Po sanatorijos žymiai pagerėjo Luko savijauta. Jis pradėjo daryti pirmus žingsnius savarankiškai, gerai valdyti kairę ranką. Laisvalaikį šeima bendrauja su kitomis šeimomis, auginančiomis neįgalius vaikus. Kartu jie pasidalina patirtimi, rūpesčiais. Tačiau šeima mažai dalyvauja visuomenės gyvenime. Mama bendrauja tik su panašiomis šeimomis ir medicininių įstaigų specialistais.

Minėtas atvejis atskleidžia šeimos pastangas kuo daugiau padėti vaikui. Mama prisiėmusi atsakomybę už vaiko ugdymą ir priežiūrą namuose. Į vaiko ugdymą įtraukta daug specialistų, turinčių tam tikrus įsipareigojimus. Mama ištisai ieško pagalbos, vyksta su vaiku į sanatorijas. Tačiau mama nelinkusi būti aplinkoje kartu su sveikais vaikais. Vaikas lanko specialų darželį, bendraujama su neįgalius vaikus auginančiomis šeimomis, nedalyvaujama renginiuose, viešosiose įstaigose (nemedicininėse). Luko motina tarsi bando apsaugoti vaiką nuo jį supančio pasaulio. Iš susidariusios situacijos galima daryti išvada, kad pagalba reikalinga ne tik vaikui, bet ir jo šeimai, o ypatingai - motinai. Mažai kalbama apie tėvų, auginančių neįgalius vaikus psichologinę naštą, jų neviltį ir pyktį, prislėgtumo ir kaltės jausmus, sunkumą priimti savo vaiko trūkumus. Naujagimio su negalia gimimas ar vėlesnė žinia apie vaiko trūkumus gali giliai sukrėsti šeimą. Kiekvienos šeimos ši patirtis yra unikali, tačiau daug kur ji gali būti tapatinama su psichologine krize. Kaip tėvai išgyvena ją, priklauso nuo jų pačių būdo, nuo kitų šeimos narių, nuo paties vaiko. Tačiau daugelis tėvų, kurie mokosi priimti ir suprasti savo vaiką, patiria panašius jausmus. Luko mama bendrauja su panašaus likimo šeimomis, tačiau jai reikėtų ir psichologo konsultacijos, kuris konsultuotų šeimą, padėtų spręsti psichologines problemas. Svarbiausia, kad mama, auginantį kitokį vaikelį integruotųsi į visuomenę, o tada ir vaikelį būtų galima lengviau integruoti. Integracija turi prasidėti šeimoje sulaukusioje kitokio vaikelio, bet neįgalaus vaikelio sulaukusiai šeimai turi padėti specialistai, draugijos, nes vienai pačiai mamai, šeimai integruotis labai sunku. Labai svarbu, kad kuo anksčiau specialistai patartų tėvams, kaip su tokiu vaiku elgtis, kad iš pat pradžių atsirastų stimulas rūpintis ir psichologiškai, ir fiziškai. Tėvams rekomenduotinas toks vaiko ugdymas, kuris skatintų jo vystymąsi, todėl be specialistų pagalbos neįmanoma apsieiti.

Taip pat skaitykite: Neįgalaus vaiko integracija

Iš pateiktos situacijos matyti, kad vaiku rūpinasi daugiausia vaiko motina, kiti šeimos nariai teikia tik materialinę paramą. Šeima turi būti skatinama aktyviau dalyvauti visuomeniniame gyvenime, lankyti parodas, renginius. Atsiradus bendriems interesams galėtų užsimegzti stipresnis ryšis tarp sutuoktinių, nes šiuo atveju mama paskendusi rūpesčiuose dėl sūnaus, tėvas - darbuose. Sutuoktinių abipusė parama ir dalyvavimas pagerintų santykius šeimoje. Tėvai turėtų leisti vaikui žaisti kieme su sveikais vaikais. Geriausiai, kad Luko mama papasakotų sveikų vaikų tėvams apie savo vaiką ir jo ligą, jo įmanomą elgesį. Nes nuo tėvų požiūrio ir auklėjimo priklauso ir jų vaikų elgesys, o reikia pripažinti, kad dažnai mūsų visuomenė bijo neįgalių žmonių, bijo, kad jie gali apkrėsti juos savo neįgalumu. Dažnai tai įvyksta dėl nežinomybės, dėl nemokėjimo elgtis su tokiais žmonėmis. Todėl labai svarbu, kad patys tėvai padėtų aplinkiniams suprasti jų vaiką, neatstumtų jų. Kuo aktyviau vaikas dalyvaus kasdieniniame gyvenime ir veikloje, tuo geriau supras ir išmoks šeimos bei visuomenės elgesio taisykles. Svarbu, kad ir ugdymo įstaigoje vaikas dalyvautų įvairioje kasdieninėje veikloje. Svarbiausia - nereikia pamiršti, kad neįgalus vaikas, kaip ir kiekvienas kitas vaikas, turi jausmus, norus, savus poreikius, net savo nuomonę. Jis turi nuostabų ir tik jam būdingą vidinį pasaulį. Tėvai, susilaukę neįgalaus vaikelio jaučiasi apgauti laimingos tėvystės vizijos. Jie sielvartauja neturėdami tokio vaiko, kokio laukė, iš kurio daug tikėjosi. Jie pyksta ant likimo ar gyvenimo, kuris pakišo jiems tokį netikėtumą. Jie jaučiasi nevykėliai, nesugebėję pagimdyti sveiko vaiko kaip „visi kiti“. Jie žino, kad yra nekalti dėl vaiko negalios, tačiau sveika nuovoka nepaklūsta jausmams: „Jei niekas nekaltas, kaip tai galėjo atsitikti?“. Labai svarbu laiku suteikti paramą tokioms šeimoms. Svarbu, kad kuo anksčiau specialistai patartų tėvams, kaip su tokiu vaiku elgtis, kad iš pat pradžių atsirastų stimulas rūpintis ir psichologiškai, ir fiziškai. Svarbiausias tikslas - padėti vaikui įveikti negalią ar bent sumažinti ją, ugdyti asmenybę, gebėjimus. Jau nuo pirmųjų vaiko gyvenimo dienų darnus specialistų būrys (gydytojas, psichologas, socialinis darbuotojas) turėtų lankytis jo šeimoje, patarti tėvams, kaip auklėti ir lavinti vaiką, pagelbėti iškilus kokiems rūpesčiams. Itin svarbu lavinti vaikučio savarankiškumą, kalbą, dedant socialinio elgesio pamatus. Kiekvienam vaikui tikslinga ieškoti individualių bendravimo priemonių. Vaikai su negalia paprastai viską žymiai lėčiau išmoksta, bet jų jausmai ir poreikiai tokie pat kaip ir kitų, sveikų besivystančių bendraamžių. Visų tokių vaikų tikslas yra vienas - kad visuomenė priimtų juos tokius, kokie jie yra, kad mylėtų šeima, kad visada galėtų būti šalia sveikų bendraamžių ir tarp jų rastų draugų.

tags: #atvejo #analize #pagalba #spec #poreikiu #vaikui