Įvadas
Jonas Basanavičius (1851-1927) - išskirtinė asmenybė Lietuvos istorijoje, tautinio atgimimo pradininkas, signataras, gydytojas, folkloristas ir visuomenės veikėjas. Šis straipsnis skirtas apžvelgti J. Basanavičiaus gyvenimą, jo šeimą, indėlį į Lietuvą ir atspindžius ateities kartoms.
Ankstyvasis gyvenimas ir šeima
Jonas Basanavičius gimė 1851 m. lapkričio 23 d. Ožkabalių kaime, Vilkaviškio apskrityje, pasiturinčių ūkininkų Jurgio Basanavičiaus ir Marijos Birštonaitės šeimoje. Šeima buvo žinoma nuo XVII a., o Jono motina kilusi iš senos Birštonų giminės, minimos kryžiuočių kronikose dar 1384 m. Jonas buvo vyriausias vaikas šeimoje. Vėliau gimė brolis Vincas (1861-1910) ir seserys Marytė (mirė anksti) ir Uršulė.
Pasakojama, kad Jonas gimė labai silpnas. Jo motina ir kaimynai trynė jo padus su šepečiu, bandydami atgaivinti vaiką. Kai tai pavyko, motina nusprendė, kad jos sūnus turi tapti kunigu.
Tėvas Jurgis Basanavičius buvo griežtas, bet teisingas žmogus, mėgęs pasakoti padavimus ir domėjęsis Lietuvos istorija. Sodyba, kurioje užaugo Jonas, buvo viena gražiausių apylinkėje. Dabartinė sodyba, pristatoma kaip J. Basanavičiaus gimtoji, buvo pastatyta vėliau, kai Jonas jau buvo paauglys.
Mokslai ir studijos
J. Basanavičius pradėjo mokytis gimtajame kaime, o vėliau mokėsi Marijampolės gimnazijoje, kurią baigė su sidabro medaliu. Po to studijavo Maskvos universitete, iš pradžių Istorijos ir filologijos, vėliau - Medicinos fakultete. Studijų metais domėjosi Lietuvos istorija, rinko tautosaką.
Taip pat skaitykite: J. Vailokaičio veikla
Tuo metu baigus universitetą mokytojui buvo sunku įsidarbinti Lietuvoje, todėl J. Basanavičius perėjo į Medicinos fakultetą. Studijų metais užsidirbdavo pragyvenimui privačiai mokydamas kitus studentus, nes tėvas, nepatenkintas sūnaus pasirinkimu nestoti į kunigus, atsisakė jį remti.
Gyvenimas Bulgarijoje
Baigęs studijas, J. Basanavičius 1879 m. išvyko į Bulgariją, kur dirbo gydytoju. Bulgarijoje jis praleido didžiąją savo gyvenimo dalį - nuo 1879 iki 1905 metų. 1879-1882 m. dirbo Lom Palankos (dabar - Lomas) miesto vyriausiuoju apskrities gydytoju ir ligoninės vedėju. Rūpinosi pirmosios šio miesto ligoninės statyba ir įrengimu. 1884-1885 m. buvo vyriausiuoju apylinkės gydytoju Elenos miestelyje, 1892 m. tapo kunigaikščio Ferdinando rezidencijos Varnos mieste ir vietos gimnazijos gydytoju. 1899-1903 m. priklausė šio miesto tarybai, prisidėjo prie jo pritaikymo kurortiniam gydymui. 1891 m. gavo Bulgarijos pilietybę. 1892 m. buvo apdovanotas Bulgarijos IV laipsnio ordinu „Už pilietinius nuopelnus“.
Bulgarijoje J. Basanavičius ne tik praktikavo mediciną, bet ir aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, domėjosi Lietuvos praeitimi, lietuvių kalba ir kultūra. Jis sukūrė nemažai lietuviškų medicinos terminų ir rašė straipsnius lietuviškai spaudai.
Šeima ir asmeninis gyvenimas
Tobulindamasis Prahoje, J. Basanavičius sutiko savo būsimąją žmoną Gabrielę Eleonorą Mohl, čekų vokietę. Jie susituokė 1884 m. balandžio 15 d. Vienoje. Žmona buvo išsilavinusi moteris, ir šeima gyveno darniai. Tačiau santuoka truko neilgai. 1889 m. vasario 16 d. Gabrielė Eleonora mirė nuo džiovos. Šis įvykis labai paveikė J. Basanavičių, ir jis daugiau niekada nebevedė.
"Aušra" ir tautinis atgimimas
Gyvendamas Bulgarijoje, J. Basanavičius pradėjo rūpintis lietuvybės reikalais. 1883 m. jis įkūrė ir redagavo pirmąjį Didžiajai Lietuvai skirtą lietuvišką laikraštį „Aušra“. Jo pasirodymas padarė didžiulę įtaką Lietuvos tautiniam atgimimui, o J. Basanavičiaus parašyta prakalba tapo lietuvių tautinio atgimimo manifestu.
Taip pat skaitykite: Jono Noreikos veikla
"Aušra" skatino tautinę savimonę, žadino meilę tėvynei ir aukštino Lietuvos praeitį. Laikraštis tapo svarbia priemone vienijant lietuvius ir siekiant kultūrinio bei politinio atgimimo.
Grįžimas į Lietuvą ir veikla Vilniuje
1905 m. J. Basanavičius grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Vilniuje. Jis aktyviai įsitraukė į visuomeninę veiklą, tapo vienu iš svarbiausių tautinio judėjimo ideologų.
Jo ir kitų bendražygių dėka buvo suorganizuotas Didysis Vilniaus Seimas, kuriame pirmą kartą viešai iškelta Lietuvos autonomijos idėja carinės Rusijos imperijos sudėtyje. J. Basanavičius buvo vienas iš Seimo iniciatorių ir pirmininkų.
J. Basanavičius rūpinosi Lietuvių mokslo draugijos steigimu ir tapęs jos pirmininku - draugijos spaudos ir sukauptos tautosakos leidyba. 1898-1926 m. išleido daugybę jo iniciatyva surinktos tautosakos rinkinių ir studijų. Redagavo mokslo žurnalą „Lietuvių tauta“.
Nepriklausomybės aktas ir paskutiniai gyvenimo metai
Pirmojo pasaulinio karo metais iškilo Lietuvos nepriklausomybės idėja. 1917 m. rugsėjo 18-23 dienomis buvo sušaukta Lietuvių konferencija ir išrinkta Lietuvos Taryba, į kurią išrinktas ir daktaras Basanavičius.
Taip pat skaitykite: Adomo Mickevičiaus kūryba
1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba paskelbė apie nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą. J. Basanavičius buvo garsiausias Tarybos narys ir skelbiant nepriklausomybę buvo Tarybos pirmininku. Jis vadovavo posėdžiui, kuriame buvo pasirašytas Nepriklausomybės aktas, ir pirmasis jį pasirašė.
Generolo Želigovskio daliniams okupavus Vilnių, J. Basanavičius liko okupuotame mieste. Lietuvos valdžia jam skyrė pensiją. Gyvendamas okupuotame Vilniuje, J. Basanavičius Lietuvoje lankėsi tik vieną kartą - 1924 m. ilsėjosi Palangoje.
Jonas Basanavičius mirė 1927 m. vasario 16 d., minint devintąsias Lietuvos nepriklausomybės metines. Jis palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse. Jo laidotuvėse dalyvavo didelė delegacija iš Lietuvos, o Lietuvoje buvo paskelbtas penkių dienų gedulas.
Palikimas ir atminimas
Jono Basanavičiaus veikla ir idėjos turėjo didžiulę įtaką Lietuvos tautiniam atgimimui ir nepriklausomos valstybės atkūrimui. Jis laikomas vienu svarbiausių Lietuvos istorijos asmenų, tautos patriarchu.
Jo vardu pavadintos gatvės, aikštės ir mokyklos. Vilniuje stovi J. Basanavičiaus paminklas, o jo gimtinėje Ožkabaliuose įkurtas memorialinis muziejus. Kasmet teikiama Jono Basanavičiaus premija už lietuvių etninės kultūros puoselėjimą.
Teresė Basanavičiūtė, Jono Basanavičiaus brolio anūkė, tvirtino, jog didžiausia jų namuose buvusi šventė - Nepriklausomybės diena, Vasario 16-oji. Ši diena Basanavičių namuose buvo ne tik valstybės šventė, bet ir svarbi jų šeimos diena. Vasario 16-ąją gimė Teresės mama Anelė, tą dieną mirė J.Basanavičiaus žmona Eleonora, vasario 16-ąją mirė ir pats J.Basanavičius.
tags: #ar #jonas #basanavicius #turejo #vaiku