Nėštumo nutraukimas yra sudėtinga ir prieštaringai vertinama tema, paliečianti moterų teises, medicinos etiką ir visuomenės moralę. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, ši tema sulaukia daug diskusijų ir nuomonių. Šiame straipsnyje apžvelgiama abortų situacija Lietuvoje, pateikiama statistika, analizuojamos priežastys, dėl kurių moterys renkasi nutraukti nėštumą, ir aptariamos moterų patirtys bei iššūkiai, su kuriais jos susiduria.
Nėštumo nutraukimo pasirinkimai Lietuvoje
Lietuvoje moterys turi galimybę rinktis tarp chirurginio ir medikamentinio nėštumo nutraukimo. Chirurginis abortas yra sudėtingesnė procedūra, o medikamentinis abortas, atliekamas ankstyvoje nėštumo stadijoje (iki devintos savaitės), yra artimesnis natūraliam persileidimui. Vaistinis nėštumo nutraukimas kitur pasaulyje paprastai renkasi dauguma moterų - taip yra Jungtinėje Karalystėje, Estijoje, Suomijoje, Švedijoje.
Statistika ir tendencijos
Per 2019 metus Lietuvoje buvo atlikti 6436 nėštumo nutraukimai, iš kurių 3196 buvo dirbtiniai. Nors oficiali statistika rodo dirbtinių abortų mažėjimą, tikėtina, kad realus kūdikių, netekusių galimybės gimti, skaičius yra didesnis. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) duomenys rodo, kad per mėnesį yra nuperkama 10-30 tablečių rinkinių, skirtų medikamentiniam abortui. Iš viso per mėnesį Lietuvoje atliekama apie 200 abortų.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, nuo 2019 metų nėštumo nutraukimų duomenys skaičiuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos SVEIDRA, pridedant duomenis iš privačių sveikatos priežiūros įstaigų, kurios neįveda duomenų į šią informacinę sistemą, bet pateikia savo duomenis pagal metinę ataskaitą Nr.1-PR.
Informacinės sistemos SVEIDRA privalumai ir trūkumai
Rita Gaidelytė, Sveikatos statistikos skyriaus vadovė, teigia, kad informacinė sistema SVEIDRA turi tiek trūkumų, tiek privalumų. Dėka duomenų, kurie yra įvedami į šią sistemą, galima žymiai tikslesnė diagnozė, aborto atlikimo būdas, komplikacijos, tikslesnis moters amžius bei gyvenamoji vieta, galimybė atskirti ne Lietuvos gyventojas. Bet SVEIDRA turi ir trūkumų, joje nerasite detalios aborto priežasties, kodėl moteris atliko nėštumo nutraukimą, nėra informacijos apie buvusius abortus ir turimus vaikus. Dalis privačių įstaigų savo duomenų neįveda arba įveda nepilnai, todėl statistika neatspindi tikrų skaičių.
Taip pat skaitykite: Neteisėtas abortas: teismų perspektyva
Priežastys ir moterų patirtys
Moterys renkasi nutraukti nėštumą dėl įvairių priežasčių, įskaitant neplanuotą nėštumą, skyrybas, finansinius sunkumus, sveikatos draudimo neturėjimą ar patirtą išprievartavimą. BENDRA.lt kalbintos moterys tvirtina, kad būtent atkalbinėjimas ir buvo nemaloniausia aborto procedūros dalis, nes jos buvo tvirtai apsisprendusios.
Sunkumai gaunant paslaugas
Nepaisant to, kad vaistinis nėštumo nutraukimas Lietuvoje yra legalus nuo 2023 m. sausio, moterys susiduria su sunkumais gaunant šią paslaugą. Daugelis klinikų nežino apie naują tvarką arba atsisako atlikti procedūrą. Vaistinio aborto negautumėte Klaipėdos, Alytaus, Šiaulių poliklinikose, vienintelė viltis ten - ieškoti privačiai dirbančio specialisto.
Medikų požiūris ir spaudimas
Daug gydytojų moteris nuo aborto - tiek medikamentinio, tiek chirurginio - bando atkalbėti. Kai kurios moterys patyrė medikų gėdinimą ir spaudimą persigalvoti. Pavyzdžiui, Indrė, nuėjusi pas gydytoją dėl aborto, gavo embriono ultragarso nuotrauką ir sulaukė replikos, esą tai galėtų būti pirmoji nuotrauka jos šeimos albume.
Vaistų trūkumas ir procedūrų sudėtingumas
Pagrindinė priežastis, kodėl Lietuvoje sunku gauti medikamentinį abortą, yra nesklandumai dėl vaistų tiekimo. Be to, vaistinis nėštumo nutraukimas Lietuvoje reguliuojamas itin griežtai, o procedūrų gausa apsunkina darbą ir gydytojams, ir pacientėms.
Teisiniai ir etiniai aspektai
Lietuvoje teisės aktai numato, kad akušeriai ginekologai gali atsisakyti atlikti abortą dėl įsitikinimų, nebent gresia pavojus gyvybei. Seime ne kartą buvo iniciatyvų abortus Lietuvoje uždrausti, vis dėlto apklausos rodo, kad dauguma gyventojų palaiko moterų teisę į nėštumo nutraukimą.
Taip pat skaitykite: Aborto skausmingumo apžvalga
Tarptautiniai įsipareigojimai ir nacionalinė strategija
1994 metų rugsėjo mėnesį Kaire vykusioje JTO Tarptautinėje gyventojų ir vystymosi konferencijoje buvo priimtas strateginis veiksmų planas skirtas tarptautiniu lygiu formuoti politiką kaip siekti žmogaus gerovės ir sveikatos. Konferencijoje buvo susitarta dėl kelių bazinių tikslų, kad turi būti siekiama užtikrinti visuotinį pradinį švietimą, sumažinti naujagimių ir vaikų mirštamumą, sumažinti gimdyvių mirtingumą, užtikrinti sveikatos priežiūros prieinamumą, įskaitant konsultavimą šeimos planavimo klausimais, tinkamą priežiūrą nėštumo metu, saugų gimdymą ir pogimdyvinę priežiūrą, gydymą nuo nevaisingumo, abortų mažinimą, pareigą kovoti su lytiniu keliu plintančioms ligomis, pareigą teikti konsultavimo paslaugas ir ugdyti lytiškumo srityje, įskaitant ir atsakingą tėvystę.
Kairo konferencijoje dalyvavo ir Lietuva, kuri pasirašė galutinį dokumentą, tokiu būdu prisiimdama tarptautinius įsipareigojimus šioje srityje.
Žmogaus teisės ir gyvybės apsauga
Laisvos visuomenės instituto teisės ekspertas Ramūnas Aušrotas teigia, kad tarptautiniu lygiu sutariama, kad valstybės įsipareigojo nelaikyti abortų šeimos planavimo priemone bei mažinti abortų skaičių, o būdai, kaip tai daryti, priklauso nuo individualaus šalies pasirinkimo.
Alliance Defending Freedom advokatė Lois McLatchie pabrėžia, kad nėra žmogaus teisės į abortą, yra žmogaus teisė į gyvybę.
Psichologinės pasekmės ir pagalbos svarba
Nėštumo nutraukimas gali turėti rimtų psichologinių pasekmių moterims, jų partneriams ir net medikams. Kai kurios moterys po aborto patiria potrauminį streso sutrikimą, depresiją, kaltės jausmą ir kitus psichologinius sunkumus.
Taip pat skaitykite: Apie medikamentinį nėštumo nutraukimą
Pagalbos svarba
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto doc. dr. Giedrė Širvinskienė teigia, kad labai neteisinga, kai niekas iš specialistų nėra įpareigotas suteikti informacijos apie galimą pagalbą moterims, išgyvenančioms krizinį nėštumą.
Krizinio nėštumo centro psichologė Rūta Julija Klovaitė pabrėžia, kad jų centras nemokamai pagalbą teikia moterims, vyrams, šeimoms ar poroms, kurios išgyvena neplanuoto nėštumo krizę.
Iniciatyvos ir organizacijos
Laisvos visuomenės institutas jau ne pirmus metus organizuoja pilietinę akciją „Renkuosi gyvybę“, kuri yra viena iš „Kiekviena nauja gyvybė yra svarbi“ iniciatyvų, skirtų apsaugoti gyvybę nuo jos pradėjimo momento.
Ginekologų akcija prieš abortus
Vilniaus miesto universitetinės ligoninės gydytojų akušerių-ginekologų švietėjiškas darbas virto akcija, kurios tikslas - sustabdyti abortus. Akcijos metu teko nemažai bendrauti su kolegomis rajonuose. Įdomūs pokalbiai vyko su gydytojais ginekologais, dirbančiais Naujojoje Akmenėje ir Zarasuose. Šiuose rajonuose abortų beveik nėra, nes Naujojoje Akmenėje dirbantis vienintelis ginekologas abortų nebedaro, o Zarasuose, galima sakyti, nebėra jaunų moterų.