Gimdos kaklelio vėžys - antra pagal dažnumą moterų piktybinė liga po krūties vėžio, kasmet Europoje nusinešanti apie 15 tūkst. gyvybių. Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys kasmet diagnozuojamas apie 400-500 moterų, iš jų pusė miršta. Ankstyvosios stadijos gimdos kaklelio vėžys dažniausiai nesukelia jokių simptomų. Anksti diagnozuoto gimdos kaklelio vėžio prognozė yra gera - apskaičiuota, kad penkerius metus išgyvena iki 91 proc. ligonių, tačiau jeigu gimdos kaklelio vėžys diagnozuojamas vėlai, kai liga jau pažengusi, penkerius metus išgyvena mažiau kaip 20 proc.
Gimdos kaklelio vėžio priežastys ir rizikos veiksniai
Net 99,7 proc. atvejų gimdos kaklelio vėžį sukelia lytiniu būdu plintantis žmogaus papilomos virusas (ŽPV), kuris yra pagrindinis šios ligos rizikos veiksnys. Egzistuoja daugiau kaip 150 ŽPV tipų, iš jų žmogui patogeniški yra apie 100 tipų. ŽPV skirstomi į didelės ir mažos rizikos tipus. Vėžį sukelia didelės rizikos ŽPV tipai, kurių moksliniais tyrimais šiuo metu patvirtinta keturiolika, tačiau didžiausios onkogeninės rizikos yra 16 ir 18 ŽPV tipai, kurie sukelia maždaug 70 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų.
Daugumai moterų ŽPV sukelta infekcija išnyksta savaime: maždaug 70 proc. jaunų moterų ŽPV infekcija išnyksta per metus, 90 proc. - per dvejus. Tai priklauso nuo moters imuninės sistemos stiprumo ir viruso agresyvumo bei jo kiekio. ŽPV plinta ne tik lytinio akto metu, bet ir per manualinį-genitalinį kontaktą, odą ir jos mikropažeidimus. Negana to, ŽPV infekuota gimdyvė gimdydama gali perduoti šį virusą ir naujagimiui. Nuo ŽPV nėra apsaugotas nė vienas. Šis virusas taip plačiai paplitęs, jog skaičiuojama, kad lytiškai aktyvūs žmonės bent kartą gyvenime yra juo užsikrėtę, net ir tie, kurie turėjo tik vieną lytinį partnerį, nepriklausomai nuo žmogaus lytinės orientacijos. Didžiausias ŽPV paplitimas yra tarp paauglių ir jaunų žmonių (15-30 m.), tačiau užsikrėtimo rizika išlieka visą gyvenimą.
Kiti pagrindiniai gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksniai:
- Susilpnėjusi imuninė sistema
- Ankstyva lytinio gyvenimo pradžia
- Dažna lytinių partnerių kaita
- Nėštumų ir gimdymų, abortų skaičius
- Rūkymas
- Kontraceptinių tablečių vartojimas
- Lytiškai plintančios infekcijos (pavyzdžiui, chlamidiozė, gonorėja, pūslelinės viruso infekcija, sifilis ar ŽIV)
- Socialinė-ekonominė būklė
- Ilgalaikis stresas
Gimdos kaklelio vėžio tyrimai
Gimdos kaklelio vėžiui ir ikivėžinėms ligoms diagnozuoti atliekamas PAP tyrimas - gimdos kaklelio onkocitologinis tepinėlis, kuris parodo ankstyvuosius patologinius gimdos kaklelio pokyčius. Taip atsiranda didelė tikimybė sustabdyti ligą ar laiku pradėti ją gydyti. Nors dėl gimdos kaklelio vėžio moterys nemokamai tiriamos tik sulaukusios 25 metų, rekomenduojama atlikti PAP tepinėlį pradėjus lytinį gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Nepilnamečio vaiko nuosavybė
PAP tepinėlyje gali būti randama sveikos gimdos kaklelio ląstelių arba nustatomi intraepiteliniai pokyčiai gimdos kaklelio ląstelėse. Nustačius pakitimus gimdos kaklelio ląstelėse, diagnozei patikslinti reikia atlikti kolposkopiją ir gimdos kalelio biopsiją. Kartais gydytojas negali pamatyti viso pažeidimo, nes pakitusios ląstelės yra aukščiau gimdos kaklelio kanale ir jų negalima pamatyti kolposkopu. Tokiu atveju gali tekti atlikti vadinamąjį endocerviklainį kiuretažą.
Aptikus aukštos rizikos ŽPV viruso genotipą, galima patikrinti, ar jis turi onkogeninį poveikį. Šiuo tikslu atliekamas imunocitocheminis CIN tec PLUS tyrimas. Šį tyrimą rekomenduojama atlikti skystosios citologijos PAP testu gimdos kaklelyje nustačius nežymius plokščialąstelinius intraepitelinius pokyčius (LSIL). Nustačius atipines nenustatytos kilmės plokščiojo epitelio ląsteles (ASCUS), rekomenduojamas ŽPV aukštos rizikos tipų tyrimas, nustačius ŽPV AR tipus - atliekamas CINtec PLUS tyrimas.
Valstybinio patologijos centro duomenimis, apie 80 proc. atvejų esant ASCUS ir apie 70 proc. atvejų esant LSIL Cin Tec PLUS tyrimas neigiamas. Tokiais atvejais skubi gimdos kaklelio biopsija nėra būtina, rekomenduojama konservatyvi (stebėjimo) taktika: esant LSIL, galima kartoti PAP tepinėlį po 6 ar net 12 mėnesių, esant ASCUS, PAP tepinėlį kartoti po 3 ar 4 mėnesių.
Gimdos kaklelio PAP testas nėštumo metu
Gimdos kaklelio PAP tyrimas nėštumo metu yra SAUGUS. Rekomenduojama PAP tyrimą atlikti iki nėštumo/planuojant nėštumą. Nėštumo pradžioje tyrimas atliekamas:
- Jei per pastaruosius trejus metus jis nebuvo atliktas
- Jei ne nėštumo metu buvo aptikta patologinių gimdos kaklelio pokyčių
- Apžiūros metu gimdos kaklelis atrodo pakitęs
- Individualiai atsižvelgiant į klinikinę situaciją
Gimdos kaklelio PAP tyrimą po gimdymo galima atlikti praėjus 3-6 mėnesiams po gimdymo. Norint išvengti klaidingai teigiamų/neigiamų atsakymų dėl hormoninių pokyčių, iškart po gimdymo gimdos kaklelio PAP atlikti nerekomenduojama. Jeigu nėštumo metu buvo nustatyti pokyčiai PAP tyrime, ankščiausiai atlikti PAP tyrimą galima po 6 sav. po gimdymo.
Taip pat skaitykite: Nėštumas ir nealkoholinis alus: ką reikia žinoti
Kaip pasiruošti gimdos kaklelio tyrimui?
PAP tepinėlio tyrimo metu rekomenduojama vengti:
- Lytinių santykių ir lubrikantų naudojimo per 48 val. iki tyrimo.
- Spray ar miltelių naudojimo makšties srityje.
- Bet kokių objektų (tamponų, vaistų, kremų, žvakučių) įvedimo į makštį.
- Makšties plovimo (douching) vandeniu, actu ar kitais skysčiais.
Testas neturėtų būti atliekamas menstruacijų metu, nes gausus kraujavimas gali iškraipyti rezultatus. Jei tyrimas numatytas tuo metu, pasitarkite dėl perskyrimo.
Kaip atliekamas gimdos kaklelio tyrimas?
Atsargiai ir kruopščiai praplėtus gimdos kaklelį skėtikliu, smulkiu šepetėliu paimamas mažas ląstelių mėginys nuo gimdos kaklelio paviršiaus. Tyrimas dėl gimdos kaklelio vėžio imamas bet kurią ne menstruacijų dieną.
Pagal gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinę programą, pasitikrinti nemokamai Lietuvoje gali visos moterys nuo 25 iki 60 metų:
- Nuo 25 iki 35m. - kartą į 3 metus imamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis (PAP)
- Nuo 35 iki 60m. - kartą į 5 metus. atliekamas gimdos kaklelio medžiagos paėmimas aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimui (ŽPV)
Visa procedūra trunka apie 10-20 minučių, o pats tepinėlis užtrunka tik keletą minučių. Paprastai tyrimas atliekamas gydytojo kabinete arba poliklinikoje:
Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros nedarbingumas: ar galima išvykti?
- Gulėsite ant ginekologinio stalo, kojos bus įstatytos į specialius laikiklius.
- Gydytojas į makštį įves speculumą (ginekologinį skėtiklį) - jis leidžia išskleisti makšties sieneles ir apžiūrėti gimdos kaklelį.
- Steriliu šepetėliu arba mentele gydytojas švelniai surinks ląstelių mėginį nuo gimdos kaklelio paviršiaus.
- Mėginys dedamas į specialų indelį su skysčiu ir siunčiamas į laboratoriją.
PAP tepinėlis nėra skausmingas, tačiau gali būti nemalonus ar sukelti trumpalaikį diskomfortą. Atsipalaidavimas padeda lengviau įvesti speculumą. Kartais po tyrimo gali atsirasti nestiprus kraujavimas, kuris greitai praeina. Jei kraujuojate, rekomenduojama 24 valandas vengti lytinių santykių.
Ką daryti, jei aptinkamas ŽPV?
Veiksmingų vaistų, kurie veiktų ŽPV, nėra, tačiau yra vietinio poveikio gelių, kurie arba padeda virusui savaime išnykti, arba mažina jo patekimo į moters organizmą galimybes, sukurdami apsauginį barjerą, bei paspartina ŽPV viruso pasišalinimą iš lytinių takų, taip užkirsdami kelią galimam gimdos kaklelio vėžio vystymuisi, kai vėžys dar neatsiradęs organizme.
Gimdos kaklelio vėžio prevencija
ŽPV ir jų sukeliamų ligų (tarp jų ir gimdos kaklelio vėžio) galima išvengti vykdant pirminę ir antrinę profilaktiką. Lietuvoje prevencinė atrankinė gimdos kaklelio vėžio patikros programa pradėta vykdyti 2004 metais, pagal kurią kas 3 metus prevenciškai tiriamos 25-60 m. moterys. Reguliari gimdos kaklelio patikra dėl gimdos kaklelio vėžio yra pagrindinė priemonė, siekiant užkirsti kelią šiai klastingai ligai. Šiuo metu gimdos kaklelio vėžio prevencijai sėkmingai taikomi ir skiepai nuo ŽPV.
Nuo 2016 m. Lietuvoje pradėta vykdyti vakcinacijos nuo ŽPV programa 11 metų mergaitėms. Visuomenėje vyrauja klaidinga nuomonė, kad gyvenant aktyvų lytinį gyvenimą arba vyresniame amžiuje skiepytis per vėlu. Tai neteisinga, nes vakcina nuo ŽPV nėra gydymo priemonė, bet apsaugo moterį nuo naujų užsikrėtimo ŽPV virusu. Reikia įsidėmėti ir tai, kad skiepijimas nepakeičia reguliarios profilaktinės patikros dėl gimdos kaklelio vėžio, t. y. net ir paskiepytoms vakcina nuo ŽPV infekcijos moterims rekomenduojama reguliariai lankytis pas gydytoją ginekologą ir atlikti PAP tepinėlį.