Rugpjūčio 15 d. sukanka 250 metų, kai Viduržemio jūroje esančioje Korsikos saloje gimė vienas iškiliausių pasaulio karvedžių Napoleonas Bonapartas. Apie Napoleoną iki šiol daug rašoma, kuriami filmai, o jo biografija (ypač vėlyvieji gyvenimo metai) išnagrinėta kone padieniui. Tarp iškilių karinių kampanijų ir dramatiškų šio žmogaus biografijos vingių kartais pasimeta įdomios ir intriguojančios detalės.
Ankstyvieji metai ir kilmė
Napoleonas Bonapartas (tikrasis vardas Napulione Buonaparte) gimė 1769 m. rugpjūčio 15 d. Korsikos salos Ajačo mieste. Tuo metu daugelis salos gyventojų, įskaitant Napoleono šeimą, kalbėjo ne prancūziškai, o italų kalbos korsikiečių dialektu. Korsika ilgus šimtmečius priklausė Genujai (dabartinė Italija), o Prancūzijai atiteko tik 1768 m., likus metams iki Napoleono gimimo. Nepaisant to, korsikiečiai 1755 m. buvo paskelbę savo šalies nepriklausomybę.
Šeimoje, kurioje gimė trylika vaikų, Napoleonas buvo antrasis. Jo tėvas Karlas Buonapartė buvo žinomas advokatas, o mama Leticija Ramolino - Korsikos kelių generalinio inspektoriaus duktė. Iš trylikos vaikų pilnametystės sulaukė penki broliai ir trys seserys. Šeima kalbėjo korsikietiškai, o prancūzų kalbos Napoleonas išmoko tik mokykloje.
Mokslai ir karjeros pradžia
Dešimties metų Napoleonas buvo išsiųstas į kadetų mokyklą Prancūzijos Brien le Šato miestelyje. Silpnai prancūziškai kalbantis korsikietis, neslepiantis savo patriotinių jausmų, draugų beveik neturėjo, bendramoksliai bandė iš jo tyčiotis. Paauglys buvo vienišas ir atgaivą rasdavo knygose. Jam labiausiai sekėsi mokytis matematiką, istoriją ir geografiją. Jis žavėjosi didžiais karvedžiais, tokiais kaip Aleksandras Makedonietis ar Julijus Cezaris, o štai kalboms buvo negabus, labiausiai nemėgo lotynų ir vokiečių kalbų pamokų.
1784 m. Napoleonas įstojo į prestižinę Paryžiaus karo mokyklą, kur specializavosi kaip artilerininkas. 1785 m. baigęs mokyklą, gavo leitenanto laipsnį ir pradėjo tarnybą artilerijos pulke Valanse. Prasidėjo įspūdinga karinė Napoleono Bonaparto karjera.
Taip pat skaitykite: Kaip spręsti kūdikių virškinimo problemas
Revoliucija ir karinis pakilimas
1789 m. prasidėjusi Prancūzijos revoliucija privertė Napoleoną ir jo šeimos narius rinktis, į kieno pusę stoti - revoliucionierių ar monarchistų. Napoleonas ir daugelis jo šeimos narių pasirinko lojalumą Prancūzijai. 1793 m. jis jau tapo brigados generolu (buvo įvertinti jo gebėjimai išlaisvinant nuo anglų interventų ir monarchistų Tuloną). 1795 m. Napoleonas vadovavo daliniams, artilerijos ugnimi vaikiusiems protestavusius revoliucijos priešininkus.
1796 m. Napoleonas buvo paskirtas vadovauti Prancūzijos pajėgoms Šiaurės Italijoje. Lapkričio 15-17 d. vyko kautynės prie Arkolės (netoli Veronos). Napoleonas pats čiupo pulko vėliavą ir pasileido į ataką, įkvėpdamas savo pavaldinius. Vėliau Napoleonas dar ne kartą rizikavo kautynių laukuose, o jo drąsa ir lyderystė visada įkvėpdavo karius.
Valdžios užgrobimas ir imperija
1799 m. lapkričio 9 d. Napoleonas kartu su šalininkais įvykdė perversmą ir užėmė valdžią politikos ir ekonomikos krizės kamuojamoje Prancūzijoje. Šalis formaliai liko respublika, bet iš tiesų joje įsigalėjo Napoleono diktatūra. Jo vykdomos politinės, ekonominės, švietimo, teisės ir kitos reformos pagerino prancūzų gyvenimą. Taip pat Napoleonas pradėjo karinę kampaniją, kurios taikiniu tapo daugybė Europos valstybių. Mūšių ir karinių kampanijų metu pasiektos pergalės pelnė Napoleonui didžio karvedžio šlovę.
1804 m. gruodžio 2 d. Paryžiaus Dievo Motinos katedroje Napoleonas buvo vainikuotas Prancūzijos imperatoriumi, o Žozefina - imperatoriene. Napoleonas privertė popiežių Pijų VII iš Romos atvykti į vainikavimo iškilmes Paryžiuje, išsireikalavo, kad popiežius pripažintų naująjį imperatorių, tačiau demonstratyviai priėmė imperatoriaus vainiką ne iš popiežiaus rankų - užsidėjo jį pats. Napoleonas paskyrė savo brolius karaliais: Žozefą - Italijos, Lui - Nyderlandų, Žeromą - Vestfalijos.
Napoleonas ir Lietuva
Napoleonui tęsiant užkariavimus Europoje ir Prūsijai neatlaikius Prancūzijos kariuomenės puolimo, dalyje jos valdų buvo sudaryta prancūzams pavaldi Varšuvos kunigaikštystė. Į jos sudėtį įėjo ir Užnemunė. Buvo įvestas Napoleono kodeksas - pažangus Prancūzijos civilinės teisės normų sąvadas. Užnemunėje baudžiava buvo panaikinta 1807 m., o didžiojoje dalyje Lietuvos - tik 1861-aisiais. Tai lėmė spartesnę Užnemunės ekonomikos ir kultūros pažangą.
Taip pat skaitykite: K. Petrausko indėlis į Lietuvos kultūrą
1812 m. birželio 24 d. didžiulė Napoleono kariuomenė iš Užnemunės persikėlė per Nemuną ir įžengė į tuomet Rusijos imperijai priklausiusią pagrindinę Lietuvos teritoriją. Napoleonas stebėjo Nemuno forsavimą nuo prie Kauno esančio Jiesios piliakalnio, vadinamo Napoleono kalnu. Birželio 28-ąją prie Deltuvos vyko pirmasis didesnis Napoleono ir rusų kariuomenių mūšis. Tą pačią dieną pro Aušros vartus Napoleonas įžengė į Vilnių. Vilnius pusmečiui tapo labai svarbia prancūzų užnugario baze ir tarpiniu punktu.
Napoleonas užėmė Maskvą, tačiau rusams pavyko išsaugoti savo kariuomenės branduolį. Galiausiai 1812 m. pabaigoje prancūzai buvo priversti trauktis iš Rusijos, vėlgi - per Lietuvos teritoriją. 1812-ųjų kampanija paliko gilų pėdsaką lietuvių istorinėje atmintyje - mūsų šalyje dešimtys objektų vadinami Napoleono kalnais, prancūzų kapais ir pan.
Nuopuolis ir tremtis
1814 m. pralaimėjęs karą tarptautinei koalicijai, Napoleonas buvo ištremtas į Elbos salą Viduržemio jūroje, bet kitų metų kovą pabėgo iš tremties vietos ir išsilaipino pietinėje Prancūzijos pakrantėje. Jis kreipėsi į Angliją, Prūsiją, Austriją ir Rusiją dėl taikos sudarymo, tačiau sąjungininkai pasiūlymą atmetė. Koalicijos pajėgos stojo į kovą su Prancūzijos kariuomene. Lemiamos kautynės, kuriose sprendėsi Napoleono likimas, vyko dabartinės Belgijos teritorijoje 1815 m. birželio 18 d. Mūšį prie Vaterlo laimėjo sąjungininkai. Napoleonas buvo ištremtas į Atlanto vandenyno viduryje esančią Šventosios Elenos salą.
Šventosios Elenos saloje Napoleonas gyveno viloje namų arešto sąlygomis. Buvusio Prancūzijos imperatoriaus sveikata nuolat blogėjo, ir jis mirė 1821-ųjų gegužės 5 d., sulaukęs vos 51 metų. Manoma, kad mirties priežastimi tapo hepatitas, nors spėliojama ir apie nunuodijimą. Iš pradžių Napoleonas buvo palaidotas saloje, tačiau 1840 m. jo palaikai ekshumuoti ir fregata „Belle Poule“ išplukdyti į Prancūziją.
Asmeninis gyvenimas
Napoleonas vedė šešeriais metais vyresnę Žozefiną de Boharnė. Būsimasis Prancūzijos imperatorius tuokėsi pirmą kartą, o Žozefina buvo našlė. Pirmasis jos vyras Aleksandras de Boharnė Prancūzijos revoliucijos metais buvo apkaltintas išdavyste, nuteistas mirties bausme ir giljotinuotas. Žozefina pati pusę metų praleido kalėjime, laukdama mirties nuosprendžio, tačiau vėliau buvo išlaisvinta. Našlė viena augino sūnų ir dukrą. Vaikų pora nesusilaukė.
Taip pat skaitykite: Antro nėštumo pilvo formavimosi ypatumai
1809 m. Napoleonas nusprendė sudaryti dinastinę santuoką su Austrijos imperatoriaus Pranciškaus I dukra Marija Luiza ir išsiskyrė su Žozefina. Net atstumta Žozefina susirašinėjo su Napoleonu, domėjosi jo likimu. Marija Luiza pagimdė Napoleonui vienintelį teisėtą vaiką - įpėdinį Napoleoną II. Jis buvo paskelbtas Romos karaliumi, prancūzų imperatoriumi. Mirė 1832 m., sulaukęs vos 21-erių (spėjama, kad galėjo būti nunuodytas). Taip pat žinomi bent penki nesantuokiniai Napoleono vaikai.
Legendos ir mitai apie Napoleoną
Apie Napoleoną sklando įvairių legendų ir mitų, kurie dažnai neatitinka tikrovės.
- Napoleonas buvo žemaūgis: Napoleono ūgis buvo 169 cm, o tai buvo šiek tiek aukštesnis nei vidutinis to meto prancūzo ūgis.
- Napoleonas suprancūzino savo pavardę, pašalindamas iš jos raidę „u“: Napoleono protėvių pavardė buvo Bonaparte.
- Napoleonas buvo brunetas: Napoleono plaukai buvo tamsiai rusvi, o akys - mėlynos.
- Napoleonas numušė sfinkso nosį Gizoje: Sfinksas nosies neteko gerokai anksčiau, nei atvyko Napoleono kariuomenė.
- Prancūzų imperatorius prancūziškai kalbėjo su akcentu: Tai tiesa, nes jo gimtoji kalba buvo italų kalbos korsikiečių dialektas.
- Napoleonas prašė žmonos nesiprausti: Yra išlikęs jo laiškas žmonai, kuriame jis prašo nesiprausti, bet tai susiję su jos perdėtu higienos pomėgiu.
- Napoleoną nunuodijo anglai: Nors jo plaukuose rasta arseno pėdsakų, mirties priežastis greičiausiai buvo skrandžio vėžys.
Napoleono palikimas
Napoleonas Bonapartas buvo viena ryškiausių asmenybių Europos istorijoje. Jis buvo talentingas karvedys, politikas ir administratorius. Jo karinės kampanijos pakeitė Europos žemėlapį, o jo reformos turėjo didelės įtakos Prancūzijos ir kitų Europos šalių raidai. Napoleono kodeksas tapo pavyzdžiu daugelio valstybių teisynų rengėjams.
Napoleonas paliko gilų pėdsaką istorinėje atmintyje. Apie jį parašyta daugybė knygų, sukurtų filmų ir spektaklių. Jo vardu pavadinti gatvės, aikštės ir paminklai. Napoleonas Bonapartas yra viena iš labiausiai aptarinėjamų ir idealizuojamų asmenybių pasaulio istorijoje.
Kelionė po Korsiką Napoleono pėdomis
Korsika, Napoleono gimtinė, siūlo unikalią galimybę susipažinti su imperatoriaus gyvenimu ir istorija. Štai keletas vietų, kurias verta aplankyti:
- Ajačas: Napoleono gimtasis miestas, kuriame galite aplankyti jo šeimos dvarą, dabar muziejų, eksponuojantį įvairias šeimos relikvijas bei istoriją. Taip pat verta aplankyti baroko stiliumi pastatytą katedrą, kur Napoleonas buvo pakrikštytas.
- Bastija: Antras pagal dydį Korsikos miestas, pasitinkantis su siauromis, Italijos miestams būdingomis gatvelėmis, įstabia marina ir Bastijos muziejumi, kuris leis iš arčiau susipažinti su miesto ir salos istorija.
- Alerija: Miestelis su archeologinių kasinėjimų vietomis, kuriose rasite senų, net etruskų laikus menančių nekropolių ir neolito laikų gyvenvietės liekanas.
- Porto Vecchio: Nedidelis miestas su nuostabia marina bei gražiais, smėlėtais paplūdimiais.
- Bonifacio: Miestas, pastatytas ant uolos virš jūros, žinomas dėl savo tvirtovės ir laiptų, vedančių žemyn iki jūros.
- Nacionalinis gamtos rezervatas: Didžiulis kalnų regionas su 1500 kilometrų žygių takelių, vedančių per kalnus, upes ir upeliukus, krioklius bei kalnuose besiganančias karves.
Korsika - tai sala, kurioje susipina itališka ir prancūziška kultūros, o Napoleono Bonaparto istorija yra neatsiejama nuo šios salos identiteto. Apsilankymas Korsikoje - tai kelionė laiku, leidžianti geriau suprasti vieno iškiliausių pasaulio karvedžių gyvenimą ir palikimą.
tags: #kada #gime #napaleonas #bonapartas