Vaikų ir gyvūnų ryšys yra ypatingas ir svarbus vaiko raidai. Susipažinimas su gyvūnais plečia vaiko akiratį, padeda geriau pažinti pasaulį ir suvokti gyvenimo ciklą. Tačiau šis ryšys gali kelti tam tikrų iššūkių, todėl svarbu suprasti vaiko elgesio su gyvūnais priežastis, galimą naudą ir pavojus, siekiant užtikrinti saugią ir harmoningą sąveiką.
Augintinių Nauda Vaikams
Vaikai, augę su šunimis ar kitais naminiais gyvūnais, dažnai būna empatiškesni draugams ir artimiesiems. Augintiniai padeda ugdyti meilę, dvasinį atvirumą, atsakomybę, pareigos jausmą, pasitikėjimą savimi ir gerina socialinius įgūdžius. Tokie vaikai lengviau susiranda draugų, mėgsta grupinius darbus ir lengviau atlieka užduotis ugdymo įstaigoje, nes mažiau blaškosi. Šuo gali būti geriausias draugas vienturčiams, neramiems ar emociškai uždariems vaikams, suteikdamas jam gynėją, pasididžiavimo objektą ir guodėją.
Naminiai gyvūnėliai teigiamai veikia sveikatą - skatina fizinį aktyvumą, gerina psichinę sveikatą ir mažina psichinių sutrikimų riziką. Augintinis suteikia vaikui galimybę išmokti supratingumo, pareigingumo, kantrybės ir ugdo atsakomybės jausmą. Net mažas vaikas, pildamas maistą į šuns dubenėlį, mokosi rūpintis kitais. Bendravimas su gyvūnais formuoja pagrindą būsimiems tėviškiems jausmams ir humanistinį požiūrį į gyvūnus - išmokti rūpintis, mylėti, saugoti pažeidžiamus ir jausti pagarbą gyvajam pasauliui.
Tyrimai rodo, kad vaiko, turinčio augintinį, raida yra pažengusi, ir vaikas vystosi greičiau. Be to, tokie vaikai lengviau bendrauja su kitais, greičiau susiranda draugų ir labiau pasitiki savimi.
Galimi Pavojai ir Rizikos
Nepaisant naudos, tėvai dažnai baiminasi dėl vaiko saugumo, ypač dėl galimybės būti apkandžiotam. Vaikai yra itin pažeidžiami dėl savo ūgio, nes jų veidai yra arti šuns, todėl dažnai apkandžiojama ši kūno vieta bei kaklas. Gyvūnų įkandimai gyja ilgai, gali likti randų ir kilti infekcijų.
Taip pat skaitykite: Kraujo tyrimo nėštumo nustatymo vadovas
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, šunys dažniausiai įkanda vaikui žaidžiant su šunimi ar tiesiog būnant greta jo (28 proc. atvejų). 14 proc. šunys įkanda tuomet, kai vaikas prasilenkia su šunimi, 10 proc. - vaikui šunį glostant, o 8 proc. - šunį maitinant. Rečiau sužalojami mažieji, važiuojantys dviračiu greta keturkojo, trukdantys jam maitintis, kai išgąsdina jį, traukia šuniui už uodegos ar bando išskirti besipjaunančius šunis.
Svarbu atminti, kad dauguma vaikų neskiria šuns kūno pozų, todėl nesupranta, kada šuo draugiškas, o kada agresyvus. Taip pat daugeliu atvejų žmones apkandžioja savi ar draugų šunys, o dažniausiai nuo jų nukenčia maži vaikai. Gulėjimas ant žemės šunis provokuoja pulti, todėl geriau atsistoti.
Kai kuriems tėvams abejonių kyla dėl švaros namuose - baiminamasi, kad augintinis neš purvą ir užkrės vaiką infekcinėmis ligomis, tačiau ši baimė nepagrįsta, jei augintinis tinkamai prižiūrimas. Nustatyta, kad nuolat kontaktuojantys su šunimi maži vaikai rečiau serga įvairiomis infekcijomis ir rečiau vartoja antibiotikus. Vis dėlto auginant šunį patariama nevalgyti su augintiniu iš tų pačių indų, vedžioti tik jiems skirtose aikštelėse, surinkti išmatas ir periodiškai tikrinti dėl helmintų.
Ligos, Platinamos Gyvūnų
Naminiai gyvūnai gali būti rimtų ligų priežastis. Pasiutligė yra sunki, mirtina virusinė infekcinė liga, kuria užsikrečiama pasiutusiam gyvūnui įkandus, įdrėskus ar apseilėjus sužeistą odą. Virusas patenka į žaizdą su pasiutusio gyvūno seilėmis, todėl įkandimai į nuogą kūną pavojingesni.
Alergijos taip pat dažnos, ypač tarp vaikų. Alergiją sukelia ne tik kailis, bet ir odos gabaliukai, seilės, baltymai bei šlapimas. Alergija gali sukelti čiaudulį, slogą, ašarojančias akis, perštinčią gerklę ir odos bėrimus.
Taip pat skaitykite: Maisto paramos galimybės vaikams
Apvaliųjų kirmėlių sukeltos ligos, tokios kaip toksakorozė, echinokokozė, toksoplazmozė ir kriptosporidiazė, plinta per užterštą dirvožemį, vandenį, neplautus vaisius ir daržoves, taip pat nesilaikant asmens higienos.
Kaip išvengti gyvūnų platinamų ligų:
- Laikykitės asmens higienos: plaukite rankas prieš valgį, po pasinaudojimo tualetu, po darbo darže ar sode, grįžus iš lauko, pažaidus su augintiniu.
- Vedžiokite šunis tik jiems skirtose aikštelėse.
- Neleiskite šunims laižyti veido, lėkščių, valgyti iš tų pačių indų.
- Neleiskite vaikams žaisti su nepažįstamais gyvūnais.
- Nevalgykite neplautų vaisių ir uogų.
- Kruopščiai nuplaukite daržoves.
- Saugokite maisto produktus nuo dulkių, musių, tarakonų.
- Negerkite vandens iš atvirų vandens telkinių.
- Saugokite poilsio vietas, parkus, paplūdimius, vaikų žaidimo bei sporto aikšteles, kiemus, smėlio dėžes nuo šunų ir kačių išmatų.
- Nešerkite naminių gyvūnų veterinarijos tarnyboje nepatikrinta skerdiena.
- Tirkite gyvūnus dėl helmintų ir prireikus gydykite.
Vaikų Ugdymas ir Gyvūnai
Augant vaikui aplinkoje, kurioje yra gyvūnų, ugdomas humanistinis požiūris į gyvūnus - išmokti rūpintis, mylėti, saugoti labiau pažeidžiamus ir jausti pagarbą mus supančiam gyvajam pasauliui.
Svarbu nustatyti vaiko ir gyvūno saugaus bendravimo taisykles. Jau nuo pirmos gyvūno atsiradimo namuose dienos tėvai turėtų išmokyti vaiką pagrindinių dalykų apie šunis, jų elgseną ir kūno kalbą. Taip bus išvengta situacijų, kai vaikai erzina šunį, ar kitokių šuniui nepriimtinų veiksmų. Teisingai mokant, vaikai greitai perpranta šunis, gali puikiai juos suprasti ir net jiems vadovauti.
Patarimai Tėvams Renkantis Augintinį
Renkantis augintinį vaikui, reikėtų atsižvelgti į gyvūno temperamentą, energijos lygį ir tinkamumą vaikams. Svarbu pasirinkti veislę, kuri yra žinoma dėl savo draugiškumo ir kantrybės su vaikais.
Gyvūno Netektis ir Vaikas
Pirma vaiko netektis dažniausiai būna mylimo gyvūno mirtis ar dingimas. Šis išgyvenimas labai svarbus vaikui, nes dažnai vaikai turi labai stiprų emocinį ryšį su gyvūnu ir labai jo ilgisi. Tai pirmas susidūrimas, kai vaikui tenka išgyventi netekties, t.y. tuštumos jausmą; suvokimą, kad tai negrįžtama. Vaikai iki 5 metų amžiaus stokoja suvokimo, kad mirtis negrįžtama.
Taip pat skaitykite: Nėščiųjų teisės darbe Lietuvoje
Visgi labai svarbu, kad vaikas po truputį susipažintų su faktu, kad mirtis yra. Vaikui reikia tiesiai įvardinti, kad „gyvūnėlis mirė“. Mažam vaikui tėvai linkę sušvelninti žodžius ir kartais sako: „užmigo“, „pabėgo“, „išėjo“. Bet visgi labai svarbu, kad vaikas nesiviltų, kad galbūt jo augintis pabus, ar grįš, o tinkamai su juo atsisveikintų. Stiprus užakcentavimas apie užmigimą ar išėjimą, gali sukelti labai stiprių tolimesnių neigiamų pasekmių. Vaikas gali bijoti užmigti, ar net gi bijoti, kad kas nors fiziškai išeitų, nes bijos - kad mirs.
Kaip pranešti vaikams apie augintinio netektį:
- Būkite atviri ir pasakykite jiems tiek, kiek jų raida atlaikytų.
- Nevartokite tokių frazių kaip ,,išėjo”, ,,užmigo“, ,,danguje“, nes tai gali sukelti painiavą jų galvoje.
- Aiškindami apie mirtį, venkite eufemizmų ir mirties neromantizuokite.
- Pasakykite priežastį, kodėl mirė augintinis ir kad jo daugiau nebematysime, nes jis nebekvėpuoja, nebebėgioja, širdis sustojo, nes susirgo.
- Skirkite laiko, atsakykite į visus klausimus, būkite jautrūs ir priimkite visus kylančius jausmus ir pamokykite būdų liūdesiui įveikti: galima verkti, klausytis muzikos, žiūrėti augintinio albumą, stipriai apsikabinti ir tiesiog išbūti su tuo skausmu.
- Atsiminkite, kad liūdesio slėpti nereikia. Vaikui yra labai svarbu žinoti, kad verkti, pykti ar liūdėti, yra normalu.
Kaip tvarkytis su sielvartu:
- Priimkite, įvardinkite jausmus ir leiskite sau juos jausti: liūdesį, pyktį, tuštumą, kaltę.
- Leiskite sau kalbėti apie savo netektį, nevenkite šios temos. Kalbėjimas išlaisvina.
- Sukurkite prisiminimus, kurie padėtų išbūti su savo skausmu. Tai gali būti nuotrauka, kapas, kažkoks augintinio žaislas, kuris būtų simbolis, padedantis pajusti ryšį su augintiniu.
- Nepamirškite rūpintis savimi, savo fizine ir emocine gerove.
Legalūs Atsisveikinimo su Augintiniu Būdai
Lietuvoje savininkai turi galimybę laidoti savo augintinius nuosavame žemės sklype arba specialiai tam skirtose gyvūnų kapinėse. Taip pat galima gyvūną utilizuoti arba kremuoti. Kremavimas tampa vis populiaresnė alternatyva, nes savininkai nori turėti galimybę sugrąžinti savo augintinio pelenus ir laikyti juos kaip prisiminimą.