Ryšys tarp suaugusių vaikų ir jų tėvų yra vienas svarbiausių šeimos solidarumo ramsčių. Emocinis ir fizinis palaikymas, kurį teikia abi pusės, stiprina tarpusavio ryšius ir gerina gyvenimo kokybę. Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, visuomenė tikisi, kad vaikai rūpinsis savo senstančiais tėvais. Dauguma suaugusių vaikų stengiasi patenkinti didėjančius tėvų poreikius senatvėje. Nors kartais ši pareiga atliekama siekiant išvengti aplinkinių kritikos, dažniausiai rūpinimasis senstančiais tėvais kyla iš gilių tradicijų ir asmeninių vertybių.
Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip senstančių tėvų ir suaugusių vaikų santykiai veikia kiekvieno iš jų gyvenimą, kokie konfliktai dažniausiai kyla ir kokie galimi sprendimai, siekiant užtikrinti orią senatvę ir harmoningus šeimos santykius.
Santykių Dinamika: Nuo Tėvystės Prie Priklausomybės
Skirtingos žmogaus gyvenimo raidos užduotys neišvengiamai paveikia tėvų ir suaugusių vaikų santykius. Vyresnioji karta praranda aktyvų tėvystės vaidmenį ir tampa mažiau reikšminga savo vaikų gyvenime. Suaugę vaikai turi savų rūpesčių ir įsipareigojimų - jie dirba, augina vaikus, turi draugų ir leidžia laisvalaikį.
Reikšmės tėvų ir suaugusių vaikų tarpusavio santykiams turi ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, geografinis atstumas ar susitikimų dažnis, tačiau, ar suaugę vaikai mielai lankys savo senstančius tėvus, o šie lauks susitikimų, labiausiai priklauso ne nuo geografinio, o nuo emocinio artumo ar atstumo.
Vienas iš labiausiai senstantiems tėvams nerimą keliančių pokyčių yra priklausomybės nuo vaikų stiprėjimas. Pagyvenę ir seni žmonės, mėgindami išlikti orūs, stengiasi kuo ilgiau išlaikyti savo nepriklausomumą nuo vaikų. Santykiai tampa dar sudėtingesni ir konfliktai dažnai paaštrėja dėl vieno iš tėvų ar jų draugų netekčių, sveikatos sutrikimų. Našlystė, draugų netektys sutrikdo senyvų žmonių gyvenimo kokybę, jų pajėgumą rūpintis savimi. Likę vieniši, tėvai neišvengiamai mėgina šlietis arčiau savo vaikų.
Taip pat skaitykite: Auklių įvertinimas
Dažniausi Konfliktai Ir Jų Priežastys
Vaikai mano, kad dažniausiai jų tarpusavio santykiai su senstančiais tėvais nukenčia dėl tėvų užsispyrimo. "Jie kietai spaudžia, reikalauja, laikosi savo, atsisako priimti mūsų nuomonę ir priešinasi", - teigia suaugę vaikai apie savo tėvų elgesį. Neretai senstantys tėvai kišasi į suaugusių vaikų gyvenimą, kritikuoja jų sprendimus, pavyzdžiui, dėl vaikų auklėjimo: "Negaliu ramiai žiūrėti, kaip mano sūnus ir marti nedraudžia savo vaikams daug laiko praleisti prie kompiuterio ar su telefonu ir nereikalauja, kad vaikai atliktų savo pareigas."
Toks kišimasis gali sukelti įtampą ir nesutarimus. Jei tėvai vis dar kišasi į jūsų gyvenimą, pirmiausia verta liautis tikėti, kad jie pasikeis ir pagaliau priims jus kaip suaugusius. Tėvai čia nemato problemos, priešingai - jie jaučiasi nesuprasti ir ignoruojami, kad atstumiate jų rūpestį. Santykiuose, ypač santykių konfliktuose, dalyvauja bent du žmonės. Vadinasi, jūs, suaugę savo senstančių tėvų vaikai, irgi veikiate santykių pobūdį.
Senstantys tėvai neretai irgi elgiasi nebrandžiai. "Vaikai turėjo žinoti, privalėjo padaryti", - skundėsi jie. Tokie tėvai dažniausiai ateina pagalbos, nes yra labai nusivylę ir nusiminę, kad vaikai tokie nedėkingi ir apleido juos. Tokiais atvejais tėvai turi aiškiai išreikšti savo norus, be užslėptų užuominų ar padūsavimų. Iš tiesų nėra taip, kad vaikai nežino ar nesupranta, ko jų tėvams reikia. Dažniausiai abi pusės rūpestingumą ir atsidavimą supranta skirtingai.
Dažnai konfliktai kyla dėl skirtingo požiūrio į rūpestį ir pagalbą. "Jie nuolat man sako daryk tą, nedaryk to, ir tokie jų aiškinimai mane varo iš proto (…) Kai ji mane moko gyventi, man atrodo, kad ji mane laiko nusenusiu ir nebesugebančiu gyventi savarankiškai. Bet aš dar dirbu", - skundėsi viename susitikime savo suaugusia dukra 75 metų vyras.
Gyventi Kartu Ar Atskirai?
Išvarginti nuolatinio rūpinimosi tėvais, neretai suaugę vaikai klausia, ar verta tokiais atvejais kviesti pas save apsigyventi tėtį ar mamą. Kiek artimai turi bendrauti suaugę žmonės, kaip arti ar toli vieni nuo kitų jie gali gyventi, kad jaustųsi gana gerai, yra labai asmeniška. Tačiau neretai šie santykiai yra užstrigę ankstyvoje vaikystėje ir suaugę žmonės vis dar elgiasi kaip vaikai. Kiti linkę nuneigti tėvų nuomonę, nes "jie nesirūpino vaikystėje, tai dabar tegul ir nesikiša". Svarbiausia, kad tėvų ir vaikų santykiai būtų brandūs - virstų suaugusių žmonių santykiais.
Taip pat skaitykite: Gimdymas Santaros klinikose: pasiruošimas
Gyvenimas drauge, ypač jeigu vienas iš nusenusių tėvų persikelia gyventi į sūnaus ar dukters šeimą, neišvengiamai sukelia įtampą. Arba senolis jausis kaip nesavas, arba nuolat kišis į šeimos santykius. Tai savotiška nelaisvė abiem pusėms, nes nesutarimų visada atsiranda.
Taip pat ir senolis nesijaus laimingas, jeigu vienišas, užrakintas vaikų namuose sėdės nuliūdęs prie lango. O jeigu seneliai labai ligoti ar psichinės negalios apimti, juos pavojinga namuose laikyti. Nuolatinis galvojimas, ar grįžęs rasiu tėvą, motiną gyvą, sveiką - gali išvaryti iš proto.
Smurtas Ir Nepriežiūra: Kraštutinės Situacijos
Deja, ne visada rūpinimasis senstančiais tėvais baigiasi laimingai. Pasitaiko atvejų, kai išsekimas, stresas ir kiti veiksniai veda prie smurto ar nepriežiūros.
Kauno apygardos teismas neseniai pasiuntė už grotų Varėnos rajono gyventoją, tapusį motinžudžiu. Nusikaltimas įvykdytas paprasčiausiai pritrūkus kantrybės slaugant neįgalią garbaus amžiaus savo motiną (87 m.). Tą kantrybę ir sveiką nuovoką, manoma, nuskandino alkoholis.
Matuizų kaimo gyventojas Alvydas Ikasala (52 m.) galėjo būti žiniasklaidos, ieškančios tik šviesių kasdienybės faktų, straipsnių ar TV laidų herojus. Mat šis vyras stebino kaip itin rūpestingas sūnus, pasiryžęs vienas namie prižiūrėti savo mamą, kuriai dėl senatvės ir ligų kiekviename žingsnyje buvo reikalinga pagalba ir priežiūra. Tačiau stebino tik tuos, kurie žinojo vien pliką faktą: sūnus slaugo mamą. O tie, kas gyveno arčiau, kas retkarčiais apsilankydavo bute, stebėjosi jau tik dėl to, kad toji sūnaus globa senutei motinai tapusi tikra kančia. Šitaip A. Ikasala, anksčiau neteistas, išsituokęs vyras, tapo kriminalinių kronikų herojumi - motinžudžiu.
Taip pat skaitykite: Humoras apie darželį
Negalima teigti, kad tėvų žudikais mūsų šalyje tampama labai dažnai, tačiau tai yra ir ne išimtinai retas nusikaltimas. Štai pernai Lietuvoje užfiksuotos 189 žmogžudystės. Kiek tėvažudysčių slypi po šiuo skaičiumi, oficialiai nepaskelbta, tačiau „Akistata“ suskaičiavo, kad pernai Lietuvoje savo tėvą ar motiną nužudė mažiausiai 4 sūnūs ir viena dukra. Į šį juodąjį penketuką įeina ir varėniškis A. Ikasala.
Kitas pavyzdys - klaipėdietė pardavėja Vida M. (53 m.), kuri buvo nuteista už netinkamą savo ligotos motinos Tatjanos B. (77 m.) priežiūrą. Senutė mirė, o dėl to kalta buvo pripažinta Vida M. Teismas nustatė, kad Vida M. motiną slaugė aplaidžiai. Senutė laiką leido senoje lovoje, tarp dvokiančių skudurų, kambario grindys ir sienos buvo ištepliotos išmatomis ir dažnai nevalomos. Ligonė nebevaikščiojo, o nuo gulėjimo lovoje, nesant tinkamos priežiūros, jai ant kūno atsirado pragulų, atsivėrė žaizdų, kurios jau pūliavo. Senutė šaukdavosi pagalbos, kliedėdavo. Taip, kentėdama didžiulius skausmus, gyveno apie pusmetį ir numirė dėl žaizdų kojose susidariusiems krešuliams užkimšus plaučių arterijas. Teismas nepavadino kaltinamosios savo motinos žudike, tačiau leido suprasti, kad Vida M. motiną ne slaugė, o numarino, nes ne tik neprižiūrėjo jos tinkamai, bet net ir medikų nekviesdavo.
Tokie atvejai yra tragiški ir rodo, kad būtina užtikrinti tinkamą pagalbą ir paramą šeimoms, susiduriančioms su senstančių tėvų globa.
Alternatyvos Ir Paslaugos Lietuvoje
Kad nusenusių ar pasiligojusių tėvų globa yra itin nelengva jų vaikų misija, nėra paslaptis. Užtat ir daugėja įvairių slaugos ligoninių, slaugos palatų, globos ir priežiūros įstaigų, kuriose profesionalūs darbuotojai turi užtikrinti tokių senukų priežiūrą. Lietuvoje jau seniai tiems, kas turi pinigų, privačiai teikiama tokia paslauga - vis daugiau atsiranda privačių namų savininkų, kurie už solidų atlygį (apie 1000 eurų per mėnesį) priima po savo stogu prižiūrėti po kelis pensininkus, jeigu šie nebegali gyventi savarankiškai, o jų vaikai arba negali, arba nenori užsikrauti tokio rūpesčio ant savo pečių. Ypač šiais laikais, kai daugelis tų vaikų emigravę į užsienį.
Šiaulių miesto savivaldybės Globos namų direktorė Danutė Akaveckienė teigia: „Mano nuomone, tėvams tikrai geriau namuose. Bet jokiu būdu negalima kaltinti vaikų nemeile tėvams, kad tėvai gyvena globos įstaigoje. Yra išvykusių į užsienius, jie aplanko tėvus per didžiąsias šventes. Kai kurių vaikai įsikūrė ir dirba Vilniuje, Kaune. Mes prižiūrime jų tėvus, nes jie yra mūsų miesto piliečiai. Dauguma vaikų aplanko savo tėvus, parsiveža retkarčiais į savo namus, bendrauja telefonu ir pan. Vaikai turi darbinių įsipareigojimų, reikia išlaikyti savo šeimą, auginti vaikus. Kas slaugys senuką namuose? Antra vertus, jeigu butas 4-5 aukšte, kaip seneliui išeiti į lauką? Turėtų daugėti įvairių paslaugų, ypač laikinojo atokvėpio paslaugos. Ateina žmonių, kurie 5 metus prižiūri savo ligotus šeimos narius, jie pervargę psichologiškai. Pas mus nuo 2009 metų pradėjo veikti vadinamasis senelių darželis. Jis taip reikalingas, kad jau užimtos vietos visiems metams. Šeimos nori išvykti atostogų, pailsėti bent savaitę. Mūsų įstaigoje seneliai gauna ne tik paslaugas. Svarbiausia, kad gali bendrauti. Susirenka kartu, kepa pyragus, eina pasivaikščioti, važiuoja į teatrą. Kas mėnesį atvyksta kunigas ir laiko Mišias. Dažnai sulaukiame savanorių svečių iš mokyklų, darželių. Aplanko koncertinės grupės. Čia visi bendraamžiai, gali išsikalbėti, vienas kitą supranta. Ne visiems vaikams užtektų kantrybės juos išklausyti. Geresnės galimybės prižiūrėti senus tėvus yra individualiuose namuose, kur savas kiemas, sodas, gerai pažįstami kaimynai. O jeigu dar pasamdoma slaugė, kuri dienos metu prižiūri, vaikai gali dirbti ramiai. Pasikartosiu, bet esu įsitikinusi, kad labiausiai žudo vienatvė, liūdesys.“
Irmina, turinti didelės slaugytojos patirties Lietuvoje ir Vokietijoje, sakė, kad galima rasti kelis variantus: samdyti slaugytoją, naudotis dienos centrų paslaugomis, apgyvendinti senelių namuose ar slaugos įstaigoje. Vaikai turi likti draugai savo pasenusiems tėvams, aplankyti, atvežti anūkus, parodyti gražių vietų, maloniai praleisti laiką. Maisto ar vaistų geram žmogui nupirks ir kaimynas, iš vaikų labiausiai reikia dėmesio.
Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centro direktorės Ingos Tamosinaitės nuomone, nei baimintis, nei gėdytis nereikia, jeigu artimą žmogų tenka „atiduoti“ į ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centrą. Ne paslaptis, kad daugelis šeimų neturi sąlygų ligonį slaugyti namuose. Be to, slauga neretai reikalauja ir žinių, ir tam tikros įrangos. „Pacientams visos paslaugos yra nemokamos. Jų palatos jaukios ir šviesios, su moderniomis lovomis ir kita įranga, pritaikyta ilgalaikiam pacientų gydymui ir slaugymui. Poilsio zonose yra televizoriai, akvariumai. Mūsų darbuotojai rūpinasi, kad pacientams būtų jauku, malonu pasivaikščioti, akis paganyti. Gaila, dar gaji nuomonė, kad ligoninė skirta tik seneliams. Pacientų amžiui nėra ribų - pagalba teikiama vaikams, suaugusiems ir senyvo amžiaus žmonėms.
Kaip Elgtis Brandžiai Ir Išvengti Konfliktų?
Santykiuose, ypač santykių konfliktuose, dalyvauja bent du žmonės. Vadinasi, jūs, suaugę savo senstančių tėvų vaikai, irgi veikiate santykių pobūdį. Ką tokiais atvejais daryti? Elkitės kaip brandūs suaugę žmonės, nesiginčykite ir nekaltinkite savo tėvų. Turėkite kantrybės, pamažu pratinkite tėvus prie savo minčių ar idėjų. Jei tėvai ginčijasi, nebemėginkite jų įtikinti, palaukite. Tokiais atvejais tėvai turi aiškiai išreikšti savo norus, be užslėptų užuominų ar padūsavimų.
Tėvai neturėtų reikalauti, kad vaikai aukotų dėl jų savo šeimos interesus. Vaikai privalėtų atsiminti, kad tėvams senstant neužtenka tik nuvežti juos pas gydytoją ar nupirkti maisto. Seniems žmonėms reikia pašnekovo ir klausytojo. Neturėdamas kam papasakoti prisiminimų, gali būti, kad senolis apsimes sergąs, kad tik būtumėte šalia. Sugalvokite senoliui veiklos. Lengviausia - pasivaikščioti su anūkėliu. Tėvams patinka dalyti patarimus. Klauskite, išklausykite. O padaryti galite savaip. Nepamirškime, kad mus stebi vaikai.