Darbas su sutrikusios raidos vaikais: metodai, pagalba ir integracija

Autizmas - tai neurologinis raidos sutrikimas, labiausiai paveikiantis kalbos ir bendravimo, socialinių įgūdžių ir elgesio vystymąsi. Nėra vienos priežasties, galinčios sukelti autizmo spektro sutrikimus (ASS). Šiame straipsnyje aptariami įvairūs metodai, pagalbos būdai ir integracijos strategijos, skirtos vaikams, turintiems raidos sutrikimų, ypač daug dėmesio skiriant autizmo spektro sutrikimams. Straipsnyje remiamasi specialistų rekomendacijomis, tyrimais ir praktine patirtimi, siekiant suteikti informacijos tėvams, globėjams, švietimo ir socialinės rūpybos specialistams.

Autizmo spektro sutrikimai: priežastys ir požymiai

Šiuo metu laikoma, kad autizmą sukelia įvairūs kenksmingi organiniai, biologiniai ir genetiniai veiksniai. Pagrindiniai autizmo požymius sukeliantys mechanizmai - smegenų struktūros disfunkcija ir biocheminių procesų sutrikimas smegenyse. Yra nustatyta įvairių rizikos faktorių, kurie lemia autizmo atsiradimą, pvz., vyresnio amžiaus tėvams rizika turėti vaiką su ASS yra didesnė. Jei šeimoje auga vaikas, turintis ASS, rizika, kad kitas vaikas gali turėti šį sutrikimą, sudaro 2-18 proc.

Vaikams nepatinka žaisti kartu su kitu asmeniu, todėl beveik neįmanoma prisidėti prie jų žaidimo. Šie vaikai nepriima jokios pagalbos. Augant ima ryškėti stereotipiniai judesiai, kurie tolydžio kartojami. Nors vaikai laiku pradeda šypsotis, tačiau jų šypsena nebūna nukreipta vien į šalia esantį žmogų. Kita dalis vaikų - labai ramūs ir „geri“ vaikai. Nuo gimimo jie būna pasyvūs, retai patys prašo valgyti, ilgai iškenčia sudrėkusias sauskelnes. Maitinami jie valgo noriai, jiems patinka gera priežiūra, bet ne tiek, kad jos reikalautų. Vaiko elgesys „keistas“ nuo pat gimimo. Nuo pat pirmųjų savo gyvenimo dienų jie būna neįprastai ramūs, mažiau domisi kitais žmonėmis. Vėliau pradeda reaguoti į šalia esančius asmenis, stebima mažiau akių kontakto net su artimiausiais žmonėmis, pavėluotai atsiranda socialinė šypsena, vėliau ima sakyti garsus. Raidos stagnacija, arba plato raidos būdas (angl. plateau), atsiradęs po pirmųjų gyvenimo metų. Vaiko raidos regresas, stebimas iki 30 procentų atvejų. Kaip ir raidos stagnacijos atveju, vaikai pradžioje vystosi tipiškai.

Ankstyva diagnostika ir pagalba

Jeigu Jums kyla abejonių dėl vaiko raidos, visada kreipkitės į šeimos gydytoją ir prašykite siuntimo dėl vaiko ištyrimo pas atitinkamus raidos specialistus. Kreiptis galite į Vilniaus Vaiko raidos centrą, Vaikų reabilitacijos skyrių Druskininkų „Saulutė“, Vaikų reabilitacijos ligoninę „Lopšelis“ Kaune ar kitas įstaigas pagal gyvenamą vietą. Visada į medikus rekomenduojama kreiptis kuo anksčiau, kad būtų išsklaidytos abejonės, arba kad vaikas būtų stebimas arba kuo skubiau būtų teikiama pagalba.

Pagal LR SAM ministro įsakymą vaiko raidą reguliariai tikrina šeimos gydytojai. Nustatę raidos neatitikimų jie duoda siuntimą vaikų neurologo konsultacijai. Tyrimai atliekami Vilniaus Vaiko raidos centre, Vaikų reabilitacijos skyriuje Druskininkų „Saulutė“, Vaikų reabilitacijos ligoninėje „Lopšelis“ Kaune ar kitose įstaigose pagal gyvenamą vietą.

Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie auklių darbą

Įrankiai ir testai

  • ASDetect programėlė: padeda tėvams ir globėjams įvertinti jaunesnių, nei 2½ metų, vaikų socialinius dėmesio gebėjimus ir bendravimo įgūdžius.
  • Vaiko psichomotorinės raidos testas: patvirtintas Sveikatos ministro įsakymu, aprašyta, kokius įgūdžius turi turėti vaikas nuo 3 mėn. iki 48 mėn. Vaikų sveikatos ir psichomotorinės raidos tikrinimas atliekamas įstaigoje, turinčioje licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
  • Vaikystės autizmo įvertinimo skalė (CARS): leidžia diferencijuoti autizmo ir intelekto sutrikimo atvejus.

Pagalbos metodai ir principai

Svarbu atpažinti vaiko poreikius, juos įvertinti bei parinkti tinkamus pagrindinių įgūdžių ugdymo/pagalbos metodus (pavyzdžiui, TEACCH metodas, Ankstyvosios pradžios Denverio metodas, Taikomoji elgesio analizė, D.I.R.).

Taikomoji elgesio analizė (TEA)

Ši terapijos rūšis pradėta taikyti 1964 metais, po to kai I.Lovaas įrodė jos efektyvumą su autistais. Autistai daro garantuotą pažangą jei per savaitę gauna 30 valandų tokios terapijos. Tačiau didžioji sėkmės dalis yra tėvai. Vaikas daro pažangą, jei jie aktyviai dalyvauja terapijoje ir likusį dienos laiką su vaiku kartoja, ką jis išmoko per pamokas. Asociacija „Kitoks vaikas“, remdamasi tarptautinių tyrimų rezultatais mano, kad vienas iš efektyviausių ankstyvame amžiuje taikomų metodų yra Elgesio analizės metodas. Taikomosios elgesio analizės metodas pagerina ASS vaikų elgesį, komunikaciją, sprendžia kitas problemas.

Kiti specialistai

Svarbi specialistų komanda, pvz., dažnai reikia logopedo, kineziterapeuto, ergoterapeuto paslaugų, nes TEA visų vaiko problemų neišspręs. Tėvams svarbu tinkamus vaiko ugdymo ir gyvenimo kartu metodus taikyti kasdieninėje aplinkoje namuose, mokykloje visą gyvenimą. Tėvai taip pat gali išmokti tam tikrų Taikomosios elgesio analizės principų ir taikyti juos ugdant vaiką namuose (kai kurie TEA paslaugų teikėjai teikia paslaugų modelį, kai terapiją atlieka vienas iš tėvų, o jų veiklą prižiūri ir konsultuoja TEA specialistas).

Leidinių rekomendacijos

Vieni svarbiausių lietuvių kalba prieinamų TEA principais pagrįstas leidinių tėvams: „Vaiko autizmas: ankstyvoji pagalba, kurią gali suteikti tėvai“, 2017 (autoriai: S.JRogers, G.Dawson, L.A.Vismara), „Verbalinio elgesio metodas“, Dr.

Funkcinė komunikacija

Temos dėstymo metu numatyta susipažinti su funkcinės komunikacijos sąvoka, funkcinės komunikacijos svarba bei įtaka vaikų, turinčių raidos sutrikimų, elegesiui.

Taip pat skaitykite: Nėštumas ir valymo darbai

Alternatyvi komunikacija

Darbas poroje. Dirba du specialistai, mokytojas sėdi priešais vaiką, o vaiko asistentas (dubleris) - už jo. Mokytojas vienoje rankoje laiko tai, ko vaikas šiuo metu gali norėti (mėgstamą maistą ar daiktą). Kita arčiau mokinio esanti ranka lieka laisva. Prieš ugdytinį padedamas simbolis. Dubleris atlieka partnerio funkciją, t. y. Bendrais veiksmais padeda vaikui ištiesti ranką, siekti, paimti paveikslėlį-simbolį ir paduoti jį priešais sėdinčiam mokytojui. Mokytojas ima paveikslėlį ir duoda už tai vaikui simbolyje pavaizduotą daiktą. Tas pats veiksmas kartojamas 10-20 kartų. Mokymo metu nekalbama arba kalbama labai mažai. Veiklos laikas fiksuotas, dirbama tol, kol vaikas rodo norą, domisi, tačiau ne ilgiau nei 20-30 minučių.

Komunikacijos etapai

Vaikas priešais save turi knygelę, ant kurios viršelio priklijuojami du skirtingi simboliai. Keičiantis komunikaciniais simboliais-daiktais dar vis nekalbama. Vaikui sudaromos galimybės bendrauti su skirtingais komunikacijos partneriais. Mokinys mokosi sudėti paprastą sakinį, pvz., ,,Aš matau obuolį". Mokinys mokosi sudaryti tinkamą sakinio konstrukciją, tarti žodžius, pvz.: ,,Aš matau…", ,,Aš noriu…", skirti spalvas, formas, dydžius, t. y.

Socialinių įgūdžių ugdymas

Autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai dažnai susiduria su sunkumais socialiniame gyvenime: gali nesuprasti perkeltinių prasmių ar netiesioginių žinučių, susidurti su sunkumais suvokiant socialinį kontekstą. Labai svarbu rasti būdus padėti vaikams geriau suprasti pasaulį, išmokyti socialinio elgesio ir bendravimo taisyklių.

Socialinis kontekstas

„Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl autistiški vaikai gali turėti sunkumų suprasti socialinį kontekstą, yra jiems būdingas bruožas pirmiausia fokusuotis į detales ar konkretų informacijos aspektą, o ne bendrą situacijos kontekstą. Pavyzdžiui, autistiškas vaikas gali nepastebėti subtilių neverbalinių signalų, tokių kaip kūno kalba ar veido mimika, kurie paprastai padeda suprasti socialinį kontekstą. Tai reiškia, kai autistiškas vaikas, žaisdamas kieme su kitais vaikais, iš jų pasikeitusių veido išraiškų gali nesuprasti, kad jiems jau nusibodo ir jie nori baigti žaidimą“, - sako Kristina Košel-Patil, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė.

Pasaulyje yra nemažai pagalbos būdų, kurie padeda lavinti socialinį konteksto supratimą, pavyzdžiui, socialinių istorijų kūrimas, darbas su socialiniais scenarijais, socialinių įgūdžių grupės ir kt. Nacionalinės autizmo konferencijos 2024 metu, lektorius iš Danijos, psichologas Jannik Beyer, turintis virš 40 metų sukauptos patirties darbo su autistiškais asmenimis, pristatė metodiką: socialinių mąstytojų programą, kuria vadovaujantis, autistiški asmenys gali išmokti sėkmingiau pritapti socialiniame pasaulyje.

Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie darbą darželyje

Socialinių mąstytojų programa

Lietuvoje pagal šią metodiką - socialinių mąstytojų programą - dirba Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro (LASUC) Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyrius. Pasak centre dirbančių socialinių pedagogių Austės Černiauskienės ir Mildos Kryžanauskienės, programa „Mes - mąstytojai!“ skirta 4-7 m. amžiaus vaikų, turinčių vidutinių ir aukštesnių nei vidutiniai kalbos ir mokymosi gebėjimų, socialinio mąstymo ir socialinių problemų sprendimo įgūdžiams ugdyti.

Programa remiasi Proto teorija, kuri apibrėžia esminę socialinės sąveikos ir empatijos supratimo svarbą. Jos pagalba žmonės sėkmingai bendrauja, kuria santykius ir supranta socialinį kontekstą. Ji suteikia struktūrizuotą ir efektyvų būdą mokyti vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimą, suprasti ir tobulinti savo socialinius įgūdžius.

Programos pasakojimų knygelėse aprašomos keturių vaikų patirtys ir įvairūs nuotykiai. Programa yra ilgalaikė, tai reiškia, kad reikalingas nuolatinis jos taikymas ugdymo įstaigoje, mokant naujų socialinio mąstymo įgūdžių, kuriuos vėliau vaikai ir jų šeimos nariai skatinami perkelti į kitą, vaikams natūralią aplinką. Norint pradėti organizuoti socialinio mąstymo mokymo užsiėmimus, reikėtų kreiptis į LASUC Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyrių.

Kaip programa veikia?

„Atsižvelgiant į programoje nurodytą planą, yra skaitomas pasakojimas, papildytas įvairiomis informacinėmis nuorodomis. Programa prasideda nuo temos apie savo mintis ir jausmus. Gebėjimas užmegzti sėkmingą socialinę sąveiką su aplinkiniais reikalauja suprasti savo jausmus ir mintis, taip pat suprasti, kad kiekvienas aplink esantis žmogus turi individualių minčių, kurios nebūtinai sutampa su mūsiškėmis. Taikome programoje pateiktus ir aprašytus ugdymo metodus, naudojame vizualius mąstymo ir kalbos burbulus, drauge su vaikais analizuojame socialines situacijas, ieškome priežasčių, kodėl vienaip ar kitaip atsitiko“, - pasakoja M. Kryžanauskienė.

Analizuojant kitas temas mokiniai, siekdami bendro tikslo mokosi būti vieninga komanda - stato kaladėlių miestą, kepa obuolių pyragą, žaidžia įvairaus pobūdžio stalo žaidimus. Kiekvienas komandos narys turi atlikti ir individualią užduotį tam, kad komanda pasiektų bendrą tikslą. Mokiniai mokomi atkreipti dėmesį į aplinkinių kūno kalbą, stebėdami ir analizuodami aplinką ir joje veikiančius žmones, vaikai mokosi, kaip klausytis visu kūnu.

Organizuojant socialinių įgūdžių užsiėmimus 9-12 metų vaikams, taip pat sėkmingai taikomi programos principus: „Daug dėmesio skiriu savo ir kito žmogaus jausmų pažinimui, vaikai mokosi saugiai išreikšti ir išjausti turimus jausmus ir emocijas. Stipriname komandinio darbo įgūdžius. Socialinių įgūdžių užsiėmimus organizuojame taip, kad skatintume vaikus dalintis savo mintimis, diskutuoti, bet tuo pačiu mokėti išklausyti kitą, priimti kito žmogaus nuomonę, dirbti komandoje.“

Svarbus įgūdis, su kuriuo dirbama užsiėmimų metu, tai gebėjimas suprasti, kas yra mintys ir kuo jos skiriasi nuo žodžių: „Mokomės suprasti, kad ne viskas, apie ką galvojame, yra žinoma aplinkiniams, tol kol to nepasakome garsiai. Kiekvienas žmogus gali turėti pačių įvairiausių minčių, tačiau ne visada jomis reikia dalintis su aplinkiniais. Gali pasirodyti, kad tai tokie įgūdžiai, kurie yra išmokstami savaime stebint aplinką, tačiau dirbant su vaikais turinčiais įvairiapusį raidos sutrikimą, šių įgūdžių turime mokyti sistemingai.“

Ugdymo įstaigos ir įtrauktis

Laikantis įtraukiojo ugdymo politikos rekomendacijų, vaikas turėtų būti ugdomas bendruomenėje, kurioje gyvena. Socialinių elgesio modelių vaikas geriausiai gali išmokti iš tipinės raidos bendraamžių, todėl esant tinkamoms aplinkybėms ir sąlygoms vaiką ugdyti rekomenduojama bendrojo ugdymo įstaigose.

Pasirengimas darbui su ASS turinčiais vaikais

Mokyti vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimų, atrodo bauginanti užduotis, tačiau tinkamai pasirengus galima pradėti sklandžiai. Ruošiantis rugsėjui, Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyriaus specialistai rekomenduoja mokytojo vadovą „Pasiruošimas darbui su vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimų“. Šis vadovas padės išsiaiškinti, ko verta tikėtis, ir parodys, kaip paversti savo klasę efektyvaus mokymosi erdve.

Rekomendacijos tėvams

Kviečiame susipažinti su REKOMENDACIJOMIS, skirtomis tėvams, auginantiems įvairiapusių raidos sutrikimų turinčius vaikus. Rekomendacijas parengė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Sutrikusios raidos skyriaus specialistai. Šiame leidinyje rasite informaciją apie Lietuvoje teikiamas paslaugas šeimoms, auginančioms vaikus turinčius įvairiapusių raidos sutrikimų, taip pat apie vaikų ugdymą, „draugiškas“ ugdymo įstaigas bei bendras rekomendacijas padėsiančias suprasti kaip tinkamai ugdyti vaiką namuose, pritaikius aplinką ir prisitaikius prie pagrindinių vaiko poreikių.

Metodinė pagalba specialistams

Pristatome Ugdymo plėtotės centro parengtą leidinį „Kaip padėti vaikui, turinčiam autizmo spektro sutrikimų?” Metodiniame leidinyje ir jo prieduose pateikta informacija skirta susipažinti su vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, požymiais bei skirtybėmis ir suteikti naudingos praktinės informacijos, paremtos edukologijos, psichologijos ir medicinos mokslų tyrėjų bei praktikų patirtimi. Metodinėje knygoje pateikta informacija leis giliau susipažinti su ASS sampratomis, šių sutrikimų tipais ir priežastimis, raiška, probleminio elgesio prevencijos.

Intervencijos ir socialinių įgūdžių ugdymas

Ugdymo plėtotės centras parengė interviu su ISADD supervizore Isabella O’Donovan (Australija). Interviu kalbama apie intervencijos pasirinkimą, socialinių įgūdžių ugdymo svarbą ir kaip siekti įtraukties mokykloje, klasėje. Supervizorės pateikti intervencijos ir ugdymo bendrieji principai aktualūs ugdymo, socialinio darbo specialistams ir tėvams.

Pasiruošimas mokslo metams

Vasarai einant į pabaigą svarbu ne tik pasirūpinti mokyklinėmis priemonėmis, bet ir paruošti patį vaiką mokslo metams. Nauja mokykla, nauja klasė, naujos patalpos, mokytojai, vaikai - gali sukelti stresą bet kuriam vaikui. Ką bekalbėti apie vaikus turinčius autizmo spektro sutrikimą, kuriems ypač sunku prisitaikyti prie naujovių bei pokyčių. Mama Kimberlee Rutan McCaffery, auginanti vaikus su ASS savo tinklaraštyje pasidalino patarimais kaip paruošti vaikus su ASS.

Finansinė pagalba

Tėvai turi galimybę gauti vaiko neįgalumo išmoką (kuri kinta priklausomai nuo nustatyto neįgalumo ar priežiūros lygio), kuri gali ženkliai palengvinti privačių paslaugų naštą.

Sensorinė disfunkcija

Temos dėstymo metu numatyta pristatyti sensorinės disfunkcijos sąvoką, pateikti vaikų, turinčių raidos sutrikimų, hiper ir hipo jautrumo pavyzdžių skirtingose pojūčių srityse. Numatyta pristatyti sensorinės disfunkcijos sąsajas su galimomis vaikų elgesio problemomis, pristatyti pagrindinius pagalbos būdus vaikams, turintiems raidos sutrikimų ir sensorinę disfunkciją, galimas desentizacijos strategijas.

Specialistai ir įstaigos

  • Šeimos gydytojas, vaikų ligų gydytojas arba kiti gydytojai specialistai, nustatę vaiko raidos sutrikimą arba raidos sutrikimo riziką, siunčia pacientą VRSAR paslaugas teikiančio gydytojo konsultacijos.
  • Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namai, Žolyno g.
  • VšĮ Centro poliklinika, Pylimo g.
  • Druskininkų vaikų sanatorija „Saulutė“, Kurorto g.
  • Sanatorija „Gintaras“, Vytauto g.

tags: #darbas #su #sutrikusios #raidos #vaikais