Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuva susiduria su itin opia problema - vaikų ir jaunimo patyčiomis, kurios, deja, dažnai tampa tragiškų savižudybių priežastimi. Ši problema ne tik trikdo ugdymo procesą, bet ir kelia daug kitų neigiamų pasekmių, todėl būtina atkreipti į ją didesnį dėmesį ir imtis veiksmingų prevencinių priemonių.
Patyčių Paplitimas ir Skaudi Statistika
Nerimą kelia su smurtu ir prievarta susijusi statistika, pagal kurią net apie 70 proc. mokyklinio amžiaus vaikų teigia patyrę patyčias. Šis skaičius rodo, kad patyčios Lietuvoje yra plačiai paplitęs reiškinys, kuriam reikia skirti ypatingą dėmesį.
Savižudybių skaičiaus rodikliai Lietuvoje (31,5 atvejai tenka 10 tūkst. gyventojų) jau tris dešimtmečius yra aukščiausi ne tik tarp Europos, bet ir tarp kitų pasaulio valstybių. Ši tragiška statistika rodo, kad patyčios gali turėti itin skaudžių pasekmių, įskaitant savižudybę. Patyčios yra pagrindinė vaikų iki 19 metų savižudybių priežastis. Per 2015 metus nusižudė 26 berniukai ir 10 mergaičių.
Patyčių Samprata ir Formos
Patyčios - tai agresyvus, pasikartojantis elgesys, kai stipresnieji skriaudžia silpnesniuosius. Kitaip tariant, tai sistemingas piktnaudžiavimas galia bei atkaklūs ir nuolat pasikartojantys veiksmai, nukreipti į kitą asmenį, siekiant jį įskaudinti ir pažeminti.
Patyčios gali pasireikšti įvairiomis formomis:
Taip pat skaitykite: Auklių įvertinimas
- Fizinis smurtas: mušimas, spardymas, stumdymas ir pan.
- Žodinis užgauliojimas: pravardžiavimas, šmeižimas, grasinimai ir pan.
- Socialinė izoliacija: atstūmimas, ignoravimas, apkalbos ir pan.
- Elektroninės patyčios: užgauliojantys laiškai, žinutės, komentarai internete, socialiniuose tinkluose ir pan.
Pastaruoju metu vis aktualesnės tampa elektroninės patyčios, kurias patiria beveik kas penktas Lietuvos paauglys. Elektroninės patyčios yra sunkiau atpažįstamos, pastebimos ir sustabdomos, nes vyksta virtualioje erdvėje, kur suaugusiems dažnai sunku įsivaizduoti, ką vaikai veikia ir patiria.
Patyčių Priežastys
Patyčios yra kompleksinis reiškinys, kurį lemia įvairūs veiksniai:
- Socialinė aplinka: mokyklos ir bendruomenės, kuriose toleruojamas agresyvus elgesys, gali paskatinti patyčias.
- Šeimos aplinka: vaikai, kurie auga šeimose, kuriose yra smurto ar nepriežiūros atvejų, gali būti labiau linkę patyčioti kitus. Jeigu tėvai rodo netinkamą elgesio pavyzdį - keikiasi, smurtauja arba naudoja fizines bausmes, kaip efektyvius auklėjimo metodus - tai vaikas juos perima ir taiko savo aplinkoje.
- Asmeninės savybės: kai kurie vaikai gali būti labiau linkę į patyčias dėl savo temperamento, socialinių įgūdžių ar kitų veiksnių.
Anot R. Žukauskienės, patyčių protrūkius, paniekos demonstravimą silpnesniam visuomenės nariui ar apskritai eskalavimą dar pavojingesnį smurtą gali nulemti ir tai, jog tėvai nežino kitų bendravimo su vaiku būdų, nes patys taip buvo auklėjami savo tėvų ir dabar tą patirtį perteikia vaikams.
Patyčių Prevencija: Kompleksinis Požiūris
Veiksminga patyčių prevencija reikalauja kompleksinio požiūrio, įtraukiančio mokyklas, šeimas ir bendruomenes.
- Mokyklos: turėtų įgyvendinti patyčių prevencijos programas, kurios moko vaikus atpažinti patyčias, reaguoti į jas ir pranešti apie jas. Svarbu, kad mokykloje būtų aiškios taisyklės ir nuostatos dėl patyčių, o patyčių atvejai būtų tinkamai sprendžiami.
- Tėvai: turėtų kalbėtis su savo vaikais apie patyčias ir mokyti juos, kaip elgtis, jei jie patiria patyčias arba mato, kaip kiti patiria patyčias. Tėvai turėtų būti atidūs vaiko elgesiui ir nuotaikoms, kad galėtų laiku pastebėti patyčių požymius.
- Bendruomenės: turėtų kurti saugią ir palaikančią aplinką, kurioje patyčios nėra toleruojamos. Svarbu, kad bendruomenėje būtų teikiama pagalba ir parama vaikams, kurie patiria patyčias.
Pasak R. Žukauskienės, smurto prevencija nėra vieno specialisto ar vienos kurios nors specialistų grupės prerogatyva, nes tik dirbant komandoje, kurią turėtų sudaryti tėvai, vaikai, mokyklos personalas ir kiti specialistai bei remiantis bendradarbiavimo principais, galima tikėtis pozityvių poslinkių mažinant smurtinio elgesio apraiškas.
Taip pat skaitykite: Gimdymas Santaros klinikose: pasiruošimas
Prevencinės Programos ir Projektai
Šiuo metu mokyklose yra vykdomi įvairūs projektai, siekiant mažinti patyčių problemos mastus. Tačiau mokykla viena išspręsti patyčių problemos yra nepajėgi, nes vaikai ateina iš šeimų ir atsineša pirminį skirtingą suvokimą apie žmonių santykius ir pagal tai kuria savo socialinio elgesio ir santykių su bendraamžiais modelį.
Lietuvoje ir užsienyje yra sukurtos nemažai įvairių prevencinių programų, skirtų kovai su patyčiomis. Viena iš jų - Olweus patyčių prevencijos programa, kuri sėkmingai taikoma daugelyje pasaulio šalių.
Pagalba Patyčių Aukoms
Svarbu suteikti pagalbą ir paramą vaikams, kurie patiria patyčias.
- Išklausykite auką ir parodykite jai empatiją. Patvirtinkite aukos jausmus ir pasakykite jai, kad ji nėra kalta dėl to, kas jai nutiko.
- Pasiūlykite aukai pagalbą, pvz., kreiptis į mokyklos psichologą, socialinį darbuotoją ar kitą specialistą. Dainavos Jaunimo centras yra universali pagalbos jaunimui vieta, kur vienoje vietoje yra sutelktos įvairiapusės paslaugos, padedančios jaunimui tapti sveika ir tolerantiška visuomenės dalimi. Jaunimo centre teikiama nemokama psichosocialinė, emocinė pagalba, vykdomas paauglių ir jaunimo sveikatos ugdymas: darbas įvairiose savęs pažinimo, ugdymo veiklos ir kt. grupėse, paskaitos, diskusiniai seminarai ir individualios konsultacijos.
- Jei patyčios yra sunkios arba kelia grėsmę aukos saugumui, kreipkitės į teisėsaugos institucijas.
Taip pat Dainavos poliklinikos Jaunimo centre ne vienerius metus veikia emocinės pagalbos linijos „Jaunimo linija” ir „Vaikų linija”, teikiančios nemokamą anoniminę paramą ir pagalbą telefonu.
Patyčių Suvokimas ir Vertinimas
Labai svarbu, kaip kiekvienas bendruomenės narys supranta ir įvardija patyčių reiškinį ir kiek pripažįsta kaip esamą problemą. Jeigu suaugusieji nesupras patyčių esmės, ar tam tikras jų formas ir nesupras, kokią stiprią žalą jos daro vaiko psichinei, dvasinei ar emocinei sveikatai, tada bus labai sunku suteikti tinkamą ir efektyvią pagalbą, nebus tarpusavio bendro supratimo ir pasitikėjimo vieni kitais.
Taip pat skaitykite: Humoras apie darželį
Visuomenėje dar gajus įsitikinimas, kad vaikas užauga pats. Tačiau vaikas yra kaip kempinė, jis sugeria iš aplinkos viską, kas joje vyksta, kas vyksta su juo. Todėl labai svarbu, kokioje aplinkoje vaikas auga, kokias vertybes jis perima iš aplinkinių.