Vasarą praleidžiame daug laiko gamtoje - soduose ir sodybose, prie vandens telkinių, parkuose ir miškuose. Čia pilna mažų sutvėrimų, galinčių pridaryti didelių rūpesčių. Vabzdžių įgėlimai dažniausiai būna skausmingi, o reakcija į įuos gali būti dvejopa - normali arba alerginė. Vabzdžių įkandimų ir įgėlimų sukeltos alerginės reakcijos vaikams yra reikšminga sveikatos problema, kurią dar labiau paaštrina klimato kaita. Ji prisideda prie vabzdžių populiacijos didėjimo ir kaitos bei ilgina jų aktyvumo laikotarpį, taip pat leidžia plisti naujoms rūšims į anksčiau buvusias nepalankias buveines.
Vabzdžių įgėlimų pavojai vaikams
„Tai didina vabzdžių įkandimo ir įgėlimo rizikas bei stiprina organizmo reakcijas, ypač mažiesiems, nes jų imuninė sistema dar nėra pilnai susiformavusi“, - sako Simona Dikšienė, „Vilnelės“ klinikų šeimos gydytoja. Tarp vaikų netgi atsiranda ir naujų klinikinių pasireiškimų, pavyzdžiui, „Skeeter“ sindromas, reiškiantis stiprią vietinę reakciją į uodų įkandimus. Šis sindromas ypač dažnai pasitaiko vaikams, turintiems atopinių ligų, pavyzdžiui, bronchų astmą, alerginį rinitą ar atopinį dermatitą.
Pasak S. Dikšienės, vasaros sezonu Lietuvoje vaikams pavojų kelia tie patys vabzdžiai kaip ir suaugusiems: gali įkąsti uodas ar erkė, o įgelti ir suleisti savo nuodus - širšė, vapsva, bitė. „Įprastai pirmiausia susidaro uždegimas pradurtos odos vietoje - tai sukelia vabzdžių seilėse susikaupę dirginančios medžiagos. Per kelias minutes po įkandimo ar įgėlimo oda toje vietoje parausta ir gali patinti, o šie simptomai paprastai išnyksta per kelias valandas“, - sako ji ir priduria, kad kartais reakcijos gali ir uždelsti.
„Kai kuriais atvejais po kontakto su vabzdžiu išsivysto uždelsta ir labai ryški vietinė reakcija: pažeistoje vietoje gali atsirasti labai ryškus patinimas, paraudimas, jaustis karštis, niežulys, jaustis skausmas, kurį gali lydėti nedidelis karščiavimas - taip dažniau nutinka mažiems vaikams ir tai yra anksčiau minėto „Skeeter“ sindromo klinikiniai požymiai. Tokiai atvejais svarbu jį atskirti nuo kitų, panašius simptomus turinčių, susirgimų“, - pasakoja šeimos gydytoja.
Nors dažniausiai susidūrimas su vabzdžiu apsiriboja vietiniu odos pažeidimu, visgi kartais tai gali iššaukti ir itin stiprią, gyvybei pavojingą reakciją - anafilaksiją. „Anafilaksijai yra būtini bent keletas iš šių simptomų: migruojantis dilgėlinės bėrimas, odos paraudimas, apsunkintas kvėpavimas, užkimęs balsas, švokštimas, tinimas - ypač aplink veidą, vokus, ausis, burną, rankas ar kojas. Staiga atsiradęs pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas ar nualpimas taip pat gali reikšti, kad prasidėjo anafilaksija“, - teigia gydytoja ir pataria tokiu atveju būtina tuoj pat reaguoti, nes vaiko būklė gali blogėti ypač greitai.
Taip pat skaitykite: Kūdikių apsauga nuo uodų
Pirmoji pagalba įgėlus vabzdžiui
S. Dikšienė teigia, kad įkandus ar įgėlus bet kokiam vabzdžiui, jei situacija nėra ekstremali, pirmas žingsnis visada toks pat - įkandimo vietą reikėtų švelniai nuplauti muilu ir vėsiu vandeniu. Vietinį patinimą, pasak jos, taip pat galima slopinti vėsinant, naudojant ledą (įvyniotą į audinį) ar šaltą kompresą. Jei atsiranda niežulys, jį sumažinti gali vietiniai odos geliai, turintys specialių antihistamininių medžiagų. „Visgi reikėtų būti budriems dėl šių vietinių preparatų naudojimo. Pavyzdžiui, jų naudoti nereikėtų, jei toliau žadate būti saulėje - tai gali padidinti odos jautrumą saulei ir sukelti alerginį odos uždegimą. Taip pat antihistamininio gelio negalima naudoti vaikams iki 2 metų amžiaus, jei reikia tepti didelį odos plotą ar tada, kai oda itin pažeista“, - pataria gydytoja.
Pasak jos, slopinti vabzdžių sukeltas reakcijas galima ir su geriamais vaistais nuo alergijos - tada vietinis gydymas jau nerekomenduojamas. „Svarbu stebėti vaiko būklę kelias pirmas valandas po susidūrimo su vabzdžiu, ypač po bitės ar širšės įgėlimo, dėl galimos pavojingos viso organizmo reakcijos“, - priduria medikė.
Esant tokiai sunkiai reakcijai kaip anafilaksija, kviesti greitąją pagalbą būtina tuoj pat. Tačiau, pasak gydytojos, ir kitais atvejais po susidūrimo su vabzdžiu gali tekti apsilankyti pas gydytoją. „Daugelį vabzdžių sukeltų reakcijų galima gydyti namų sąlygomis, visgi patariame susisiekti su šeimos gydytoju, jei, pavyzdžiui, negalite pašalinti vaikui įkandusios erkės ar manote, kad erkė buvo įsisiurbusi mažiausiai 36 val. (1,5 paros). Jis patars dėl rekomenduojamo stebėjimo ir/ar ištyrimo plano“, - teigia S. Dikšienė. Ji taip pat rekomenduoja nepamiršti ir artimiausias keletą savaičių po vabzdžio įkandimo ar įgėlimo stebėti ne tik pažeistą odos vietą, bet ir bendrą savijautą. „Sunerimti reikėtų, jei šiuo laikotarpiu dėl neaiškių priežasčių pakyla temperatūra ar atsiranda bėrimas“, - teigia gydytoja.
Specifinės situacijos ir veiksmai
Bitės įgėlimas: Skubiai pašalinkite geluonį, nespaudžiant nuodų maišelio, nes iš jo dar kurį laiką sunkiasi nuodai. Geluonies nereikėtų maigyti ar bandyti išspausti, nes taip į organizmą patenka daugiau nuodų, taip pat nereikėtų jo mėginti ištraukti pincetu. Geluonį reikėtų tiesiog nubraukti, pvz., kortele.
Širšės ar vapsvos įgėlimas: Šie vabzdžiai geluonies nepalieka. Įgėlus širšei ar vapsvai, ant odos lieka nedidelė skylutė, kuri staigiai paraudonuoja ir ją pradeda niežtėti. Tokiu atveju įgeltą vietą pirmiausiai reikia dezinfekuoti ir uždėti šaltą kompresą - tai padės sumažinti skausmą ir tinimą. Įgėlimo simptomus gali palengvinti ir priešalerginis tepalas ar pieštukas po vabzdžių įgėlimo.
Taip pat skaitykite: Kaip palengvinti uodo įkandimą vaikui
Įgėlimas burnos srityje: Vabzdžio įgėlimas burnos srityje gali būti itin pavojingas. Dėl šios priežasties reikia būti budriems geriant gaiviuosius gėrimus - būdami lauke visada patikrinti stiklinės ar butelio vidų, nes vabzdys gali būti jo viduje.
Stipri alerginė reakcija (anafilaksinis šokas): Jeigu žmogus yra alergiškas, vabzdžio įgėlimas gali būti pavojingas gyvybei. Pasireiškiant alerginei reakcijai, gali atsirasti dusulys, veido tinimas, pasunkėti kvėpavimas, pasireikšti dilgėlinis viso kūno bėrimas, nukristi kraujospūdis. Sunkios alerginės reakcijos požymiu taip pat gali būti nerimas. Alergiškiems žmonėms vapsvų ir širšių sezono metu specialistai rekomenduoja nuolat nešiotis ampulę adrenalino, kuris suleidžiamas iš karto po įgėlimo.
Kaip atskirti alerginę reakciją?
Daugumai žmonių, įgėlus vabzdžiui, pasireiškia tik vietinės odos reakcijos - skausmas, patinimas ir paraudimas. Tačiau 2-3 proc. žmonių yra alergiški vabzdžių nuodams - jiems pasireiškia alerginės reakcijos, o sunkiausiais atvejais ištinka anafilaksinis šokas, kuris, laiku nesuteikus pagalbos, gali baigtis net mirtimi.
Alerginės reakcijos požymiai:
- Oda aplink įgėlimo vietą pradeda raudonuoti, tinti, atsiranda dilgėlinis viso kūno bėrimas.
- Iš pradžių padažnėja kvėpavimas, vėliau gali atsirasti švokštimas. Sunkėjant alerginei reakcijai ar bitei įgėlus į liežuvį arba į minkštuosius burnos audinius, šiems ištinus, kvėpuoti pasidaro itin sunku, žmogus gali pradėti dusti.
- Sutrinka širdies veikla. Iškart po įgėlimo pulsas stipriai padažnėja, ima daužytis širdis.
- Atsiranda viduriavimas, pykinimas.
Prevencija
Pasak gydytojos, prevencijai nuo uodų ir kitų vabzdžių vaikams efektyviausia naudoti repelentus. Kol kas didžiausio įrodyto veiksmingumo priemonė - DEET veikliosios medžiagos turintis repelentas. Visgi jo koncentracija rinkoje esančiuose preparatuose skiriasi - gali būti ir 3,5 proc. ir net virš 50 proc. Nuo DEET koncentracijos konkrečiame preparate tiesiogiai priklauso jo apsauginė veikimo trukmė, tačiau taip pat ir galimas odos sudirginimas. „Šis junginys absorbuojamas per odą, todėl netinka nėščiosioms ir kūdikiams iki 2 mėn. amžiaus, taip pat nerekomenduojama naudoti vaikams iki 12 m. Jei pasirinkote jį naudoti, bet kokiu atveju darykite tai teisingai: pirmiausia produktu ištrinkite savo rankas ir tik po to jomis įtrinkite vaiko odą, saugodami jo akis ir burną. Jei vaikas mažas, netrinkite repelentu ir jo rankyčių“, - teigia S. Dikšienė.
Taip pat skaitykite: Ką daryti įgėlus bitei nėščiai?
Ji priduria, kad nors cheminės kilmės repelentai gali būti naudojami skirtingo amžiaus vaikams, visgi dėl galimo odos ir kvėpavimo takų sudirginimo dažnai pasirenkamos kitos vabzdžių atbaidymo priemonės. „Tai gali būti mechaninės priemonės, pavyzdžiui, tinkama apranga ar apsauginiai tinkleliai, augaliniai repelentai, t. y. priemonės su didelės koncentracijos augalinės kilmės ekstraktais arba specialūs elektronines bangas skleidžiantys prietaisai. Žinoma, tokių priemonių efektyvumas yra mažesnis arba apsaugo tik nuo tam tikros rūšies vabzdžių“, - teigia medikė.
Kitos prevencinės priemonės
- Atostogaujant sodyboje nuo įvairių skraidančių vabzdžių apsaugos specialus ant lango ir atvirų durų pritvirtintas tinklelis. Lovelę arba vežimėlį galite uždengti marle.
- Iškylaudami nelaikykite atidarytų gėrimų butelių, kuriuose įkritusio vabzdžio galite nepastebėti. Maistą iškylaudami gamtoje taip pat laikykite sandariai. Vaikams lauke geriau nevalgyti vaisių, ledų, negerti saldžių gėrimų.
- Pavojingos vietos lauke - žydinčių augalų pievos.
- Miške ar pievoje vaiką aprenkite šviesiais drabužiais, kad lengvai pastebėtumėte ant jų patekusius vabzdžius. Palaidinės ar džemperio rankovės turi būti ilgos ir prigludę prie riešų, ilgų kelnių galai - tai pat prigludusia apačia.
- Nerekomenduojama vaikščioti basomis po žydinčias pievas. Venkite gausiai žydinčių gėlynų, medžių ir krūmų.
- Jei pamatėte vapsvų ar širšių lizdą, nesiartinkite prie jo ir jokiu būdu nelieskite - suerzinti vabzdžiai gali sugelti itin stipriai.
- Užpuolus vabzdžiui, elkitės ramiai, nepanikuokite. Nemosikuokite rankomis, nesistenkite vabzdžio priploti. Širšės ir bitės gelia gindamos savo namus arba kai yra pagautos ar prispaustos.
Klimato kaita ir vabzdžių įgėlimai
Gydytoja iš kasdienės praktikos teigia pastebinti, kad vis dažniau vaikams po vabzdžių įkandimų ar įgėlimų pasireiškia ganėtinai stiprios vietinės reakcijos, taip pat dažnai pasitaiko dilgėlinės pobūdžio bėrimas. Tokia realybė, pasak medikės, siejama su klimato atšilimu, o dėl šylančio klimato keičiantis vabzdžių rūšims, panašių reakcijų turėtų tik daugėti.
Šiltėjant orams, uodų įkandimų dažnis auga, o padidėjęs kritulių kiekis sukuria daugiau veisimosi vietų. Tuo tarpu erkės plečiasi į šiaurę ir išlieka aktyvios ilgesnį laiką, didindamos erkinio encefalito ir Laimo ligos susirgimo riziką.