Odos pokyčiai, tokie kaip apgamai, dėmės ar dariniai, kūdikiams gali sukelti nerimą tėvams. Nors daugelis šių odos žymių yra nepavojingos ir laikinos, svarbu žinoti apie galimas priežastis, rūšis ir kada kreiptis į specialistą. Šiame straipsnyje aptariami apgamai ant galvos kūdikiams, įskaitant įgimtas hemangiomas, kraujagyslinius darinius ir kitus odos pokyčius, bei jų priežastys, diagnostika ir gydymo galimybės.
Įgimtos hemangiomos: kas tai?
Įgimta hemangioma - tai nepiktybinis kraujagyslinis navikas, kuris gali būti nematomas iškart po gimimo ir išryškėti per pirmąsias kelias gyvenimo savaites. Tai vienas dažniausių vaikų navikų, pažeidžiantis odą ir poodį, tačiau galintis atsirasti bet kurioje kūno vietoje, įskaitant kvėpavimo takus, vidaus organus, smegenis ar kaulus. Galvos ir veido srityse hemangiomos pasitaiko dažniausiai (apie 65 proc. atvejų).
Hemangiomų pavojai ir komplikacijos
Nors dauguma hemangiomų nėra pavojingos, tam tikrais atvejais jos gali sukelti komplikacijų:
- Augimas ir lokalizacija: Ypač pavojingos yra nosies, ausies kaušelio, vokų ir lūpų hemangiomos, nes augdamos gali pažeisti aplinkinius audinius ir struktūras. Kvėpavimo takų hemangiomos gali užkimšti kvėpavimo takus ir sukelti gyvybei pavojingą būklę. Vokų hemangiomos gali blokuoti akį, sutrikdyti regėjimą ir sukelti žvairumą.
- Išopėjimas ir kraujavimas: Hemangiomos gali išopėti ir kraujuoti, o kraujavimas iš kvėpavimo takų hemangiomos yra gyvybei pavojinga būklė.
- Difuzinė naujagimių hemangiomatozė: Jei naujagimiui pastebima daug odos hemangiomų, gali būti pažeisti ir vidaus organai. Sergant šia liga, mirtingumas yra didelis.
Hemangiomų gydymas: kada būtinas?
Apie 70 proc. hemangiomų gydymas nėra būtinas, o gydymas atliekamas kosmetiniais tikslais, pasirenkant optimalų paciento amžių. Tačiau yra dvi pagrindinės indikacijos hemangiomų gydymui: medicininė ir kosmetinė. Sparčiausiai hemangiomos auga 2-4 gyvenimo mėnesį.
Svarbu pradėti gydymą kuo anksčiau, kad hemangioma neišaugtų. Gydymo būtinybę gali nustatyti tik gydytojas, apžiūrėjęs pacientą. Veido, pirštų ir lyties organų hemangiomos turi būti gydomos iš karto nustačius diagnozę. Kitų lokalizacijų hemangiomos gali būti stebimos 4-6 savaites. Jei augimo nėra, stebėjimas tęsiamas, o jei yra akivaizdus agresyvus augimas - reikia gydymo.
Taip pat skaitykite: Apgamų šalinimas vaikams: kada tai būtina?
Hemangiomų gydymo metodai
Yra įvairių hemangiomų gydymo metodų, kiekvienas su savo privalumais ir trūkumais:
- Chirurginis pašalinimas: Galimas chirurginis naviko pašalinimas, tačiau lieka randai. Šis metodas dažniausiai taikomas hemangiomos liekamųjų reiškinių šalinimui po dalinio jos savaiminio išnykimo ar nesėkmingo gydymo kitais metodais.
- Medicininiai lazeriai: Pažangiausias gydymas - medicininiais lazeriais. Dažniausiai prireikia nuo 1 iki 7-8 procedūrų. Lazerio spinduliai sukelia uždegimą, dėl kurio dalis hemangiomos kraujagyslių užanka, sutrinka hemangiomos mityba, jos augimas sustoja, o vėliau ji ima mažėti ir nykti. Lazerio spinduliai nėra radiacinis spinduliavimas ir bendrai organizmo būklei nekenkia. Lazerio procedūra paspartina natūralų hemangiomos nykimą 1-1,5 metais ir padeda išvengti chirurginio gydymo, randų bei naviko atsinaujinimo.
- Vaistai (beta blokatoriai): Didelės ir greitai augančios hemangiomos gali būti gydomos vaistais, tokiais kaip propranololis ar timololis. Šie vaistai dažniausiai parduodami lašų pavidalu ir turi būti tepami tiesiai ant darinio pažeistos odos.
- Krioterapija (šalčio terapija): Tinkama labai mažoms hemangiomoms pradinėmis stadijomis gydyti.
Kitos įgimtos odos "žymės" ant galvos
Be hemangiomų, ant kūdikių galvos gali būti pastebimos ir kitos įgimtos odos "žymės":
- Kefalohematoma: Kraujo išsiliejimas po antkauliu, anatominėse galvos kaulų ribose, susiformuojantis dėl sunkaus gimdymo. Ji išnyksta savaime.
- "Gandro žnybis" ir "angelo bučinys" (Nevus simplex): Kraujagyslių rezginiai, dažniausiai esantys poodyje. "Gandro žnybis" dažniausiai išnyksta per kelerius pirmuosius gyvenimo metus, o "angelo bučinys" - savaime išnyksta ar ženkliai pašviesėja per pirmus dvejus vaiko gyvenimo metus. Gydymas nėra būtinas, tačiau jei dėmė neišnyksta savaime, gali būti taikomas gydymas lazeriu.
- Portveino dėmė: Kraujagyslinis apgamas, raudonas, nepakilęs virš odos. Ši žymė lieka visam gyvenimui.
- Įgimta dermos melanocitozė ("Mongolo" dėmė): Mėlynai pilkos spalvos dėmė, dažniausiai atsirandanti kryžkaulio-sėdmenų srityje. Tai visiškai gerybinis odos darinys, kuris turi tendenciją praeiti savaime per 1-2 metus.
Kitos galimos odos būklės ant galvos kūdikiams
Be įgimtų odos žymių, ant kūdikių galvos gali pasireikšti ir kitos odos būklės:
- Toksinė naujagimių eritema: Bėrimas daugybinėmis raudonomis dėmelėmis ir papulėmis, kurios greitai virsta pūlinukais ant paraudusio pagrindo. Dažniausiai išberia liemenį, žastus ir šlaunis. Išnyksta savaime.
- Praeinanti naujagimių pustulinė melanozė: Kiek rečiau sutinkama odos būklė nei toksinė naujagimių eritema, ir dažnesnė tamsaus gymio vaikams.
- Naujagimių aknė: Dažniausiai išryškėja 3-iąją gyvenimo savaitę. Gydymui užtenka kasdienio prausimo švelniu muilu ir vandeniu. Bėrimai pranyksta savaime, be randų, 4-ių mėnesių bėgyje.
- Kūdikių aknė: Pasireiškia 3-4-ą gyvenimo mėnesį. Klinikiniai simptomai panašūs į naujagimių aknės, tik kiek sunkesni. Kartais prireikia gydymo, kadangi bėrimai ilgai savaime nepraeina ir gali sugyti palikdami randelius.
- Naujagimių akropustuliozė: Lėtinė, pūslelėmis ir pūlinukais pasireiškianti naujagimių odos būklė. Dažniausiai ši būklė praeina per 2 metus. Gydymui rekomenduojami vidutinio stiprumo ar labai stiprūs kortikosteroidai.
- Miliumai: Balti "spuogeliai", kurie atsiranda dėl keratino ir riebalų sankaupų plauko folikule.
- Prakaitinė: Atsiranda dėl to, jog prakaito liaukos užsikemša keratinu, todėl odos raginiame sluoksnyje ima kauptis prakaitas. Dažniausiai atsiranda per pirmąją gyvenimo savaitę.
- Seborėjinis dermatitas: Odos paraudimas ir riebios, gelsvos pleiskanos. Gali berti ne tik galvos odą, bet ir veidą, ausis, kaklą, vystyklų sritį.
Galvos formos pakitimai kūdikiams
Kartais galvos apgamai gali būti susiję su galvos formos pakitimais. Štai keletas galimų priežasčių:
- Tortikolis (spazminė kreivakaklystė): Sukelta galvos sukamojo raumens pažeidimo ar aplinkiniu kauliniu strukturų prie kurių tvirtinasi raumuo pažeidimo. Dėl to kaklo raumenys yra labai įsitempę, todėl galva pakreipiama ir/arba pasisuka priešinga kryptimi nei yra susiformavusi kaklinės stuburo dalies raumenų įtampa.
- Plagiocefalija: Kaukolės deformacija, kai galva tampa asimetriška.
- Brachicefalija: Kūdikio galvytės deformacija, vizualiai sukurianti platesnės, apvalesnės ir trumpesnės galvos formos santykį.
- Kraniosinostozė: Kaukolės plokšteles jungiančios siūlės/siūlių sukaulėjimo patologinis procesas galintis limituoti kaukolės vidinės ertmės formavimasi ir taip įtakoti smegenų formavimosi fiziologinius procesus.
Priežastys, galinčios įtakoti galvos formos pakitimus:
Taip pat skaitykite: Apgamų pokyčiai nėštumo metu
- Gimdymo traumos, sukeltos pagalbiniu priemoniu taikomu gimdymo metu - žnyplės, vakumas.
- Gestacinis diabetas.
- Daugiavaisis nėštumas.
- Ankstukai.
- Siauras gimdyvės dubuo.
Kada kreiptis į gydytoją?
Pastebėjus bet kokį odos darinį ant kūdikio galvos, svarbu kreiptis į vaikų chirurgą ar dermatologą. Gydytojas įvertins darinį, nustatys diagnozę ir paskirs tinkamą gydymą, jei jis reikalingas.
Būtina kreiptis į gydytoją, jei:
- Hemangioma yra ant veido, lytinių organų ar pirštų.
- Hemangioma sparčiai auga.
- Hemangioma išopėja ir kraujuoja.
- Kūdikis gimsta su trimis ir daugiau hemangiomų.
- Pastebimi galvos formos pakitimai.
Taip pat skaitykite: Vaikų galvos cistų gydymas