Įvadas
Šiame straipsnyje apžvelgiami tyrimai, susiję su Dziugas sūriu, atlikti Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU). LSMU atlieka įvairius tyrimus, susijusius su maisto produktais, įskaitant ir pieno produktus. Straipsnyje taip pat apžvelgiami studentų moksliniai tyrimai Kauno Kolegijoje, nors tiesioginių tyrimų apie Dziugas sūrį čia nėra.
LSMU Tyrimų Apžvalga
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) atlieka įvairius tyrimus, susijusius su maisto produktais, įskaitant ir pieno produktus. Toliau pateikiami kai kurie pavyzdžiai iš LSMU mokslinių publikacijų, nors tiesioginių tyrimų apie Dziugas sūrį čia nėra.
- Alina Liepinaitienė nagrinėjo tiesiogines studijas Lietuvoje, apžvelgdama organizacinius aspektus.
- Pernilla Stenbäck su kolegomis tyrė Šiaurės ir Baltijos šalių akušerijos studentų ir dėstytojų įgalinimą per tarptautinį bendradarbiaujantį mokymąsi.
- Martina König-Bachmann su komanda analizavo sveikatos priežiūros specialistų mokymą, susijusį su pagarbiu motinos priežiūra, pateikdami preliminarius IMAgiNE EURO projekto rezultatus iš 12 šalių.
Studentų Moksliniai Tyrimai Kauno Kolegijoje
Kauno kolegijoje taip pat vyksta įvairūs studentų moksliniai tyrimai, apimantys skirtingas sritis. Nors tiesioginių tyrimų apie Dziugas sūrį čia nėra, šie tyrimai atspindi kolegijos dėmesį įvairiems moksliniams interesams:
- Aurimas Andriulionis tyrė lytėjimo svarbą kūryboje.
- Lina Asijavičiūtė analizavo baldų funkcionalumą Lietuvos oro uostų viešose laukimo erdvėse.
- Kamilė Ažnaitė su kolegomis nagrinėjo savarankiško aprangos vieneto pritaikymą tvarios mados garderobe.
- Emilija Bakaitytė tyrė su kultūra susijusių elementų vertimą turizmo diskurse.
- Darija Bakutytė analizavo, kaip sukurti subjektyvumo ir objektyvumo efektą socialinių tinklų diskurse.
- Justė Baltrušaitytė nagrinėjo perteklinį plastiko naudojimą pakuotėse ir jo žalą aplinkai bei klimato kaitai.
- Emilė Barauskaitė su kolegomis tyrė sėkmės kultą socialinėje bei pramoginėje medijoje.
- Ugnė Barsulytė analizavo grožio sampratos raidą, problematiką, stereotipus ir jos vaizdavimą šiuolaikinėje bei ankstyvoje medijoje.
- Larisa Basova tyrė ankstyvojo amžiaus vaikų socialinių įgūdžių ugdymą(si) ikimokyklinio ugdymo įstaigoje.
- Jonė Bieliūnaitė su kolegomis nagrinėjo smulkių aprangos vienetų panaudojimą tvariame garderobe.
- Augustina Bilziukevičiūtė su kolegomis tyrė tvarumu grįstą asmens įvaizdį.
- Laura Bliuvaitė analizavo visuomenės sveikatos ir klimato išsaugojimą sukurtais oro taršos suvaldymo objektais pakelėse.
- Fatih Bozar nagrinėjo įvairovę ir multikultūriškumą.
- Kamilė Čižiūtė tyrė metaforinių posakių vertimą verslo diskurse.
- Karolina Dargužytė nagrinėjo renovaciją kaip galimybę, projektuodama gyvenamojo buto interjerą.
- Nojus Didžiokas analizavo oro ventiliacijos sistemų sprendimus ir jų įtaką restoranų erdvių vėdinimui.
- Kamilė Digrytė su kolegomis tyrė socialinių tinklų fotografiją.
- Gabija Dobrovolskaitė nagrinėjo pažinimo kompetencijos ugdymo(si) galimybes taikant edukacines technologijas priešmokykliniame ugdyme.
- Monika Eidukevičiūtė tyrė ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymą(si) taikant informacines ir komunikacines technologijas.
- Vaida Gailiūnaitė ieškojo laikinojo benamystės sprendimo naudojant 3D spaudos technologiją.
- Laurita Gedgaudaitė nagrinėjo lietuviškų šriftų specifiškumą.
- Agnė Gintaraitė tyrė ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų informacinių technologijų kompetencijos raišką ugdymo procese.
- Evita Indrašiūtė analizavo vonios kambario baldų ir įrangos išdėstymo patalpoje įtaką gyvenančiam asmeniui.
- Greta Janušaitytė nagrinėjo kompozicijos ypatumus.
- Monika Januševičiūtė kūrė tvaraus ir madingo interjero dizainą, panaudojant tik natūralias, ilgaamžes ir perdirbamas medžiagas.
- Gustė Jonkutė nagrinėjo individualumo raišką sceniniame įvaizdyje, pasitelkiant spalvų poveikį.
- Rūta Juodišienė tyrė eksploatavimą senos statybos namuose.
- Greta Kalinauskaitė su kolegomis nagrinėjo subkultūros šiuolaikinėje Lietuvos fotografijoje (K-pop atvejis).
Žemės ūkio Ministerijos Veikla ir Tarptautinis Bendradarbiavimas
Nors ši dalis tiesiogiai nesusijusi su Dziugas sūrio tyrimais, ji atspindi Lietuvos žemės ūkio sektoriaus aktyvumą ir tarptautinį bendradarbiavimą, kuris gali turėti įtakos pieno produktų, įskaitant sūrį, gamybai ir eksportui.
- Žemės ūkio viceministras Vilius Martusevičius susitiko su Vengrijos ambasadoriumi Lietuvoje Zoltanu Jančiu (Zoltan Jancsi) aptarti tolimesnio bendradarbiavimo galimybių. Kitais metais jau yra suplanuota verslo misija į Vengriją, kurioje galėtų dalyvauti ir Lietuvos žemės ūkio verslo atstovai.
- Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė susitiko su naujuoju Lenkijos žemės ūkiu ministru Kšyštofu Jurgielu (Krzysztof Jurgiel). Susitikimo metu buvo kalbama apie afrikinį kiaulių marą, naujų rinkų paiešką ir tarptautinę prekybą.
- Žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės vadovaujama delegacija susitiko su Kinijos žemės ūkio ministerijos pareigūnu, atsakingu už tarptautinius ryšius Kui Siksi (Qu Sixi).
- Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius Pekine susitiko su Kinijos Liaudies Respublikos generalinės kokybės priežiūros, kontrolės ir karantino administracijos (AQSIQ) viceministre Čang Tsirong (Zhang Qinrong) bei pasirašė trišalį protokolą dėl veterinarinių ir higienos reikalavimų, kurie bus taikomi pieno produktams, eksportuojamiems iš Lietuvos į Kiniją. Be to, VMVT ir AQSIQ vadovai Jonas Milius ir Čen Maošeng (Chen Maosheng) pasirašė dvišalį protokolą dėl reikalavimų veislinių galvijų eksportui iš Lietuvos į Kiniją.
- Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė aplankė Lietuvos paviljoną tarptautinėje parodoje Pekine „World Food Beijing 2015 powered by Anuga“. Tai viena iš didžiausių pasaulinių parodų, kurioje lietuviškus pieno produktus pristato kinai, beje, puikiai kalbantys lietuviškai.
- Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė susitiko su Irano žemės ūkio ministru Mahmudu Hodžati (Mahmoud Hojjati). Tai pirmas toks susitikimas Irano ir Lietuvos santykių istorijoje, kai į šią šalį atvyksta Lietuvos Vyriausybės nario vadovaujama delegacija. Žemės ūkio ministerija buvo pirmoji institucija iš Lietuvos, su kuria Iranas ketina stiprinti bendradarbiavimą.
- Jungtinių Amerikos Valstijų žemės ūkio departamento Maisto saugos ir kontrolės tarnyba (FSIS) lapkričio 3 d. savo tinklapyje oficialiai paskelbė Lietuvos įmonių, kurios galės eksportuoti savo produkciją į JAV, sąrašą.
- Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė susitiko su Kinijos ambasadoriumi Lietuvoje Wei Ruixing aptarti abiejų šalių bendradarbiavimo galimybių ir būsimo ministrės vizito į Pekiną š. m. lapkričio 18-21 d. detalių.
- Izraelyje prasidėjo pasaulio lietuvių ekonomikos forumas, šį kartą lietuviai iš viso pasaulio susitiko Tel Avive. Forumas surengtas septintąjį kartą. Izraelis, viena seniausių žemdirbiškų šalių pasaulyje, maisto produktų importui kelia ypač didelius reikalavimus. Lietuviški produktai Izraelyje jau atpažįstami - į šią rinką mūsų įmonės eina vis užtikrinčiau plėsdamos produkcijos realizavimo kanalus. Apie bendradarbiavimo ryšius, inovacijas žemės ūkyje ir maisto pramonėje bus daug kalbama šią savaitę Izraelyje vyksiančiame Pasaulio lietuvių ekonomikos forume.
- Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademija naujuosius mokslo metus pradėjo pakiliai - studentų priėmimas pateisino lūkesčius. Į pirmosios pakopos studijų programas priimta beveik 300 jaunuolių. Į antrosios pakopos, magistrantūros studijas, įstojo 71 studentas.
- Žemės ūkio viceministras Vilius Martusevičius susitiko su Irano Islamo Respublikos ambasadoriumi Lietuvai (reziduojančiu Varšuvoje) Raminu Mehmanparastu (Ramin Mehmanparast) aptarti glaudesnio dvišalio bendradarbiavimo galimybių. Ambasadorius R. Mehmanparastas Žemės ūkio ministerijoje šiais metais vieši jau antrąjį kartą. Tai liudija apie Irano pasirengimą aktyvinti ryšius su Lietuva.
- 2015 m. vasarą Lietuvoje sumažėjo nugriebto pieno miltelių, sviesto, kai kurių rūšių sūrio gamyba ir pardavimai į užsienio rinkas. Šių metų birželio-rugpjūčio mėn., palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, Lietuvos pieno perdirbimo įmonėse nugriebto pieno miltelių (toliau - LPM) gamyba sumažėjo 3,3 proc. (iki 9,45 tūkst. t).
- Eidami į JAV rinką Lietuvos mėsos ir pieno perdirbėjai turės daugiausiai dėmesio skirti rinkodarai, sako žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Jos teigimu, mėsos ir pieno perdirbėjai jau dabar turėtų siųsti savo atstovus į JAV, kurie padėtų pagrindus produktų eksportui. Per metus supirkimo kainos sumažėjo 4,7 proc.
- Žemės ūkio produktų supirkimo kainos Lietuvoje rugpjūčio mėnesį, palyginti su 2014-ųjų rugpjūčiu, sumažėjo 4,7 procento. Augalininkystės produktų supirkimo kainos per metus padidėjo 8,4 proc., tuo tarpu gyvulininkystės produktų supirkimo kainos smuko 13,4 proc., pranešė Statistikos departamentas.
- Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) Veislininkystės komiteto nariai aptarė neseniai surengtą veislinių gyvulių parodą Algirdiškio parodų centre. Parodos lankytojai gėrėjosi gražiais gyvuliais, o patyrę šios itin svarbios šakos specialistai net ir per šventinį renginį negalėjo atsikratyti apmaudo dėl katastrofiškos veislininkystės padėties.
- Eksportas į Japoniją padidėjo beveik 40 proc. Lietuvoje lankosi Japonijos žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės ministerijos atstovai. Specialistai ketina įvertinti, kaip Lietuvoje vykdoma valstybinė maisto ir veterinarinė kontrolė jautienos sektoriuje. Lietuvos gamintojai į Bosniją ir Hercogoviną galės eksportuoti ne tik jautienos gaminius, bet ir gyvus galvijus.