Justė Arlauskaitė, geriau žinoma kaip Jazzu, yra viena ryškiausių ir populiariausių Lietuvos muzikos atlikėjų. Jos talentas ir unikalus stilius pavergė daugelio klausytojų širdis. Šiame straipsnyje panagrinėsime Jazzu gyvenimo kelią, pradedant ankstyvąja karjera džiazo scenoje, bendradarbiavimą su Leonu Somovu, solinę karjerą ir asmeninį gyvenimą.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Muzikinės Pradžios
Justė Arlauskaitė-Jazzu gimė 1988 m. balandžio 23 d. Muzika jos gyvenime atsirado anksti - džiazu ji pradėjo dainuoti nuo 13 metų. Kaip solistė, ji pasirodydavo su įvairiomis grupėmis ir džiazo projektais ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Būdama penkiolikos, Justė tapo garsios Lietuvos elektroninės grupės „Pieno lazeriai“ (dar žinomos kaip „Milky lasers“) vokaliste. Baigusi muzikos mokyklą ir Juozo Tallat-Kelpšos konservatoriją, ji išvyko į Londoną studijuoti dainavimo Thames Valley universitete.
Bendradarbiavimas su Leonu Somovu ir Solinė Karjera
2005 metai Jazzu gyvenime tapo itin svarbūs, nes ji susitiko su prodiuseriu Leonu Somovu ir įsitraukė į elektroninę muziką. Kartu jie sukūrė grupę „Leon Somov ir Jazzu“, kuri greitai išpopuliarėjo Lietuvoje. Šis bendradarbiavimas atnešė Jazzu pripažinimą ir atvėrė duris į didžiąją sceną.
Nuo 2015 m. Jazzu pradėjo dirbti ties savo soliniu albumu. Šiuo metu ji bendradarbiauja su garsia švedų muzikos agentūra „Mr. Radar Music Group“.
Kūryba ir Stilius
Jazzu kūryba pasižymi įvairumu - ji atlieka elektronikos, pop ir eksperimentinės muzikos stiliaus dainas. Jos dainos yra nuoširdžios, jausmingos ir dažnai paliečia gilias temas. Jazzu balsas yra unikalus ir atpažįstamas, o jos pasirodymai scenoje - energingi ir įsimintini.
Taip pat skaitykite: Justės Starinskaitės gyvenimo kelias
Viena iš garsiausių visų laikų Lietuvos pop muzikos atlikėjų Jazzu nuolat kviečia į išskirtinius koncertus. Koncertuose publika gali išgirsti ne tik legendines Jazzu dainas, kurias gerbėjai jau seniai pamilo, bet ir naujausią atlikėjos kūrybą naujoje muzikinėje šviesoje.
Netikėtas Duetas: Jazzu ir Vaidas Baumila
Vieni ryškiausių šalies muzikos kūrėjų ir dainininkai Justė Arlauskaitė-Jazzu bei Vaidas Baumila sujungė balsus ir pristatė bendrą kūrinį „Nei mirę, nei gyvi“. Kartu su nauja daina atlikėjai išleido ir Nidoje įamžintą sentimentalų vaizdo klipą.
Bendradarbiavimas su Giedre Kilčiauskiene
Laidos vedėjas Rolandas Mackevičius priminė ir apie laikotarpį, kai dainininkė Giedrė Kilčiauskienė buvo pedagogė ir mokė Justę Arlauskaitę-Jazzu. Giedrė pasakojo, kad savu buvusią mokinę prisimena tik iš pačios gražiausios pusės - sakė, kad nors ji jos pirmas blynas, bet pats geriausias. Anot Giedrės, Justė ją pakvietė dainuoti į „Pieno lazerius“. Iš pradžių Justė dainavo su kita vokaliste, o vokalistei išėjus didžiausios pamokos vykdavo scenoje. Giedrė teigė, kad su Jazzu yra labai artimos.
Laidoje Giedrė taip pat atskleidė, kad iki šiol su Jazzu stengiasi palaikyti artimus ryšius ir pasikalbėti, jei nutinka kokių nors problemų su balsu.
Asmeninis Gyvenimas
Pirmą kartą atlikėja viešumoje su širdies draugu, verslininku Donatu Ivanausku pasirodė 2016 metų festivalyje „Midsummer Vilnius“. Iš pradžių bandę neišsiduoti, kad yra pora, vėliau Jazzu ir Donatas savo jausmų vienas kitam nebeslėpė. „Neneigsiu, kad turiu šalia brangų žmogų, su kuriuo man yra gera. Negaliu net apibūdinti, nes kai yra gera, nereikia jokių būdvardžių“, - tuo metu Žmonės.lt komentavo J.Arlauskaitė-Jazzu.
Taip pat skaitykite: Apie Louis Armstrong
Lapkričio 10-osios rytą Justė ir Donatas sulaukė sūnaus. Šią žinią portalui 15min patvirtino Jazzu prodiuseris Lauras Lučiūnas. „Viskas įvyko gal prieš dvidešimt minučių, tai daug pasakyti negaliu. Sakė, kad yra laimingi ir sveiki. Viskas gerai“, - su portalu 15min kalbėjo jis. Džiugią žinią apie laukiamus gandrus liepos pradžioje Jazzu paskelbė socialiniuose tinkluose. „Dovana iš kosmoso. Esame laimingiausi pasaulyje. Pagaliau dalinamės džiugia žinia ir su jumis. Na, nes nebelabai ir įmanoma toliau slėpti. Labai prašome ramybės ir supratimo, priimame tik geriausius linkėjimus ir šviesiausias energijas“, - tąkart rašė J.Arlauskaitė. „Lauksiu koncertuose, nes ilgai po to jų nebus. Mūsų vaike, auk sveikas ir stiprus, greit pasimatysim“, - pridūrė ji ir pasidalijo nuotraukomis, kuriose matosi nėščiosios pilvukas.
Liepą interviu žurnalui „L'Officiel Lithuania“ atlikėja atskleidė, kad būtent savo pirmagimiui skyrė dainą „Mėnulio šviesoje“. Minėtam leidiniui Justė taip pat pasakojo, kad nėštumas nebuvo planuotas, tačiau ji ir Donatas šią žinią priėmė su džiaugsmu. Kiek anksčiau atlikėja yra pasisakiusi motinystės tema ir teigė, kad būtent Donatą įsivaizduoja kaip savo vaikų tėvą. „Kai aš sutikau Donatą, pirmą kartą gyvenime labai aiškiai supratau, kad su juo galėčiau turėti ir norėčiau vaikų. Gal todėl man tie dalykai dabar atrodo paprastesni. Tai jokiais būdais nereiškia, kad mažiau įpareigojantys. Bet aš jaučiuosi ne viena, jaučiuosi mylima, ir nėštumas būtų natūralus vyksmas. Jeigu tai įvyktų, aš ir apsidžiaugčiau ir gal šiek tiek pradėčiau galvoti: o Dieve, kas dabar bus, mano karjera, mano londonai, mano švedijos, bet juk tai yra gyvybė, kaip dar galima į tai sureaguoti“, - prisijungusi prie socialinės kampanijos „Leiskime stebuklams vykti“ kalbėjo Justė.
Knyga "Skanus Jazzu Gyvenimas"
Jazzu savo draugus ir bičiulius pakvietė į Nacionalinėje dailės galerijoje įsikūrusį restoraną „The Gallery“. Knygą išleido leidykla „Alma littera“, tekstus parašyti Justei padėjo žurnalistė Grytė Liandsbergienė, maistą kartu gamino Justės šeimos restoranų Anykščiuose „Basi Basi“ ir „Mitai“ virtuvės šefas Ignas Višinskas, fotografavo Robertas Daskevičius ir Dovilė Rozmanaitė-Bružienė. Receptų knygos idėją Justė nešiojosi daugiau nei trejus metus.
Knygos kelionė iki skaitytojų užtruko. Justė sakė, kad procesas pajudėjo tada, kai atsirado leidykla „Alma littera“ ir jos idėja degantys, gerai ją girdintys žmonės. Ir ši jos knyga pilna ne tik receptų, bet ir atvirų prisipažinimų, vaikystės pasakojimų, kelionių nuotykių, istorijų, kurios niekada nebuvo aprašytos žurnaluose. Knyga „Skanus Jazzu gyvenimas“ padalyta skyriais - „Mama ir tėti, aš jus myliu“, „Anūkėl, tu nieko nevalgai!“, „Ramen“ vietoj „amen“, „Džiazas, klajonės ir virtuvė“, „Jei aš būčiau Anglijos karalienė“, „Mėsėdė ar žaliavalgė?“, „Į širdį per skrandį“, „Geriausia dieta - stresas prieš koncertą“, „Kaip aš stačiau restoraną“, „Ieškokite šefo!“, „Viryklė, tortų lentyna ir kūdikis lopšyje“, „Dvigubas smūgis“. Visi jie žymi tam tikrus, itin svarbius dainininkės gyvenimo etapus ir yra apipinti istorijomis bei Justės mėgstamų patiekalų receptais, kuriuos paruošti padėjo virtuvės šefas I. M.
Jazzu Žvilgsnis Į Gyvenimą
„Pernelyg ilgai gyvenau švaistydama save be jokio gailesčio. Išnaudojau savo kūną ir balsą, nieko negrąžindama mainais, teršiau jį viskuo - nuo greitojo maisto iki socialinių tinklų purvo, kuris dar labiau užjuodina sąmonę, kol galiausiai suvokiau, kad visai nepažįstu savęs, - knygoje prisipažįsta Justė. - Aš visada buvau linkusi gyventi dėl kitų, o ne dėl savęs, dalyti meilę kitiems, bet ne sau. Nesupratau, kad galima ne tik duoti, bet ir gauti. Į tamsą puldavau stačia galva, gyvenime esu patyrusi pačių blogiausių dalykų - nuo alkoholio iki dalijimo savęs kitiems, nuo paniškos baimės iki maniakinės depresijos. Bet tie iššvaistyti metai davė savo: dabar žinau, kam viso to reikėjo, ir žinau, kur nebenoriu grįžti. Dar nesu atradusi tobulybės ar pasiekusi nirvanos, bet einu ieškojimo keliu, o jis tikrai nuostabus. Pagaliau sugebėjau pažinti savo kūną, sąmonę ir suteikti laisvę kūrybai, išsivaduoti iš stereotipų ir suprasti, kad esu visatos atspindys. Kaip aš elgiuosi su pasauliu, taip ir jis elgiasi su manimi - tuo kasdien vis labiau įsitikinu. Tam, kad kurčiau, reikia išteklių, bet jie juk manyje - ir tai yra didžiulė dovana.
Taip pat skaitykite: Staponkutės biografija
tags: #juste #arlauskaite #gime